5 FINANS IR APSKAITOS VADYBA RIZIKOS VERTINIMAS Finans

5. FINANSŲ IR APSKAITOS VADYBA. RIZIKOS ĮVERTINIMAS

Finansų vadybos uždaviniai l Pagrindiniai finansų vadybos uždaviniai yra: l Mokumo ( likvidumo) užtikrinimas. pelningumo (rentabilumo) užtikrinimas. Jeigu Įmonė vertinama kaip l likvidi, vadinasi, ji disponuoja pakankamu kapitalu šioms sąlygoms vykdyti: vykdyti finansinius įsipareigojimus kitiems ūkio subjektams; – finansuoti suplanuotus investicijų projektus. Norint normaliai veikti, įmonei reikia tam tikro turto (investicijų). Bet kokio turto įsigijimui reikia finansinių išteklių, t. y. kapitalo (finansavimo). – l

Įmonės finansų valdymo schema

Nuosavas ir skolintas kapitalas l Įmonės veikloje vyksta ciklas „pinigai-prekė- pinigai“. Jo metu gaunamas pelnas (arba patiriamas nuostolis), o pagrindiniai verslo plėtojimo „varikliai“ yra prekių gamyba ar paslaugų teikimas ir pardavimas. l Pinigų srautai apibūdina finansinį įmonės gyvybingumą (pinigų gavimas ir jų panaudojimas stumia į priekį visus verslo procesus). Įmonės veiklos pradžios ir tolesnio augimo finansavimo šaltiniai yra nuosavas kapitalas (suformuojamas pradedant verslą) ir skolintas kapitalas (trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsiskolinimai).

Finansų šaltiniai Lėšos, reikalingos įmonės ūkinei veiklai, gali būti gautos iš išorės (įnašai, paskolos) ir iš vidaus šaltinių, kurie atsispindi įmonės finansiniame plane. Įmonės Vidiniai finansavimo šaltiniai - tai amortizaciniai ir nusidėvėjimo atskaitymai bei GRYNASIS pelnas. Amortizaciniai atskaitymai – tai pagrindinio kapitalo (įrengimų, pastatų ir kt. ) dalies vertės perkėlimas į gaminio ar paslaugos savikainą. A = Pv * Na/100, čia: Pv – pagrindinių priemonių vertė; Na – amortizacijos norma, proc. Priminsime, kad: GRYNASIS PELNAS = (i-tosios PASLAUGOS PARDAVIMO KAINA x i-tosios PASLAUGOS KIEKIS – i-tosios PASLAUGOS SAVIKAINA) - Mokesčiai

Išorės finansų šaltiniai Įnašai – tai tokia pinigų gavimo forma, kai įmonė parduoda naujas akcijas. Akcijos – yra investicijų vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų akcininkų – dalyvavimą bendrovės kapitale ir suteikiantys jiems turtinių ir neturtinių teisių. Akcijos gali būti materialios (atspausdinti lakštai, panašiai kaip pinigai) arba nematerialinės (įrašai vertybinių popierių sąskaitose). Dar viena išorės finansų rūšis – obligacijos. Tai bendrovės terminuotas kredito vertybinis popierius, suteikiantis teisę jo savininkui į metines palūkanas, o pasibaigus obligacijos galiojimo terminui, - gauti pinigų sumą, lygią obligacijos nominaliai vertei.

Paskolos l l l Kai įmonė negali ar jai netikslinga išleisti naujas akcijas, o lėšų stinga, tenka imti paskolas. Paskolos gali būti suteikiamos trumpam laikotarpiui arba ilgalaikės (ilgiau kaip vieneriems metams). Bankas, prieš duodamas paskolą, patikrina, ar įmonė, gavusi paskolą, sugebės ją grąžinti. Paskolos sutarčių užtikrinimo svarbiausios priemonės yra šios: turto įkeitimas; laidavimas; garantija; paskolos bei palūkanų draudimas draudimo įstaigoje. Išduodama paskola paprastai negali viršyti 50 procentų įkeisto turto rinkos kainos.

Valdymo ir finansinė apskaita Skiriamos dvi buhalterinės apskaitos rūšys: valdymo, arba vidinė (management accounting), ir finansinė arba išorinė (financial accounting). Finansinė apskaita skirta veiklos rezultatams nustatyti ir ataskaitoms pateikti. Finansinei apskaitai taikomi apskaitos standartai. Daugelyje laisvosios rinkos šalių sukurti arba kuriami apskaitos standartai, reglamentuojantys buhalterinių ataskaitų rengimą. Šiuo požiūriu teigiamai reikėtų vertinti Europos Sąjungos bendrijos (ESB) šalių patyrimą. Valdymo apskaita yra orientuota į įmonės vidaus poreikių tenkinimą, ji priklauso nuo konkrečios gamybos specifikos. Revizoriai vidinės apskaitos nekontroliuoja, ji laikoma komercine paslaptimi.

Buhalterinė apskaita Buhalterinės apskaitos sistema

Vienguba buhalterija l l l Vienguba buhalterija apima tik sąskaitas, apibūdinančias turto, įsiskolinimų, savojo kapitalo būklę daiktine ir chronologine tvarka. Grynasis pelnas (nuostoliai) per metus ar kitą laikotarpį apskaičiuojamas tokiu eiliškumu: Naujas turtas, (-) senas turtas, (+) gautos pajamos, (-) padarytos išlaidos, (=) pelnas.

Dviguba buhalterija Dviguboje buhalterijoje skiriamos ne tik būklės, bet ir pasisekimo (finansinės sąskaitos). Pagrindinis jos bruožas – kiekvienas veiklos aktas įrašomas ne mažiau kaip dvejose sąskaitose, t. y. daromas dvigubas įrašas. Tai reiškia, kad jeigu įvykusi ūkinė operacija pakeičia įmonės balanso turto dalies sąskaitų turinį, tai atitinkami pakeitimai (įrašai) turi būti padaryti ir kitos balanso dalies – savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai analitinėse ir balansinėse sąskaitose, jos pavaizduojamos ne mažiau kaip dviejose sąskaitose – vieną jų debituojant, o kitą kredituojant arba atvirkščiai.

Dvigubo įrašo pavyzdys Sąskaita A Debetas Sąskaita B Kreditas Debetas Saldo operacijų pradžioje – S 1 Likučio padidėjimas Saldo operacijų pabaigoje – S 2 Kreditas Saldo operacijų pradžioje – S 1 Likučio sumažėjimas Likučio padidėjimas Saldo operacijų pabaigoje – S 2

Buhalteriniai dokumentai Vienas iš pagrindinių registrų, dažniau naudojamų įmonėse, yra bendrasis žurnalas. Bendrasis žurnalas – tai toks apskaitos registras, į kurį iš pirminių apskaitos dokumentų įrašomi duomenys apie ūkinės operacijos faktą. Šiame registre nuosekliai (chronologiškai) fiksuojamos visos ūkinės operacijos tokia eilės tvarka, kaip buvo atliktos. Iš Bendrojo žurnalo duomenys perkeliami į Didžiosios knygos arba sintetines sąskaitas. Jose duomenys kaupiami visą ataskaitinį laikotarpį, o šio pabaigoje perkeliami į finansinę atskaitomybę. Galima skirti dalinius ir kompleksinius balansus. Daliniai balansai – medžiagų gavimo ir naudojimo, darbo jėgos išteklių naudojimo ir kt. Kompleksiniai balansai sustambintai rodo įmonės veikla.

Balansai l Naudojamos keturios ataskaitos – balansai: 1. Buhalterinis balansas. l 2. Pelno (nuostolių) ataskaita. l 3. Pelno (nuostolių) paskirstymo ataskaita. l 4. Finansinės būklės pasikeitimo (pinigų srautų ataskaita). l

Finansinės atskaitomybės atskirų ataskaitų tarpusavio ryšys

Finansinės ataskaitos l Balanse parodomas visos įmonės turtas bei jo dalis, priklausant l Antrame bloke pateikiamos uždirbtas pelnas (pajamos) ir už l Trečiojoje dalyje pateikiami ataskaitinio bei praėjusio laikotarpio l Pinigų srautų ataskaita - tai labai svarbi įmonės vadybai. Aiškinamasis raštas leidžia geriau suprasti finansinės l savininkams (nuosavas kapitalas, kreditorių įsipareigojimai). jas uždirbant patirtos sąnaudos. nuosavo kapitalo pokyčiai. atskaitomybės ataskaitų duomenis bei jų formavimo būdus.

Buhalterinis balansas Buhalterinės sąskaitos schemiškai turi dvi puses: debetą ir kreditą. Priklausomai nuo to, kuri lėšų grupė balanse parodoma, yra skiriamos aktyvinės ir pasyvinės sąskaitos, kuriose padidėjimas atitinkamai žymimas debete arba kredite. Buhalterinis balansas. Buhalteriniame balanse parodoma ūkinio vieneto disponuojamojo turto sudėtis ir šaltiniai. Nors šiame balanse rodikliai yra nestandartizuoti, balanso forma nėra tipinė ir priklauso nuo įmonės nuosavybės formos. Populiariausia buhalterinio balanso struktūra parodyta. AKTYVAS – turtas PASYVAS – savininkų nuosavybė ILGALAIKIS TURTAS KAPITALAS IR REZERVAI TRUMPALAIKIS TURTAS ĮSIPAREIGOJIMAI

Balanso lygybė l Svarbiausia balanso lygybė: l Turtas = savininkų nuosavybė + įsipareigojimai l Turtą rodančioje balanso dalyje matyti, kokį pavidalą turi disponuojamas turtas. Pagrindinis požymis, pagal kurį grupuojamas turtas, yra galimybė paversti jį pinigais.

Kapitalo įsiskolinimo lygis Turtą rodančioje balanso dalyje matyti, kokį pavidalą turi disponuojamas turtas. Pagrindinis požymis, pagal kurį grupuojamas turtas, yra galimybė paversti jį pinigais. Turto šaltiniuose matomas nuosavas ir skolintas kapitalas. Pastarojo santykis su nuosavu kapitalu parodo įsiskolinimo lygį, kuris apskaičiuojamas taip:

Investicijos Investicijų apskaičiavimo pavyzdys Investicijos rūšis 1. Mokslinio tyrimo, projektavimo bei bandomosios gamybos išlaidos 2. Pastatų ir statinių statybos išlaidos 3. Išlaidos įrengimams įsigyti, sumontuoti ir paleisti 4. Išlaidos žaliavoms, medžiagoms, energijai ir kt. apyvartiniam kapitalui įsigyti 5. Išlaidos apsaugos priemonėms 6. Kitos išlaidos 7. Kapitalas (viso) 7. 1. Pagrindinis kapitalas 7. 2. Apyvartinis kapitalas

Grynųjų pinigų srautai Pradžioje apskaičiuojame projekto grynųjų pinigų srautus pagal formulę. čia: CIFt = (Rt – COFt- Dt)*(1 -T)+ Dt , Rt, COFt, Dt – atitinkamai projekto pajamos, išlaidos ir amortizaciniai atskaitymai, Lt; T – mokesčių į valstybės biudžetą koeficientas (2012 m. jis vidutiniškai buvo 15%).

Investicijų atsipirkimas kaip metų, investicijoms padengti, Šis rodiklis apibrėžiamas reikalingų skaičius. Jis apskaičiuojamas kaupiant projekto grynųjų pinigų srautus ir žiūrint, kada jų sumažės iki nulio. Tikslesnis yra apsimokėjimo laikas, diskontuotas kapitalo kaina. Šiuo atveju investicijos ir laukiami pinigų srautai diskontuojami projekto kapitalo kaina, t. y. įvertinant lėšų nuvertėjimą dėl infliacijos ir kitų veiksnių.

Skolinto kapitalo kaina apskaičiuojama pagal formulę: K = Wd*Kds (1 -T) = 1 x 0, 0394*x(1 – 0, 15) = 0, 144. Čia: Wd – skolinto kapitalo lyginamoji dalis bendroje kapitalo struktūroje (jei visas skolintas – 1); Kds – palūkanų norma naujai paskolai (pavyzdžiui, iš Swedbank - 3, 94 proc. (2012. 10); T – vidutinė mokesčių norma (15 proc. ).

Pavyzdys Investicijos ir grynųjų pinigų srautai (diskontuojant kapitalo kaina) Pastaba: neigiamas (su minuso ženklu) parodo išlaidas, o teigiamas – pajamas. Apsimokėjimo laikotarpis (T) apskaičiuojamas taip: T = 5 + (35875, 7 / 57353, 64) = 5, 28 m.

Projekto grynoji esamoji vertė Šis metodas yra vienas iš plačiausiai naudojamų įvertinant investicinių projektų naudingumą. Naudojant šį metodą, visi būsimieji grynųjų pinigų srautai susiję su tam tikra alternatyva, paverčiami į ekvivalentišką piniginių vienetų kiekį dabartiniu laiko momentu. Projekto grynoji esamoji vertė (NPV) apskaičiuojama pagal formulę: čia: k – projekto kapitalo kainos koeficientas; CFt – numatomas grynųjų pinigų srautas (CIFt) ir investicijos (COFt) periodu t, Lt.

Pelningumo indeksas (PI) Šis metodas apibūdinamas kaip projekto naudos ir išlaidų santykis pagal: PI = projekto nauda/išlaidos = čia: CIFt – būsimos grynųjų pinigų įplaukos arba pelnas t periodu, Lt; COFt – išlaidos (gamybos ir realizavimo kaštai), Lt; k – kapitalo kaina, koeficientas. Projektas priimtinas, jei PI >1, 0, o kuo jis didesnis, tuo geriau vertinama ši alternatyva.

Lūžio taškas – tai pardavimų apimtis, kuriai esant įmonės bendrosios išlaidos yra lygios bendrosioms pajamoms. Šis kaičius vadinamas pelningumo slenksčiu arba lūžio tašku (breakeven point). Metiniai pastovūs taškai (F) : (aptarnavimo vidutinė pardavimo kaina (P) – aptarnavimo vieneto kintami kaštai (V).

Duomenys lūžio taško analizei Rodikliai Planas 2013 m. 1. Kempingo priekabų vartotojų skaičius, žm. 1794 2. Metinė paslaugų pardavimo apimtis, Lt 215. 280 3. Aptarnavimo vidutinė kaina, Lt/vartotojui 120 4. Metiniai pastovūs kaštai, Lt 132. 015, 9 5. Metiniai kintami kaštai, Lt Pastaba 50. 491, 94 6. Metiniai bendrieji kaštai, Lt 182. 507, 84 7. Kintami kaštai, Lt/vartotojui 28, 14 5 eil. : 1 eil. sk. (50. 491, 94 : 1794) 132. 015, 9 /120 -28, 14= 1438 vartotojai (žm. )

Pavyzdys Lūžio momento analizė 2013 m.

Įmonės finansų kontrolės sistema l Skiriama: l 1. vidinė finansų kontrolės sistema. Tai atlieka įmonės auditorius, akcentas- įmonės finansų efektyvumo didinimas (tai paslaptis). l l - įmonės 2. išorinė kontrolė – tai pažeidimų nustatymas. Tuo užsiima trys institucijos: 1. Valstybinės kontrolės departamentas (valstybinėms įmonėms, taip pat toms įmonėms, kur vyrauja valstybinis kapitalas). 2. Valstybinė mokesčių inspekcija (ji kontroliuoja, ar teisingai ir laiku apskaičiuojami mokesčiai bei kitos įstatymų numatytos įmokos į valstybės ir savivaldybių biudžetus). 3. Audito kontrolė, kurią atlieka nepriklausomi buhalteriai – auditoriai. Jie atlieka buhalterio, revizoriaus ir konsultanto funkcijas.

Rizikos įvertinimas: įmonės likvidumas 1 Likvidumas – tai įmonės sugebėjimas laiku (nepraėjus terminui) įvykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus iš savo trumpalaikio turto. Įmonė likvidi = Trumpalaikiai įsipareigojimai ≤ Trumpalaikis turtas

Rizikos įvertinimas: įmonės likvidumas 2 1. Įmonės bendrojo likvidumo arba įmonės trumpalaikių įsipareigojimų padengimo koeficientas. Jis nustatomas įmonės trumpalaikį turtą dalijant iš jos trumpalaikių įsipareigojimų. Europos šalyse situacija laikoma normali, kai šis likvidumo koeficientas svyruoja nuo 1, 2 iki 2, 0.

Pagrindiniai įmonės likvidumo rodikliai 1 1. Įmonės bendrojo likvidumo arba įmonės trumpalaikių įsipareigojimų padengimo koeficientas (K 1 L). Tai apibendrinantis įmonės likvidumo rodiklis, nustatomas įmonės trumpalaikį turtą dalijant iš jos trumpalaikių įsipareigojimų: Europos šalyse situacija laikoma normali, kai šis likvidumo koeficientas svyruoja nuo 1, 2 iki 2, 0. Pavyzdžiui,

Pagrindiniai įmonės likvidumo rodikliai 2 2. Greitojo (didelio) likvidumo arba greitojo padengimo koeficientas (K 2 L). Jis yra santykis tarp įmonės didelio likvidumo turto ir trumpalaikių įsipareigojimų. Greitojo likvidumo (padengimo) koeficientas gali būti apskaičiuotas dviem būdais. 2. 1. 2. 2. Šis koeficientas (K 2 L) turėtų būti maždaug lygus vienetui.

Rizikos įvertinimas: įmonės mokumas 1 Įmonės mokumas – tai jos gebėjimas įvykdyti savo ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus partneriams, bankams, mokesčių inspekcijoms ir kitoms institucijoms. Įmonėje iki pusės finansavimo šaltinių gali būti pasiskolinti. Paprastai laikoma, kad įmonė yra moki, kai jos nuosavas turtas viršija bendruosius įsipareigojimus, t. y. trumpalaikes ir ilgalaikes skolas: Įmonė moki = Nuosavas turtas > Bendrieji įsipareigojimai.

Įmonės mokumas ir jo rodikliai 2 Ilgalaikiai įsipareigojimai apima ilgalaikį investicinį kreditą, ilgalaikes paskolas, obligacijas ir kt. Nemokumo priežastys: – – – finansinių išteklių trūkumas įmonei; maža pardavimų, atitinkamai maža ir piniginių įplaukų apimtis; sutrikę įmonės prekių pirkėjų mokėjimai; bankrutuojantys bankai, kuriuose įmonės laiko savo pinigines lėšas; kitos priežastys.

Įmonės mokumas ir jo rodikliai 3 Pagrindiniai įmonės mokumo rodikliai tokie: 1. Įmonės bendrojo mokumo koeficientas (K 1 M): pusė finansavimo šaltinių gali būti pasiskolinti. Manoma, kad maždaug

Įmonės mokumas ir jo rodikliai 4 2. Ilgalaikis mokumas (K 2 M) nustatomas taip: 3. Ilgalaikių paskolų padengimo koeficientas (K 3 M): Pasaulio bankas reikalauja, kad šis rodiklis būtų ne mažesnis kaip 1, 3 (K 3 M >1, 3). Pažymėtina, kad ilgalaikės paskolos yra dažnai apdraudžiamos nekilnojamu turtu, todėl bankroto atveju jos pirmiausia yra grąžinamos, ir tai mažina jų negrąžinimo riziką.

Įmonės mokumas ir jo rodikliai 5 4. Įmonės išorinių įsipareigojimų padengimo koeficientas (K 4 M): Išoriniai įsipareigojimai – tai įmonės skolos kitiems ūkinės veiklos dalyviams (išteklių tiekėjams, bankams), o ne savo darbuotojams bei akcininkams. 5. Grynųjų piniginių įplaukų koeficientas (K 5 M). Tai įmonės grynojo pelno ir pastatų bei įrenginių nusidėvėjimo sumos santykis su bendromis įmonės įplaukomis už parduotą produkciją Kuo didesnė įmonės grynųjų įplaukų (grynojo pelno +nusidėvėjimo lėšų) lyginamoji dalis bendroje įmonės įplaukų sumoje, tuo daugiau galimybių turi įmonė padengti savo skolos įsipareigojimus – tuo mažesnė jos ir jos partnerių rizika. Priešingai, žemas šio koeficiento lygis rodo, kad įmonė esant sunkiai finansinei padėčiai negreit galės iš jos išeiti ir tas liudija apie aukštą riziką.

Įmonės finansinis patvarumas 1 Jeigu nepatenkinami ir likvidumo bei mokumo ir finansinio patvarumo rodikliai, tai tokios įmonės rizika didelė ir ji yra tikras kandidatas į bankrotą. Pagrindiniai įmonės finansinio patvarumo rodikliai tokie: 1. Įmonės finansinės nepriklausomybės koeficientas (K 1 F). Jis apibūdina įmonės nepriklausomybę (priklausomybę) nuo kreditorių ir nustatomas taip: Koeficiento K 1 F lygis neturėtų kristi žemiau 0, 5– 0, 6 (K 1 F ≥ 0, 5– 0, 6).

Įmonės finansinis patvarumas 2 2. Įmonės atsargų padengimo nuosavu turtu koeficientas (K 7 F). Jis nustatomas įmonės nuosavą trumpalaikį turtą dalijant iš materialinių atsargų vertės: 3. Įsiskolinimo koeficientas (K 8 F) parodo įmonės išteklių struktūrą, t. y. skolinto ir nuosavo turto santykį:

Bankroto veiksniai Pagrindiniai išoriniai bankroto veiksniai: 1. infliacija, t. y. žymus ir netolygus žaliavų, medžiagų, kuro, energijos, transporto bei kitų paslaugų kainų kilimas; 2. bankų palūkanų lygio ir kreditavimo sąlygų pasikeitimas; 3. mokesčių lygio pasikeitimas ir kiti veiksniai. Vidiniai bankroto veiksniai: 1. vadovų ne patirtis ir klaidos (nekompetentingas, nekvalifikuotas vadovavimas įmonei); 2. įmonės nesugebėjimas orientuotis besikeičiančioje rinkoje; 3. įmonės samdomų tarnautojų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi (jų korupcija, sukčiavimas, apgaulė) ir kiti veiksniai.

Bankroto įžvalga Altmano indeksu Bankroto tikimybei vertinti naudojamas Altmano indeksas: l Z=3. 3 K 1+1. 0 K 2+0. 6 K 3+1. 4 K 4+1. 2 K 5, K 1 –bendrasis pelnas / visas turtas; K 2 – pardavimai / visas turtas; K 3 –nuosavas kapitalas / bendri trumpalaikiai įsipareigojimai; K 4 –grynasis pelnas / visas turtas; K 5 – trumpalaikis turtas/ visas turtas.

Rizikos mažinimas l l l Dažniausiai taikomi tokie projektų ir sprendimų bei visos veikos rizikos sumažinimo būdai: Rizikos paskirstymas tarp veikos dalyvių. Dažniausiai tarpininkams perduodamos netiesioginės veikos funkcijos, dėl kurių vykdymo jie prisiima riziką. Pavyzdžiu gali būti prekybininkams perduodamos tiekimo funkcijos. Draudimas. Jis turi išskirtinę reikšmę. Firmai sudarius sutartį su draudimo kompanija, pastarajai perduodama ir dalis rizikos dėl galimų nuostolių, netekimų, pavojų. Firmose sudaromi rizikos piniginiai rezerviniai fondai. Iš šių fondų, reikalui esant, padengiami nuostoliai.

5 temos kontroliniai klausimai l l l l 1. Kokie įmonės vidaus ir išorės finansų šaltiniai? 2. Kuo skiriasi valdymo (vidinė) ir finansinė (išorinė) apskaitos rūšys? 3. Kada naudojama vienguba buhalterija? 4. Kokia dvigubo įrašo buhalterijos esmė? 5. Kokios buhalterinio balanso keturios ataskaitos? 6. Kaip suprantate buhalterinio balanso aktyvų ir pasyvų dalis? 7. Kokios įmonės finansų kontrolės sistemos dvi dalys? 8. Kaip apskaičiuojamas įmonės kapitalo įsiskolinimo lygis? 9. Kaip apskaičiuojamas investicijų atsipirkimo laikas? 10. Kaip apskaičiuojamas investicijų pelningumo indeksas? 11. Kaip įvertinama rizika likvidumo rodikliais ir kaip svyruoja likvidumo koeficientas, jei įmonės situacija laikoma normali? 12. Kokia įmonės rizikos įvertinimo rodiklio - mokumo - esmė? 13. Kokie trys pagrindiniai rizikos sumažinimo būdai?