OIRA internetinis interaktyvus rizikos vertinimas angl Online interactive

OIRA internetinis interaktyvus rizikos vertinimas (angl. Online interactive Risk Assessment) Tyrimą atliko ir rezultatus suvedė Dir. pavaduotoja Aida Bulovienė

Tyrime dalyvavo � 37 darbuotojai �Iš jų socialinį darbą dirbantys - 32 �Administracijos darbuotojai – 4 �Valytoja - 1

Darbo organizavimas Tinkamas darbo organizavimas užtikrina darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, ypatingai atkreipiant dėmesį į darbuotojų sveikatos patikrinimus, darbuotojų mokymus ir įgūdžius bei įvykių ir nelaimingų atsitikimų darbe klausimus.

Darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas • Darbdaviui atstovaujantis asmuo pagal Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatus nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, tvirtindamas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus arba įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigines instrukcijas, duodamas įpareigojimus padalinių vadovams įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

Įmonėje paskirtas (pasamdytas) DSS specialistas; sudaryta sutartis su kita įmone; pats darbdavys atlieka DSS tarnybos funkcijas 1�Taip – 31 �Ne – �Nežino - 1 Darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, paskiria vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau -DSS) specialistų arba steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą. JDC - Direktorė ir Dir. pavad. ūkio reikalams

Yra vykdoma neblaivumo darbe prevencija �Taip �Ne - -32

Sveikatos tikrinimai • Socialiniai darbuotojai, jų padėjėjai gali dirbti tik teisės aktuose nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą. Asmens medicininė knygelė (sveikatos pasas) (forma Nr. F 048/a) ar jos kopija turi būti laikoma pas darbdavį. • Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, kontroliuoja, kaip laikomasi šio grafiko. Tuo atveju, kai darbuotojo sveikata nepatikrinama grafike nustatytu laiku dėl ne nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti dėl galimo pavojaus savo sveikatai.

Sveikatos patikrinimai yra atliekami įsidarbinant; periodiškai pagal įmonėje patvirtintą sveikatos tikrinimo grafiką �Taip �Ne - 32

Darbuotojų sveikata yra tikrinama atsižvelgiant į visus sveikatai kenksmingus veiksnius �Taip �Ne - – 32

Darbuotojai yra pasirašytinai supažindinami su sveikatos patikrinimo grafiku �Taip �Ne - – 32

Tikrinama ar darbuotojai neserga užkrečiamosiomis ligomis � Taip – 31 � Ne – 1 � Socialiniams darbuotojams leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga tuberkulioze, o pasitikrinusiems, ar neserga kitomis užkrečiamosiomis ligomis, – esant epidemiologinei būtinybei. � Tokie tikrinimai privalo būti atlikti prieš pradedant dirbti ir vėliau kasmet. Darbdavys privalo užtikrinti, kad įmonėje dirbtų tik laiku sveikatą pasitikrinę darbuotojai.

Darbo ir poilsio laikas �Darbo laikas - bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. �Poilsio laikas - laisvas nuo darbo laikas.

Darbuotojai dirba darbo tvarkos taisyklėse, darbo sutartyje numatytu darbo laiku; arba darbo grafike nustatytu laiku �Taip �Ne - - 32

Darbo grafikai sudaromi tinkamai �Taip �Ne - – 32

Laikomasi reikalavimo neviršyti maksimalios viršvalandžių trukmės �Taip �Ne - – 32

Viršvalandinis darbas, darbas naktį, švenčių ir poilsio dienomis yra tinkamai apskaitomas bei apmokamas �Taip �Ne – – �Netaikoma- 32

Darbo metu yra numatytos pertraukos (pailsėti ir pavalgyti, specialios) �Taip �Ne - -32

Yra sudarytos tinkamos sąlygos darbuotojams pavalgyti �Taip �Ne - – 32

Nuotolinis darbas organizuojamas tinkamai �Taip �Ne – 32 – �Netaikoma -

Įgūdžiai ir mokymas �Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokymo įstaigose.

Darbdavys (darbdavį atstovaujantis asmuo) mokomas ir jo žinios tikrinamos nustatyta tvarka �Taip �Ne - – 32

DSS specialistas (-ai) yra mokomas ir jo žinios DSS klausimais yra tikrinamos nustatyta tvarka �Taip – 8 �Ne - 24

Asmuo, norintis dirbti DSS specialistu turi turėti: � � � � 1. aukštąjį universitetinį išsilavinimą pagal specialias darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programas arba 2. aukštąjį universitetinį ar aukštąjį koleginį išsilavinimą arba jam prilygintą išsilavinimą ir: 2. 1. iki 2017 -06 -30 išduotą pažymėjimą, patvirtinantį gebėjimą dirbti DSS specialistu konkrečios (konkrečių) ekonominės veiklos rūšies (rūšių) įmonėse, arba 2. 2. nuo 2017 -07 -01 jų žinios darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais turi būti patikrintos Valstybinėje darbo inspekcijoje Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka. DSS specialistus moko profesinio mokymo teikėjas pagal atskiroms ekonominės veikloms sritims parengtas profesinio mokymo programas. Tuo atveju, kai darbdavys pats vykdo DSS tarnybos funkcijas (yra apmokytas ir jo žinios patikrintos teisės aktuose nustatyta tvarka), žymėkite - Taip. Tuo atveju, kai yra samdoma įmonė ar fizinis asmuo, vykdantis DSS tarnybos funkcijas, būtina įsitikinti, jos DSS specialistas atitinka teisės aktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, tuomet žymėkite - Taip.

DSS specialisto kompetencija yra tobulinama �Taip �Ne – 31 – �Nežino – 1 �Darbdavių įgaliotus asmenis, kuriems pavesta atlikti DSS tarnybos funkcijas, DSS specialistus tobulinti kompetencijos siunčia darbdavys. �Kompetencijos tobulinimo trukmė per 5 metus turi būti ne trumpesnė kaip 50 valandų.

Darbuotojai yra mokomi ir instruktuojami apie esamus ir galimus pavojus jų darbo vietoje �Taip �Ne - – 32

Darbuotojai, vairuojantys transporto priemones darbo reikmėms, turi reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą �Taip �Ne – 31 – �Nežino - 1

Darbuotojai mokomi higienos įgūdžių �Taip �Ne - – 32

Įvykiai darbe ir profesinės ligos � vykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai – įvykis, įskaitant eismo įvykį, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai arba dėl kurio darbuotojas miršta, tiriamas nustatant jo priežastinį ryšį su darbu ir pripažįstamas ar nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo. � Nelaimingas

Įmonėje yra registruojami ir tiriami įvykiai darbe �Taip – 7 �Ne – 25 �Netaikoma -

�Įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai – įvykis, įskaitant eismo įvykį, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka tiriamas nustatant jo priežastinį ryšį su darbu ir pripažįstamas ar nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. �Nelaimingų atsitikimų darbe, incidentų aktų registracijos žurnalas Byla Nr. 7. 8 �Nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų tyrimo dokumentai (protokolai, aktai, išvados) Byla Nr. 7. 4

Įmonėje yra tiriami incidentai �Taip – 6 �Ne – 28 Incidentas –su darbu susijęs įvykis, dėl kurio darbuotojas nepatiria žalos sveikatai. �JDC turi �Nelaimingų atsitikimų darbe, incidentų aktų registracijos žurnalas Byla Nr. 7. 8

Įvykį darbe pripažinus nelaimingu atsitikimu darbe ar nustačius profesinę ligą yra numatomos ir įgyvendinamos prevencinės priemonės �Taip �Ne – 31 – �Netaikoma - 1

Apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojas mirė arba per kuriuos buvo sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai, yra nedelsiant pranešama VDI �Taip �Ne – 36 – �Netaikoma - 1

Reikalavimai patalpų įrengimui �Socialinės globos įstaigų patalpos turi būti pakankamo ploto, aukščio ir erdvės, kad darbuotojai galėtų laisvai judėti darbo vietose ir nekiltų pavojaus darbuotojų sveikatai, saugai ir savijautai. �Grindų, sienų, lubų, durų, langų tinkama konstrukcija, įrengimas ir priežiūra yra svarbūs siekiant užtikrinti saugias ir nekenksmingas darbuotojų sveikatai darbo sąlygas darbo vietose.

Langai ir stoglangiai yra saugūs, lengvai atsidaro/užsidaro �Taip �Ne - – 32

Grindų danga yra tinkama (nėra duobių ir kliūčių) �Taip �Ne - – 32

Grindys yra neslidžios �Taip �Ne - – 32

Darbuotojai gali saugiai patekti į visas su darbu susijusiais vietas �Taip �Ne - – 32

Neįgaliųjų darbuotojų reikmės yra tenkinamos �Taip – �Ne – 24 �Netaikoma �Jeigu – 8 įstaigoje dirba neįgalieji darbuotojai, darbovietės turi būti įrengtos atsižvelgiant į jų reikmes. Ši nuostata ypač svarbi įrengiant duris, judėjimo kelius, laiptus, praustuvus, tualetus, kuriais naudojasi darbuotojai su negalia, taip pat darbo vietoms, kuriose jie dirba.

Stiklinės/permatomos durys, pertvaros yra saugios �Taip �Ne – 32 – �Netaikoma -

Įstaigoje yra įrengta darbuotojų maitinimosi patalpa �Taip �Ne – 32 – �Netaikoma -

Yra įrengtos poilsio patalpos darbuotojams �Taip – 31 �Ne – 1 �Jeigu darbuotojams nėra galimybių pertraukų metu tinkamai ilsėtis patalpose, kuriose dirbama, turi būti įrengiamos poilsio patalpos ar vietos.

Įstaigoje yra įrengtos sanitarinės patalpos darbuotojams �Taip �Ne - – 32

Paviršiai su nuolydžiu yra saugūs �Taip �Ne - – 32

Visose darbo zonose yra tinkamas apšvietimas �Taip �Ne - – 37

Laiptai yra saugūs �Taip �Ne – 37 – �Netaikoma -

Gaisrinė sauga � Kiekvienoje socialinės globos įstaigoje aktualus rizikos veiksnys yra gaisro pavojus. � Kiekvienas įstaigos darbuotojas privalo laikytis nustatytų gaisrinės saugos reikalavimų, vykdyti vadovų ir asmenų, atsakingų už priešgaisrinę saugą, nurodymus, vengti veiksmų, sudarančių sąlygas kilti gaisrui: atsargiai elgtis su elektros įrenginiais, rūkyti tik tam tikslui skirtose vietose. � Statiniuose ir patalpose turi būti pirminės gaisro gesinimo priemonės, pvz. , gesintuvai. Darbuotojai turi mokėti naudoti pirmines gaisro gesinimo priemones, t. y. žinoti jų veikimo principus, panaudojimo galimybes, savo veiksmus kilus gaisrui. � Daugelyje įstaigų yra įrengtos aktyviosios gaisro gesinimo priemonės: gaisro aptikimo sistemos, automatinės gaisro gesinimo priemonės.

Įstaigoje yra gaisro gesinimo priemonės �Taip �Ne - – 32

Gesintuvai yra tinkami naudoti �Taip �Ne - – 32

Darbuotojai moka naudotis gaisro gesinimo priemonėmis �Taip �Ne - – 32

Evakavimas �Evakavimas – skubus darbuotojų išvesdinimas iš darbo patalpų, kur įvyko ar gali įvykti saugai ir sveikatai pavojingi reiškiniai. �Evakavimo planas turi būti pakabintas kiekvieno pastato visuose aukštuose, gerai matomoje vietoje, prie kiekvieno įėjimo ir (ar) išėjimo. �Koridoriuose, laiptinėse ir ant evakuacijos keliuose esančių durų turi būti evakuacijos kryptį nurodantys ženklai, kurių bent vienas turi būti gerai matomas iš bet kurio evakuacijos kelio taško.

Yra parengti ir iškabinti evakavimo planai �Taip �Ne- – 32

Evakuaciniai keliai (išėjimai) yra tinkamai įrengti ir paženklinti �Taip �Ne - – 32

Darbuotojai yra supažindinami su evakavimo planais �Taip �Ne - – 32

Pirmosios pagalbos priemonės �Socialinės globos įstaigos vadovas privalo organizuoti pirmosios pagalbos suteikimą darbuotojams ir globotiniams, jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą nelaimingų atsitikimų darbe, ūmių susirgimų darbe atvejais. �Įstaigos patalpose turi būti pirmosios pagalbos priemonės. �Labai svarbu, kad darbuotojai žinotų kur yra pirmosios pagalbos rinkiniai bei kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam darbuotojui.

Patalpose yra pirmosios pagalbos priemonės �Taip �Ne - 32

Darbuotojai mokomi suteikti pirmąją pagalbą �Taip �Ne - 32

Asmeninės apsaugos priemonės � iekiant apsaugoti socialinius darbuotojus ir jų padėjėjus nuo rizikos veiksnių, tokių kaip: naudojami cheminiai preparatai, biologiniai rizikos veiksniai, nešvarumai valant stipriai užterštas vietas, dulkės ir kt. , darbuotojai turi būti aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis (toliau - AAP). � AAP - bet kuri priemonė, skirta darbuotojui turėti ar dėvėti, siekiant apsaugoti jį nuo rizikos veiksnių, galinčių kelti grėsmę darbuotojo saugai ir sveikatai. Tai gali būti apsauginiai drabužiai, pirštinės, kvėpavimo kaukės ir kt. � AAP turi būti parenkamos įvertinant konkrečių darbuotojų fizines savybes, jas dėvėdami darbuotojai turi jaustis patogiai.

AAP išduodamos tik įvertinus darbuotoją veikiančius rizikos veiksnius �Taip �Ne - 32

Išduodant AAP įvertinamos darbuotojo asmeninės savybės �Taip - 31 �Ne – 1 �Darbdavys privalo išduoti darbuotojui AAP, kurios privalo apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje, pačios nesukeldamos papildomos rizikos, tiksliai tikti darbuotojui, atlikus visus būtinus pakeitimus (priderinimus).

Yra vykdoma tinkama naudojamų AAP priežiūra �Taip �Ne - 32

Yra numatyta sugedusių ar susidėvėjusių AAP pakeitimo procedūra �Taip �Ne – 32

Išduodant AAP įvertinama jų naudojimo trukmė �Taip �Ne - 32

Ypatingais atvejais naudojamos kvėpavimo takų, akių apsaugos priemonės �Taip-32 �Netaikoma

Darbuotojai naudoja išduotas AAP �Taip �Ne - 32

Naudojamos AAP turi CE ženklą �Taip �Ne - 32

Liftai, neįgaliųjų keltuvai �Socialinės globos įstaigose gali būti naudojami liftai ir/ar neįgaliųjų keltuvai. Neįgaliųjų keltuvai skirstomi į vertikaliojo kėlimo neįgaliųjų keltuvus ir nuožulniuosius (įrengtus išilgai laiptų ar kito pasiekiamo paviršiaus). Būtina užtikrinti, kad šie įrenginiai būtų techniškai tvarkingi ir jais galima būtų saugiai naudotis.

Ar Jūsų įstaigoje yra liftai ir/ar neįgaliųjų keltuvai? �Taip �Ne - 32

Nuožulnieji neįgaliųjų keltuvai naudojami ir prižiūrimi gamintojo nustatyta tvarka �Taip – 32 �Netaikoma

Užtikrinamas saugus liftų, vertikaliojo kėlimo neįgaliųjų keltuvų naudojimas �Taip - 32 �Netaikoma

Ergonominiai rizikos veiksniai �Ergonominis veiksnys - tai veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms. Pagrindiniai ergonominiai rizikos veiksniai socialinio darbuotojo darbo vietoje: �fizinio darbo krūvis keliant krovinius rankomis; �dėmesio koncentravimas; �regos analizatoriaus įtampa; �darbo kėdės ir darbuotojo darbo zonų parametrai bei išdėstymas.

Krovinių tvarkymas rankomis �Krovinių tvarkymas rankomis – tai bet koks krovinio (daikto) gabenimas ar laikymas, kai vienas ar daugiau darbuotojų kelia, leidžia žemyn, stumia, traukia, neša ar judina krovinį, kuris dėl jo savybių ar nepalankių ergonominių sąlygų kelia riziką darbuotojams, ypač susižeisti nugarą. �Krovinių kėlimas rankomis yra dažniausia priežastis, sukelianti nugaros skausmą ir traumas darbe. �Darbai – kėlimas, nešimas, įdėjimas, išėmimas ir panašūs – vyksta dalyvaujant nugaros anatominėms struktūroms.

Užtikrinamas saugus krovinių (daiktų) tvarkymas rankomis �Taip �Ne - 32

Darbuotojai mokomi kaip saugiai tvarkyti krovinius rankomis �Taip �Ne - 32

Atsižvelgiama į darbuotojo fizinį pajėgumą tvarkyti krovinius rankomis �Taip �Ne - 32

Darbuotojams, tvarkantiems krovinius rankomis, sudarytos sąlygos pasitikrinti sveikatą �Taip �Ne - 32

Globotinių kėlimas �Socialiniams darbuotojams, jų padėjėjams, ypač lankantis namuose, dažnai tenka kelti globotinius. Šios užduotys gali būti įvairios ir nenuspėjamos. �Globotinių kėlimas rankomis globotinio arba jo kūno dalies kėlimas, stūmimas, traukimas, perkėlimas arba nešimas. Tokie darbai visada susiję su ypač didele raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų rizika darbuotojams.

Darbuotojai mokomi saugiai kelti globotinius �Taip �Ne - 32

Darbuotojai instruktuojami kaip saugiai kelti globotinius �Taip �Ne - 32

Keliant globotinius darbuotojai naudoja pagalbines priemones �Taip - 32 �Netaikoma

Darbuotojai turi galimybę gauti pagalbą esant poreikiui kelti globotinius �Taip �Ne - 32

Reaguojama į socialinių darbuotojų nusiskundimus dėl raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų �Taip �Ne – 32

Psichosocialiniai rizikos veiksniai �Socialinio darbuotojo profesijos ypatumai: didelis fizinis ir psichologinis krūvis bei menkos karjeros galimybės. �Psichosocialiniai rizikos veiksniai socialiniams darbuotojams yra vienas esminių ir svarbiausių rizikos veiksnių jų darbe.

Stresas darbe �Labai dažnai stresą darbe sukelia tokie veiksniai: �- patirties, mokymo ir žinių apie darbą trūkumas; �- darbuotojo elgesys: skubėjimas, nuovargis, išsiblaškymas; �- asmeninės darbuotojo savybės: nerūpestingumas, atsakomybės stoka ar įpročiai, dėl kurių gali būti elgiamasi pavojingai; �- netinkama darbo aplinka: netinkamos ir nenaudojamos darbo priemonės, vilkimi netinkami drabužiai, avima netinkama avalynė ar naudojami kiti netinkami asmeniniai daiktai;

Darbas organizuojamas tinkamai �Taip �Ne - 32

Darbdavys tinkamai paskirsto darbo krūvį �Taip �Ne - 32

Atsižvelgiama į darbuotojų asmenines savybes skirstant darbus �Taip - 31 �Ne - 1

Užtikrinama, kad socialiniai darbuotojai gautų visą svarbią informaciją, susijusią su jų atliekamomis darbo funkcijomis � Tai - 1 � Ne – � Socialiniai darbuotojai, kurie negauna visos reikalingos ir svarbios informacijos, susijusios su jų atliekamomis darbo funkcijomis, patiria didesnį stresą negu tie, kurie gauna visą informaciją. Šis veiksnys ne tik įtakoja patiriamą streso lygį, bet taip pat gali turėti neigiamos įtakos socialinio darbuotojo įgūdžiams ir darbo kokybei. � Informacijos trūkumas yra labai didelė žala visai organizacijai ir jos darbuotojams.

Vadovai užtikrina pakankamą paramą darbuotojams �Taip �Ne – – 32

Darbuotojai yra mokomi komunikacijos ir bendravimo su sunkiais asmenimis įgūdžių �Taip �Ne - 32

Socialinės aplinkos stresoriai yra kontroliuojami �Taip �Ne - 32

Atsižvelgiama į darbuotojo asmeninius psichosocialinius ypatumus �Taip �Ne - 32

Konfliktai yra sprendžiami �Taip �Ne – 32

Užtikrinamas pakankamas bendravimas organizacijos viduje �Taip �Ne - 32

Užtikrinama, kad struktūriniai įstaigos pokyčiai būtų žinomi darbuotojams �Taip �Ne - 32

Darbas yra derinamas su šeimos gyvenimu �Taip �Ne - 32

Smurtas darbe �Socialiniams darbuotojams, jų padėjėjams ypač didelę riziką kelia galima globotinių, jų artimųjų ar kitų asmenų agresija ir smurtas. Tokiems darbuotojams darbe nuolat tenka susidurti su agresyviais ir nedraugiškai nusiteikusiais globotiniais, tirti žodinį smurtą arba fizinį smurtą. �staigos vadovai ir patys darbuotojai ne visada yra tinkamai pasirengę arba išmokyti tokiais atvejais tinkamai elgtis. Darbuotojai dažnai rizikuoja ne tik būti fiziškai sužaloti, bet ir patirti psichologinę traumą. Šis modulis apima rizikas kaip įstaigos vadovai ir darbuotojai gali aktyviai užkirsti kelią tokiems išpuoliams.

Darbuotojai žino, kaip elgtis esant agresyviems globotiniams �Taip �Ne - 32

Yra vykdoma vidinio psichologinio smurto darbe prevencija �Taip �Ne - 32

Yra parengtas specialus krizėms skirtas planas �Taip - 28 �Ne - 4

Darbo laikas �Darbo laikas yra svarbus veiksnys, nuo kurio priklauso darbuotojų psichosocialinė savijauta. Svarbu ne tik darbo laiko trukmė, bet ir darbo laiko paskirstymas, pakankamas poilsio laikas.

Darbo laikas planuojamas tinkamai �Taip �Ne - 32

Darbo pamainos sudaromos atsižvelgiant į darbuotojų ypatumus �Taip - 32 �Netaikoma -

Naktinis, pamaininis darbas organizuojamas tinkamai �Taip �Ne -8 �Netaikoma - 24

Kiti psichosocialinės rizikos veiksniai �Psichosocialinė rizika socialinio darbuotojo darbe dažniausiai būna susijusi su globotinių agresija, įžeidinėjimais, grasinimais, keiksmažodžiais, patirties stoka, socialinio darbo nuvertinimu, santykiais su vadovais , santykiais su bendradarbiais ir kt. Vienas iš didžiausiu streso šaltiniu laikytinas globotinių lankymas namuose.

Yra vykdomi motivaciniai pokalbiai su darbuotojais �Taip �Ne - 32

Įstaigos vadovų ir kolegų požiūris į problemą yra nuoseklus ir geranoriškas �Taip -7 �Ne - 25

Nuoseklus ir geranoriškas vadovų ir kolegų požiūris į problemą ir konkretūs pasiūlymai padėti yra labai svarbi prevencinė priemonė užkirsti kelią psichosocialinės rizikos apraiškoms. � Tinkami elgesio pavojingose situacijose modeliai: � - Kuo tiksliau pasakykite kolegai, kokius pokyčius jame pastebėjote. Pasakykite, kad, jūsų nuomone, šių pokyčių priežastis yra stresas, bauginimas, . . . (galite iš anksto pasitarti, kaip kalbėti su asmeniu šia tema). � - Kuo atviriau pasakykite, kad esate labai susirūpinęs (-usi) ir norėtumėte, kad jūsų kolega vėl taptų toks, koks buvo anksčiau. � - Paraginkite kolegą kreiptis į tiesioginį vadovą ar kitur (priklausomai nuo problemos). � - Elkitės taip, kaip dera bendradarbiui (-ei), ir parodykite, kad jums rūpi kolegos elgesys. Kalbėkite su pačiu asmeniu, o ne su kitais apie jį. Nesiimkite gydytojo ar psichologo vaidmens. � • Jei norite, dar kartą pasiūlykite asmeniui pasikalbėti su jumis, bet nelaikykite jo problemos savo problema. � • Jei padėtis nesikeičia, kreipkitės į tiesioginį vadovą, personalo skyrių. �

Darbuotojai žino kaip išvengti seksualinio priekabiavimo �Taip - 7 �Ne – 25 �Labai dažnai savo darbe socialiniai darbuotojai susiduria ne tik su nesaugia aplinka, dideliais fiziniais krūviais bet ir su seksualiniu priekabiavimu/persekiojimu. �Tinkami darbuotojų mokymai dažniausiai išsprendžia šią problemą, nes darbuotojai išmoksta ne tik atpažinti problemą (situaciją) bet ir taikiai spręsti jas.

Kiti rizikos veiksniai �Šis modulis apima šiuos rizikos veiksnius: darbas su kompiuteriu ir organizacine technika, biologiniai ir cheminiai rizikos veiksniai, darbas lauko sąlygomis ir triukšmas.

Darbas su kompiuteriu ir biuro technika �Visi kompiuterio komponentai: monitorius, klaviatūra, pelė ir visi kiti valdymo įtaisai, taip pat ausinės ir garsiakalbiai turi būti optimaliai išdėstyti ir sureguliuoti pagal individualius darbuotojo poreikius.

Darbo vietos yra pritaikytos darbuotojų galimybėms �Taip - 31 �Ne - 1

Vaizdas ekrane yra stabilus ir nemirgantis �Taip -7 �Ne - 25

� Šiuo metu, yra gaminama kelių rūšių kompiuterių monitoriai neblizgantys (matiniai), ir blizgantys. Abiejų rūšių monitoriai turi savo privalumų ir trūkumų. tačiau, geriau yra naudoti monitorius matiniu paviršiumi (neblizgūs), nes jie neakina darbuotojų, ir nesukelia atspindžių. Matiniai paviršiai neatspindi šviesos, todėl tokius monitorius geriau naudoti lauke arba skaitymui. Blizgūs monitoriai turi ryškesnių spalvų ir didesnį kontrastą dėl jų glotnaus blizgaus paviršiaus, todėl jie naudojami - filmuotos medžiagos peržiūrai ir kt. Tačiau, stiprus apšvietimas padidina tokių ekranų blizgesį, kuris labai erzina ir dėl kurio akys greičiau pavargsta, jeigu yra ilgai žiūrima į tokį paviršių. taip pat tokiose ekranuose galima pamatyti atspindžius. O kaip yra žinoma, visi ženklai monitoriuje turi būti ryškaus kontūro, lengvai skaitomi ir suprantami. Vaizdas ekrane turi būti stabilus ir nemirgantis. Vaizdo regeneracijos dažnis nemažesnis kaip 72 Hz, geriau didesnis kaip 90 Hz. Ekrane neturi būti akinančių blyksnių ir atspindžių, kad darbuotojui nesukeltų nemalonių pojūčių bei akių nuovargio. Siekiant išvengti blyksnių ir šviesos atspindžių, monitorių reikia pastatyti statmenai į langą arba truputį palenkti ekraną žemyn. Jeigu tai nepadeda, turbūt teks pakeisti monitoriaus padėtį ant darbo stalo arba perstatyti stalą kitur. Dažniausias blyksnio šaltinis būna apšvietimas,

Darbo kėdės konstrukcija atitinka ergonominius reikalavimus �Taip �Ne - 32

Darbuotojai, dirbantys su kompiuteriu, periodiškai daro pertraukas � Taip - 6 � Ne – 26 � Darbdavys privalo suplanuoti darbuotojo darbą taip, kad kasdien dirbant prie monitorių (kompiuterio ekrano), būtų periodiškai daromos pertraukos, įskaitomos į darbo laiką, arba būtų keičiama veikla, sumažinant darbo prie monitoriaus krūvį. Nepertraukiamai dirbti prie videoterminalo galima ne daugiau kaip 1 val. Dirbant 8 val. darbo dieną, reglamentuotos (specialios) 5 (10) min. trukmės pertraukos nustatomos po 1 val. nuo darbo su videoterminalu pradžios.

Darbuotojai yra apsaugoti nuo biuro technikos galimo žalingo poveikio �Taip - 31 �Ne - 1

Vienai darbo vietai užtikrinama ne mažiau kaip 6 m² darbo patalpos ploto �Taip - 31 �Ne – 1 �Vieno darbuotojo, dirbančio kompiuteriu, darbo vietai turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m² darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m² erdvės.

Biologiniai rizikos veiksniai �Socialiniai darbuotojai, jų padėjėjai dažnai susiduria su biologiniais rizikos veiksniais (biologinėmis medžiagomis). �Biologiniai rizikos veiksniai mikroorganizmai, ląstelių kultūros bei žmogaus endoparazitai, galintys žmogui sukelti bet kokią infekciją, alergiją ar apsinuodijimą.

Darbuotojai yra mokomi saugiai dirbti biologinių rizikos veiksnių poveikyje �Taip �Ne – 32

Užtikrinama apsauga nuo biologinių rizikos veiksnių �Taip �Ne - 32

Užtikrinama, kad darbuotojai darbo vietose nevalgytų, negertų, nerūkytų, nesinaudotų kosmetikos priemonėmis �Taip �Ne - 32

Darbuotojai turi galimybę apsisaugoti nuo biologinių rizikos veiksnių tinkamai nusiplaunant rankas �Taip �Ne - 32

Esant poreikiui darbuotojai taiko higieninę rankų dezinfekciją �Taip �Ne - 32

Darbuotojai žino kaip saugiai tvarkyti kūno skysčius, ekskretus ir sekretus �Taip �Ne - 32

Darbuotojai žino kaip saugotis nuo per orą plintančių infekcijų �Taip �Ne – 32

Darbuotojai žino kaip saugiai tvarkyti biologines atliekas �Taip �Ne - 32

Naudojamos asmeninės apsaugos priemonės tinkamai apsaugo nuo biologinių rizikos veiksnių �Taip �Ne - 32

Darbuotojai žino kokių priemonių imtis po sąlyčio su infekcinėmis medžiagomis �Taip �Ne – 32

Vertinama galimybė darbuotojus apsaugoti skiepijimo būdu Taip - 29 � Ne – 3 � Kai kurių infekcinių ligų (pvz. gripo, tymų) galima išvengti skiepijant darbuotojus. � Jei rizikos įvertinimo rezultatai parodo darbuotojų saugai ir sveikatai gresiančią riziką dėl biologinių medžiagų, prieš kurias yra efektyvių vakcinų, poveikio, darbdavys turi raštiškai pasiūlyti darbuotojams pasiskiepyti. � Svarbu, kad darbdavys įvertintų galimybę išnaudoti šią darbuotojų apsaugos nuo biologinių rizikos veiksnių priemonę. � Darbdavys turėtų suteikti galimybę nemokamai pasiskiepyti ir paraginti visus darbuotojus, kuriems kyla rizika, sutikti pasiskiepyti. �

Cheminiai rizikos veiksniai �Socialiniai darbuotojai, ypač vykstantys pas globotinius į namus, dažnai susiduria su galimu cheminių veiksnių poveikiu. �Atliekant patalpų valymo darbus (grindų valymas, tualetų ir praustuvų valymas, langų valymas ir kt. ) yra naudojami cheminiai preparatai (pvz. , dezinfekavimo priemonės, šveitimo milteliai, plovikliai, langų valymo skysčiai ir kt. ), kurie dažnai yra pavojingi darbuotojų saugai ir sveikatai.

Naudojami pavojingi cheminiai preparatai turi saugos duomenų lapus �Taip �Ne - 32

Darbuotojai yra mokomi saugiai dirbti su cheminiais preparatais �Taip �Ne – 32

Darbo su pavojingais cheminiais preparatais metu naudojamos tinkamos asmeninės apsaugos priemonės �Taip �Ne - 32

Cheminiai preparatai yra laikomi tinkamai �Taip �Ne - 37

Darbas lauko sąlygomis �Ar darbuotojai dirba lauko sąlygomis? �Taip �Ne - 32

Triukšmas �Socialiniams darbuotojams tam tikrais atvejais tenka dirbti ir padidinto triukšmo sąlygomis, pavyzdžiui kai vienoje vietoje yra daug globotinių, kurie garsiai kalba ar kitaip kelia triukšmą. �Triukšmas yra apibūdinamas kaip nepageidaujamas garsas; jo intensyvumas matuojamas decibelais (d. B). Įprasto pokalbio metu triukšmo lygis būna apie 65 d. B(A), o šaukiant paprastai siekia apie 80 d. B(A).

Triukšmas darbo aplinkoje yra nedidelis ir netrukdo darbuotojams dirbti �Taip �Ne - 32

Darbuotojai mokomi tinkamai naudoti savo balsą �Taip - 30 �Ne - 2

Lankomoji globotinių priežiūra Ar darbuotojams reikia vykti pas globotinius į namus? Taip - 2 Ne - 30

Darbas biure � 4 respondentai

Neįgaliųjų darbuotojų reikmės yra tenkinamos �Taip – 1 �Ne – 3 �Netaikoma �Jeigu įmonėje dirba neįgalieji darbuotojai darbovietės turi būti įrengtos atsižvelgiant į jų reikmes. Ši nuostata ypač svarbi įrengiant duris, judėjimo kelius, laiptus, praustuvus, tualetus, kuriais naudojasi darbuotojai su negalia, taip pat darbo vietoms, kuriose jie dirba.

Įmonėje yra įrengtos sanitarinės patalpos Taip – 1 � Ne – 3 � � � � � Prie darbo vietų turi būti įrengtas reikiamas kiekis atskirų sanitarinių įrenginių: - vienas unitazas skiriamas 12 moterų; - vienas unitazas ir vienas pisuaras skiriamas 18 vyrų; - viena rankų praustuvė skiriama 48 vyrams arba moterims. Jeigu pastatas daugiaaukštis, tualetai turi būti įrengti kiekviename aukšte. Atstumas nuo darbo vietų patalpose iki tualetų turi būti ne didesnis kaip 75 m. Tualete turi būti rankų praustuvė, asmens higienos priemonių ( tualetinio popieriaus, muilo), vienkartiniai rankšluosčiai ar rankų džiovintuvas, atliekų surinkimo talpykla. Moterims ir vyrams turi būti įrengti atskiri tualetai arba tam tikrais atvejais sudaryta galimybė tomis pačiomis patalpomis naudotis atskirai (skirtingu metu). * - Įmonės, veikiančios visuomeninės paskirties pastate, darbuotojai gali naudotis bendrosiomis pastato buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis.

Yra įrengtos poilsio patalpos �Taip – 1 �Ne – 3 �Netaikoma �Jeigu darbuotojams nėra galimybių pertraukų metu tinkamai ilsėtis patalpose, kuriose dirbama, turi būti įrengiamos poilsio patalpos ar vietos. �Poilsio patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 0, 9 kv. metro vienam darbuotojui. Poilsio patalpose turi būti stalų ir kėdžių su atramomis. �Poilsio patalpos turi būti įrengtos taip, kad nerūkantieji būtų apsaugoti nuo tabako dūmų.

Įmonėje yra įrengta rūkymo vieta � Taip – � Ne – 4 patalpos (vietos) –įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti. Rūkymo patalpos (vietos) turi būti atskirtos nuo darbo patalpų, taip pat nuo sanitarinių ir buitinių patalpų, kuriomis naudojasi ir nerūkantys darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai. � Rūkymo patalpose (vietose) turi būti bent vienas tekstinis įspėjimas apie rūkymo pavojų sveikatai iš Tekstinių įspėjimų apie rūkymo pavojų sveikatai sąrašo. � Rūkymo

Monitorius yra lengvai reguliuojamas � Taip – 1 � Ne – 3 � Monitoriaus ekranas turi būti lengvai bei laisvai pasukamas ir pakreipiamas pagal darbuotojų poreikius. Todėl ekranas turėtų turėti stovą arba reguliuojamą stalą, leidžiančius keisti ekrano padėtį. Monitoriaus viršus turi būti akių lygyje (arba truputį žemiau), palenktas taip, kad žiūrėtume truputį žemyn, kitaip darbuotojui netrukus pradės skaudėti sprandą. � Languose ar šalia jų įtaisomos priemonės, leidžiančios sumažinti krentantį į darbo vietą šviesos srautą.

Vaizdas ekrane yra stabilus ir nemirgantis �Taip – 1 �Ne – 3 �Šiuo metu, yra gaminama kelių rūšių kompiuterių monitoriai - neblizgantys (matiniai), ir blizgantys. Abiejų rūšių monitoriai turi savo privalumų ir trūkumų. tačiau, geriau yra naudoti monitorius matiniu paviršiumi (neblizgūs), nes jie neakina darbuotojų, ir nesukelia atspindžių. Matiniai paviršiai neatspindi šviesos, todėl tokius monitorius geriau naudoti lauke arba skaitymui.

Darbuotojai, dirbantys su kompiuteriu, periodiškai daro pertraukas � Taip – 1 � Ne – 3 � Darbdavys privalo suplanuoti darbuotojo darbą taip, kad, kasdien dirbant prie monitorių (kompiuterio ekrano), būtų periodiškai daromos pertraukos, įskaitomos į darbo laiką, arba būtų keičiama veikla, sumažinant darbo prie monitoriaus krūvį. � Nepertraukiamai dirbti prie videoterminalo galima ne daugiau kaip 1 val. � Dirbant 8 val. darbo dieną, reglamentuotos (specialios) 5 (10) min. trukmės pertraukos nustatomos po 1 val. nuo darbo su videoterminalu pradžios.

Klaviatūra ir pelė yra viename lygyje, šalia viena kitos � Taip – 1 � Ne – 3 � Netinkamas pelės ar kitų valdymo įrenginių naudojimas gali tapti diskomforto ir traumos priežastimi. Pelę reikia laikyti švelniai ir be įtampos, per daug nespaudžiant. Ranka turi būti atsipalaidavusi, pirštai laisvi. � Dirbant su pele ar kitu įrenginiu, reikia stengtis jį laikyti kiek galima arčiau klaviatūros, tokiame lygyje, kad nereikėtų nuolat ištiesti rankos. Kad darbas su pele būtų efektyvesnis ir kuo mažiau judėtų plaštaka bei riešas, naudojamas kokybiškas pelės kilimėlis. Svarbu, kad pelė būtų švari. � Klaviatūra turi būti kilnojama ir atskirta nuo monitoriaus taip, kad darbuotojas galėtų rasti patogią darbo padėtį, nevargindamas rankų ar plaštakų. Klaviatūros paviršius turi būti matinis.

Darbuotojai yra apsaugoti nuo pasikartojančių rankų judesių Taip – 3 � Ne – 1 � Pasikartojantys darbo judesiai – vienodi, nuolat kartojami rankų judesiai, dalyvaujant plaštakos ir pirštų ar rankų ir pečių juostos raumenims. Dirbant su kompiuteriu pavojų kelia nuolat pasikartojantys rankų judesiai. � Nuolat pasikartojantys rankų judesiai (lenkimas, tiesimas, sukimas ar spaudimas), atliekami su jėga, dalyvaujant plaštakos ir pirštų bei rankų ir pečių juostos raumenims, tiriami nustatant atliekamų judesių skaičių ir jų atlikimo laiką per pamainą. � Tinkama spausdinimo metodika ir kūno laikysena, tinkama įranga, geri darbo įpročiai padeda išvengti kartotinų judesių. Spausdinant riešas neturėtų būti palinkęs aukštyn, žemyn ar į šoną. Nustojus spausdinti, rankoms reikia leisti pailsėti – pasidėti ant kelių, o ne ant klaviatūros. �

DSS specialistas (-ai) yra mokomas ir ir jo žinios DSS klausimais yra tikrinamos nustatyta tvarka Taip – 1 � Ne – 3 � � � � Asmuo, norintis dirbti DSS specialistu turi turėti: 1. aukštąjį universitetinį išsilavinimą pagal specialias darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programas arba 2. aukštąjį universitetinį ar aukštąjį koleginį išsilavinimą arba jam prilygintą išsilavinimą ir: 2. 1. iki 2017 -06 -30 išduotą pažymėjimą, patvirtinantį gebėjimą dirbti DSS specialistu konkrečios (konkrečių) ekonominės veiklos rūšies (rūšių) įmonėse, arba 2. 2. nuo 2017 -07 -01 jų žinios darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais turi būti patikrintos Valstybinėje darbo inspekcijoje Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka. DSS specialistus moko profesinio mokymo teikėjas pagal atskiroms ekonominės veikloms sritims parengtas profesinio mokymo programas. Tuo atveju, kai darbdavys pats vykdo DSS tarnybos funkcijas (yra apmokytas ir jo žinios patikrintos teisės aktuose nustatyta tvarka), žymėkite - Taip.

Įmonėje yra registruojami ir tiriami įvykiai darbe �Taip -1 �Ne – 3 �Įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai – įvykis, įskaitant eismo įvykį, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka tiriamas nustatant jo priežastinį ryšį su darbu ir pripažįstamas ar nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe.

Įmonėje yra tiriami incidentai �Taip – 1 �Ne – 3 �Incidentas –su darbu susijęs įvykis, dėl kurio darbuotojas nepatiria žalos sveikatai. �Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų darbe, svarbu, kad visi įmonėje įvykę incidentai būtų ištirti, nustatytos jų priežastys, bei imtasi prevencinių priemonių. �Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Tiriant incidentus turi dalyvauti darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai.

Darbuotojai mokomi suteikti pirmąją pagalbą �Tai – 1 �Ne – 3 �Įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, atsakingi už pirmosios pagalbos suteikimą įmonėje privalo būti mokomi suteikti pirmąją pagalbą (prieš pradedant dirbti ir kas 5 metus). �Mokymo temos, mokymo trukmė, mokymo periodiškumas yra nustatyti Privalomųjų pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų ir atestavimo tvarkos apraše.

Užtikrinamas saugus nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų darbas �Taip – �Ne – 3 �Netaikoma - 1

Užtikrinamas saugus neįgaliųjų asmenų darbas �Taip – �Ne – 3 �Netaikoma – 1 �Dirbančių neįgaliųjų saugą ir sveikatą turi užtikrinti darbdaviui atstovaujantis asmuo. �Sveikatos priežiūros įstaigos išvada dėl neįgaliojo galimybės dirbti konkretų darbą privaloma darbdaviui ir darbuotojui.

Yra numatytos priemonės siekiant išvengti konfliktų su klientais �Taip – 1 �Ne – 3 �Netaikoma �Darbdavys, vykdydamas pareigą sudaryti sveikas ir saugias darbo sąlygas savo darbuotojams, taip pat turi pagalvoti, kokiomis priemonėmis galima būtų išvengti konfliktinių situacijų dirbant su klientais. Priemonių yra daug ir įvairių, pradedant nuo bendravimo strategijos su sunkiais klientais, darbuotojų apmokymo kaip atpažinti šias situacijas, kaip jas valdyti ir t. t.

Būkime saugūs darbe