4 tema Nusikalstamumas 1 klausimas Nusikalstamumo samprata 2

4 tema. Nusikalstamumas 1 klausimas. Nusikalstamumo samprata 2 klausimas. Nusikalstamumo rodikliai 3 klausimas. Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje 4 klausimas. Latentinis nusikalstamumas 5 klausimas. Nusikalstamumo priežastys 6 klausimas. Nusikalstamumu daroma žala 1

1 klaus. : Nusikalstamumo samprata (1) Nusikalstamumo sampratų yra daug. Skirtingi autoriai, skirtingų mokslų atstovai, net ir to paties mokslo skirtingos kryptys nusikalstamumą apibrėžia įvairiai. Bet kokį visuomenėje egzistuojantį reiškinį pripažindami nusikalstamumu ar nusikaltimu, visada susiduriame su dviem komponentais: 1) elgesio (poelgio) rūšimi, kurio priežastys gali būti tiek biologinės, tiek socialinės, 2) tokio elgesio (poelgio) vertinimu, kuris visada yra socialinis, priklausomas nuo konkretaus sociumo. 2

1 klaus. : Nusikalstamumo samprata (2) Paprastai žmogus vertinimus daro, nulemtas savo vertybinių savybių, kurios susiformuoja per socialinius mechanizmus. Tačiau gali būti ir biologinių prielaidų, vertinant žmogaus elgesį (kažkas kelia instinktyvų pasišlykštėjimą, kažkas inkstinktyviai gąsdina). Oficialų elgesio kaip nusikaltimo vertinimą civilizuotose visuomenėse daro vien tik institucionalizuotos visuomenės struktūros – atitinkamos valstybinės institucijos, kriminalinės justicijos sistema. Šiuolaikinėje visuomenėje toks įvertinimas aiškia tiesiogine ar netiesiogine forma daromas iš anksto tai abstrakčiai numatant įstatymuose, teismo precedentuose ir post factum, nagrinėjant jau įvykusį konkretų elgesį (įgyvendinant egzistuojančią teisinę atsakomybę). 3

1 klaus. : Nusikalstamumo samprata (3) Kriminologus domina du pagrindiniai klausimai: 1) Kodėl žmogus nepaiso egzistuojančių teisinių apribojimų? 2) Kokių priemonių reikia imtis, kad šių apribojimų būtų paisoma, teisės pažeidimai būtų neutralizuojami? Trumpiausiai nusikalstamumas yra apibūdinamas kaip nusikaltimų visuma. Po to patikslinama, kad nusikaltimų visuma apibrėžtoje erdvėje per konkretų laikotarpį. Nusikalstamumas - tai ne vien atskirų nusikaltimų suma (miškas - ne vien medžiai). Nusikalstamumas įgyja savybes, kurių neturi jį sudarantys atskiri nusikaltimai, jis paklūsta socialiniams, statistiškai pastebimiems 4 dėsningumams, turi savo raidą, ko nėra atskiruose nusikaltimuose.

1 klaus. : Nusikalstamumo samprata (4) Tik esminių nusikalstamumo savybių visumos supratimas leidžia nusikalstamumą suvokti kompleksiškai, pažinti jo specifiką. Nusikalstamumas - tai neišvengiamas, sąlyginai masinis, gana stabilus, socialiai sąlygotas, nepageidaujamas, istoriškai kintamas, gana latentiškas socialinis-teisinis reiškinys, pasireiškiantis kaip atskirų nusikaltimų visuma. Neišvengiamumas pasireiškia tuo, kad vienokios ar kitokios jo formos egzistuoja bet kurioje visuomenėje, net jei nėra aiškių teisinių apibrėžimų. Nusikalstamumą tegalima tik pakeisti, padaryti labiau priimtiną visuomenei, bet ne visiškai panaikinti. Sąlyginis masiškumas pasireiškia tuo, kad: – nusikaltimus daro ne vienas, o beveik visi žmonės, – nusikaltimai vienaip ar kitaip paliečia didelę dalį visuomenės – nemažai asmenų tampa nusikaltimų aukomis, patiria vienokią ar kitokią žalą, dalis visuomenės kovoja su šiuo reiškiniu. 5

1 klaus. : Nusikalstamumo samprata (5) Stabilumas pasireiškia tuo, kad nusikalstamumas kaip reiškinys, esant stabilioms socialinėms sąlygoms, negali staiga pasikeisti kiekybine ar kokybine prasme. Staigūs nusikalstamumo pakitimai galimi tik iš esmės kintant socialinėms sąlygoms. Nusikalstamumui būdingi statistiniai dėsningumai. Socialinis sąlygotumas pasireiškia tuo, kad lemiami nusikalstamumą įtakojantys veiksniai yra socialinės kilmės. Nusikalstamumas gali būti apibūdintas kaip funkcija nuo socialinių (ir ne tik socialinių) veiksnių visumos. Socialiai sąlygotas yra tiek pats nusikalstamas elgesys, tiek ir jo vertinimas. Nepageidaujamumas pasireiškia tuo, kad didžioji dalis bet kurios visuomenės tokį elgesį vertina kaip nepriimtiną, neleistiną, baustiną. Visuomenės sąmonėje egzistuoja nusikaltimų suvokimas, kuris labai įtakoja, bet nenulemia teisines nusikalstamumo ribas. Šis vertinimas didžiąja dalimi kyla dėl to, kad nusikalstamumas daro žalą visai visuomenei. Žala gali būti ne tik tiesioginė, bet gali pasireikšti moraliniais, ideologiniais ar kitokiais vertybiniais praradimais. Skirtingos visuomenės analogišką elgesį gali 6 vertinti diametraliai priešingai.

1 klaus. : Nusikalstamumo samprata (6) Istorinis kintamumas pasireiškia tuo, kad istorijos eigoje nusikalstamumas, kaip elgesio variantų aibė nėra pastovi, vyksta jos kitimas. Kinta ir elgesio vertinimas (kriminalizacija, dekriminalizacija). Latentiškumas pasireiškia tuo, kad nusikalstamas elgesys absoliučios daugumos nusikaltėlių, o kartais ir nemažos dalies aukų yra slepiamas. Latentiškumą galima priskirti ir prie nusikalstamumo pažinimą apibūdinančių savybių. 7

1 klaus. : Nusikalstamumo samprata (7) Nusikalstamumo ir nusikaltimo santykis. Dalis aptartų nusikalstamumo požymių yra būdingi ir nusikaltimui, tik čia jie įgyja kiek kitokį specifinį turinį (socialinis sąlygotumas, nepageidaujamumas, istorinis kintamumas, latentiškumas). Atskiram nusikaltimui būdingos kai kurios savybės, kurias nusikalstamumas neturi, nors ir yra atskirų nusikaltimų visuma. Nusikaltimas visada yra atsitiktinis reiškinys. Nusikaltimas neturi neišvengiamumo, sistemiškumo. 8

1 klaus. : Nusikalstamumo samprata (8) Kitas požiūris į nusikalstamumą: Nusikalstamumas nėra socialinis reiškinys, nusikalstamumas pats savaime neegzistuoja. Nusikalstamumas yra kriminalinės justicijos poveikio produktas. Tai dirbtinai konstruojama socialinės tikrovės dalis, kuri kaip tokia realybėje neegzistuoja arba jei ir atsiranda, tai tik šios sistemos poveikio dėka. Vadinamasis nusikalstamumas yra elgesio rūšis. Kai padaromas toks poelgis, jis dar nėra nusikaltimas, nes galiojant nekaltumo prezumpcijai nustatyta tvarka dar nėra galutinai konstatuota, kad padarytas nusikaltimas. Kriminalinė justicija gana atsitiktinai reaguoja į tokį elgesį (į vienas formas labiau, į kitas mažiau – tiek dėl latentiškumo, tiek dėl kitų priežasčių). Prasideda tokio elgesio virsmo nusikaltimu procesas, o tiksliau taip pasielgusio asmens virsmas nusikaltėliu. Šio proceso metu, paprastai vyksta gana nemaži “nubyrėjimai” - dalis asmenų nenustatoma, dalis išteisinama ir pan. 9

1 klaus. : Nusikalstamumo samprata (9) Kitas požiūris į nusikalstamumą (tęs. ). Šie nubyrėjimai dažnai niekaip nesusiję su pačiu valstybės persekiojamuoju asmeniu ar jo padarytu poelgiu. Dažnai tai kriminalinės justicijos darbo nesklandumai, bendrasocialinė situacija, politinės ir kitokios priežastys, skatinančios “užmerkti akis”. Tai rodo, kad galutinis rezultatas dažnai labiausiai priklauso nuo kriminalinės justicijos, kuri savo egzistavimo pateisinimui turi sukurti “nusikalstamumą”, nes kitaip visuomenė, netgi valstybė panaikins tokią sistemą. Iš čia seka išvada, kad nusikalstamumo rodikliai labiau apibūdina kriminalinę justiciją, o ne patį nusikalstamumą. 10

2 klaus. : Nusikalstamumo rodikliai (1) Kadangi nusikalstamumas pasireiškia per atskirus nusikaltimus, tai jis kaip ir kiti kaupiamieji reiškiniai, pasižymi statistiškai išmatuojamomis savybėmis, bruožais. Išmatuotos šių savybių, bruožų reikšmės vadinamos nusikalstamumo rodikliais. Galima išskiri kiekybines ir kokybines nusikalstamumo charakteristikas. Visuotinai pripažįstami ir vartojami šie nusikalstamumą apibūdinantys rodikliai: 1) būklė ir lygis (kartais vadinami kiekiu ir indeksu) - apibūdinantys nusikalstamumo paplitimą (nurodantys nusikalstamumo kiekybines charakteristikas); 2) struktūra - apibūdina nusikalstamumo kaip reiškinio vidinę sandarą (nurodo nusikalstamumo kokybines charakteristikas); 11 3) dinamika - apibūdina nusikalstamumo raidą, kitimą.

2 klaus. : Nusikalstamumo rodikliai (2) Rodikliai būklė, lygis ir struktūra apibūdina statines nusikalstamumo charakteristikas. Praktiškai naudojantis nusikalstamumo rodikliais, jiems beveik visada yra taikomi apribojimai, sukonkretinimai, dažniausiai laiko ir erdvės atžvilgiu - nustatomas apskaitos (stebėjimo) laikotarpis bei teritorija. Nusikalstamumo būklė – tai visuma padarytų nusikaltimų apibrėžta erdvėje ir laike. 12

2 klaus. : Nusikalstamumo rodikliai (3) Nusikalstamumo lygis – tai konkrečioje erdvėje ir per konkretų laikotarpį padarytų nusikaltimų skaičius, tenkantis pasirinktam tos erdvės gyventojų skaičiui. Dažniausiai 10 000 ar 100 000 gyventojų; PVZ. : 1458, 6 nusikaltimai 100 000 gyventojų. Kartais, skaičiuojant lygį, yra vykdomos korekcijos. Jis gali būti skaičiuojamas ne visų gyventojų atžvilgiu, o tik galinčių būti nusikaltimo subjektais ir kriminogeniškai aktyviausių – atmetant mažamečius ir senus žmones. Lietuvoje tai būtų 14 -60 metų amžiaus asmenys. Kartais tikslinama ne gyventojų dalis, bet prie padaromų nusikaltimų skaičiaus pridedamas ir ne nusikaltimo subjektų padarytų veikų skaičius. Tai gali būti svarbu nusikalstamumo priežasčių tyrimo ir galimos nusikaltimų prevencijos numatymo aspektais. 13

2 klaus. : Nusikalstamumo rodikliai (4) Nusikalstamumo lygis (tęs. ). Nusikalstamumo lygis nebūtinai turi būti skaičiuojamas gyventojų atžvilgiu. Bendriausiu atveju lygis tai vienos charakteristikos dydžio dalis, tenkanti bet kokios kitos charakteristikos daliai, vieno dydžio dalis tenkanti kito dydžio iš anksto apibrėžtai daliai. Pvz. : 1) Vagystės iš butų. Kartais tikslinga apskaičiuoti nusikalstamumo lygį, tenkantį ne gyventojams, bet butams, kaip tiesioginiams objektams, į kuriuos yra nukreipti šie nusikaltimai. Viename bute gali būti labai skirtingas gyventojų skaičius, ir vieną tokią vagystę gali padaryti taip pat skirtingas nusikaltėlių skaičius. 2) Nusikaltimai (teisės pažeidimai), susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais. Kartais tikslinga lygį paskaičiuoti pasirinktam automobilių kiekiui – įvertinti valstybės automobilizaciją. 14

2 klaus. : Nusikalstamumo rodikliai (5) Kiti kiekybiniai rodikliai. Nusikalstamumo intensyvumas arba nusikaltimų periodiškumas – išreiškiamas vidutiniu laiko tarpu, per kurį padaromas vienas nusikaltimas. Nusikaltimų dažnumas – yra išreiškiamas vidutiniu nusikaltimų skaičiumi per laiko vienetą (dažniausiai valandą, parą). Nusikalstamumo paplitimas gali būti apibūdinamas tikimybėmis, ypač jei tai susiję su nusikaltimo aukomis. Nustatoma tikimybė, konkretaus kontingento asmeniui tapti nusikaltimo bendrai ar konkrečios rūšies nusikaltimo auka (PVZ. : vienas iš šimto prekybos darbuotojų per metus tampa nusikaltimo nuosavybei auka). 15

2 klaus. : Nusikalstamumo rodikliai (6) Lietuvoje 2002 m. : • • bendro nusikalstamumo būklė – užregistruoti 72 646 nusikaltimai; bendro nusikalstamumo lygis – apie 2 086 nusikaltimų tenka 100 000 gyventojų; bendras nusikaltimų dažnumas – apie 8, 3 [N/h] nusikaltimo per valandą; bendras nusikaltimų periodiškumas – 1 nusikaltimas kas 7 min. 14 sek. ; • • tyčinių nužudymų (su pasikėsinimais) būklė – užregistruota 313 nužudymų; tyčinių nužudymų lygis – apie 9 nužudymai tenka 100 000 gyventojų; tyčinių nužudymų dažnumas – 0, 86 nužudymo per parą; tyčinių nužudymų periodiškumas – 1 nužudymas kas 27 val. 59 min. 14 sek. ; • • vagysčių būklė – užregistruotos 42 158 vagystės; vagysčių lygis – apie 1 210 vagysčių tenka 100 000 gyventojų; vagysčių dažnumas – apie 4, 8 vagystės per valandą; vagysčių periodiškumas – 1 vagystė kas 12 min. 28 sek. 16

2 klaus. : Nusikalstamumo rodikliai (7) Nusikalstamumo kokybiniai rodikliai Nusikalstamumo struktūra Struktūra – viso nusikalstamumo ar atskiros jo rūšies vidinis pasiskirstymas į atskiras rūšis (porūšius), vidinė sandara. Dažniausiai išreiškiama nusikalstamumo vidinių rūšių santykine dalimi arba tarpusavio proporcijomis. PVZ. : vagystės sudaro apie 58 % visų registruojamų nusikaltimų, vagysčių užregistruota apie 9 kartus daugiau nei plėšimų (Lietuvoje 2002 m. ). Nusikalstamumo struktūros egzistuoja skaitinė (kiekybinė) išraiška. 17

2 klaus. : Nusikalstamumo rodikliai (8) Nusikalstamumo kokybiniai rodikliai (tęs. ) Nusikalstamumo struktūra (tęs. ) Nusikalstamumas yra polistruktūrinis reiškinys, jame gali būti išskiriamos įvairios vidinės dalys. Požymių, pagal kuriuos išskiriamos nusikalstamumo struktūros, yra be galo daug. Juos visus galima apjungti į dvi grupes: 1) asmenį (nusikaltėlį) apibūdinantys požymiai; 2) elgesį (nusikaltimą) apibūdinantys požymiai. PVZ. : 1) Nusikalstamumo struktūros pagal amžių, lytį, išsilavinimą, ankstesnę kriminalinę patirtį (recidyviškumą) ir pan. 2) Nusikalstamumo struktūros pagal nusikaltimų sunkumo laipsnį, objektą, padarymo vietą, padarymo laiką ir pan. 18

2 klaus. : Nusikalstamumo rodikliai (9) Nusikalstamumo kokybiniai rodikliai (tęs. ) Nusikalstamumo struktūra (tęs. ). Struktūros yra išskiriamos (kuriamos) ir nagrinėjamos pagal iškylančius poreikius, tyrimo tikslus. Svarbu išlaikyti metodinį principą – bet kokia klasifikacija klasifikavimo metu negali pakeisti savo pagrindo. Pvz. , nekorektiška lyginti “moterų” ir “recidyvinį” ar “organizuotą” ir “smurtinį” nusikalstamumus. 19

2 klaus. : Nusikalstamumo rodikliai (10) Nusikalstamumo kokybiniai rodikliai (tęs. ). Nusikalstamumo pobūdis. Jį išskiria tik kai kurie autoriai, kaip dar vieną kokybinį rodiklį. Su jais galima nesutikti, nes šis pseudorodiklis neturi savo matuojamosios, skaitinės išraiškos. Nors kartais yra bandoma vykdyti reitingavimus, sukurti įvairius nusikalstamumo indeksus – t. y. suteikti jam skaitinę (kiekybinę) išraišką. PVZ. transnacionalinis, turtinis nusikaltimų pobūdis. Pobūdis – rodiklis, apibūdinantis konkrečios nusikalstamumo struktūros dalies savybes. Juo išreiškiamas kokybinis atskirų nusikalstamumo struktūros dalių santykis, jos palyginamos, įvertinamos pagal tam tikras savybes, dažniausiai pagal sunkiai kiekybiškai aprašomas charakteristikas, 20 pvz. “pavojingumo laipsnį”, “motyvacijas” ir pan.

2 klaus. : Nusikalstamumo rodikliai (11) Nusikalstamumo raidą apibūdinantys rodikliai: Nusikalstamumo dinamika: Dinamika – tai nusikalstamumo kiekybinių ar kokybinių rodiklių kitimas per pasirinktą laikotarpį. Dinamika dažniausiai yra išreiškiama: 1) tendencijomis (didėjimo, mažėjimo, stabilizavimosi), 2) vykstančių pokyčių tempu, dažniausiai išreiškiamu procentine išraiška nuo bazinio ar prieš tai buvusio dydžio (paplitimo rodikliams nusikalstamumo didėjimo ar mažėjimo tempas). 21

2 klaus. : Nusikalstamumo rodikliai (12) Nusikalstamumo raidą apibūdinantys rodikliai (tęs. ) Nusikalstamumo dinamika (tęs. ). Užregistruoto nusikalstamumo būklės dinamika: Dinaminiai nusikalstamumo procesai dažnai vaizduojami grafiškai. 22

2 klaus. : Nusikalstamumo rodikliai (13) Nusikalstamumo rodiklių specifinė reikšmė Ką mums duoda kiekvienas iš pagrindinių rodiklių, kam jis reikalingas, kokios jo pritaikymo ribos? Būklė yra bazinis rodiklis (iš esmės bazinis tik atskirų rūšių nusikalstamumui, bendra būklė jau yra suvestinis-suminis rodiklis). Iš būklės skaičiuojami visi kiti rodikliai. Pritaikymo ribos – būklės palyginimai dažnai būna gana netikslūs. Lygis yra išvestinis rodiklis, pagrindinė jo paskirtis - palyginti skirtingo laikotarpio, skirtingų erdvių nusikalstamumą. Ribos – dėl savo išvestinumo, įvairių korekcijų metodikų, įvairių lygio pagrindų didėja jo paklaidos. Periodiškumas, dažnumas yra išvestiniai rodikliai (laiko atžvilgiu), psichologiškai suprantamesni paprastam vartotojui. Ribos – kaip ir būklės + tai, kad jie yra vidutiniai dydžiai, kas didina jų paklaidas, nes realiai nusikalstamumas laike nėra pasiskirstęs tolygiai. 23

2 klaus. : Nusikalstamumo rodikliai (14) Nusikalstamumo rodiklių specifinė reikšmė (tęs. ): Tikimybės – sudėtingi išvestiniai rodikliai, skirti įvertinti artimiausią ateitį, nusakant esamą, o dažniau tik buvusią padėtį. Ribos – yra sudėtingai paskaičiuojamos ir dėl prognostinės orientacijos visada yra tik apytikslės, bet psichologiškai yra artimos ir aktualios vartotojui (potencialiai aukai). Struktūra yra suvestinis rodiklis, gaunamas apibendrinant giminingų rūšių (išskirtų tuo pačiu pagrindu) nusikalstamumo būkles, skirtas parodyti platesnės nusikalstamumo grupės kokybę. Ribos – struktūros kartais būna gana dirbtinės, patogios vertintojui, bet neatspindinčios realių nusikalstamumo vidinių ryšių, todėl galinčios labai iškreipti tikrovės vaizdą. Pobūdis yra abejotinas rodiklis. Tai greičiau kitų rodiklių įvertinimas arba labai dirbtinis rodiklis, gautas indeksuojant nusikaltimus, nusikalstamumo rūšis. Ribos – labai subjektyvus, daugiau atspindintis vertintojo nuomonę, nei realią situaciją. 24

2 klaus. : Nusikalstamumo rodikliai (15) Nusikalstamumo rodiklių specifinė reikšmė (tęs. ). Dinamika yra multirodiklis, gali būti paskaičiuota kiekvienam statiniam rodikliui. Skirta įvertinti to paties rodiklio pokyčiams laike. Ribos – perima kiekvieno rodiklio ribas + negali atsižvelgti į daugelį realių nusikalstamumo, jo apskaitos pokyčių, todėl papildomai iškreipia vaizdą. Deja, nieko geresnio, kaip įvertinti nusikalstamumą, nėra sugalvota. 25

2 klaus. : Nusikalstamumo rodikliai (16) Nusikaltėliai nusikalstamumo rodikliuose Dažnai operuojama ne nusikaltimų, bet nusikaltimus padariusių asmenų, dažniausiai nuteistų, skaičiumi. Visada būtina tikslai nurodyti, koks konkrečiai rodiklis - nusikaltimų ar nusikaltėlių - yra naudojamas. Skirtumai tarp šių rūšių duomenų: 1) egzistuoja neatitikimas tarp nusikaltimų ir nusikaltėlių skaičiaus, dėl to, kad tas pats asmuo gali padaryti keletą nusikaltimų arba keletas asmenų gali padaryti vieną nusikaltimą; 2) asmenys, padarę nusikaltimus, yra nustatomi tik išaiškinus nusikaltimus. Tai visada tik dalis visų nusikaltimų; 3) dėl priežasčių kaip ir antruoju atveju egzistuoja nesutapimas laike, žinios apie asmenį dažniausiai vėluoja, todėl nesutampa informacijos registravimo laikas bei yra galimas informacijos registravimo išsklaidymas laike; 26

2 klaus. : Nusikalstamumo rodikliai (17) Nusikaltėliai nusikalstamumo rodikliuose (tęs. ). 4) yra pasiekiama ir naudojama skirtingo pobūdžio informacija - apie nusikalstamą veiką (apie elgesį, jo pobūdį, jo padarymo sąlygas, aplinkybes, sukeltas pasekmes), arba apie nusikalstamą veiką padariusį asmenį (jo asmenybę, gyvenimo ir veiklos sąlygas, ryšius ir pan. ). 27

2 klaus. : Nusikalstamumo rodikliai (18) Faktoriai, įtakojantys nusikalstamumo rodiklius. Nusikalstamumo rodiklių pokyčius iš esmės lemia 3 veiksnių grupės: 1) socialinių nusikalstamumo sąlygų visuomenėje pasikeitimas; 2) teisinio elgesio vertinimo kaip nusikalstamo pasikeitimai; 3) nusikaltimų (nusikaltėlių) apskaitos sistemos pokyčiai. PVZ. , kas yra laikoma epizodais, o kas atskirais nusikaltimais, kaip skaičiuojamos nusikaltimų sutaptys ir t. t. 28

3 klaus. : Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje (1) Nusikaltimai. 2002 metais Lietuvoje užregistruota 72 646 nusikaltimai, nusikalstamumo lygis 2 086 nusikaltimų 100 000 gyventojų. Lietuvoje užregistruotų nusikaltimų lygis 10 000 gyventojų 29

3 klaus. : Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje (2) 2001 m. užregistruotų nusikaltimų lygis buvo didesnis automagistralės "Via Baltica" aplinkoje, didesnio ekonominio aktyvumo zonose - Vilniaus, Klaipėdos ir kt. 30 Užregistruotų nusikaltimų lygis Lietuvoje 2001 metais

3 klaus. : Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje (2) Nusikalstamumo lygis 10 000 gyventojų Lietuvoje 2002 m. : 31

3 klaus. : Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje (3) 2001 metais: • didžiąją nusikaltimų struktūros dalį sudarė vagystės - 62%; • nusikaltimai nuosavybei (BK 12 skirsnis) sudaro 77% registruotų nusikaltimų; • nusikaltimai visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai (BK 10 skirsnis) -11% registruotų nusikaltimų; • nusikaltimai asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui (BK 3 skirsnis) - 3% registruotų nusikaltimų; • sunkūs nusikaltimai sudarė 23% užregistruotų nusikaltimų; • užregistruoti 378 nužudymai (su pasikėsinimais); • plinta nusikaltimai, susiję su narkotikais; • mieste užregistruota 72% nusikaltimų, kaime - 28%; 32

3 klaus. : Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje (4) 2001 metais: • išaiškinta 42% užregistruotų nusikaltimų; • tyčinių nužudymų su pasikėsinimais išaiškinta 80%, vagysčių 29%, automobilių vagysčių 15% užregistruotų nusikaltimų; Asmenys, padarę nusikaltimus. Nusikalstamas elgesys, kurį fiksuoja statistika, yra menkai išsimokslinusių, dažniausiai niekur nedirbančių ir nesimokančių jaunų vyrų problema. Bloga socialinė padėtis, bedarbystė ir prastos gyvenimo perspektyvos verčia ieškoti nesocialių praturtėjimo ar net išgyvenimo galimybių. • vaikų ir jaunimo nusikalstamumo struktūrai būdingas grupiškumas, truputį daugiau chuliganiško pobūdžio nusikaltimų, lyginant su bendru nusikalstamumu; 33

3 klaus. : Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje (5) Nusikaltimų aukos. 2001 metais Lietuvoje 718 asmenų žuvo dėl nusikaltimų. Kaip rodo Lietuvoje ir kitose šalyse atlikti viktimologiniai tyrimai, nusikaltimo aukai ne tiek svarbus kaltininko nubaudimas, kiek patirtos žalos atlyginimas ir saugumo jausmas ateityje. Reakcijos į nusikaltimus. Baudžiamoji politika Lietuvoje pagal laisvės atėmimo bausmės trukmę ir kalinių skaičių yra viena iš griežčiausių Europoje; 2001 -01 -01 Lietuvoje vidutinė bausmės trukmė l. a. įstaigose: – pagal nuosprendį - 4 m. 2 mėn. ; – reali bausmės atlikimo trukmė - 2 m. 6 mėn. 2002 -01 -01 Lietuvoje 330 įkalintų asmenų teko 100 000 gyventojų; 34

3 klaus. : Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje (6) Įkalinimo lygis Europoje 2003 m. rugsėjo 18 d. Europe - Imprisonment Rates. International Centre for Prison Studies http: //www. kcl. ac. uk/depsta/rel/icps/ worldbrief/europe. html (September 18, 2003) 35

3 klaus. : Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje (6) 36

3 klaus. : Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje (7) 37

3 klaus. : Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje (8) 38

3 klaus. : Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje (9) 39

3 klaus. : Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje (10) 40

3 klaus. : Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje (11) Papildoma informacija: – Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro tinklapiuose www. nplc. lt; – Nusikalstamumas ir teisėsaugos institucijų veikla. - Vilnius, 2003; – ir kt. 41

4 klaus. : Latentinis nusikalstamumas (1) Bet kokie nusikalstamumo rodikliai atskleidžia žinomo nusikalstamumo charakteristikas. Ne visi žinomi nusikaltimai patenka į oficialią apskaitą. Pagrindiniai nusikalstamumo (nusikaltimo) žinojimo lygiai: 1) niekas nežino apie nusikaltimą – kai objektyviai buvęs elgesys, nors ir turėtų būti suvoktas ir įvertintas kaip nusikaltimas, realiai taip suvoktas nebuvo nei vieno iš dalyvių (nusikaltėlio, aukos) ar apie jį žinančių trečiųjų asmenų; 2) žino tik nusikaltėlis ir (ar) auka, bet nežino tretieji asmenys; 3) žino ir tretieji asmenys, bet nežino teisėsaugos (oficialiosios) institucijos; 4) žino ir oficialios teisėsaugos institucijos, bet į egzistuojančią apskaitą šis nusikaltimas dėl įvairių priežasčių nepatenka (galimos vertinimo klaidos, tiek teisėti, tiek neteisėti pagrindai); 5) žinomas ir oficialiai registruotas nusikaltimas; 6) išaiškintas nusikaltimas. 42

4 klaus. : Latentinis nusikalstamumas (2) Nusikalstamumo dalis, nepatekusi į oficialią registraciją, vadinama latentiniu nusikalstamumu (pirmi keturi žinojimo lygiai). registruotasis + latentinis = realusis nusikalstamumas Latentiškumas yra natūrali nusikalstamumo savybė, kuri tik dėl papildomos specialios žmonių veiklos (informacijos rinkimo, tyrimo, registracijos ir t. t. ) yra dalinai neutralizuojama. Latentinio nusikalstamumo rūšys: – natūralus, – ribinis, – dirbtinis. 43

4 klaus. : Latentinis nusikalstamumas (3) Registruotasis (oficialusis) nusikalstamumas visada sudaro tik dalį viso realaus nusikalstamumo. Gali kilti klausimas: ar tik dalies žinojimas mums nedaro daugiau žalos nei suteikia naudos? Galima žala - tikrojo vaizdo iškreipimas ne tiek kiekybiniu, kiek kokybiniu aspektu. Nusikaltimai yra labai skirtingi savo priežastimis, sąlygomis, juos vykdančiais asmenimis, pobūdžiu, todėl būtų nelogiška tikėtis, kad visų rūšių nusikalstamumas oficialioje registracijoje atsispindi vienodai. Nepriklausomai nuo realios padėties iškreipimo registruotasis nusikalstamumas yra naudingas. Dėl santykinio stabilumo faktorių, įtakojančių nusikalstamumą ir jo registraciją, išlieka apytiksliai stabilus registruotojo ir realaus nusikalstamumo santykis. Todėl realūs pokyčiai (ypač kiekybinio pobūdžio) analogiškai pastebimi ir registruotajame nusikalstamume. 44

4 klaus. : Latentinis nusikalstamumas (4) Faktoriai, įtakojantys registruotojo nusikalstamumo santykį su realiu nusikalstamumu: – Informacijos vėlavimas, nes į apskaitą nusikaltimai įtraukiami pagal sužinojimo apie juos datą, bet ne pagal jų įvykdymo datą. – Netolygus informacijos išdėstymas laike, kadangi ne apie visus nusikaltimus ar nusikaltėlius informacija gaunama praėjus tokiam pačiam laiko tarpui. Šių faktorių įtaka ypač ryški trumpo periodo apskaitoje ir dinamikoje. Į juos būtina atsižvelgti, analizuojant nusikalstamumo raidą, jo santykį su socialinių sąlygų ir priežasčių kitimu. 45

4 klaus. : Latentinis nusikalstamumas (5) Keturi pagrindiniai nusikalstamumo registracijos tikslai, jos pritaikymas ir duodama nauda: 1) pažintinis – leidžia sužinoti esamą nusikalstamumo padėtį; 2) prognostinis – leidžia numatyti tolimesnį nusikalstamumo vystymąsi; 3) taikomasis – leidžia parengti nusikaltimų prevencijos ir kontrolės priemones; 4) kontrolinis – leidžia įvertinti panaudojamų priemonių efektyvumą. Šiuos tikslus galima įvardinti ir kaip pagrindinius kriminologinio tyrimo tikslus. Be nusikaltimų registracijos informaciją apie nusikalstamumą galima gauti ir atliekant įvairius kriminologinius tyrimus. Yra dvi pagrindinės kryptys, renkant informaciją iš asmenų (juos apklausiant): 1) ar jie nebuvo tapę nusikaltimų aukomis; 2) ar jie patys nedarė nusikaltimų. 46

5 klaus. : Nusikalstamumo priežastys (1) Bendra apžvalga Priežasčių, nusikalstamumo veiksnių, kurie skatina žmones daryti nusikaltimus, yra labai daug - apie 200 -300. Jų sąveika yra labai sudėtinga. Veiksniai, kurie veikia nusikaltimo situacijoje, patys yra daugelio kitų veiksnių pasekmė. Turime skirti veiksnius prieš pat nusikaltimą ar jo metu (nusikaltimo situaciją) ir kitus veiksnius, kurie sukėlė situaciją. Tas pats veiksnys, kuris vienoje situacijoje, būdamas susijęs su vienais veiksniais, skatina padaryti nusikaltimą, o kitoje veiksnių grandinėje, būdamas susijęs su kitais veiksniais, gali stabdyti nusikaltimą arba būti neutralus. 47

5 klaus. : Nusikalstamumo priežastys (2) Bendra apžvalga (tęs. ) Konkrečias priežastis ar jų grupes aiškina atskiros kriminologinės teorijos. Nėra integruotos nusikalstamumo teorijos. Nežinome, ko dar nežinome. Kriminologijos moksle yra dvi labiausiai paplitusios nusikalstamumą nulemiančių, įtakojančių veiksnių vertinimo pozicijos: 1) nusikalstamumą nulemiantys, įtakojantys veiksniai skirstomi į nusikalstamumo priežastis ir sąlygas; 2) toks skirtumas nedaromas, o kalbama apie nusikalstamumą įtakojančius faktorius. 48

5 klaus. : Nusikalstamumo priežastys (3) Bendra apžvalg (tęs. ) Moksle, filosofijoje išskiriama iki 30 priežastingumo paaiškinimo rūšių, bet kriminologijoje dažniausiai yra naudojamos trys: 1) Priežasties – pasekmės priklausomybė. Kai vieno reiškinio atsiradimas būtinai sukelia kito reiškinio atsiradimą. 2) Sąlygojimo priklausomybė. Kai vieno reiškinio (sąlygų) susidarymas, leidžia atsirasti, pasireikšti kitam reiškiniui (pasekmėms). 3) Funkcinė priklausomybė. Kai vieno reiškinio pokyčiai yra susiję su kito reiškinio pokyčiais, juos nulemia. Šiuo atveju dažnai nėra aišku, kuris iš šių reiškinių yra kito priežastis ar abu jie yra trečiojo reiškinio pasekmė, ar jie abu jie vystosi savarankiškai pagal tuos pačius dėsningumus. Čia tik pastebimas ir gali būti išmatuojamas jų pokyčių ryšys, bendri pokyčių dėsningumai. Dažniausiai tai yra išreiškiama koreliaciniais koeficientais. Šie ryšiai gali būti tiek teigiami, tiek neigiami, o jų 49 stiprumas paprastai išreiškiamas nuo “ 0” iki “ 1”.

5 klaus. : Nusikalstamumo priežastys (4) Bendra apžvalga (tęs. ) PASTABA: Nustačius koreliacinius ryšius, jų negalima automatiškai pakeisti priežasties-pasekmės ar sąlygų ryšiais, kas dažnai yra daroma. “Priežasčių” ir “sąlygų” naudojimas yra būdingesnis postsovietiniams kraštams, jų kriminologijos mokslui. Šių šalių mokslui būdingas didesnis “teoriškumas”, nors pasaulyje visuotinai pripažįstamų kriminologinių teorijų kaip tik jie ir nesukūrė. Vakarų Europos, Amerikos kriminologai nusikalstamumo aiškinimui žymiai plačiau naudoja “faktorius”. 50

5 klaus. : Nusikalstamumo priežastys (5) Bendra apžvalga (tęs. ). Postsovietinėje literatūroje nusikalstamumo priežastimis ir sąlygomis dažnai yra pripažįstami tik negatyvūs socialiniai reiškiniai. Šis požiūris diskutuotinas, nes ne visi pozityvūs ar neutralūs reiškiniai sukelia vien tik teigiamas ar neutralias pasekmes. Paprastai kyla ir neigiamos pasekmės, kaip šalutinis produktas, ar atsiranda palankios sąlygos kilti neigiamiems reiškiniams. PVZ. Laisvės padidėjimas yra vertinamas teigiamai, bet jis pats savaime reiškia ir tai, kad didėja pasirinkimo galimybės tiek socialiai pageidautina linkme, tiek ir nepageidautina linkme. Nusikalstamumo didėjimą šia prasme galime laikyti visuomenės mokesčiu už jos galimybių padidėjimą. Neigiamų pasekmių neutralizavimui visuomenė imasi priemonių – patiria papildomas išlaidas. Vykdant reformas reikia atsižvelgti į galimas negatyvias jų pasekmes. Kartais gali tekti atsisakyti pozityvių pokyčių dėl to, kad jų šalutinių pasekmių daroma žala žymiai viršija tiesioginę jų duodamą naudą. 51

5 klaus. : Nusikalstamumo priežastys (6) Nusikalstamumą įtakojančių faktorių klasifikacija Nusikalstamumą įtakojančių veiksnių yra labai daug. Jie tarpusavyje skiriasi savo svarba, veikimo mechanizmu, kilme, galimu poveikiu jiems. Siekiant geriau suprasti visą šią įvairovę faktoriai yra apjungiami į rūšis, grupes. Toks apjungimas yra daromas pažintiniais ir praktiniais tikslais. Klasifikacija turi atitikti keletą principinių reikalavimų: 1) apjungiama (ar klasifikuojama) turi būti vienu pagrindu; 2) išskiriama klasifikacija turi būti reikšminga. 52

5 klaus. : Nusikalstamumo priežastys (7) Nusikalstamumą įtakojančių faktorių klasifikacija (tęs. ) Pagal jų įtakos nusikalstamumui lygį: 1) bendrieji, visą nusikalstamumą įtakojantys veiksniai; 2) atskirų rūšių nusikalstamumą įtakojantys veiksniai; 3) konkrečius nusikaltimus lemiantys veiksniai. Pagal nusikalstamumą įtakojančių veiksnių kilmę: 1) antropogeniniai veiksniai (per žmogų); 2) socialiniai veiksniai (per visuomenę); 3) fiziniai veiksniai (per aplinką, gamtą). 53

5 klaus. : Nusikalstamumo priežastys (8) Nusikalstamumą įtakojančių faktorių klasifikacija (tęs. ) Pagal galimą poveikį nusikalstamumą įtakojantiems veiksniams: 1) objektyvūs – sunkiai likviduojami, paveikiami veiksniai. Jiems iš esmės galima tik sukurti papildomus neutralizuojančius veiksnius; 2) subjektyvūs – sąlyginai lengvai likviduojami, paveikiami, bent jau teoriškai. Tai dažniausiai žmogiškasis - socialinis faktorius. Pagal jų įtaką, ryšį su konkrečiu nusikaltimu: 1) tiesioginiai (artimi) veiksniai; 2) netiesioginiai (tolimi) veiksniai. 54

5 klaus. : Nusikalstamumo priežastys (9) Nusikalstamumą įtakojančių faktorių klasifikacija (tęs. ) Pagal nusikalstamumą įtakojančių veiksnių pobūdį, jų pasireiškimo sferą: 1) ekonominiai veiksniai; 2) socialiniai veiksniai; 3) politiniai veiksniai; 4) demografiniai veiksniai; 5) religiniai, moraliniai, kultūriniai veiksniai; 6) teisiniai veiksniai; 7) mokslo, technikos, technologijų vystymosi veiksniai. 55

5 klaus. : Nusikalstamumo priežastys (10) Nusikalstamumas ir ekonomika Ekonomika iš esmės formuoja vartojimo standartus, gyvenimo lygį, kuria prekių, paslaugų, pinigų cirkuliaciją, kuri paklūsta objektyviems ekonominiams dėsniams. Vyksta visuomenės turtinė diferenciacija, kuri nulemia skirtingas įvairių sluoksnių galimybes. Ekonominės sistemos, gamybos ir paskirstymo apsaugai visuomenėje susiformuoja teisiniai rėmai. Būtent šių teisinių rėmų peržengimai ir sudaro didžiąją dalį visų nusikaltimų (Lietuvoje ~3/4 nusikaltimų sudaro nusikaltimai nuosavybei). 56

5 klaus. : Nusikalstamumo priežastys (11) Nusikalstamumas ir ekonomika (tęs. ) Rinkos ekonomika sukuria konkurenciją kriminogeniniu požiūriu dviejose svarbiose sferose: – darbo jėgos rinkoje, kuri pasireiškia per bedarbystę; – prekių-paslaugų rinkoje, kuri pasireiškia per nesąžiningą konkurenciją (monopolijas, falsifikatus, kontrabandą ir t. t. ). Prekių ir paslaugų pasiūla formuoja, skatina žmonių poreikius ir didina jų galimybes. Neteisėtu būdu poreikių patenkinimas ir galimybių įgijimas asmeniui būna dažnai paprastesnis, pigesnis. Jei rinkoje atsiranda prekių, paslaugų stygius, tai prasideda konkurencija tarp vartotojų tiek teisėtais būdais (mokant daugiau), tiek ir neteisėtais būdais (kiekvienas vagia, “gauna” ką gali ir kiek gali). 57

5 klaus. : Nusikalstamumo priežastys (12) Nusikalstamumas ir ekonomika (tęs. ) Nusikalstamo verslo prielaidos: – Stiprus nepatenkintas visuomeninis poreikis (narkotikų, vaikų, atgauti skolas ir t. t. ); – Teisiniai draudimai organizuojant paklausos patenkinimą; – Galimybė patenkinti paklausą organizuojant įstatymo pažeidimą. Ekonominis draudimo padarinys - kuo didesnė paklausa, griežtesnis draudimas ir kuo sunkiau jo išvengti, tuo brangiau kainuoja nelegali prekė ar paslauga. Už įstatymo pažeidimą galima gauti pelną. Kuo didesnis skirtumas tarp prekės pardavimo kainos ir išlaidų jai pagaminti ar gauti, tuo pelningesnis verslas. Svarbiausia nusikalstamo verslo dalis yra nusikaltimo rizikos kaina. 58

5 klaus. : Nusikalstamumo priežastys (13) Nusikalstamumas ir ekonomika (tęs. ) Nusikalstamumo ir ekonominės gerovės istorinės vystymosi tendencijos iš esmės sutampa. Ekonominė gerovė ir nusikalstamumas didėja. Vartojimo minimumo lygis taip pat nuolatos didėja. Šiuolaikinėse valstybėse priklausomai nuo jų ekonominio išsivystymo yra išskiriamos dvi nusikalstamumo rūšys: – “gerovės” nusikalstamumas; – “skurdo” nusikalstamumas. 59

5 klaus. : Nusikalstamumo priežastys (14) Nusikalstamumas ir ekonomika (tęs. ). Nusikalstamumas ekonomikai daro dvejopą poveikį: – jis iš esmės didina “šešėlinę” ekonomikos dalį; – mažina ekonominį saugumą, stabilumą, pelną legalioje ekonomikoje. Nusikalstamumas gali daryti teigiamą įtaką visai ekonomikai, ypač jei jis yra “išorės”, t. y. kai į valstybę ateina pinigai iš užsienio, o į jų kilmės šaltinį nekreipiama didelio dėmesio. Dažnai nusikalstamumo (ypač ekonominio) žala yra ne tiek ekonominio, kiek socialinio pobūdžio. Dėl jo valstybė praranda dalį savo pajamų, kas tiesiogiai mažina jos sugebėjimą vykdyti savo socialines funkcijas. Siekdama tai kompensuoti valstybė mokesčių naštą dažnai perkelia į legalią ekonomiką, taip ją darydama nekonkurentabilią “šešėlinės” ekonomikos atžvilgiu ir skatindama pereiti į “šešėlinę” sferą. 60

6 klaus. : Nusikalstamumu daroma žala (1) Nors nusikaltimai yra labai skirtingi, bet savo sukeliamų negatyvių pasekmių pobūdžiu jų įvairovė yra žymiai mažesnė. Nusikalstamumo žalos klasifikacija Pagal nusikalstamo pasikėsinimo objektą: – gyvybės atėmimai, – sveikatos sužalojimai, – turtinių interesų, saugumo, moralės, ideologijos pažeidimai ir pan. Ši žala iš esmės yra tik tiesioginė nusikalstamumo žala, o kriminologiją domina ir netiesioginė žala. Pagal formą žala: – materialinė; – psichologinė. 61

6 klaus. : Nusikalstamumu daroma žala (2) Nusikalstamumo žalos klasifikacija (tęs. ) Pagal žalos atstatomumą: – absoliuti žala - tai vertybių sunaikinimai, neatstatomi sužalojimai, vertės, kokybės sumažėjimai; – santykinė žala - tai laikino pobūdžio vertės, kokybės praradimai, neteisėti perskirstymai. Kiekvienas nusikaltimas sukelia ne vienos rūšies nuostolius. Konkretaus nusikaltimo žala dažniausiai pasireiškia beveik visomis rūšimis, tik skiriasi, kuri žalos rūšis dominuoja. Pagal žalos ryšį su nusikaltimu galima išskirti: – tiesioginę (pirminę) žalą – betarpiškai nusikaltimo padarytą, – netiesioginę (antrinę) žalą – kaip nusikaltimo padarymo padarinius, išlaidas, – netiesioginę (tretinę) žalą – kaip negautą pelną, teigiamą socialinį efektą, kuris būtų, jei nusikaltimas nebūtų padarytas, t. y. jei prarastas turtas, 62 sueikvojami resursai būtų panaudoti kitur.

6 klaus. : Nusikalstamumu daroma žala (3) Nusikalstamumo žalos klasifikacija (tęs. ). Amerikiečių kriminologai išskiria šias pagrindines žalos grupes: – tiesioginė materialinė žala – padegimai, turto sunaikinimai (akivaizdu), nužudymai; – turto perėjimas (pagrobimas) - čia turtą praranda tik teisėtas jo savininkas, bet nepraranda visuomenė, jis tarnauja nusikaltėliui; – nuvertėjimas ir pridėtinės atstatymo išlaidos – produkto vertės sumažėjimas (vogtų prekių, piratinės produkcijos pigumas), gydymo, psichologinės reabilitacijos, draudimo išmokos, išlaidos saugumo užtikrinimui; – išeikvojimai, iššvaistymai – šešėlinė ekonomika, lėšų nutekėjimai (lošimai, prostitucija, narkotikai), neteisėti praturtėjimai; – teisėsaugos sistemos išlaidos. 63

6 klaus. : Nusikalstamumu daroma žala (4) Žalos įverčiai JAV nusikalstamumo 1976 metais žalos įverčiai: 64

6 klaus. : Nusikalstamumu daroma žala (5) JAV 1993 m. smurtinių nusikaltimų žalos įverčiai. Skaičiuota buvo gydymo, reabilitacinės išlaidos, draudimo išmokos, gamybiniai nuostoliai, darbo užmokesčio praradimai, gamybos pajėgumų (darbo našumo, pridėtinės vertės nesukūrimo) praradimai bei įvertinti nepiniginiai nuostoliai: psichiniai sutrikimai, gyvenimo kokybės praradimai (siekia iki ¾ sumos). Neįskaičiuoti tiesioginiai nuostoliai nuosavybei visuomenės išlaidos. 65

6 klaus. : Nusikalstamumu daroma žala (6) Nusikaltimų žalos atlyginimo problemos. Žalos atlyginimas nukentėjusiems, visuomenei. Žalos išieškojimas, antstolių darbo rezultatai. Nusikaltimais padarytos žalos ir jos atlyginimo apskaitos informacinė sistema, jos poreikis Lietuvoje. 66