3 RIZIKOS NUSTATYMO METODAI Kiekybins rizikos vertinimo metodai

3. RIZIKOS NUSTATYMO METODAI

Kiekybinės rizikos vertinimo metodai l l l Kiekybinės rizikos vertinimo metodai daugiausiai naudojami šie: statistinis; išlaidų tikslingumo analizės; ekspertinio įvertinimo metodas; analitinis; analogų panaudojimo.

Statistinis rizikos nustatymo metodas 1 Jis dažniausiai yra taikomas vertinant verslo projektus. Metodo esmę sudaro tai, kad nustatant nuostolių galimybę analizuojami visi statistiniai įmonės veiklos duomenys. Bet kokio lygio nuostolių atsiradimo dažnumą nustatome iš formulės: čia: ND – tam tikro lygio nuostolių atsiradimo dažnumas; n 1 – konkretaus lygio nuostolių įvykių skaičius, vnt. ; n – bendras šios rūšies nuostolių įvykių skaičius, vnt.

Statistinis rizikos nustatymo metodas 2 l l l Nustatant rizikos kreivę ir nustatant nuostolių lygį reikia žinoti rizikos sritį. Rizikos sritimi vadiname bendrų nuostolių zoną, kurios ribose nuostoliai neviršija leistinų nustatytos rizikos lygio ribų. Įmonės veiklos rizikos sritys yra penkios: sritis be rizikos; mažiausios rizikos sritis; padidintos rizikos sritis; kritinės rizikos sritis; neleistinos rizikos sritis.

Pagrindinės įmonės veiklos rizikos sritys Nuostoliai Grynųjų pinigų srautas V IV III II G 1 V 1 B 1 A 1 Neleistinos rizikos sritis Kritinės rizikos sritis Padidintos rizikos sritis Mažiausios rizikos sritis O A Pirma (I) B V Sritis be zonos G

Sritis be rizikos Tai veikla, kai nepatiriama nuostolių atliekant operacijas ir garantuojamas mažiausias ikimokestinis pelnas bei grynųjų pinigų srautas (GPS). Rizikos koeficientas HI = 0. Čia indeksas I reiškia pirmąją rizikos sritį. Nuostoliai Grynųjų pinigų srautas V IV III II G 1 V 1 B 1 A 1 Neleistinos rizikos sritis Kritinės rizikos sritis Padidintos rizikos sritis Mažiausios rizikos sritis O A Pirma (I) B V Sritis be zonos G

Mažiausios rizikos sritis Tai rizikos sritis, kurioje nuostolių lygis neviršija grynojo pelno dydžio intervale 0 -A. Rizikos koeficientas H 2 = H 0 – A 1 yra antroje srityje ir yra nuo 0 iki 25%. Šioje rizikos srityje dirbanti įmonė rizikuoja tuo, kad savo veiklos rezultate blogiausiu atveju negaus grynojo pelno ir PGS (galimi ir nedideli nuostoliai). Nuostoliai Grynųjų pinigų srautas V IV III II G 1 V 1 B 1 A 1 Neleistinos rizikos sritis Kritinės rizikos sritis Padidintos rizikos sritis Mažiausios rizikos sritis O A Pirma (I) B V Sritis be zonos G

Padidintos rizikos sritis Ši sritis apibūdinama nuostoliu lygiu, neviršijančiu ikimokestinio pelno ir GPS dydžio (A 1 – B 1 < 0 – B). Rizikos koeficientas H 3 = HA 1 -B 1 yra trečioje srityje ir svyruoja nuo 25 iki 50 %. Įmonė rizikuoja tuo, kad savo veiklos rezultate ji blogiausiu atveju dengia išlaidas (nuomą, komunalines paslaugas, reklamą, pridėtines išlaidas, skelbimus ir pan. ), o geriausiu atveju – gaus pelną (tik žymiai mažesnį negu ikimokestinis). Nuostoliai Grynųjų pinigų srautas V IV III II G 1 V 1 B 1 A 1 Neleistinos rizikos sritis Kritinės rizikos sritis Padidintos rizikos sritis Mažiausios rizikos sritis O A Pirma (I) B V Sritis be zonos G

Kritinės rizikos sritis Šios srities ribose B 1 – V 1 < - V galimi nuostoliai, kurių dydis viršija ikimokestinį pelną, bet neviršija bendrojo pelno dydžio. Rizikos koeficientas H 4 = HB 1 – V 1 yra ketvirtoje srityje ir svyruoja 50 -70 % ribose. Šioje srityje įmonė gali vykdyti įvairių rūšių lizingus, investuoti lėšos į kitų akcinių bendrovių ir įmonių vertybinius popierius. Nuostoliai Grynųjų pinigų srautas V IV III II G 1 V 1 B 1 A 1 Neleistinos rizikos sritis Kritinės rizikos sritis Padidintos rizikos sritis Mažiausios rizikos sritis O A Pirma (I) B V Sritis be zonos G

Neleistinos rizikos sritis V 1 – G 1 < 0 – G. Šios srities ribose galimi nuostoliai artimi nuosavų lėšų apimčiai, t. y. ateina visiškas įmonės bankrotas. Šiuo atveju įsiskolinimai palūkanomis sudaro 100 %. Rizikos koeficientas H = HV 1 -G 1 yra penktoje srityje ir sudaro 75 -100 %. Nuostoliai Grynųjų pinigų srautas V IV III II G 1 V 1 B 1 A 1 Neleistinos rizikos sritis Kritinės rizikos sritis Padidintos rizikos sritis Mažiausios rizikos sritis O A Pirma (I) B V Sritis be zonos G

Išlaidų tikslingumo analizė 1 l l Šis metodas yra nukreiptas potencialių rizikos zonų identifikavimui. Išlaidų viršijimas gali atsirasti dėl vieno iš šių keturių veiksnių arba jų kombinacijų verslo plane: netiksliai nustatyta pirminė vertė; projektavimo pasikeitimai; darbo našumų (produktyvumų) įvairumas; pirminės vertės padidėjimas. Šie veiksniai gali būti detalizuoti ir konkretizuoti sudarant smulkų kontrolinį veiksnių sąrašą konkrečiam projektui arba jo daliai.

Išlaidų tikslingumo analizė 2 Atsiranda galimybė minimizuoti rizikuotiną kapitalą, suskirstant projektą stadijomis (sritimis). Kiekviena stadija tvirtinama atskirai, o stadijos turi būti susietos su projektavimo fazėmis. Kiekvienos stadijos lėšų rizikos analizė suteikia investuotojui informaciją , pagal kurią jis gali priimti sprendimą apie investicijų nutraukimą arba nenutraukimą.

Finansinių lėšų rizikos rodikliai Norint nustatyti finansinių lėšų riziką, nagrinėjami trys rodikliai: 1. Nuosavų lėšų (±E“) perteklius (+) arba trūkumas (); 2. Nuosavų vidutinių ir ilgalaikių lėšų gavimo šaltinių atsargų ir išlaidų (±E) perteklius (+) arba trūkumas (-); 3. Pagrindinių šaltinių atsargų ir išlaidų formavimui dydžio (±E“) perteklius (+) arba trūkumas (-). Jie naudojami įmonės finansinio stovio pastovumo (FSP) balansiniame modelyje.

FSP modelis: Čia: F – pagrindinės lėšos ir investicijos; Z – išlaidos atsargoms; R – piniginės lėšos, debitoriniai įsiskolinimai ir kiti aktyvai; J – nuosavų lėšų dydis; K 1 – ilgalaikiai ir vidutinės trukmės kreditai ir skolintos lėšos; K 2 – trumpalaikiai kreditai (iki 1 m. ) ir laiku nepadengti įsiskolinimai; R 1 – kreditinės skolos.

Finansai ir rizika Analizuojant bendrą finansinį būvį ir lėšų riziką išskirtinos penkios finansinės sritys: 1. absoliutaus pastovumo sritis, kai atsargų ir išlaidų minimalus dydis atitinka sritį be rizikos; 2. normalaus pastovumo sritis, kai atsargų ir išlaidų yra normalus dydis, kas atitinka minimalios rizikos sritį; 3. nepastovaus būvio sritis, kai atsargų ir išlaidų perteklius kas atitinka padidintos rizikos sritį; 4. kritinio būvio sritis atitinkanti kritinės rizikos sritį, kai turime pagamintos produkcijos perteklių, nėra produkcijos paklausos ir pan. ; 5. krizinio būvio sritis, kai turima per dideles atsargas ir pagamintos produkcijos perteklių, o firma randasi prie bankroto ribos. Toks stovis atitinka neleistinos rizikos sritį.

Ekspertų įvertinimo metodas (EĮM) 1 Verslo rizikos lygį įtakoja dviejų grupių rodikliai – objektyvūs ir subjektyvūs. Objektyvūs rodikliai – konkretūs, apibrėžto dydžio ir mažai kinta. Subjektyvūs rodikliai dažniausiai nustatomi ekspertų būdu ir nusakomi tam tikrose ribose. Pagal grupės ekspertų vertinimus duomenys sugrupuojami į: l turinčius didžiausią įtaką, l pakankamą įtaką, l vidutinę įtaką ir l mažą įtaką. Pagal ekspertų apklausos duomenis nustatoma atitinkamo rodiklio vieta arba svarumas.

Ekspertų įvertinimo metodas (EĮM) 2 Pavyzdys. Pravedus apklausą tarp užsakovų ir rangovų ekspertų nustatyta įvairių veiksnių įtaka rizikos laipsniui (žr. lentelę). Pagal rizikos poveikio laipsnį veiksniai pasiskirstė taip: pirmoje vietoje – projekto vertė, antroje vietoje – darbų apimtis, trečioje – darbų atlikimo terminai ir t. t. Daugeliu atveju, realizuojant projektą, pakeitimai arba darbų pertraukos didina išlaidas ir jų atlikimo laiką, kas savaime suprantama, didina ir išlaidas ir įsiskolinimus. Sudarome modelį, pagal kurį analizuojame rizikingų situacijų susidarymą, kaupimą ir jų pasekmes. Tokiame modelyje rizikos suskirstytos į tris kategorijas (įtakojančias darbų apimtį, terminus ir darbų vertę). Šios rizikos kategorijos pateiktos trijose matricose. Modelio pagalba galima nustatyti įvairių veiksnių kombinacijų poveikį rizikai ir finansinei projekto dalyvių padėčiai.

Projekto subjektyvių veiksnių vertinimas ekspertų metodu Veiksniai 1. Žema vertė 2. Firmos prestižas 3. Firmos atliekamų darbų apimtis 4. Kontrakto užbaigimo trumpiausias terminas 5. Firmos finansinė padėtis 6. Firmos padėtis 7. Projekto finansavimas (valstybinis, kreditas) 8. Firmos reklama 9. Firmos priklausomybė Didžiausia įtaka Pakankam a įtaka Vidutinė įtaka Maža įtaka Mažiausia įtaka Vieta apklausoje

Rizikos laipsnio įvertinimo modelis

Analitinis modelis 1 Rizika gali būti valdoma nustatant rizikos normatyvus. Pavyzdžiui, bankai nustato didžiausią galimą riziką (Nrmax) vienam klientui (skolintojui). Toks rizikos normatyvas nustatomas pagal formulę: čia: R – banko rizikos dydis, nustatytas kaip santykis skolintojo imant kreditą įsipareigojimų bankui visumos, o taip pat 90 % balansinių įsipareigojimų išduotų banko su skolintojo galimybe pinigine forma įvykdyti įsipareigojimus. K – banko kapitalas.

Analitinis modelis 2 Iš skolintojo įsipareigojimų sumos atimami įsiskolinimai palūkanomis ir užstatai vertybiniais popieriais – 90 % nuo likutinės sumos, o taip pat kiti įsiskolinimai (materialinių vertybių užstatymas – 40– 70 % nuo likutinės sumos). Didžiausias leistinas normatyvo Nrmax dydis nustatomas toks: § § komerciniams bankams – 1, 0; kitiems bankams – 0, 5– 0, 75. Paprastai vienam skolintojui neviršija 10 % banko aktyvų sumos, o kredito suma vienam skolintojui neturi viršyti skolintojo nuosavų lėšų sumos.

Analitinis modelis 3 Taikant analitinį metodą verslo projektai vertinami keliais metodais: § investicijų atsipirkimo (apsimokėjimo) laikotarpio; § projekto esamosios vertės; § naudos ir kaštų santykio (pelningumo indekso); būsimosios vertės; § vidutinės pelnos normos ir kt. Dažniausiai naudojami pirmieji trys metodai. Projekto grynųjų pinigų srautus (GPS) sudaro: GPS = GP + A + L, Lt čia: G, A, L – atitinkamai projekto grynasis pelnas, amortizacija (nusidėvėjimas) ir likvidumo turto vertė, litais.

Analitinis modelis 4 Projekto grynųjų pinigų apskaičiavimas Rodikliai Apskaičiavimas Metai 0 1. Realizavimo apimtis, vnt. 2. Paslaugos kaina, Lt 3. Realizavimo apimtis, tūkst. Lt I str. *2 str. 4. Kintamieji kaštai, tūkst. Lt 5. Pastovieji kaštai (be amortizacijos), tūkst. Lt 6. Amortizaciniai atskaitymai pastatams, tūkst. Lt 7. Amortizaciniai atskaitymai įrengimams, tūkst. Lt 8. Balansinis pelnas, tūkst. Lt 3 str. -(4+5+6+7 str. ) 1 2 3 4 5

Analitinis modelis 5 Projekto grynųjų pinigų apskaičiavimas Rodikliai Apskaičiavimas Metai 0 9. Neapmokestinama pelno dalis, tūkst. Lt 9. 1. Labdara, švietimas, kultūra 9. 2. Projektavimo konstravimo darbai, naujos technikos diegimas 10. Apmokestinamas pelnas, tūkst. Lt 8 str. -9 str. 11. Įmokos į biudžetą, tūkst. Lt 0, 19*10 str. 12. Planuojamas likutinis (grynasis) pelnas, tūkst. Lt 10 str. -11 str. 13. Amortizaciniai atskaitymai, tūkst. Lt 6 str. +7 str. 14. Grynoji likvidacinė vertė, tūkst. Lt 15. Projektuojami bendrieji grynųjų pinigų srautai, tūkst. Lt (12+13+14) str. 1 2 3 4 5

Analitinis modelis 6 Investicijų (COFt) planas 2007– 2012 m. , litais Rodikliai Investicijos pagal metus 2006 2007 2008 2009 2010 1. Pastatų ir teritorijos nuomos išlaidos, Lt -11760 -12180 -12600 -13020 -13440 2. Išlaidos įrangai, Lt -53960 0 5000* 2011 -14000 3. Išlaidos medžiagoms, energijai ir kitam apyvartiniam kapitalui, Lt -103741, 13 4. Suma -165033, 13 -12180 -12600 -13020 -18440 -14000 -9901, 98 -820 -1400 -1080 -2560 -2500 -174935, 12 -13000 -14000 -15000 -21000 -16500 6. 1. Pagrindinis kapitalas -71193, 99 -13000 -14000 -15000 -21000 -16500 6. 2. Apyvartinis kapitalas -103741, 13 5. Projekto rengimo ir kitos išlaidos (6% nuo sumos 4 p), Lt 6. Kapitalas (Iš viso):

Analitinis modelis 7 Skolinto kapitalo kaina apskaičiuojama pagal 3. 6 formulę: K = Wd*Kds (1 -T) = 0, 8 x 0, 524 x (1 – 0, 15) = 0, 07 Čia: Wd – skolinto kapitalo lyginamoji dalis bendroje kapitalo struktūroje (mūsų atveju );

Grynųjų pinigų srautas Projekto grynųjų pinigų srautų (CIFt) apskaičiavimas baidarių nuomai 6 metų laikotarpiui Rodikliai 1. Vartotojai, žm. 2. Turistų skaičiaus didėjimas, procentais 3. Vieneto kaina, Lt 4. Realizavimo apimtis, Lt 5. Kintamieji kaštai, Lt 6. Pastovieji kaštai, Lt 7. Amortizaciniai atskaitymai įrengimams, Lt 8. Balansinis pelnas, Lt 9. Labdara, Lt 10. Apmokestinamas pelnas, Lt 11. Įmokos į biudžetą (19%), Lt 12. Grynasis pelnas, Lt 13. Amortizaciniai atskaitymai, Lt 14. Grynųjų pinigų srautai, Lt (12 p. +13 p. ) Metai 2007 2067 13, 7 57 117819 31817, 37 72143, 78 6896, 6 8862, 3 --8862, 3 1329, 3 7533 6044, 4 13577, 4 2008 2009 2010 2011 2352 13, 78 59 138768 32930, 6 74668, 73 6896, 6 26209, 4 ---26209, 4 3931, 41 22278 6044, 4 28322, 39 2638 12, 1 61 160918 34050, 24 77207, 47 6896, 6 44737, 9 --44737, 9 6710, 69 38027, 21 6044, 4 44071, 61 2924 10, 84 63 184212 35167, 1 79739, 87 6896, 6 64419, 4 --64419, 4 9662, 9 54756, 5 6044, 4 60800, 9 3210 9, 78 65 208650 36292, 43 82291, 55 6896, 6 85217, 47 --85217, 47 12782, 62 72434, 85 6044, 4 78479, 25 2012 3210 67 215070 37410, 24 84, 826, 13 6896, 6 87488, 71 --87488, 71 13123, 31 74365, 4 6044, 4 80409, 8 Pastaba: Planuojame, kad 2008– 2011 metais aptarnavimo savikaina padidės tiek pat, kiek procentų didės valčių nuomos kaina, t. y. 2008 m. – 3, 5 %; 2009 m. – 3, 4%; 2010 m. – 3, 28%; 2011 m. – 3, 2%; 2012 m. – 3, 08%.

Investicijų apsimokėjimo laikotarpis (T) 1 T - metų, reikalingų investicijoms padengti, skaičius. Jis apskaičiuojamas kaupiant projekto grynųjų pinigų srautus ir žiūrint, kada sumažės iki nulio. Tikslesnis yra apsimokėjimo laikas, kai investicijos ir laukiami pinigų srautai diskuotuojami projekto kapitalo kaina, t. y. Įvertinant lėšų nuvertėjimą dėl infliacijos ir kitų veiksnių. Investicijų ir grynųjų pinigų srautai (diskontuojant kapitalo kaina) Metai Investicijos, Lt Bendri projekto grynųjų pinigų srautai, Lt 2006 -174935, 12 2007 -13000 28322, 39/(1+0, 07)1= 26469, 52 (-161357, 72 -13000+28322, 39)/(1+0, 07)1 = -136481, 62 2008 -14000 44071, 61/(1+0, 07)2= 38490, 49 (-136481, 62 -14000+44071, 61)/(1+0, 07)2 = -92934, 5 2009 -15000 60800, 9/(1+0, 07)3= 49633, 34 (-92934, 5 -15000+60800, 9)/(1+0, 07)3 = -38476, 41 2010 -16000 78479, 25/(1+0, 07)4= 59907, 82 (-38476, 41 -21000+78479, 25)/(1+0, 07)4= -35875, 7 2011 -16500 80409, 8/(1+0, 07)5=57353, 64 13577, 4 Suma arba skirtumas, Lt (-174935, 12+13577, 4) = -161357, 72 (-35875, 7 -16500+80409, 8)/(1+0, 07)5 = 19995, 8

Investicijų apsimokėjimo laikotarpis (T) 2 Iš lentelės analizės pastebime, kad tik 2012 metais gausime teigiamą balansą. Tad šio verslo projekto investicijos atsipirks per pilnus 5 metus ir dalimi metų, t. y. 5, 28 metų. T = 5, 28 metų. šeštųjų

Projekto grynoji esamoji vertė (NPV) 6 -siais veiklos metais apskaičiuojama pagal formulę: čia: k – skolinto kapitalo kainos koeficientas; CFt - numatomas grynųjų pinigų srautas (CIFt) ir investicijos (COFt) periodu t, Lt. Projekto esamosios vertės apskaičiavimas remiantis lentelių duomenimis: = = 13577, 4+28322, 39/1, 07+44074, 61/1, 072+60800, 9/1, 073+ +78479, 25/1, 074+80409, 8/1, 075 -174935, 12 -13000/1, 07 -14000/1, 072 - 15000/1, 07321000/1, 074 -16500/1, 075=9892, 95 Lt. Kadangi gavome teigiamą skaičių, projektas įdiegtinas.

Pelningumo indeksas 1 Naudos ir kaštų santykio pelningumo indekso (PI) metodas apibūdinamas kaip projekto naudos ir išlaidų santykis. PI = projekto nauda/išlaidos = , čia: CIFt – būsimos grynųjų pinigų įplaukos arba pelnas t periodu, Lt; COFt – investicijos (išlaidos), Lt; K – kapitalo kaina, koeficientas. Projektas priimtinas, jei PI >1, 0, o kuo jis didesnis, tuo geriau vertinama ši alternatyva.

Pelningumo indeksas 2 Mūsų atveju UAB “Merkio vingis” projekto pelningumas: , t. y. didesnė už vienetą. Kadangi gautas PI rodiklis daugiau už vienetą, tai projektas diegtinas.

Analogų metodas Taikant analogijų metodą, naudojamasi duomenimis apie analogiškų projektų riziką. Duomenys gali būti surinkti apklausiant projektų vadovus, projektavimo įstaigų specialistus ir pan. Gauti duomenys apdorojami, nustatoma priklausomybė nustatant konkrečią potencialią riziką, realizuojant naują projektą. Projekto gyvavimo ciklas turi du etapus: projekto sudarymas, įsisavinimas, pristatymas rinkoje, augimas, branda ir kritimas. Nagrinėjant projekto gyvavimo ciklą galima atrinkti duomenis apie bet kokios projekto dalies realizaciją ir nustatyti priežastis, dėl kurių viršytos lėšos ir jas pašalinti realizuojant naują projektą.

3 temos kontroliniai klausimai: l l l l Panagrinėkite statistinio rizikos nustatymo metodo penkias rizikos sritis. Kokia išlaidų tikslingumo analizės įtaka įmonės finansų rizikai? Kokie ekspertų metodo ypatumai įvertinant projektų riziką? Kam ir kada naudojami rizikos normatyvai? Kaip apskaičiuojami projektų grynųjų pinigų srautai? Kaip nustatomas investicijų pelningumo indeksas ir atsipirkimo laikas? Kokia analogijų rizikos nustatymo metodo esmė?