KRIMINOLOGIJA 3 tema Nusikalstamumas Studentai Informacija naudinga ne

KRIMINOLOGIJA 3 tema „Nusikalstamumas“ Studentai: ü Informacija naudinga ne tik teisininkui. ü Statistika, turinti savybę nebūti įdomi, buvo įdomi. Parengė 2019 -03 -13 dr. Alfredas Kiškis, MRU akiskis@mruni. eu

Potemės • • • Nusikalstamumo samprata Nusikalstamumo rodikliai Latentinis nusikalstamumas Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje Nusikalstamumo veiksniai Nusikalstamumo žala 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 2

Nusikalstamumo samprata (1) Nusikalstamumo sampratų yra daug. Nusikalstamumas - tai visuma nusikalstamų veikų, padarytų konkrečioje teritorijoje per konkretų laikotarpį. Nusikalstamumas yra ne mechaninė nusikalstamų veikų suma, bet jų visuma, sistema. Tarp visų jo požymių ir savybių egzistuoja tarpusavio ryšys bei vienybė. Nusikalstamumas įgyja savybes, kurių neturi jį sudarantys atskiri nusikaltimai, jam būdingi socialiniai, statistiniai dėsningumai, jis turi savo raidą, ko nėra atskiruose nusikaltimuose. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 3

Nusikalstamumo samprata (2) Nusikalstamumas - tai neišvengiamas, sąlyginai masinis, gana stabilus, socialiai sąlygotas, nepageidaujamas, istoriškai kintamas, gana latentiškas socialinis-teisinis reiškinys, pasireiškiantis kaip atskirų nusikalstamų veikų visuma, padaryta konkrečioje teritorijoje per konkretų laikotarpį. Neišvengiamumas pasireiškia tuo, kad jis egzistuoja bet kurioje visuomenėje, net jei nėra aiškių teisinių apibrėžimų. Nusikalstamumą tegalima tik pakeisti, sumažinti, bet ne visiškai panaikinti. Sąlyginis masiškumas: – nusikalstamas veikas daro beveik visi žmonės, – nusikalstamos veikia visą visuomenę – nemažai asmenų tampa jų aukomis, visi asmenys patiria vienokią ar kitokią jų žalą, didžioji dalis visuomenės dalyvauja jų prevencijoje. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 4

Nusikalstamumo samprata (3) Stabilumas. Nusikalstamumas kaip reiškinys, esant stabilioms socialinėms sąlygoms, negali staiga pasikeisti kiekybine ar kokybine prasme. Staigūs nusikalstamumo pakitimai galimi tik iš esmės kintant socialinėms sąlygoms. Socialinis sąlygotumas. Lemiami nusikalstamumo veiksniai yra socialinės kilmės. Socialiai sąlygotas yra nusikalstamas elgesys ir jo vertinimas. Nepageidaujamumas. Didžioji dalis bet kurios visuomenės tokį elgesį vertina kaip nepriimtiną, neleistiną, baustiną. Visuomenės sąmonėje egzistuoja nusikaltimų suvokimas, kuris labai veikia, bet nenulemia teisines nusikalstamumo ribas. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 5

Nusikalstamumo samprata (4) Istorinis kintamumas. Istorijos eigoje nusikalstamumas, kaip elgesio variantų aibė, nėra pastovi, vyksta jos kitimas. Kinta ir elgesio vertinimas (kriminalizacija, dekriminalizacija). Latentiškumas. Nusikalstamas elgesys daugumos nusikaltėlių ir dalies aukų yra slepiamas. Latentiškumas – tai ir nusikalstamumo pažinimą apibūdinanti savybė. Sistemiškumas. Turi sistemai būdingų savybių. Sistema turi naują kokybę, nebūdingą ją sudarantiems atskiriems elementams. Savikūra. Nusikalstamumas daro neigiamą įtaką visuomenei tiesiogiai įtraukdamas į nusikalstamą veiklą dalį visuomenės, skleisdamas kriminalinę subkultūrą, psichologiją. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 6

Nusikalstamumo samprata (5) Nusikalstamumo ir nusikalstamos veikos santykis. Atskirai nusikalstamai veikai būdingos kai kurios savybės, kurias nusikalstamumas neturi, nors ir yra atskirų nusikalstamų veikų visuma. Nusikalstama veika yra atsitiktinis reiškinys, ji neturi neišvengiamumo, sistemiškumo. Nusikalstama veika neatskiriama nuo konkretaus asmens, ji suasmeninta. Nusikalstamumo subjektas – visuomenė, kaip socialinis organizmas. Nusikalstamumas ir nusikalstama veika funkcionuoja skirtingais lygiais, veikia pagal savus dėsnius, skiriasi ir jų pavojingumas. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 7

Nusikalstamumo samprata (6) Kitas požiūris į nusikalstamumą Nusikalstamumas nėra socialinis reiškinys, nusikalstamumas pats savaime neegzistuoja. Nusikalstamumas yra baudžiamojo teisingumo institucijų poveikio produktas. Tai dirbtinai konstruojama socialinės tikrovės dalis, kuri kaip tokia realybėje neegzistuoja arba jei ir atsiranda, tai tik šios sistemos poveikio dėka. Vadinamasis nusikalstamumas yra elgesio rūšis. Kai padaromas toks poelgis, jis dar nėra nusikaltimas, nes galiojant nekaltumo prezumpcijai nustatyta tvarka dar nėra galutinai konstatuota, kad padarytas nusikaltimas. Baudžiamojo teisingumo institucijos nevienodai reaguoja į tokį elgesį (į vienas formas labiau, į kitas mažiau – tiek dėl latentiškumo, tiek dėl kitų priežasčių). Prasideda tokio elgesio virsmo nusikaltimu procesas, taip pasielgusio asmens virsmas nusikaltėliu. Šio proceso metu, paprastai vyksta nemaži “nubyrėjimai” - dalis asmenų nenustatoma, dalis išteisinama ir pan. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 8

Nusikalstamumo samprata (7). Kitas požiūris į nusikalstamumą. Šie „nubyrėjimai” dažnai niekaip nesusiję su pačiu valstybės persekiojamuoju asmeniu ar jo padarytu poelgiu. Dažnai tai kriminalinės justicijos darbo nesklandumai, bendra socialinė situacija, politinės ir kitokios priežastys, skatinančios „užmerkti akis”. Tai rodo, kad galutinis rezultatas dažnai labiausiai priklauso nuo kriminalinės justicijos sistemos, kuri savo egzistavimo pateisinimui turi sukurti „nusikalstamumą”, nes kitaip visuomenė panaikins tokią sistemą. Išvada - nusikalstamumo rodikliai labiau apibūdina kriminalinę justiciją, jos veiklą, o ne patį nusikalstamumą. Kaip vertinate šį požiūrį? 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 9

Nusikalstamumo rodikliai (1) Nusikalstamumą reikia matuoti: • kai mes skiriame išteklius jo prevencijai (nėra problemos - nereikia išteklių, tačiau žmonės nukenčia, yra pikti. . . ), • kai renkamės jo prevencijos taikinius (nusikalstamumo rūšis), • kai norime nustatyti, kokią įtaką turėjo mūsų poveikis nusikalstamumui. . Tačiau kriminologai neturi įrankio, kuriuo galėtų tiksliai pamatuoti nusikalstamumą. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 10

Nusikalstamumo rodikliai (2) Nusikalstamumas pasižymi statistiškai išmatuojamomis savybėmis. Išmatuotos šių savybių reikšmės vadinamos nusikalstamumo rodikliais. Galima išskiri kiekybines ir kokybines nusikalstamumo charakteristikas (rodiklius). Dažniausiai vartojami nusikalstamumo rodikliai: 1) būklė ir lygis (kartais vadinami kiekiu ir indeksu) - apibūdinantys nusikalstamumo paplitimą (nurodantys nusikalstamumo kiekybines charakteristikas); 2) struktūra - apibūdina nusikalstamumo kaip reiškinio vidinę sandarą (nurodo nusikalstamumo kokybines charakteristikas); 3) dinamika - apibūdina nusikalstamumo raidą, kitimą. Registruotas nusikalstamumas Lietuvoje mažėja? 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 11

Nusikalstamumo rodikliai (3) Nusikalstamumo rodikliams visada nurodomas apskaitos (stebėjimo) laikotarpis bei teritorija. Nusikalstamumo kiekybiniai rodikliai Nusikalstamumo būklė – tai skaičius nusikalstamų veikų, padarytų konkrečioje erdvėje per konkretų laikotarpį. Nusikalstamumo lygis – tai konkrečioje erdvėje ir per konkretų laikotarpį padarytų nusikalstamų veikų skaičius, tenkantis pasirinktam tos erdvės gyventojų (kitų objektų) skaičiui. Dažniausiai 100 000 gyventojų. Apskaičiuojamas: Nusikalstamumo lygis = (nusikalstamų veikų sk. / gyventojų sk. ) x 100 000 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 12

Nusikalstamumo rodikliai (4) Nusikalstamumo kokybiniai rodikliai Nusikalstamumo struktūra Struktūra – viso nusikalstamumo ar atskiros jo rūšies vidinis pasiskirstymas į atskiras rūšis (porūšius), vidinė sandara. Dažniausiai išreiškiama nusikalstamumo vidinių rūšių santykine dalimi arba tarpusavio proporcijomis. PVZ. : – vagystės sudaro 46 proc. visų užregistruotų nusikalstamų veikų Lietuvoje 2007 m. , – vagysčių užregistruota apie 10 kartų daugiau nei plėšimų Lietuvoje 2003 m. Nusikalstamumo struktūra turi skaitinę (kiekybinę) išraišką. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 13

Nusikalstamumo rodikliai (5) Nusikalstamumo struktūra (tęs). Nusikalstamumas yra polistruktūrinis reiškinys, gali būti išskiriamos jo struktūros remiantis įvairiais pagrindais. Požymių, pagal kuriuos išskiriamos nusikalstamumo struktūros, yra be galo daug. Juos visus galima apjungti į dvi grupes: 1) asmenį (nusikaltėlį) apibūdinantys požymiai (20 proc. anksčiau pad. nus. v. 2012 m. Lietuvoje); 2) elgesį (nusikalstamą veiką) apibūdinantys požymiai (77 proc. mieste 2007 m. Lietuvoje) PVZ. : 1) Nusikalstamumo struktūros pagal amžių, lytį, išsilavinimą, ankstesnę kriminalinę patirtį (recidyviškumą) ir pan. 2) Nusikalstamumo struktūros pagal nusikaltimų sunkumo laipsnį, objektą, padarymo vietą, padarymo laiką ir pan. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 14

Nusikalstamumo rodikliai (6) Nusikalstamumo raidą apibūdinantys rodikliai: Nusikalstamumo dinamika. Dinamika – tai nusikalstamumo kiekybinių ar kokybinių rodiklių kitimas per pasirinktą laikotarpį. Dinamika dažniausiai yra išreiškiama: 1) tendencijomis (didėjimo, mažėjimo, stabilizavimosi, 5 m. ), 2) vykstančių pokyčių tempu, dažniausiai išreiškiamu procentine išraiška nuo bazinio ar prieš tai buvusio dydžio (paplitimo rodikliams nusikalstamumo kitimo tempas). 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 15

Nusikalstamumo rodikliai (7) Nusikaltėliai nusikalstamumo rodikliuose. Būtina tikslai nurodyti, koks konkrečiai rodiklis - nusikaltimų ar nusikaltėlių - yra naudojamas. Skirtumai tarp šių rūšių duomenų: 1) egzistuoja neatitikimas tarp nusikaltimų ir nusikaltėlių skaičiaus, dėl to, kad tas pats asmuo gali padaryti keletą nusikaltimų arba keletas asmenų gali padaryti vieną nusikaltimą; 2) asmenys, padarę nusikaltimus, yra nustatomi tik išaiškinus nusikaltimus. Tai visada tik dalis visų nusikaltimų; 3) žinios apie asmenį dažniausiai vėluoja, nesutampa informacijos registravimo laikas; 4) yra pasiekiama ir naudojama skirtingo pobūdžio informacija - apie nusikalstamą veiką (apie elgesį, jo pobūdį, jo padarymo sąlygas, aplinkybes, sukeltas pasekmes), arba apie nusikalstamą veiką padariusį asmenį (jo asmenybę, gyvenimo ir veiklos sąlygas, ryšius ir pan. ). 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 16

Nusikalstamumo rodikliai (8). Veiksniai, darantys įtaką nusikalstamumo rodikliams. Nusikalstamumo rodiklių pokyčius lemia: 1) socialinių nusikalstamumo sąlygų visuomenėje pasikeitimas; 2) teisinio elgesio vertinimo kaip nusikalstamo pasikeitimai; 3) nusikaltimų (nusikaltėlių) apskaitos sistemos pokyčiai. PVZ. , kas yra laikoma epizodais, o kas atskirais nusikaltimais, kaip skaičiuojamos nusikaltimų sutaptys ir t. t. 4) pranešimų apie nusikalstamas veikas policijai pasikeitimai, 5) gautų policijoje pranešimų „filtravimo“ į užregistruotas nusikalstamas veikas pokyčiai, 6) teisėsaugos institucijų aktyvumo atskleidžiant nusikalstamumo faktus pasikeitimai. . . 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 17

Latentinis nusikalstamumas (1) Ne visos nusikalstamos veikos užregistruojamos. Pagrindiniai žinojimo apie nusikalstamumą (nusikalstamas veikas) lygiai: 1) niekas nežino apie nusikalstamą veiką – kai objektyviai buvęs elgesys, nors ir turėtų būti suvoktas ir įvertintas kaip nusikalstama veika, realiai taip suvoktas nebuvo nei vieno iš dalyvių (nusikaltėlio, aukos) ar apie jį žinančių trečiųjų asmenų; 2) žino tik nusikaltėlis ir (ar) auka, bet nežino tretieji asmenys; 3) žino ir tretieji asmenys, bet nežino teisėsaugos institucijos; 4) žino ir teisėsaugos institucijos, bet į egzistuojančią apskaitą (registraciją) ši nusikalstama veika dėl įvairių priežasčių nepatenka (galimos vertinimo klaidos, tiek teisėti, tiek neteisėti pagrindai); 5) žinoma ir užregistruota nusikalstama veika; 6) ištirta nusikalstama veika. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 18

Latentinis nusikalstamumas (2) Neužregistruotas nusikalstamumas (nepatekęs į apskaitą) vadinamas latentiniu nusikalstamumu. registruotasis + latentinis = realusis nusikalstamumas Latentiškumas yra natūrali nusikalstamumo savybė, kuri tik dėl papildomos specialios žmonių veiklos (informacijos rinkimo, tyrimo, registracijos ir t. t. ) yra dalinai neutralizuojama. Latentinio nusikalstamumo rūšys: – natūralus, – ribinis, – dirbtinis. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 19

Latentinis nusikalstamumas (3). Informaciją apie realųjį nusikalstamumą galima gauti ir atliekant įvairius kriminologinius tyrimus. Yra du pagrindiniai būdai, renkant informaciją iš asmenų (juos apklausiant): 1) Viktimologiniai tyrimai – ar jie buvo tapę nusikalstamų veikų aukomis; 2) Gyventojų savianalizės (Self-Report) tyrimai – ar jie patys padarė nusikalstamų veikų. Kiti būdai. . . 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 20

Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje Nusikalstamumo lygis. 2016 metais Lietuvoje užregistruota 1916 nusikalstamų veikų 100 000 gyventojų. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 21

? 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 22

Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje Reg. nusikalstamumo lygio skirtumai tarp valstybių: • Skirtinga baudžiamoji teisė, • Skirtinga registracijos tvarka, • Tačiau – dėsningumas: pažangesnės valstybės registruoja daugiau nusikalstamų veikų 100 tūkst. gyventojų, nes jose didesni: – – – Demokratizacija Institucionalizacija Urbanizacija Pasitikėjimas policija Pilietiškumas. . . 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 23

Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje Ar policija atsako už nusikalstamumą? • Politikai mano – taip. • Tačiau: – Policija veikia tik mažąją dalį kriminogeninių veiksnių (ištyrimas, suėmimas, adm. nusižengimų nuobaudos. . . ) – Policija negali paveikti svarbiausių kriminogeninių veiksnių: vertybių formavimo, elgesio normų perėmimo, . . . (šeima, mokykla, draugai, žiniasklaida. . . ) – Ne bausmės baimė yra svarbiausias sulaikantis veiksnys. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 24

Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje Per 2011 m. užregistruotų nusikalstamų veikų lygis savivaldybėse: Daugiausiai: Vilniaus m. Kalvarijos sav. Klaipėdos m. 3 802 3 339 3 126 Mažiausiai: Birštono sav. 765 Kretingos r. sav. 1 070 Skuodo r. sav. 1 149 Šaltinis: Automatizuota statistinė informacinė sistema ASIS. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras. http: //www. nplc. lt: 8000/asis/ (2014 -04 -07). 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 25

Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje Nusikalstamumo 2014 metais struktūra: • nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams sudaro 54 proc. užregistruotų nusikalstamų veikų (vagystės – 38 proc. ); • nusikaltimai žmogaus sveikatai – 14 proc. ; • nusikalstamos veikos finansų sistemai – 7 proc. ; • nusikalstamos veikos viešajai tvarkai – 4 proc. ; • nus. veikos valdymo tvarkai – 3 proc. ; • nus. v. , susijusios su disponavimu narkotinėmis medž. – 3 proc. ; • mieste užregistruota 71 proc. nusik. veikų, kaime – 29 proc. ; O nusikalstamumo lygis, kur didesnis? (Gyventojų kaime 33 proc. ) 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 26

Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje 2016 metais Lietuvoje: • ištirta 45, 7 proc. užregistruotų nusikalstamų veikų; Asmenys, padarę nusikalstamas veikas. • Nusikalstamas elgesys, kurį fiksuoja registruoto nusikalstamumo statistika, yra menkai išsimokslinusių, dažnai niekur nedirbančių ir nesimokančių jaunų vyrų problema. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 27

Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje Nusikaltimų aukos ir nusikalstamumas. Pagal registruoto nusikalstamumo statistikos duomenis 1, 4 proc. gyventojų nukentėjo nusikalstamų veikų Lietuvoje 2011 metais. MRU-2012 atliktų tyrimų Lietuvoje duomenimis net 28 proc. apklaustų gyventojų teigė, kad jie nukentėjo nusikalstamų veikų Lietuvoje 2011 metais, t. y. 20 kartų daugiau, negu rodo oficialioji statistika! Realaus nusikalstamumo 2011 metais, nuo kurio nukentėjo 15– 74 m. amžiaus gyventojai Lietuvoje, įvertis, remiantis MRU-2012 viktimologiniu tyrimu yra 26 kartus didesnis už registruotąjį nusikalstamumą (skaičiuota tik tirtų 13 rūšių nusikalstamų veikų atžvilgiu). 2011 metais Lietuvoje iš visų nusikalstamų veikų, kurias 15– 74 m. amžiaus gyventojai įvertino kaip nusikalstamas jų atžvilgiu, teisėsaugos institucijos užregistravo tik apie 4 proc. (skaičiuota tik tirtų 13 rūšių nusikalstamų veikų atžvilgiu). MRU-2012 tyrimo duomenimis nukentėjusieji teisėsaugos institucijoms pranešė apie 29 proc. nusikalstamų veikų, nuo kurių jie nukentėjo 2011 m. Lietuvoje. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 28

Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje Reakcijos į nusikaltimus. Baudžiamoji politika Lietuvoje pagal laisvės atėmimo bausmės trukmę ir kalinių skaičių yra viena iš griežčiausių Europoje; 2003 -01 -01 vienam įkalintam asmeniui teko 3 m 2 kameros ploto; • 2014 -01 -01 Lietuvoje 270 nuteisti laisvės atėmimu asmenys teko 100 000 gyventojų; • 2014 -12 -31 Lietuvoje buvo 7582 nuteistieji laisvės atėmimu. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 29

Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje Įkalinimo lygis Europoje. Prison Brief - Europe // International Centre for Prison Studies http: //www. kcl. ac. uk/depsta/rel/icps/ worldbrief/europe. html (April 11, 2007). 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 30

Kalinių skaičius 100 tūkst. gyventojų 1992 ir 2010 m. Šalt. : Tapio Lappi-Seppälä. Explaining imprisonment in European Journal of Criminology, 2011, 8: 303. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 31

Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje Vidutinės laisvės atėmimo bausmės trukmės Lietuvoje 2013 m. : • Teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės termino vidurkis 6 m. 4 mėn. • Realiai atliktos bausmės termino vidurkis (paleistų asmenų) 2 m. 6 mėn. • Praleisto tardymo izoliatoriuje laiko iki nuteisimo vidurkis 8 mėn. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. Teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vidurkis 4 m. 8 mėn. 4 mėn. 4 m. 10 mėn. 26 d. 4 m. 10 mėn. 8 d. 4 m. 11 mėn. 16 d. 4 m. 9 mėn. 21 d. Realiai atliktos bausmės termino vidurkis 1 m. 8 mėn. 1 m. 10 mėn. 2 m. 5 mėn. 8 d. 2 m. 6 mėn. 9 d. 2 m. 0 mėn. 2 d. 2 m. 0 mėn. 16 d. Praleisto tardymo izoliatoriuje laiko iki nuteisimo vidurkis 5 mėn. 20 d. 5 mėn. 14 d. 5 mėn. 23 d. 6 mėn. 19 d. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 32

Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje. Papildoma informacija: – Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tinklalapiuose http: //www. ird. lt/ataskaitos/; – Lietuvos statistikos departamento Oficialiosios statistikos portale http: //osp. stat. gov. lt/; – Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro tinklalapiuose www. nplc. lt (statistinės informacinės sistemos neveikia); – Nusikalstamumas ir teisėsaugos institucijų veikla 2007. – Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2008; – ir kt. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 33

Nusikalstamumo veiksniai (1) Bendra apžvalga Priežasčių, nusikalstamumo veiksnių, kurie skatina žmones daryti nusikaltimus, yra labai daug - apie 200 -300. Jų sąveika yra labai sudėtinga. Veiksniai, kurie veikia nusikaltimo situacijoje, patys yra daugelio kitų veiksnių pasekmė. Tas pats veiksnys, kuris vienoje situacijoje, būdamas susijęs su vienais veiksniais, skatina padaryti nusikaltimą, o kitoje veiksnių grandinėje, būdamas susijęs su kitais veiksniais, gali stabdyti nusikaltimą arba būti neutralus (girtumas). Veikia statistiniai dėsningumai, kuriems esant būtinybė skina sau kelią tarp eilės atsitiktinumų. Priežastiniais ryšiais perduodama dažniausiai informacija, pereina per žmonių sąmonę. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 34

Nusikalstamumo veiksniai (2) Bendra apžvalga Konkrečias priežastis ar jų grupes aiškina atskiros nusikalstamo elgesio teorijos. Nėra integruotos, visas priežastis apjungiančios nusikalstamumo teorijos. Nežinome, ko dar nežinome. „Aklieji čiupinėja dramblį“. Kriminologijos moksle yra dvi labiausiai paplitusios nusikalstamumą nulemiančių, veikiančių veiksnių vertinimo pozicijos: 1) nusikalstamumą nulemiantys, veikiantys veiksniai skirstomi į nusikalstamumo priežastis ir sąlygas; 2) toks skirtumas nedaromas, o kalbama apie nusikalstamumą veikiančius veiksnius. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 35

Nusikalstamumo veiksniai (3) Bendra apžvalga Kriminologijoje dažniausiai naudojamos trys priežastingumo paaiškinimo rūšys: 1) Priežasties – pasekmės priklausomybė. Kai vieno reiškinio atsiradimas būtinai sukelia kito reiškinio atsiradimą. Veikimo sfera - motyvacijos ir sprendimo priėmimo stadijos. 2) Sąlygojimo priklausomybė. Kai vieno reiškinio (sąlygų) susidarymas, leidžia atsirasti, pasireikšti kitam reiškiniui (pasekmėms). Lemia konkrečių priemonių ar objekto pasirinkimą. 3) Funkcinė priklausomybė. Kai vieno reiškinio pokyčiai yra susiję su kito reiškinio pokyčiais, juos nulemia. Dažnai nėra aišku, kuris iš šių reiškinių yra kito priežastis ar abu jie yra trečiojo reiškinio pasekmė, ar jie abu jie vystosi savarankiškai. Pastebimas ir išmatuojamas jų pokyčių ryšys, bendri pokyčių dėsningumai. Išreiškiama koreliaciniais koeficientais. Šie ryšiai gali būti tiek teigiami, tiek neigiami, o jų stiprumas paprastai išreiškiamas nuo “ 0” iki “ 1”. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 36

Nusikalstamumo veiksniai (4) Bendra apžvalga. Nustačius koreliacinius ryšius, jų negalima automatiškai pakeisti priežasties-pasekmės ar sąlygų ryšiais, kas dažnai yra daroma. “Priežasčių” ir “sąlygų” naudojimas yra būdingesnis postsovietiniams kraštams, jų kriminologijos mokslui. Vakarų Europos, Amerikos kriminologai nusikalstamumo aiškinimui žymiai plačiau naudoja veiksnius (“faktorius”). Daugelis kriminologų seniai atsisakė nuo nusikalstamumo priežasčių paieškos ir perėjo prie koreliacinių priklausomybių tyrinėjimo. Neįmanoma surasti grynai nusikalstamumo priežasties. Neįmanoma surasti specifinę konstrukto, kuris keičiasi laike ir erdvėje įstatymo leidėjo valia, priežastį (baudž. įstatymas). 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 37

Nusikalstamumo veiksniai (5) Nusikalstamumas ir ekonomika Visuomenės turtinė diferenciacija nulemia skirtingas įvairių sluoksnių galimybes. Ekonominės sistemos, gamybos ir paskirstymo apsaugai visuomenėje susiformuoja teisiniai rėmai. Būtent šių teisinių rėmų peržengimai ir sudaro didžiąją dalį visų nusikalstamų veikų (Lietuvoje per pusę nusikalstamų veikų sudaro nusikalstamos veikos nuosavybei). Neteisėtu būdu poreikių patenkinimas ir galimybių įgijimas asmeniui būna dažnai paprastesnis, pigesnis. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 38

Nusikalstamumo veiksniai (6) Nusikalstamumas ir ekonomika Nusikalstamo verslo prielaidos: – Stiprūs nepatenkinti visuomeniniai poreikiai (narkotikų, atgauti skolas ir t. t. ); – Teisiniai draudimai organizuojant paklausos patenkinimą; – Galimybės patenkinti paklausą organizuojant įstatymo pažeidimą. Kuo didesnė paklausa, griežtesnis draudimas ir kuo sunkiau jo išvengti, tuo brangiau kainuoja nelegali prekė ar paslauga. Svarbiausia nusikalstamo verslo dalis yra nusikaltimo rizikos kaina. Nusikalstamumo ir ekonominės gerovės istorinės vystymosi tendencijos iš esmės sutampa: ekonominė gerovė ir nusikalstamumas didėja. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 39

Nusikalstamumo veiksniai (7). Nusikalstamumas ir ekonomika. Nusikalstamumas ekonomikai daro dvejopą poveikį: – jis iš esmės didina “šešėlinę” ekonomikos dalį; – mažina ekonominį saugumą, stabilumą, pelną legalioje ekonomikoje. Dažnai nusikalstamumo (ypač ekonominio) žala yra ne tiek ekonominio, kiek socialinio pobūdžio. Dėl jo valstybė praranda dalį savo pajamų, kas tiesiogiai mažina jos sugebėjimą vykdyti savo socialines funkcijas. Siekdama tai kompensuoti valstybė mokesčių naštą dažnai perkelia į legalią ekonomiką, taip ją darydama nekonkurentabilią “šešėlinės” ekonomikos atžvilgiu ir netiesiogiai skatindama pereiti į “šešėlinę”. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 40

Nusikalstamumu daroma žala (1) Nusikalstamumo žalos supratimo svarba. Nusikalstamumas tapo įprastas reiškinys (durys, raktai, automobilių saugumas. . . ). Ne visada ir visur pasaulyje visa tai įprasta. Tikslas – praplėsti nusikalstamumo žalos pasireiškimo aspektų supratimą, susipažinti su jos įverčiais. Nusikalstamumo žalos rūšys Pagal nusikalstamo pasikėsinimo objektą: – gyvybės atėmimai, – sveikatos sužalojimai (fizinė žala), – turtinių interesų, saugumo, moralės, ideologijos pažeidimai. Pagal formą žala: – turtinė (turto pagrobimas, sunaikinimas, sugadinimas); – neturtinė (skausmas, kančia, psichologinės traumos, nepasitikėjimo savimi jausmas). 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 41

Nusikalstamumu daroma žala (2) Nusikalstamumo žalos rūšys Pagal pasekmes žala: – finansinė • paskaičiuoti sunku (nusik. sk. nežinomas, plėšimo pavyzdys); • turto sunaikinimas ar sugadinimas mažina naudingų daiktų kiekį (padegimai, vandalizmas. . . ); • smurtiniai nusikaltimai - aukų produktyvumas, nedarbingumo pašalpos, terapija, laidotuvių išlaidos, gyvybės kaina; • baudžiamojo teisingumo vykdymas; • nusikaltimų prevencija, apsauga, draudimas; • verslininkai dalį patiriamos nusikalstamumo žalos perkelia vartotojams; – fizinė • sužalojimai, susargdinimai, nužudymai; • apsinuodijimai, aplinkos užterštumas, netinkamos prekės; • narkomanija kenkia sveikatai ne tik tiesiogiai; 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 42

Nusikalstamumu daroma žala (3) Nusikalstamumo žalos rūšys Pagal pasekmes žala: – socialinė-psichologinė • • • baimės jausmas, depresija, gyvenimo kokybė; nepažįstamųjų įtarinėjimas; nepatogumai dėl terorizmo grėsmės; visuomenės nepasitikėjimas ekonomika (Enron Corp. ); neteisingumo jausmas, nepasitikėjimas valdžia; nepaklusnumas bendrajai tvarkai; aplinkos nesaugumas dėl vandalizmo; nesumokami mokesčiai; skepticizmas rinkimų metu; žiniasklaidos iškreiptas vaizdas; Nubaustas nusikaltėlis taip patiria žalą (gyvenimo kokybė, produktyvumas, ateities perspektyvos). 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 43

Nusikalstamumu daroma žala (4) Nusikalstamumo žalos rūšys. Pagal žalos atkūrimą: – absoliuti žala - tai vertybių sunaikinimai, neatkuriami sužalojimai, vertės, kokybės sumažėjimai; – santykinė žala - tai laikino pobūdžio vertės, kokybės praradimai, neteisėti perskirstymai. Konkrečios nusikalstamos veikos žala dažniausiai pasireiškia beveik visomis rūšimis, tik skiriasi, kuri žalos rūšis dominuoja. Pagal žalos ryšį su nusikalstama veika galima išskirti: – tiesioginę (pirminę) žalą – betarpiškai padarytą nusikalstamos veikos, – netiesioginę (antrinę) žalą – kaip nusikalstamos veikos padarymo padarinius, išlaidas (atkūrimas, padėvėti-nauji, emocijos, ne tik aukos), – netiesioginę (tretinę) žalą – kaip negautą pelną, teigiamą socialinį efektą, kuris būtų, jei nusikaltimas nebūtų padarytas, t. y. jei prarastas turtas, sueikvojami ištekliai būtų panaudoti kitur (darbo priemonė, laikas, nubaudimas, nuteistųjų produktyvumas). 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 44

Nusikalstamumu daroma žala (5) Žalos įverčiai Naudojama reg. nusikalstamumo statistika ir viktimologinių tyrimų duomenys. Nelengva suskaičiuoti, kiek buvo pinigų, kiek kainuoja padėvėtas daiktas, darbingumo praradimą, kiek lėšų sunaudojama baudžiamajam teisingumui būtent dėl nusikalstamų veikų, baimės kaina, jos kriminogeninis poveikis. . . Skaičiavimo laikotarpio dydis. Kieno atžvilgiu žala skaičiuojama, kas ją patiria – auka, visuomenė ar nusikaltėlis. Dalis apsaugos išlaidų turi keleriopą paskirtį (šuo). 1998 m. atlikti įverčiai JAV - kiekvienam piliečiui nusikalstamumas kainuoja vidutiniškai 4 tūkstančius dolerių per metus. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 45

Nusikalstamumu daroma žala (5) Žalos įverčiai • Australijoje nusikalstamumo 2005 m. visos žalos (tiesioginės ir netiesioginės) įvertis yra apie 36 milijardų dolerių arba 4 proc. BVP. • Lenkijoje nusikalstamumo 2003 m. žalos įvertis per 5 proc. BVP. • Pagal analogiją per 1, 5 milijardo eurų arba 5 procentai bendrojo vidaus produkto – maždaug tiek turtinės žalos Lietuvoje kasmet padaro nusikalstamumas. • Lietuva yra įsipareigojusi NATO skirti gynybai 2 proc. BVP, tačiau tik 2018 metais jau galėjome skirti 2 proc. BVP. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 46

Nusikalstamumu daroma žala (6) Žalos įverčiai Nusikalstamumo JAV 1976 metais žalos įverčiai: 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 47

Nusikalstamumu daroma žala (7) JAV 1993 m. smurtinių nusikaltimų žalos įverčiai. Skaičiuota buvo gydymo, reabilitacinės išlaidos, draudimo išmokos, gamybiniai nuostoliai, darbo užmokesčio praradimai, gamybos pajėgumų (darbo našumo, pridėtinės vertės nesukūrimo) praradimai bei įvertinti nepiniginiai nuostoliai: psichiniai sutrikimai, gyvenimo kokybės praradimai (siekia iki ¾ sumos). Neįskaičiuoti tiesioginiai nuostoliai nuosavybei visuomenės išlaidos. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 48

Nusikalstamumu daroma žala (8). Nusikaltimų žalos atlyginimo problemos. Žalos atlyginimas nukentėjusiems, visuomenei. Žalos išieškojimas, antstolių darbo rezultatai. Nusikaltimais padarytos žalos ir jos atlyginimo apskaitos informacinė sistema, jos poreikis Lietuvoje. 2019. 03. 13 Alfredas Kiškis, MRU 49