9 tema Ilgalaikis turtas Paskaitos planas 1 2

9 tema Ilgalaikis turtas

Paskaitos planas 1) 2) 3) 4) 5) 6) 7) 8) 9) Įvadas Ilgalaikio turto įsigijimas Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija Perkainojimo modelis Turto vertės sumažėjimas Nurašymas Pateikimas ir atskleidimas Investicinis turtas Lizingas

1) Įvadas

Įvadas • Ilgalaikis turtas – turtas, kuris yra skirtas naudoti ir uždirbti pajamas per tam tikrą laikotarpį, dažniausiai ilgesnį nei vieneri metai. • Ilgalaikis turtas skirstomas į materialųjį (pvz. , nekilnojamasis turtas, įranga, įrengimai), nematerialųjį (pvz. patentai, prekių ženklai), finansinį turtą (pvz. , investicijos į nuosavybės ar skolos vertybinius popierius). • Apskaitant ilgalaikį turtą, pirmiausiai svarbu nustatyti jo įsigijimo savikainą, tuomet – kaip paskirstyti sąnaudas per tam tikrą laiką.

Įvadas • Paprastai ilgalaikio turto sąnaudos yra kapitalizuojamos ir po to priskiriamos sąnaudoms pelno (nuostolių) ataskaitoje per laikotarpį, kurio metu ilgalaikis turtas turėtų teikti ekonominę naudą. • Svarbu atkreipti dėmesį į: vėlesnių sąnaudų, susijusių su turtu, vertinimą; kaštų modelio arba perkainojimo modelio naudojimą; netikėtą turto vertės sumažėjimą; turto klasifikavimą pagal paskirtį (pvz. , laikomas naudoti ar laikomas parduoti) ir turto nurašymą.

2) Ilgalaikio turto įsigijimas

Ilgalaikio turto įsigijimas • Įsigijus ilgalaikį turtą (materialųjį turtą, kurio ekonominis tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir kuris bus naudojamas bendrovės veikloje), jis balanse apskaitomas įsigijimo savikaina, kuri paprastai yra tokia pati kaip ir tikroji vertė. • Įsigydamas ilgalaikį materialųjį turtą, pirkėjas apskaitoje turtą registruoja įsigijimo savikaina. Be įsigijimo kainos, pirkėjas įtraukia ir visas papildomas išlaidas, kurios reikalingos paruošti turtą naudoti. • Kai turtas keičiamas į kitą, įsigytas turtas apskaitomas tikrąja verte, jei yra patikimų priemonių jai nustatyti.

Ilgalaikio turto įsigijimas • Nematerialus turtas – turtas, neturintis fizinės išraiškos (patentai, autorinės teisės, prekių ženklai, franšizės). • Nematerialusis turtas gali būti įgyjamas 3 būdais: ne verslo jungimo atvejais, sukuriamas bendrovės viduje ir verslo jungimo atvejais.

Ilgalaikio turto įsigijimas • Remiantis IFRS (angl. International Financial Reporting Standards), nematerialusis turtas turi atitikti šiuos kriterijus: 1) turi būti identifikuojamas (gali būti atskirtas nuo ūkio subjekto arba kylantis iš sutartinių ar teisinių santykių), 2) kontroliuojamas bendrovės, 3) tikėtinai kursiantis ekonominę naudą ateityje. • Be minėtų kriterijų, svarbūs dar du pripažinimo kriterijai: 1) turto būsima ekonominė nauda teks bendrovei, 2) turto savikaina gali būti patikimai įvertinta.

Ilgalaikio nematerialiojo turto įsigijimas ne verslo jungimo atvejais • Įgyjant ilgalaikį nematerialųjį turtą ne verslo jungimo atvejais (pvz. , perkant patentą), apskaita vykdoma taip pat, kaip įsigyjant ilgalaikį materialųjį turtą, t. y. jis yra apskaitomas tikrąja verte įsigijimo metu, ir tai prilyginama pirkimo kainai. • Jei keli nematerialaus turto objektai įgyjami kaip visuma, pirkimo kaina paskirstoma kiekvienam turtiniam vienetui pagal jo tikrąją vertę. • Bendrovės turi atlikti subjektyvų vertinimą, atsižvelgdamos į įvairias prielaidas, kad nustatytų atskirų nematerialiojo turto dalių tikrąją vertę.

Nematerialusis turtas, sukurtas bendrovės veikloje • Išlaidos, susijusios su nematerialiojo turto sukūrimu bendrovės veikloje, paprastai apskaitomos kaip sąnaudos, kai jos patiriamos. • Kadangi išlaidos, susijusios su bendrovės veikloje sukurtu nematerialiuoju turtu, paprastai yra laikomos sąnaudomis, bendrovė, kuri veikloje sukuria tokį nematerialųjį turtą, kaip patentai, autorinės teisės ar prekių ženklai, apskaitydama išlaidas MTEP ar reklamai, pripažins mažesnę turto vertę nei bendrovė, įsigijusi nematerialųjį turtą iš išorės tiekėjų.

Nematerialusis turtas, sukurtas bendrovės veikloje • Pagal IFRS reikalavimus išlaidos moksliniams tyrimams turi būti apskaitytos sąnaudomis, o ne kapitalizuojamos kaip nematerialusis turtas. Moksliniai tyrimai apibrėžiami kaip „originalus ir planuotas tyrimas, kurio tikslas – įgyti naujų mokslinių ar techninių žinių ir supratimo“. • IFRS leidžia visus vystymo kaštus (ne tik programinės įrangos sukūrimo kaštus) kapitalizuoti esant tam tikroms sąlygoms (pvz. , kai programinė įranga atitinka pripažinimo nematerialiuoju turtu kriterijus). • Pagal US GAAP tiek išlaidos moksliniams tyrimams, tiek vystymo kaštai turi būti laikomi sąnaudomis, tačiau išlaidos, susijusios su programinės įrangos kūrimu, turi būti kapitalizuotos.

Nematerialusis turtas, sukurtas bendrovės veikloje

Nematerialusis turtas, sukurtas bendrovės veikloje

Nematerialusis turtas, įgytas verslo jungimo atvejais • Kai viena bendrovė įgyja kitą, sandoris apskaitomas taikant įsigijimo apskaitos metodą, pagal kurį bendrovė įgijėja paskirsto pirkimo kainą kiekvienam įsigyto turto vienetui (taip pat ir kiekvienam įsipareigojimui) pagal jo tikrąją vertę. • Pagal įsigijimo apskaitos metodą, jei įsigijimo kaina viršija bendrą sumą kainų, kurios gali būti priskirtos atskiriems identifikuojamiems turtiniams vienetams ir įsipareigojimams, perviršis yra apskaitomas kaip prestižas. • Pagal IFRS prestižas nebėra laikomas nematerialiuoju turtu bei traktuojama, jog jis turi neribotą naudingo tarnavimo laiką.

Nematerialusis turtas, įgytas verslo jungimo atvejais • Pagal US GAAP yra du kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar nematerialusis turtas, įgytas verslo jungimo metu, turėtų būti pripažįstamas atskirai nuo prestižo: turtas turi būti objektas, atsirandantis dėl sutartinių ar teisinių santykių, arba objektas, kurį galima atskirti nuo įsigytos bendrovės. • Pagal IFRS įgyti turtiniai vienetai apima identifikuojamą nematerialųjį turtą, atitinkantį nustatymo ir pripažinimo kriterijus.

Kapitalizavimas ar išlaidos? • Kapitalizuotos išlaidos padidina turtą balanse bei pasirodo kaip neigiamas investicinis pinigų srautas pinigų srautų ataskaitoje. Bendrovė paskirsto kapitalizuotą sumą per turto naudingo tarnavimo laiką kaip nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas. Ši suma pelno (nuostolio) ataskaitoje sumažina grynąjį pelną, o balanse – turto vertę. • Išlaidos, kurios yra priskiriamos sąnaudoms, sumažina grynąjį pelną išlaidų po pelno mokesčio dydžiu tuo laikotarpiu, kuriuo jos yra patirtos. Balanse nėra registruojamas turtas, todėl vėlesniais laikotarpiais nefiksuojamas nusidėvėjimas ar amortizacija.

Kapitalizavimas ar išlaidos? • Išlaidų kapitalizavimas didina dabartinį pelningumą ir padidina pinigų srautus iš veiklos. Pelningumo didinimo poveikis tęsiasi tol, kol kapitalo išlaidos viršija nusidėvėjimo sąnaudas.

Palūkanų sąnaudų kapitalizacija • Bendrovės įprastai privalo kapitalizuoti palūkanų sąnaudas, susijusias su įsigijimu ar pasigaminimu turto, kuriam reikia ilgo paruošimo numatytam naudojimui laiko. • Kapitalizuotų palūkanų įtraukimas į palūkanų padengimo koeficientų apskaičiavimą leidžia geriau įvertinti bendrovės mokumą.

Palūkanų sąnaudų kapitalizacija Analitikai turėtų apsvarstyti keletą aspektų, susijusių su kapitalizuotų palūkanų traktavimu: • Kapitalizuotos palūkanos pinigų srautų ataskaitoje pasirodo kaip neigiamas investicinis pinigų srautas, o palūkanų sąnaudos sumažina veiklos pinigų srautus. Analitikas gali pageidauti išnagrinėti poveikį atvaizduotiems pinigų srautams. • Palūkanų padengimo koeficientai yra mokumo rodikliai, rodantys, kokiu mastu bendrovės pelnas (arba pinigų srautai) per laikotarpį padengė palūkanų sąnaudas. Apskaičiuojant palūkanų padengimo koeficientus, turėtų būti naudojama visa palūkanų išlaidų suma, tiek kapitalizuota dalis, tiek sąnaudos. • Jei bendrovė amortizuoja palūkanas, kurias ji kapitalizavo per ankstesnį laikotarpį, pajamos turėtų būti pakoreguotos taip, kad būtų eliminuotas amortizacijos poveikis.

Vystymo išlaidų kapitalizavimas • Apskaitos standartai reikalauja, kad bendrovės kapitalizuotų programinės įrangos kūrimo išlaidas po to, kai bus nustatytas produkto tinkamumas. • Vystymo išlaidų pripažinimas sąnaudomis, o ne kapitalizavimas mažina grynąjį pelną einamuoju laikotarpiu. • Vystymo išlaidų pripažinimas sąnaudomis, o ne kapitalizavimas pinigų srautų ataskaitoje mažina veiklos pinigų srautus ir didina investicinius pinigų srautus.

3) Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija • Terminas amortizacija taikomas nematerialiajam turtui, terminas nusidėvėjimas taikomas materialiajam turtui. • Nusidėvėjimo metodai apima tiesinį metodą (turto kaina pripažįstama sąnaudomis tolygiai per visą turto naudingo tarnavimo laikotarpį); pagreitintus metodus (sąnaudų pripažinimas spartesnis ankstesniais metais); ir gamybos vienetų metodą (sąnaudų pripažinimas atitinka faktinį turto panaudojimą tam tikru laikotarpiu). • Nusidėvėjimo metodo pasirinkimas turi įtakos finansinėse ataskaitose nurodytoms sumoms, įskaitant turtą ir veiklos bei grynąjį pelną.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija • Naudojant tiesinį metodą, nusidėvėjimo sąnaudos apskaičiuojamos kaip nudėvimos sąnaudos, padalintos iš numatomo naudingo tarnavimo laiko, ir yra vienodos visiems laikotarpiams. • Pagreitintas metodas yra mažėjančio balanso metodas, pagal kurį tam tikro laikotarpio nusidėvėjimo sąnaudos apskaičiuojamos kaip tam tikra balansinės vertės procentinė dalis. • Dvigubai mažėjančio balanso metodas yra toks metodas, kai balansinei vertei taikoma dvigubai didesnė nusidėvėjimo norma nei taikant tiesinį metodą. • Gamybos vienetų metodas: nusidėvėjimo sąnaudų suma tam tikru laikotarpiu apskaičiuojama padalijus faktiškai pagamintos produkcijos kiekį per tam tikrą laikotarpį iš numatomo turto gamybos pajėgumo per visą jo naudingo

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija • Naudojant skirtingus nusidėvėjimo metodus finansinėje ir mokestinėje apskaitoje, pelnas prieš apmokestinimą pelno (nuostolių) ataskaitoje ir apmokestinamasis pelnas pelno mokesčio deklaracijoje gali skirtis. • Įverčiai, reikalingi nusidėvėjimo ir amortizacijos skaičiavimams, apima įrengimų naudingo tarnavimo laiką (arba jų bendrą gamybinį pajėgumą) bei numatomą likutinę vertę naudingo tarnavimo laiko pabaigoje. Ilgesnis naudingo tarnavimo laikas ir didesnė tikėtina likutinė vertė sąlygoja mažesnį metinį nusidėvėjimą, palyginus su trumpesniu naudingo tarnavimo laiku ir mažesne tikėtina likutine verte.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija • Amortizacija yra panaši į nusidėvėjimą. Abu terminai yra susiję su turto savikainos paskirstymu per turto naudingo tarnavimo laiką. Tik toks nematerialusis turtas, kuris turi ribotą naudingo tarnavimo laiką, yra amortizuojamas, atsižvelgiant į būdą, kaip yra gaunama nauda. • Priimtini amortizacijos metodai yra tokie patys kaip ir nusidėvėjimo metodai. • Nematerialiojo turto amortizacijos apskaičiavimui reikia pirminės sumos, kuria nematerialusis turtas yra pripažįstamas apskaitoje, ir jo naudingo tarnavimo laiko trukmės bei likutinės vertės jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje.

4) Perkainojimo modelis

Perkainojimo modelis • Perkainojimo modelis yra alternatyva kaštų modeliui, periodiškai vertinant ilgalaikį turtą ir jį apskaitant. • Pagal IFRS leidžiama naudoti abu minėtus modelius, tačiau US GAAP draudžia naudoti perkainojimo modelį. • Svarbiausias skirtumas tarp perkainojimo modelio ir kaštų modelio yra tai, kad kaštų modelis leidžia tik mažinti ilgalaikio turto vertę, lyginant su istoriniais kaštais, o perkainojimo modelis gali lemti ilgalaikio turto vertės padidėjimą iki sumų, didesnių nei istoriniai kaštai. • Perkainojimas pakeičia ilgalaikio turto klasių balansines vertes į tikrąją vertę (tikroji vertė turi būti patikimai įvertinta).

Perkainojimo modelis • Pagal perkainojimo modelį balansinės vertės yra tikrosios vertės perkainojimo dieną, atėmus bet kokį vėlesnį sukauptą nusidėvėjimą ar amortizaciją. Ar turto perkainojimas turės įtakos pelnui, priklauso nuo to, ar perkainojimas pradžioje padidina ar sumažina turto klasės balansinę vertę. • Pagrindiniai finansinių ataskaitų analizės aspektai: • Nudėvimo ilgalaikio turto balansinės vertės padidėjimas didina bendrą turtą ir akcininkų nuosavybę (todėl turto perkainojimas, kuris padidina turto balansinę vertę, sumažina finansinį svertą); • Turto perkainojimas, mažinantis turto balansinę vertę, sumažina grynąjį pelną; • Analitikas turėtų apsvarstyti, kas atliko vertinimą (nepriklausomas išorės vertintojas ar vadovybė) ir kaip dažnai atliekami perkainojimai.

Perkainojimo modelis

Perkainojimo modelis

Perkainojimo modelis

Perkainojimo modelis

Perkainojimo modelis

Perkainojimo modelis

5) Turto vertės sumažėjimas

Turto vertės sumažėjimas • Priešingai nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudoms, kuriomis siekiama paskirstyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo savikainą per jo naudingo tarnavimo laiką, vertės sumažėjimo sąnaudos atspindi nenumatytą turto vertės sumažėjimą. • IFRS ir US GAAP reikalauja, kad bendrovės sumažintų nuvertėjusio turto balansinę vertę. • Turtas laikomas nuvertėjusiu, kai jo balansinė vertė viršija jo atgautiną (angl. recoverable) vertę (pagal IFRS) arba kai jo balansinė vertė viršija jo tikrąją vertę (angl. fair value) (pagal US GAAP).

Turto vertės sumažėjimas • Apskaitos standartai nereikalauja, kad nekilnojamasis turtas, įranga ar įrengimai būtų kasmet testuojami dėl vertės sumažėjimo. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje bendrovė įvertina, ar yra požymių, kad turto vertė sumažėjo. Jei nėra šių požymių, turtas nėra testuojamas dėl vertės sumažėjimo, o jei yra (pvz. , senėjimo požymiai, produktų paklausos sumažėjimas ar technologinė pažanga), turto atgautina vertė turėtų būti testuojama, siekiant patikrinti, ar nėra vertės sumažėjimo. • Nekilnojamojo turto, įrangos ar įrengimų vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami tada, kai turto balansinė vertė nėra atgautina; t. y. kai balansinė vertė yra didesnė už atgautiną vertę.

Turto vertės sumažėjimas • Pagal IFRS turto vertės sumažėjimo nuostolis yra apskaičiuojamas kaip balansinės vertės ir atgautinos sumos skirtumas. Atgautina suma, savo ruožtu, yra arba turto tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, arba naudojimo vertė (angl. value in use), priklausomai nuo to, katra didesnė. Naudojimo vertė yra diskontuotas tikėtinų būsimųjų pinigų srautų matas. • Turto vertės sumažėjimas = max(Tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas; Naudojimo vertė) - likutinė balansinė vertė • Pagal US GAAP išmatuoti atgautiną sumą – ne tas pats, kas išmatuoti turto vertės sumažėjimo nuostolį. T. y. jei turto balansinė vertė viršija jo nediskontuotus tikėtinus būsimus pinigų srautus, turto balansinė vertė laikoma neatgautina, ir vertės sumažėjimo nuostolis yra apskaičiuojamas kaip

Turto vertės sumažėjimas • Ilgalaikis nematerialusis turtas, turintis ribotą naudingo tarnavimo laikotarpį, yra amortizuojamas (balansinė vertė mažėja bėgant laikui) ir taip pat gali nuvertėti. Jis tikrinamas tik tada, kai reikšmingi požymiai rodo, kad reikia tikrinti. Tokių požymių pavyzdžiai yra reikšmingas rinkos kainos sumažėjimas arba reikšmingas neigiamas teisinių ar ekonominių veiksnių pokytis. • Nematerialiojo turto, turinčio ribotą naudingo tarnavimo laikotarpį, vertės sumažėjimo apskaita iš esmės yra tokia pati kaip materialiojo turto; nuostolių dėl vertės sumažėjimo sumažina turto balansinę vertę ir grynąjį pelną.

Turto vertės sumažėjimas • Nematerialusis turtas, turintis neribotą naudingo tarnavimo laikotarpį, nėra amortizuojamas. Jis balanse apskaitomas įsigijimo savikaina, bet yra tikrinamas bent kartą per metus dėl vertės sumažėjimo. Vertės sumažėjimas yra tada, kai balansinė vertė viršija jo tikrąją vertę.

Turto vertės sumažėjimas • Ilgalaikis turtas yra perklasifikuojamas kaip laikomas parduoti, o ne naudoti, kai jis nustoja būti naudojamas bendrovės veikloje ir bendrovės vadovybė turi ketinimų jį parduoti. • Ilgalaikis turtas, laikomas parduoti, nustoja būti nudėvimas ar amortizuojamas.

Turto vertės sumažėjimas • Nustačius turto vertės sumažėjimą ir apskaičius vertės sumažėjimo nuostolius, turto atgautina vertė gali vėl padidėti. • Pagal IFRS vertės sumažėjimo nuostoliai gali būti atstatyti, jei turto atgautina vertė didėja, nepriklausomai nuo to, ar turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas naudoti ar laikomas parduoti. IFRS leidžia tik panaikinti turto vertės sumažėjimo nuostolius, bet neleidžia perkainoti iki atgautinos vertės, jei ši viršija ankstesnę balansinę vertę. • Pagal US GAAP vertės sumažėjimo atstatymo apskaita priklauso nuo to, ar turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas naudoti ar laikomas parduoti. Jei turto, laikomo naudoti, vertė buvo sumažinta, ji negali būti padidinta. Parduodamam turtui, jei tikroji vertė padidėja po vertės sumažėjimo nuostolio, nuostoliai gali būti atstatyti.

6) Nurašymas

Nurašymas • Bendrovė nurašo turtą (pašalina iš finansinių ataskaitų), kai turto yra atsisakoma arba tikima, kad jis nebesuteiks ekonominės naudos ateityje jį naudojant ar jo atsisakant. • Bendrovė gali atsisakyti ilgalaikio turto jį parduodama, iškeisdama ar išmesdama. • Ilgalaikio turto perleidimo pelnas arba nuostolis apskaičiuojamas iš pardavimo pajamų atėmus turto balansinę vertę pardavimo metu. • Turto balansinė vertė paprastai yra likutinė buhalterinė vertė, nebent turto balansinė vertė buvo pakeista, kad atspindėtų vertės sumažėjimą ir (arba) perkainojimą.

Nurašymas

Nurašymas

Nurašymas • Ilgalaikis turtas, kurio atsisakoma kitais būdais nei perleidimas (pvz. , išmestas, iškeistas į kitą turtą ar išdalytas savininkams atskiriant naują bendrovę), yra klasifikuojamas kaip laikomas naudoti iki atsisakymo. Jis ir toliau nudėvimas bei tikrinamas dėl vertės sumažėjimo (nebent jo balansinė vertė yra lygi nuliui) – taip pat kaip bet koks kitas bendrovės turimas ilgalaikis turtas.

Nurašymas • Kai turtas pasenęs arba išmetamas, apskaita yra panaši į pardavimą, išskyrus tai, kad bendrovė neregistruoja piniginių įplaukų. Turto eilutė balanse sumažinama turto balansine verte ir apskaitomas nuostolis, lygus turto balansinei vertei. • Kai turtas iškeičiamas į kitą, apskaita paprastai apima atsisakyto turto balansinės vertės panaikinimą, pridedant įsigyto turto tikrąją vertę bei apskaitant skirtumą tarp iškeisto turto balansinės vertės ir įsigyto turto tikrosios vertės kaip pelną ar nuostolį.

Nurašymas • Atskiriant bendrovę dažniausiai visas pinigus generuojantis padalinys su visais jo turtiniais vienetais yra atskiriamas.

7) Pateikimas ir atskleidimas

Pateikimas ir atskleidimas • Pagal IFRS kiekvienai nekilnojamojo turto, įrangos ar įrengimų klasei bendrovė turi atskleisti naudojamą vertinimo bazę, nusidėvėjimo metodą, naudingo tarnavimo laiką (arba nusidėvėjimo normą), pradinę balansinę vertę ir sukauptą nusidėvėjimą ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. • Pagal US GAAP bendrovė turi atskleisti laikotarpio nusidėvėjimo sąnaudas, pagrindinių nudėvimo turto klasių likučius, sukauptą nusidėvėjimą pagal pagrindines klases arba bendrai ir bendrą nusidėvėjimo metodo aprašymą pagrindinių nudėvimo turto klasių atžvilgiu.

Pateikimas ir atskleidimas • Pagal IFRS kiekvienai nematerialiojo turto klasei bendrovė turi atskleisti, ar naudingo tarnavimo laikas yra neribotas ar ribotas. Bendrovė taip pat kiekvienai turto klasei turi atskleisti vertės sumažėjimo nuostolius ir jų atstatymus, pripažintus per ataskaitinį laikotarpį, bei patikslinti, kaip jie atsispindi finansinėse ataskaitose. • Pagal US GAAP bendrovės privalo atskleisti pradines balansines vertes ir sukauptą nusidėvėjimą bendrai ir pagal pagrindines nematerialiojo turto klases, bendras laikotarpio amortizacijos sąnaudas ir numatomas amortizacijos sąnaudas ateinantiems penkeriems finansiniams metams. Bendrovė turi atskleisti nuvertėjusio turto aprašymą, dėl ko atsirado vertės sumažėjimas, tikrosios vertės nustatymo metodą, vertės sumažėjimo nuostolio sumą ir kaip nuostoliai atsispindi finansinėse ataskaitose.

Pateikimas ir atskleidimas • Analitikas gali panaudoti gautą informaciją, kad suprastų bendrovės investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kaip šios investicijos pasikeitė per ataskaitinį laikotarpį, kaip šie pokyčiai paveikė dabartinę veiklą ir ką šie pokyčiai gali pasakyti apie būsimus rezultatus. • Ilgalaikio turto analizei naudojami rodikliai apima ilgalaikio apyvartumo rodiklį ir kelis turto amžiaus rodiklius.

Pateikimas ir atskleidimas

8) Investicinis turtas

Investicinis turtas • Investicinis turtas pagal IFRS yra apibrėžiamas kaip turtas, kuris yra įsigytas (arba kai kuriais atvejais lizinguojamas finansinio lizingo būdu), siekiant uždirbti nuomos ar kapitalo vertės padidėjimo pajamų, arba abiejų tikslų. • Investicinio turto pavyzdys – pastatas, kuris priklauso bendrovei ir yra išnuomotas nuomininkams. • Ir priešingai, investiciniu turtu nelaikomas ilgalaikis materialusis turtas, naudojamas įmonės prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, arba įmonės administracinei veiklai. • Investicinis turtas taip pat neapima ilgalaikio materialiojo turto, laikomo parduoti įprastomis verslo sąlygomis.

Investicinis turtas • Pagal IFRS bendrovės gali vertinti investicinį turtą naudodamos kaštų modelį arba tikrosios vertės modelį. Bendrovė turi taikyti savo pasirinktą modelį (kaštų arba tikrosios vertės) visam savo investiciniam turtui. Investicinis turtas balanse yra išskiriamas atskira eilute. • Kaštų modelis investiciniam turtui yra identiškas kaštų modeliui nekilnojamam turtui, įrangai ir įrengimams, o tikrosios vertės modelis investiciniam turtui skiriasi nuo perkainojimo modelio, naudojamo nekilnojamam turtui, įrangai ir įrengimams. Pagal tikrosios vertės modelį visi investicinio turto tikrosios vertės pasikeitimai paveikia grynąjį pelną.

Investicinis turtas • Pagal IFRS, naudojant kaštų modelį investiciniam turtui, bendrovė turi atskleisti naudingo tarnavimo laikotarpius. Tuo tarpu naudojant tikrosios vertės modelį reikia atskleisti metodą, kuriuo remiantis nustatoma tikroji vertė. • Pagal US GAAP nėra atskiro investicinio turto apibrėžimo. Dauguma JAV veikiančių įmonių ir nekilnojamojo turto bendrovių, turinčių investicinį turtą, naudoja istorinių kaštų modelį.

9) Lizingas

Lizingas • Lizingas – sutartis tarp turto savininko (lizingo davėjo) ir kitos šalies, siekiančios naudoti turtą (lizingo gavėjo). • Lizingo davėjas suteikia teisę naudoti turtą lizingo gavėjui. Ši teisė gali būti ilgalaikė (pvz. , 20 metų) arba trumpalaikė (pvz. , 1 mėnuo). • Tam, kad galėtų naudotis turtu, lizingo gavėjas moka periodines įmokas lizingo davėjui. Tokiu būdu, lizingas yra lizingo gavėjui lizingo davėjo teikiama finansavimo forma, leidžianti lizingo gavėjui įsigyti lizinguojamo turto naudojimą.

Lizingas ar pirkimas? • Lizingas gali suteikti pigesnį finansavimą; jam paprastai reikalinga (jei iš viso taikoma) mažesnė pradinė įmoka; be to, taikomos fiksuotos palūkanų normos; • Mažiau ribojančios sąlygos; • Gali sumažinti nusidėvėjimo, likutinės vertės, nuomininko disponavimo turtu riziką (nuomininkas nedisponuoja turtu); • Turto lizingas lizingo gavėjui gali būti pigesnis už įsigijimą; • Kai kurios lizingo rūšys nėra apskaitomos kaip įsipareigojimai balanse, ir pagal tokias lizingo rūšis lizinguojami objektai balanse nėra apskaitomi kaip turtas.

Lizingas ar pirkimas? • Lizingas, kuris yra struktūrizuotas taip, kad sukeltų bendrovei tokias pačias mokestines pasekmes kaip nuosavybė, tačiau nereikalauja, kad turtas būtų atvaizduotas bendrovės finansinėse ataskaitose, vadinamas sintetiniu lizingu.

Finansinis lizingas ar veiklos nuoma? • Dvi pagrindinės lizingo rūšys – finansinis ir veiklos. • Finansinis lizingas yra pirkėjo (lizingo gavėjo) tam tikro turto įsigijimas, kurį tiesiogiai finansuoja pardavėjas (lizingo davėjas). • Veiklos nuoma – tai susitarimas, leidžiantis nuomininkui naudotis turtu tam tikrą laikotarpį.

Finansinis lizingas ar veiklos nuoma? • Pagal IFRS, jei visa su nuosavybe susijusi rizika ir nauda perduodama lizingo gavėjui, toks lizingas yra klasifikuojamas kaip finansinis, todėl lizingo gavėjas turi atvaizduoti lizinguojamą turtą ir lizingo įsipareigojimą balanse. • Pagal US GAAP lizingas, atitinkantis vieną iš 4 reikalavimų, klasifikuojamas kaip finansinis; vis dėlto neseniai pasiūlyti apskaitos standartai panaikins šiuos kriterijus: 1) Lizinguojamo turto nuosavybės teisė pereina lizingo gavėjui sutarties pabaigoje; 2) Lizingo sutartyje yra sąlyga lizingo gavėjui įsigyti lizinguojamą turtą pigiau (pirkimas derybų būdu); 3) Lizingo laikotarpis sudaro 75% ar daugiau lizinguojamo turto naudingo tarnavimo laiko; 4) Lizingo įmokų dabartinė vertė yra 90% ar daugiau lizinguojamo turto tikrosios vertės.

Lizingo gavėjo apskaita ir atskaitomybė • Kai lizingo gavėjas apskaito lizingą kaip veiklos nuomą, o ne finansinį lizingą, jis yra pelningesnis pirmaisiais lizingo metais ir mažiau pelningas vėlesniais, be to, turi mažesnį svertą per visą lizingo laikotarpį. • Kai lizingas klasifikuojamas kaip finansinis, lizingo gavėjas iš pradžių atvaizduoja turtą ir įsipareigojimą balansine verte, lygia mažesnei iš lizinguojamo turto tikrosios vertės ir būsimų lizingo mokėjimų dabartinės vertės.

Lizingo davėjo apskaita ir atskaitomybė • Kai lizingo davėjas apskaito lizingą kaip finansinį, o ne veiklos nuomą, jis yra pelningesnis pirmaisiais lizingo metais.