ini valdymas 2 tema ini samprata ir tipai

Žinių valdymas 2 tema: Žinių samprata ir tipai Dr. G. Tautkevičienė

Klausimai: Įvertinkite esminius skirtumus grandinėje: duomenys – informacija - žinios ¡ Kodėl mes kalbame apie žinių valdymą, o ne apie informacijos valdymą? ¡

Žinios Informacija Duomenys

Duomenys – faktų rinkinys, nepaveiktas ir neapdorotas mąstymo procesų. Duomenims būdingas objektyvumas ir diskretiškumas, jie neneša savyje nuomonių ir vertinimų, nesuteikia pakankamo pagrindo veiksmams, yra laisvi nuo konteksto ir interpretacijų.

Informacija – tai duomenys, kuriems suteikta tam tikra vertė juos organizuojant, struktūrizuojant ar kitais būdais apdorojant Informacija – tai žinučių srautas, kuris padidina žinias; tai tarsi žinojimo žaliava. Duomenis galima transformuoti į informaciją suteikiant jiems vertės įvairiais būdais: ¡ Suteikiant jiems kontekstą: mes žinome, kokiam tikslui duomenys buvo renkami; ¡ Kategorizuojant: žinome analizės vienetus ar pagrindinius duomenų komponentus; ¡ Apdorojant: duomenis galima analizuoti matematiškai ar statistiškai; ¡ Koreguojant: galima pašalinti klaidas; ¡ Koncentruojant: duomenis galima apibendrinti, suteikti jiems labiau koncentruotą formą.

Žinios ¡ Žinios gaunamos adaptuojant informaciją, integruojant ją į turimą patirtį. ¡ Žinios - dinamiškas patirties, vertybių, intuicijos, kontekstinės informacijos ir ekspertinės įžvalgos derinys, kuris sudaro pagrindą naujos patirties ir informacijos įvertinimui bei integravimui (Davenport ir Prusak, 1998). Žinių valdymas orientuotas į vertės suteikimą turimai informacijai ją filtruojant, apdorojant, apibendrinant ir pateikiant tokiu būdu, kad ji galėtų padėti gauti reikalingas žinias.

Informacijos transformavimo į žinias etapai: ¡ ¡ ¡ ¡ ¡ Informacijos paieška Įgijimas Vertinimas Suvokimas Analizė Sintezė Sklaida Veikimas atsižvelgiant į informaciją Informacijos komponavimas Lehaney, 2004

Žinios Valiutų rinkos mechanizmas Valiutos kursas $1=2, 8 Lt Sistema Informacija Kontekstas Duomenys 70 Lt Sintaksė Simboliai 1, 7, 0, . Simbolių eilė Rehauser, Kremar, 1996

Pozityvizmas ¡ Pagrindinis žinių principas yra “reprezentatyvumas”, t. y. proto gebėjimas kurti vidines reprezentacijas, kurios iš dalies arba visiškai atitinka išorinę tikrovę.

Radikalusis konstruktyvizmas ¡ ¡ Žinios ir realybė neturi objektyvios ar absoliučios vertės, arba bent jau individai nepajėgūs tos realybės pažinti. Žinantysis interpretuoja ir konstruoja realybę, remdamasis savo patirtimi ir sąveikomis su aplinka.

Socialinis konstruktyvizmas ¡ “Tiesa” ar “realybė” gali būti pavadinta tik tai, dėl ko susitaria dauguma socialinės grupės narių. (Heylighen, 1993) ¡ Prasmė generuojama kolektyviai, svarbų vaidmenį vaidina kalba ir socialiniai procesai, taip pat kultūrinis ir istorinis kontekstas

Žinių charakteristikos remiantis dviem epistemologijomis Pozityvizmas Konstruktyvizmas Objektyvios Subjektyvios Universalios Priklausomos nuo konteksto Gali būti individualios Gali būti ir individualios, ir kolektyvinės Statiškos, pastovios Nuolat kintančios (dinamiškos) Yra loginių ir racionalių individo mąstymo procesų rezultatas Socialiai konstruojamos (yra socialinės sąveikos rezultatas)

Žinių charakteristikos remiantis dviem epistemologijomis Pozityvizmas Konstruktyvizmas Įkūnytos prote Įkūnytos veikloje ir patirtyje Nesunkiai perduodamos kitiems Perduodamos kitiems tik netiesiogiai, per bendrą veiklą, metaforas Pagrindinis akcentas analizei Pagrindinis akcentas interpretacijai Atspindinčios nepriklausomai nuo žinančiųjų egzistuojančią realybę Kuriančios realybę Visos žinios gali būti išreikštos ir būtent tik tokios pripažįstamos; gali būti užkoduotos daugkartiniam naudojimui Pagrindinį vaidmenį vaidina neišreikštos žinios, o išreikštos yra naudojamos kaip žaliava naujų žinių kūrimui, jas interpretuojant su turimomis neišreikštomis žiniomis

Žinių charakteristikos ¡ ¡ Kalbant apie išreikštą, užkoduotą vienokia ar kitokia forma jų dalį, geriau tinka žinių terminas. Žinojimo terminą tikslingiau vartoti, kai kalbama apie neišreikštas, neatskirtas nuo žinančiojo(-ųjų) subjekto(-ų), kontekstines, dinamiškas, nuolat kintančias per socialinę sąveiką, veiklą ir patirtį žinias. l l Patirtis Praktikoje patikrinta tiesa Vertinimas Intuicija

Duomenys Informacija Žinios • Duomenys bereikšmiai, objektyvūs, nesusieti faktai Duomenys + kontekstas = informacija • Informacija – tai duomenys, kuriems suteikta tam tikra vertė juos organizuojant, struktūrizuojant ar kitais būdais apdorojant Informacija + patirtis = žinios • Informacija transformuojama į žinias, ją interpretuojant ir integruojant su ją priimančio žmogaus tuo metu turimu žinojimu, vertybėmis, patirtimi, požiūriais ir intuicija. Žinios + įžvalgumas + naujos technologijos = išmintingi sprendimai

Žinių hierarchija (K. Airila) Inteligencija (įžvalga) suteikia galimybę priimti teisingiausią iš galimų sprendimų Išmintis – labiausiai išvystyta žinių forma, žinios ir patirtis, reikalinga priimti protingus sprendimus ar įvertinimus, siejama su inovacijomis ir vertybėmis

Žinių struktūrizavimas Žinių turinys: ekonominės, socialinės, techninės, politinės, organizacinės ir kt. ¡ Naudojimo trukmė: strateginės, taktinės, operacinės ¡ Gavimo šaltiniai: išoriniai, vidiniai ¡ Forma: išreikštos, neišreikštos, slypinčios ¡ Ontologija: individualios, grupinės, organizacinės, tarporganizacinės ¡

Žinių tipai (R. Suresh, p. 11, F. Nickols, 2000) Žinių tipas Apibrėžimas Išreikštos žinios (angl. explicit) Tai aiškios, suprantamos žinios, dažnai suformuluojamos teksto, lentelių, diagramų ir kitų formų pavidalu. I. Nonaka šias žinias vadina formaliomis ir kaip pavyzdį pateikia mokslines formules, kompiuterines programas, gamybos ar vartojimo instrukcijas. Neišreikštos žinios (angl. implicit) Tai yra tarpinės žinios tarp išreikštų ir neišreikštų žinių. Numanomos žinios nėra, tačiau gali būti išreikštos, tapti formalizuotos, kai jas tokiomis paverčia kompetentingas specialistas, pavyzdžiui, per refleksiją. Numanomos (slypinčios) žinios (angl. tacit) Tai žinios, glūdinčios individų pasąmonėje. Šį terminą pasiūlė M. Polanyi, teigdamas, kas „mes žinome daugiau negu galime pasakyti“. Tokiu būdu jis įtvirtino pasąmoningų, intuityvių žinių egzistavimą. Yra daugybė situacijų, kuriose žmogus vienaip ar kitaip elgiasi, bet negali paaiškinti savo elgsenos priežastingumo arba kaip jam pavyksta atlikti vieną ar kitą veiklą. Kadangi žinios įkūnytos veikloje ir be jos neegzistuoja, todėl jų paversti išreikštomis neįmanoma (Polanyj, 1967)

Išreikštos žinios ¡ Išreikštos žinios gali būti gautos ir užrašytos dokumentuose ar duomenų bazėse. Pvz. , instrukcijos, darbo procedūrų aprašymai, praktikos vadovai Išreikštos žinios yra dviejų kategorijų: ¡ Struktūrizuotos: informacija ar žinios yra organizuotos tam tikru būdu ar laikantis tam tikrų taisyklių, kad galima būtų surasti reikalingą informaciją ar žinių (pvz. , duomenų bazės, skaičiuoklės, kai kurių tipų dokumentai). ¡ Nestruktūrizuotos: informaciją rasti sunku (el. paštas, vaizdai, kai kurie mokymo kursai, garso įrašai, vaizdo įrašai).

Senos ir naujos žinios Turimos žinios: Įvertinti, ką organizacijos nariai jau žino ir toliau imtis priemonių padaryti tą žinojimą prieinamą visiems organizacijos viduje: ¡ žinių valdymo auditas, ¡ organizacijos žinių išteklių vaizdavimas, ¡ neišreikštų žinių pavertimas išreikštomis, ¡ žinių perdavimo reikiamon vieton sistemos sukūrimas. Naujų žinių kūrimo būdai: ¡ mokymas, ¡ išorinių išteklių samdymas, ¡ skirtingų žmonių ir atitinkamai jų žinių subūrimas į vieną vietą, norint sukurti naujas žinias ir pan. Naujų žinių kūrimas yra susijęs ir su inovacijomis. Inovacijos - tai idėjų pavertimas veikla.

Žinių tipai (R. Suresh, p. 11, F. Nickols, 2000) Žinių tipas Apibrėžimas Procedūrinės žinios (angl. procedural) Tai žinios, kurios susiformuoja kažką darant. Tai vadinamas „žinojimas, kuris yra veikime“. Egzistuoja ir kitoks požiūris į procedūrines žinias – tai žinios, kaip reikia padaryti ką nors. Deklaratyvios žinios (angl. declarative) Tai žinios, artimos išreikštoms žinioms, nes deklaratyvios žinios taip pat yra faktų, metodų, procedūrų pavidalu. Daugeliu atvejų šios dvi žinių rūšys gali būti traktuojamos kaip sinonimai.

Literatūroje nagrinėjami žinių tipai: Kognityvinės žinios (angl. embrained knowledge) – žinios, kaip proto veiklos rezultatas. Žinios gimsta smegenyse, loginiais ir racionaliais metodais apdorojant išorinę informaciją. Įkūnytas žinojimas (angl. embodied knowledge)- pažintinės žinios įgyjamos per jutimus (žinojimas kaip), įgyjamas per veiklą, perteikiamas per bendravimą. Subjektyvus, priklauso nuo konteksto ir situacijos, įsitvirtinęs veikloje. Kultūrinis / paslėptas žinojimas (angl. encultured/ embedded knowledge) – įsitvirtinęs organizacijos kultūroje, bendroje kalboje, darbo grupėse Kolektyvinis žinojimas (angl. collective knowledge) – organizacijos turi kolektyvinį protą, kuris pasireiškia individams siejant tarpusavyje veiksmus. Kolektyvinio proto kuriamas žinojimas yra jungtinis rezultatas, išskaidyta sistema (angl. distributed system), nes jos visuma nėra žinoma nei vienam individui Žinios apie aplinką/ įžvalga (angl. intelligence) – gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos, gebėjimas teisingai nuspėti, įgalinantis organizaciją numatyti būsimus įvykius ir imtis veiksmų jiems dar neįvykus

Žinių tipai: žinoti-apie (angl. know-what) – tai kognityvinės žinios apie kažką, apibrėžia faktų, artimiausių informacijai, sukaupimą; žinoti-kaip (angl. know-how) – tai kompetencija arba gebėjimas veikti; žinoti-kodėl (angl. know-why) – tai sisteminės žinios, padedančios suvokti kaip atskiros detalės siejasi su visuma; mokslinis ir technologinis žinojimas; žinoti-kas (angl. know-who) – tai žinios apie žmones, kurie turi atitinkamą patirtį arba resursus; jos apima specialius socialinius ryšius, kurie leidžia reikiamu laiku pasinaudoti ekspertų paslaugomis, kas labai svarbu reaguojant į pokyčius; žinoti-kada (angl. know-when) – tai ritmo, laiko ir realybės pajautimas. S. H. Haeckel (2000)

Pliuralistinė epistemologija Sąmoningos – individų turimos išreikštos žinios Objektyvizuotos – organizacijos turimos išreikštos žinios Automatinės – individų neišreikštas žinojimas Kolektyvinės – organizacijos veikloje pasireiškiantis žinojimas, priklausomas nuo konteksto Keturi organizacijos žinių tipai pagal Spender (1998)

Organizacijos žinojimo struktūra Jucevičienė, Mozūriūnienė, 2009

Organizacinis mokymasis Organizacijos nesimoko, mokosi organizacijų darbuotojai – individai, kurie veikia taip, kad organizacijoje vyksta mokymosi procesai – organizacinis mokymasis, o organizacija turi stengtis tam sukurti palankias sąlygas. Organizacijos narių – individų mokymasis vyksta individualiame ir kolektyviniame lygmenyse. Individo mokymasis individualiame lygmenyje susietas su jo atliekamu konkrečiu darbu organizacijoje, o kolektyviniame lygmenyje mokymasis vyksta, kai individai bendrai veikia padaliniuose, grupėse. Argyris, 2002

Organizacijos žinių struktūra Organizacinis mokymasis Ž i n i ų b a z ė Organizacinė kompetencija Grupės Individų Žinios Informacija Duomenys Ž i n i ų b a z ė

Organizacijos žinių bazė ¡ ¡ ¡ Organizacijos žinių bazę sudaro individualios ir kolektyvinės žinios, kurias organizacija naudoja atliekant veiklą. Žinios apima duomenis ir informaciją, kuriomis remiantis kuriamos individualios ir kolektyvinės žinios Žinių bazė nuolat kinta. Šie pokyčiai sąlygoja organizacinį mokymąsi Organizacinės žinios – principų, faktų, įgūdžių, taisyklių visuma, kuria vadovaujamasi priimant sprendimus, pasirenkant vadovavimo ir elgesio būdus.

Žinių kapitalas ¡ Individų, jų grupių ir organizacijos žinios, kurios gali būti panaudojamos, kuriant naujas žinias. l l ¡ patirties žinių kapitalas (pasidalintos slypinčios žinios) konceptualių žinių kapitalas (išreikštos žinios) sisteminių žinių kapitalas (susistemintos išreikštos žinios) rutininių/kasdieninių žinių kapitalas (slypinčios žinios įkūnytos kasdieninėje veikloje) Įvirtintas 4 dimensijose: l l kvalifikacijose ir žiniose; fizinėje ir techninėje sistemoje; vadybinėje sistemoje; vertybėse ir normose.

Formalios ir neformalios žinios ¡ ¡ Formalų žinių lauką sudaro individų, grupių/padalinių ir visos organizacijos lygmenyse esančios išreikštos žinios, organizacijos pripažintos svarbiomis; tai – organizacinės žinios. Neformalus žinių laukas - tai šios organizacijos neformalios: a) darbuotojų turimos asmeniškai svarbios išreikštos žinios; b) darbuotojų grupių (formalių ir neformalių) įgytos išreikštos žinios, kurios nelaikomos organizacinėmis, nes organizacija jų nepripažįsta kaip kuriančių vertę; c) tarp darbuotojų grupių organizacijos lygmenyje įgytos išreikštos žinios (bendri neformalūs susitarimai).

I. Nonakos modelyje nagrinėjama žinias kurianti organizacija, kurioje nuolat sąveikauja išreikštos ir neišreikštos žinios.

Nonakos modelyje nagrinėjama žinias kurianti organizacija, kurioje nuolat sąveikauja neišreikštos ir išreikštos žinios. Žinių transformacija vyksta: nuo neišreikštųjų į neišreikštąsias žinias – socializacija; nuo neišreikštųjų į išreikštąsias žinias – eksternalizacija; nuo išreikštųjų į išreikštąsias žinias – kombinacija; nuo išreikštųjų į neišreikštąsias žinias – internalizacija.

• Socializacija, kurios metu organizacijos nariai perduoda (per bendrą veiklą, patirtį, bendravimą) dalį savo slypinčio žinojimo, kuris virsta individų grupės kolektyvinėmis slypinčiomis žiniomis. • Eksternalizacija - organizacijos nariai perduoda savo slypinčias žinias, paversdami jas kolektyvinėmis išreikštomis žiniomis. Dirbant kartu grupėje ir naudojant savo žinojimą, slypinčias žinias (naujo žinojimo kūrimo metu, per metaforas, analogijas, vaizdinius), sukuriamas grupinės veiklos rezultatas - kolektyvinės išreikštos žinios (technologijos, procedūros, taisyklės ir t. t). • Kombinacija, kuri vyksta aukštesniame organizacijos lygmenyje (kaupiant, interpretuojant, sisteminant, skleidžiant ir restruktūrizuojant išreikštas žinias), kai kelių grupių (padalinių ir pan. ) kolektyvinės išreikštos žinios derinamos su organizacinėmis, priklausančiomis visai organizacijai, žiniomis. Tokiu būdu formuojamos kolektyvinės išreikštos organizacijos lygmens žinios (sukurta technologija, taisyklės derinamos ir tampa organizacinėmis žiniomis), įtvirtintos veiklos aprašymuose, organizavimo principuose, strategijose, koncepcijose. • Internalizacija, kai kolektyvinės išreikštos organizacijos lygmens žinios tolimesnėje veikloje paverčiamos grupiniu ir individualiu slypinčiu žinojimu (per mokymąsi veiklos metu), įsisavinant šias žinias grupinėje veikloje. Šios naujos žinios keičia organizacijos narių mąstymo modelius.

Informacijos valdymas: • Pagrindinis dėmesys skiriamas tiksliai, faktinei informacijai, kuri valdoma automatizuotų sistemų pagalba. • Akcentuojamas efektyvumas, laikas, greitis, tikslumas, tikrumas, saugojimo vieta. Informacijos valdymas: • Kaip IT, sistemų ir paslaugų valdymas; • Kaip informacijos išteklių valdymas organizacijoje (informacijos kūrimas, įgijimas, kaupimas, paieška, platinimas, archyvavimas). Žinių valdymas: • Objektas - žinios, kurias turi asmenys ar organizacija. • Susijęs su tarpusavio santykiais ir ryšiais, kompetencijomis, struktūromis, inovacijomis.

Žinojimas – tai žinios, įkūnytos veikloje ir nuo jos neatsiejamos.

Žinių tipologija http: //www. nwlink. com/~donclark/knowledge_typology. html

Žinių inventorizacija – tai procesas, kuris padeda identifikuoti ir išdėstyti žinių išteklius organizacijoje

Žinių inventorizacija (išreikštos žinios) ¡ ¡ ¡ Kokias žinias turime (skaičiai, dokumentų tipai ir kategorijos, duomenų bazės, intranetų tinklalapiai ir kt. ) Kur tos žinios yra (vieta organizacijoje bei įvairiose jos sistemose) Organizavimas ir prieiga (kaip žinių ištekliai organizuoti, kaip juos rasti) Tikslas, aktualumas ir „kokybė“ (kodėl šie ištekliai egzistuoja, kiek jie aktualūs ir tinkami tikslui pasiekti, ar patikimi ir pagrįsti) Panaudojimas (ar jie naudojami, kas juos naudoja, kokiais tikslais)

Žinių inventorizacija (neišreikštos žinios orientuotos į žmones) ¡ ¡ ¡ Ką mes turime (žmonių skaičius ir kategorijos) Kur jie yra (vieta skyriuose, komandose) Ką jie daro (darbo lygiai ir tipai) Ką jie žino (akademinės ir profesinės kvalifikacijos, esminės žinios ir patirtis) Ko jie mokosi (mokymai, kursai, studijos ir tyrimai darbe)