6 tema Nusikalstamo elgesio mechanizmas 1 klausimas Nusikalstamo

6 tema. Nusikalstamo elgesio mechanizmas 1 klausimas. Nusikalstamo elgesio mechanizmo samprata ir reikšmė 2 klausimas. Vidiniai žmogaus veiksniai 3 klausimas. Išoriniai situacijos veiksniai 4 klausimas. Nusikalstamo elgesio mechanizmo dalių sąveika 1

1 kl. : Nusikalstamo elgesio mechanizmo samprata ir reikšmė (1) Kodėl žmogus padaro konkretų nusikaltimą? Atsakyti “Kodėl? ” dažnai yra sudėtinga. Mes nežinome daugelio dalykų. Mūsų bandymai pažinti socialinius reiškinius dažnai daro jiems įtaką. Mūsų pažiūros, vartojamos sampratos, išeitinės pozicijos įtakoja tai, kaip mes suvoksime konkretų reiškinį, ypač kaip mes nustatysime, konstruosime priežastinius ryšius. Klausimai “Kodėl? ” dažnai paliekami filosofijai. Pozityvistiniai mokslai dažnai stengiasi atsakyti į klausimą “Kaip? ”, t. y. kaip konkretus reiškinys pasireiškia, kas jam daro įtaką ir kam jis daro įtaką, kaip pasireiškia ši įtaka. Mokslo požiūriu išvystyta atsakymų į klausimą “Kaip? ” sistema dažnai leidžia gana tiksliai atsakyti ir į klausimą “Kodėl? ”. 2

1 kl. : Nusikalstamo elgesio mechanizmo samprata ir reikšmė (2) Sprendžiant klausimą, kodėl žmogus padarė nusikaltimą, galima išdėstyti labai ilgą šį įvykį įtakojančių veiksnių grandinę, gal būt prasidėjusią kažin kelintoje protėvių kartoje, ar valstybės, visuomenės susiformavimo aušroje, veikusioje per tėvus dar iki jam gimstant, formavusioje vaikystėje šio žmogaus asmenybės pagrindus, sąlygojusioje asmeninę patirtį, ankstesnį elgesį, veikusioje prieš pat nusikaltimo padarymą ir nusikaltimo darymo metu. Padarius nusikaltimą veiksnių, įtakojančių žmogaus elgesį, grandinė nenutrūksta, ji tęsiasi toliau – tai ir veiksniai, įtakojantys elgesį iš karto po nusikaltimo, ir vėlesni veiksniai, lemiantys kaip buvo sureaguota į nusikaltimą, kokias pasekmes patyrė jį padaręs asmuo ir t. t. 3

1 kl. : Nusikalstamo elgesio mechanizmo samprata ir reikšmė (3) Žmogaus gyvenimas - tai procesas, įtakojamas įvairiausių veiksnių, o žmogaus poelgiai - tai tik regimoji jo išraiška. Visuomenė susiduria su konkrečiais nusikaltimais, bet dažnai nieko nežino apie šiuos veiksnius (didžiąją povandeninę ledkalnio dalį). Siekiant atsakyti į klausimus, kaip yra daromas nusikaltimas, kaip sumažinti nusikaltimų skaičių, ką daryti, kad neįvyktų konkretūs nusikaltimai, reikia visoje žmogaus elgesį įtakojančių veiksnių grandinėje išskirti svarbiausias dalis, kurias dar galima paveikti. 4

1 kl. : Nusikalstamo elgesio mechanizmo samprata ir reikšmė (4) Spręsdami artimiausio nusikalstamumo problemas mes galime labiau įtakoti tik esamas konkrečias situacijas, kuriose daromi nusikaltimai. Tolimesnės ateities nusikalstamumo problemų sprendimui galime įtakoti žmogaus asmenybę formuojančius veiksnius, kad ateityje būtų lengviau įtakoti būsimas situacijas ar kad jų būtų mažiau. Daugelis kitų veiksnių yra sunkiai paveikiami arba visiškai nepaveikiami dėl to, kad jie yra praeityje. Galime išskirti dvi labiausiai nusikaltimų darymą įtakojančias sritis: – konkrečias situacijas – nusikaltimus darančių žmonių asmenybes. 5

1 kl. : Nusikalstamo elgesio mechanizmo samprata ir reikšmė (5) Kas labiau įtakoja konkretaus nusikaltimo padarymą – ar žmogaus vidinės savybės, ar konkreti situacija, išorės faktoriai? Logiškai samprotaujant galima padaryti šias išvadas: 1) Jei didesnę įtaką daro vidiniai veiksniai, asmenybė – tai kas gi lemia elgesio variantų pasirinkimą, kaip asmenybė reaguoja į konkrečią situaciją, nes tas pats asmuo vienose situacijose daro nusikaltimus, kitose ne? 2) Jei didesnę įtaką daro aplinka, išorės faktoriai – tai kodėl analogiškose situacijose vieni žmonės padaro nusikaltimą, o kiti ne, kaip aplinka veikia žmogaus elgesį? 6

1 kl. : Nusikalstamo elgesio mechanizmo samprata ir reikšmė (6) Abiem atvejais mes prieiname prie asmenybės ir situacijos sąveikos, prie šios sąveikos mechanizmo, struktūros, stadijų. Iškyla klausimai, kaip veikia šis mechanizmas, kaip jis atsiranda? Į šiuos klausimus ir bando atsakyti kriminologijos dalis, nagrinėjanti nusikalstamo elgesio mechanizmą. Ap. 1: Nusikalstamo elgesio mechanizmu galima laikyti asmenybės ir konkrečios situacinės aplinkos sąveiką, kuri pasireiškia nusikaltimo padarymu. Ap. 2: Nusikalstamo elgesio mechanizmu vadinama subjektyvių (asmeninių) ir objektyvių (situacinių) veiksnių, tiesiogiai paskatinusių padaryti nusikaltimą, visuma, jų sąveika bei poveikis nusikaltimui. Struktūriškai pagal kilmę galima išskirti dvi šio mechanizmo dalis: – vidinių žmogaus veiksnių sistemą; – konkrečios situacijos sąlygų sistemą. 7

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (1) Priklausomai nuo pasirinktų išeities pozicijų labai priklauso ir šių veiksnių nagrinėjimo rezultatas. Atskiros kriminologijos šakos, teorijos šią konkretaus nusikaltimo darymo problemą aiškina skirtingai. Vienos iš jų vidiniams žmogaus veiksniams suteikia išskirtinę svarbą, kitos - visikai sumenkina jų reikšmę. 8

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (2) Klasikinė kriminologija konkretaus elgesio pasirinkimą iš esmės suveda į elementarią racionalaus pasirinkimo schemą, kai asmuo, įvertindamas visus už ir prieš, priima sprendimą, pagrįstą logika. Pasirinkdamas jis yra visiškai laisvas. Pagrindinė netinkamo elgesio priežastis yra nežinojimas. Net ir laikydamiesi šios schemos mes konkrečioje situacijoje susiduriame su veiksniais, įtakojančiais tokį racionalų sprendimą: 1) Asmens turimos informacijos ribotumas. Asmuo niekada neturi visos informacijos apie konkrečią situaciją, savo elgesio pasekmes, galimą aplinkinių elgesį, jis nežino visų būsimų pliusų ir minusų; 2) Skirtinga tų pačių dalykų interpretacija. Skirtingi asmenys tuos pačius dalykus gali suvokti nevienodai, kas vienam pliusas, kitam gali būti minusas; 3) Laiko ribotumas. Dažnai sprendimas turi būti priimtas greitai, ir asmuo nėra pajėgus atlikti pilno informacijos apdorojimo bei įvertinimo. Jis yra 9 priverstas elgtis anksčiau, nei būna pasiruošęs priimti sprendimą.

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (3) Kai kurios psichologinės teorijos konkretaus elgesio pasirinkimą suveda į grynų refleksų schemą: stimulas – reakcija. Bihevioristinė pakraipa: žmogus, patyręs konkretų stimulą, sureaguoja pagal jo turimą sąlyginį refleksą. Jei šis refleksas (ankstesnė patirtis) yra nusikalstamo pobūdžio, tai ir naujas elgesys analogiškoje situacijoje bus nusikalstamas. Instinktyvistų pakraipa: žmogus, patyręs stimulą, sureaguoja pagal besąlyginį (įgimtą) refleksą, instinktą. 10

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (4) Sociologinės teorijos paprastai stengiasi operuoti didesnio mąsto tiriamaisiais objektais, nei individas – tokiais, kaip visuomenė, sluoksnis, amžiaus grupė. Realūs asmenys tokiuose tyrimuose dažnai pakeičiami vidutiniais statistiniais įvairių sociumų atstovais. Kai kurios iš šių teorijų, jei ir imasi spręsti konkretaus nusikaltėlio ir konkretaus nusikaltimo problemą, tai paprastai linksta į klasikinį arba į psichologinį aiškinimą. Šiuos aiškinimus jos papildo tuo, kad konkretų mechanizmą, kaip žmogus reaguos, nulemia asmenybė, o šios susiformavimą įtakojo visuomenė, aplinka. 11

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (5) Nagrinėjant nusikalstamo elgesio mechanizmą, neįmanoma apsieiti be psichologinių žinių apie žmogaus elgesį. Psichologiniais tyrimais nustatyta, kad dažnai žmogaus elgesys nėra nulemtas racionalių priežasčių, sprendimų. Žmogaus elgesio priežastys bei mechanizmas yra mažai pažintas, lyginant su analogiškais gamtos mokslų pasiekimais. 12

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (6) Apžvelgiant tai, kas žinoma apie žmogaus elgesį, galime išskirti vidinių jo savybių, bruožų grupes, darančių įtaką jo elgesiui: 1. Asociacijų kompleksas. Žmogus nuo vaikystės kaupia asmeninę pažinimo, suvokimo patirtį, formuoja individualias asociacijas bei dalinai perima egzistuojančias visuomenėje asociacijas. Visas šis kompleksas dažnai yra pasąmonėje. Mes beveik niekada nesusimastome, kodėl vienas dalykas yra savas, o kitas svetimas, atstumiantis, kodėl vienus dalykus mes priimame tarytum savaime, o kitus suprasti mums reikia didelių pastangų, kodėl kartais negalime susikalbėti su vienu žmogumi, o kitus suprantame iš pusės žodžio, kodėl vienų tautų jumoras, pasakos mums suprantamos, o kitų ne ir t. t. Šis asociacijų kompleksas nulemia tai, kaip asmuo suvoks jį supančią tikrovę, iš aplinkos gaunamą informaciją, kiek adekvatų jos vaizdinį jis susikurs. Tai ypač pasireiškia situacijose, pasižyminčiose laiko trūkumu, pradinėse sąlyčio su kažkuo stadijose. Tai taip pat įtakoja, kokias prognozes žmogus kuria, ko tikisi iš konkrečios 13 situacijos, aplinkinių ir savo poelgių.

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (7) 2. Racionalumo-emocionalumo kompleksas Žmogus dažniausiai laikomas protinga būtybe, jis daugiau ar mažiau racionaliai vertina save, aplinką, kitus žmones, prognozuoja savo ir kitų veiklą, aplinkos įvykius, kontroliuoja savo ir kitų veiklą. Žmonės vieni su kitais keičiasi išgryninta, racionaliai sumoduliuota, koduota informacija - naudoja rašytinę kalbą, dalykinius pokalbius ir t. t. Pas skirtingus asmenis racionali, jų fizinius veiksmus lydinti psichinė veikla skiriasi ne tik bendra apimtimi, lygiu, bet ir šios racionalios veiklos pasireiškimo sfera. Vienas asmuo racionaliai veikia beveik visą sąmoningos būsenos laiką (kai nemiega, nėra labai apsvaigęs ir pan. ). Kitas - tėra racionalus tik savo darbe ir praranda racionalumą veikloje, nesusijusioje su jo darbu. Dar kitas racionalumą praranda situacijose, kuriose dalyvauja jam emociškai artimi asmenys, kur paliečiami jų interesai, ar situacijose, kai jis patiria stresą, atsiduria visiškai nežinomoje situacijoje, išsigąsta, yra užpuolamas ar patiria netikėtą stiprų poveikį. 14

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (8) 2. Racionalumo-emocionalumo kompleksas (tęs. ) Pas kai kuriuos asmenis su psichikos sutrikimais pastebimas racionalios psichikos sferos neišsivystymas, visiškas ar dalinis nesugebėjimas racionaliai mastyti, vertinti, priimti sprendimus. Net tarp pakaltinamų asmenų yra nemažai su psichikos sutrikimais ar tiesiog nepakankamu racionalios psichikos dalies išvystymu. Visą žmogaus veiklą lydi emociniai psichiniai procesai. Išgyvenama emocinė būsena gali skatinti žmogų atlikti konkrečius veiksmus: + ją pratęsti, jei yra maloni; - jos atsikratyti, jei ji yra nemaloni. Atskirą problemą sudaro psichiniai stimuliatoriai (alkoholis, narkotikai ir pan. ), nuo jų susiformavusios priklausomybės, kai konkrečios būklės siekimas ar vengimas užgožia visus kitus psichinius procesus. 15

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (8) 2. Racionalumo-emocionalumo kompleksas (tęs. ). “Normalaus” žmogaus elgesyje emociniai impulsai dažnai lieka nepastebėti, nes pats žmogus dažnai jų nesuvokia, neidentifikuoja. Racionali veikla yra aiškiai suvokiama, nes suvokimas ir yra jos dalis. Dažnai pirminis impulsas būna emocinis, tik vėliau jis įgauna pagrindimą racionalioje sferoje, dažnai tėra tik patogus paaiškinimas aplinkiniams, o kartais ir sau. Šiuolaikiniai psichologai linksta link tos nuomonės, kad emociniai impulsai yra pirminiai, svarbesni žmogui, nei jo racionalūs sprendimai. Bendras racionalumo-emocionalumo komplekso elementų stiprumas, išsivystymas pas skirtingus asmenis nėra vienodas. Jis nėra vienodas netgi to paties žmogaus skirtinguose gyvenimo etapuose, skirtingose sąlygose, esant skirtingoms būsenoms (pavargęs, pailsėjęs, susidomėjęs ar abejingas, jam kažkas nauja ar jau žinoma ir pan. ). Racionalumo-emocionalumo elementų pusiausvyra kinta. 16

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (9) 3. Patirties kompleksas. Patirties komplekse mus domina asmeniui jau žinomi, mokami, įvaldyti elgesio variantai, galimybė šios patirties pagrindu formuoti naujus elgesio variantus. Patirties kompleksas apima ir ankstesnio elgesio pasekmių patirtį. Į patirtį gali įeiti ir ne asmeninė, o aplinkinių patirtis, nes žmogus sugeba perduoti savo patirtį, ją perimti, net jei specialiai to ir nesiekia. Sėkmingo asmens elgesio patirtis apibūdina automatizmo-inovacijų santykį, leidžia gana tiksliai įvertinti tikimybę, kaip asmuo elgsis, ypač jam tipinėje situacijoje ar situacijoje, kai riboti informacijos, laiko resursai. Patirtis - kai elgesio būdas buvo žinomas žmogui iki veiklos pradžios. Inovacija - kai jis buvo “atrastas” veiklos eigoje. Dažniausiai žmogus, patekęs į įprastas, tipiškas situacijas ar tik klaidingai suvokiamas kaip tipines, elgiasi psichologiškai ekonomiškiausiu būdu – renkasi tipinį, jam standartinį elgesio variantą. 17

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (10) 4. Filtrų kompleksas Jį iš esmės sudaro asmens poreikių, vertybių bei motyvų sistemos. Kriminologinėje literatūroje kartais per daug sureikšminama motyvų įtaka nusikalstamam elgesiui. Asmens poreikiai ir vertybės sudaro dvi gana savarankiškas sistemas, kurios kartais atitinka viena kitą, o kartais viena kitai prieštarauja. Poreikių sistema savo kilme yra ankstesnė, galima sakyti bazinė. 18

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (11) 4. Filtrų kompleksas (tęs. ) Poreikiai Poreikių sistema ir jų patenkinimo lygis atsako į klausimą “Ko trūksta? ”, ko asmuo sieks savo elgesiu arba nuo ko ir vardan ko susilaikys. Poreikiai yra įtampa, kilusi dėl reikalingų objektų trūkumo, skatinanti žmogų veikti ir atspindinti jo priklausomybę nuo aplinkos. Asmenybės poreikiai gali būti suskirstyti į sąlyginę hierarchinę piramidės pavidalo sistemą: - Savirealizacijos poreikiai: menas, religija, mokslas, gyvenimo įprasminimas, gyvenimo tikslai. - Pripažinimo poreikiai: aplinkinių vertinimas, savigarba, lygybė. - Bendravimo poreikiai: savų turėjimas, jautimasis sociumo dalimi, galėjimas atsiverti, dalyvauti. - Saugumo poreikiai: artimiausios ateities tikrumas, perspektyvos buvimas, laisvė. - Biologiniai (įskaitant išgyvenimo) poreikiai: maistas, šiluma, seksas, poilsis, 19 aktyvumas.

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (12) 4. Filtrų kompleksas (tęs. ) Poreikiai (tęs. ). Poreikių sistema funkcionuoja 2 kryptimis: 1) Kad efektyviai ir stabiliai būtų tenkinamas aukštesnysis poreikis, turi būti pakankamai patenkintas žemesnysis poreikis. 2) Tuo pačiu metu kai kurie žemesnieji poreikiai gali būti aukojami aukštesniųjų vardan, atskirais atvejais žmogus net miršta, tenkindamas aukštesnįjį poreikį. Daugeliui asmenybių būdinga pirmoji kryptis, kuri yra viena iš žmonijos, atskirų tautų biologinio išgyvenimo sąlygų, įgalinančių prisitaikyti. Į poreikių sistemą gali būti įtraukiami ir ne savo, o savo bendraminčių, artimųjų, ypač vaikų, mylimųjų poreikiai. Jie pakeičia savuosius arba gali įgyti labai aukštą padėtį, būti užkelti į piramidės viršūnę. 20

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (13) 4. Filtrų kompleksas (tęs. ) Vertybės Vertybių sistema iš esmės atsako į klausimą “Ko žmogus nedarys? ”, dėl ko jis to nedarys, koks elgesys jam yra normalus, priimtinas. PVZ. , asmuo, kuriam vertybė yra teisingumas, nepraktikuos sukčiavimo. Pateikti vertybių sistemos struktūrą yra sudėtinga, nes nėra vieningo požiūrio, kas priskirtina žmogaus vertybėms. Visuomenė paprastai propaguoja vertybių sistemą, artimą poreikių hierarchinei sistemai, tik veikimo kryptis čia nustatoma vienareikšmiškai – iš viršaus į apačią. Klasikinėse visuomenėse svarbiausiomis laikomos dvasinės, tautos laisvės, bendražmogiškosios vertybės, teikiamas prioritetas valstybei, visuomenei prieš individą. 21

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (14) 4. Filtrų kompleksas (tęs. ) Vertybės (tęs. ) Modernesnės tautos, sociumai paprastai prioritetą teikia asmeninėms žmogaus teisėms, po to visos visuomenės teisėms ir tik tada valstybės interesams. Modernesnės visuomenės neturi aiškių absoliučių universalių vertybių, netgi atmetama idėja apie galimybę atrasti tokias vertybes. Viena visuomenės dalis stengiasi neprimesti savo vertybių likusiajai daliai, iš pastarosios tikėdamasi to paties. Apsiribojama taikaus sambūvio mechanizmų sukūrimu, vieni kitų gerbimu ir pripažinimu teisės būti, kokiems norisi, jei tik tai tiesiogiai, realiai ir esmingai nepažeidžia kitų žmonių teisių. Valstybė dažnai tokiu atveju tampa ne kažkokių konkrečių vertybių gynėju, propaguotoju, o tik arbitru, sutaikytoju tarp konfliktuojančių vertybių, reguliuoja tik išorinę šių vertybių išraišką – elgesį. 22

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (15) 4. Filtrų kompleksas (tęs. ) Vertybės (tęs. ) Konkretaus žmogaus vertybių sistema dažnai yra latentiška, nes žmogus nelinkęs atskleisti savo vertybinio skirtingumo nuo aplinkinių, net jei vertybių tyrimas vykdomas anoniminiu būdu. Vertindami asmenis, išaiškintus padarius nusikaltimus, didelė dalis tyrėjų konstatuoja tokių asmenų vertybines deformacijas: - dažną nesugebėjimą aiškiai suformuluoti savųjų vertybių, - vertybių hierarchijos skurdumą, - hierarchijos iškraipymus, kai “didžiojoje” visuomenės dalyje pripažintoms vertybėms teikiama nedidelė reikšmė, o sureikšminamos “visuomenės požiūriu” negatyvios, destruktyvios vertybės, kai iš viso atmetamos “tikrosios” vertybės. 23

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (16) 4. Filtrų kompleksas (tęs. ) Vertybės (tęs. ). Vertybinė sistema visiems asmenims funkcionuoja panašiai. Dauguma atvejų aukštesniosios vertybės subordinuoja žemesniąsias. Elgesys, jei ir neatitinka vertybių sistemos, tai dažniausiai pažeidžia tik žemesniąsias vertybes. Kad asmuo pažeistų savo aukščiausiąsias vertybes, jis turi patirti labai stiprų vidinį ar išorinį poveikį. 24

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (17) 4. Filtrų kompleksas (tęs. ) Motyvai (badas, kerštas, pavydas ir t. t. ) iš esmės yra baigiamasis filtrų komplekso elementas. Jie veikia kaip momentinis, situacinis pastiprinimas, kaip papildomas stimulas veikti konkrečia linkme, konkrečiu būdu. Motyvai savo kilme ir kryptingumu glaudžiai susiję su asmens poreikiais, vertybių sistema, elgesio patirtimi. Motyvai yra žymiai mobilesni, nei kiti filtrų komplekso elementai, jie labiau susiję su artimiausia asmens praeitimi, einamaisiais nepatenkintais poreikiais, nei su ilgalaikiais, tegu ir žymiai svarbesniais poreikiais. Ilgai besitęsianti poreikių nepatenkinimo būklė gali sugriauti ne tik asmens vertybių sistemą, iškreipti motyvacinę sistemą, bet gali deformuoti ir kitus asmenybės elementus. 25

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (18) 4. Filtrų kompleksas (tęs. ). Filtrų kompleksas veikia, nustatydamas tikslų, reakcijų, elgesio būdų hierarchiją, iš panašaus stiprumo reakcijų atrinkdamas labiausiai pageidautinas. Jis egzistuoja ne tik reakcijų atžvilgiu, bet ir gaunamos informacijos, išorės suvokimo atžvilgiu. Asmens vertybinė orientacija, poreikių sureikšminimas, slopinimas ar ignoravimas labai įtakoja asmens asociacijas ir gebėjimą racionaliai, objektyviai suvokti išorės informaciją, pasirinkti adekvatų situacijai elgesį. 26

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (19) 5. Reakcijų greičio bei stiprumo kompleksas. Šį kompleksą iš esmės sudaro asmens stabilumas, impulsyvumas ir inertiškumas. Jie nulemia: 1) kaip greitai atsiranda konkreti reakcija – vienas iš galimų suvokimo, vertinimo ar elgesio variantų; 2) kaip ilgai ši reakcija išsilaiko; 3) kokio stiprumo ji yra, kiek ji kontrastuoja su bendru asmens ramybės psichologiniu aktyvumu; 4) kiek esama reakcija slopina naujų alternatyvių reakcijų atsiradimą. Šis kompleksas taip pat nulemia, kokio stiprumo poveikio (stimulo) turi susilaukti asmuo, kad jame iš viso įvyktų reakcijos, kad tos reakcijos būtų labai stiprios, kad tos reakcijos būtų afektinės. 27

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (20) 6. Valingumo kompleksas. Valingumas iš esmės nulemia, kiek kryptingai asmuo veikia, kokias kliūtis jis pasiryžęs įveikti judėdamas užsibrėžta kryptimi, t. y. kiek jis yra linkęs nepasiduoti aplinkos kliūtims, nepatogumams. 28

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (21) APIBENDRINIMAS. Nagrinėjant nusikalstamo elgesio mechanizmą būtina atsižvelgti ir į atskiras individo savybes, kurios nebuvo paminėtos išnagrinėtuose kompleksuose, PVZ. , agresyvumą, tolerantiškumą, savarankiškumą ir kt. Sugretinus vidinius elgesio mechanizmo elementus su žmogaus asmenybės struktūra galime pastebėti, kad jie iš esmės atspindi psichologines ir moralines-vertybines žmogaus savybes. Kiti asmenybės elementai labiau įtakoja ne konkretų poelgį, bet charakterizuoja asmenybės kryptingumą bei jos aplinką ir formuoja žmogaus psichologines, moralines-vertybines savybes. Būtent moralinės-vertybinės asmens savybės daro didžiausią įtaką konkrečiam žmogaus elgesiui. 29

2 kl. : Vidiniai žmogaus veiksniai (22) Nagrinėjant žmogaus elgesio mechanizmo vidinę pusę negalima jos komponentų nagrinėti izoliuotai ar stengtis juos išdėstyti į vieningą nuoseklią loginę schemą – grandinę. Konkrečiam žmogaus elgesiui be paties veiksmo, įskaitant ir jo priešistorę, būdinga tai, kad šie vidiniai elementai nuolat veikia vienas kitą, pasireiškia kaip sistema, kartais funkcionuojanti ne suderintai, o konfliktiškai. Vidinių žmogaus veiksnių sąveika nuolatos kinta, vystosi. 30

3 kl. : Išoriniai situacijos veiksniai (1) Bet kokį elgesį lydintis faktorius yra išorinė aplinka – konkreti situacija. Galima išskirti du poveikius, kuriuos situacija daro asmeniui: 1) objektyvus poveikis, sudaromos galimybės; 2) subjektyvus poveikis, subjektyvios galimybės. Subjektyvus poveikis dažnai suvaidina lemiamą įtaką žmogaus elgesiui. Situacijos, kuriose yra didelė nusikaltimo padarymo tikimybė, yra vadinamos kriminogeninėmis. 31

3 kl. : Išoriniai situacijos veiksniai (3) Pagal įtaką asmens elgesiui galima išskirti tokias situacijas: 1) skatinanti situacija, kai nusikalstamas poelgis jos metu gali būti padarytas žymiai lengviau nei įprastomis, dažniausiai pasitaikančiomis sąlygomis; 2) neutrali situacija – tai dažniausiai pasitaikanti situacija, įprastos sąlygos; 3) sulaikanti situacija, kai nusikalstamą elgesį jos metu atlikti žymiai sunkiau nei įprastomis, dažniausiai pasitaikančiomis sąlygomis. 32

3 kl. : Išoriniai situacijos veiksniai (4) Situacijos pagal objektyvų asmeniui daromą poveikį: 1) aktyvi situacija, kai asmuo patiria specifinį, tik į jį nukreiptą poveikį, gauna tik jam skirtą informaciją. Tai dažniausiai būna kitų asmenų poelgiai, veiksmai, žodžiai; 2) pasyvi situacija, kai bet kuris asmuo, esantis toje situacijoje, patiria panašų poveikį, gauna daugmaž tą pačią informaciją. Situacijos pagal asmens subjektyviai patiriamą poveikį: 1) aktyvi situacija, kai asmuo patiria poveikį, priima informaciją į tai specifiškai reaguodamas, nesvarbu ar objektyviai koks nors poveikis buvo ar ne; 2) pasyvi situacija, kai asmuo nepriima poveikio, informacijos nepriima ar nesuvokia, t. y. į tai nereaguoja, nesvarbu ar objektyviai koks nors poveikis buvo ar ne. 33

3 kl. : Išoriniai situacijos veiksniai (5) Pagal situacijos suvokimo klaidingumą galima išskirti: 1) adekvataus arba teisingo suvokimo situacijas; 2) neadekvataus arba klaidingo suvokimo situacijas. Pagal situacijos santykį su asmens patirtimi, asociacijomis galima išskirti: 1) įprastas; 2) naujas, netipines situacijas. Atsižvelgiant į konkrečius poreikius galima išskirti ir daug kitokių situacijų rūšių. . . Situacija nėra statiška, ji keičiasi priklausomai nuo asmens atliekamų veiksmų, nuo kitokių veiksnių, veikiančių tiek prieš konkretų poelgį, tiek jo metu, tiek po jo. Taip pat keičiasi ir situacijos suvokimas, vertinimas. 34

4 kl. : Nusikalstamo elgesio mechanizmo dalių sąveika (1) Informacinis nusikalstamo elgesio mechanizmo modelis Jei žmogaus elgesį (poelgį) paverstume informaciniu procesu, tai aplinką galėtume laikyti įvedama (gaunama) informacija, žmogų – informacijos apdorojimo sistema su tos informacijos apdorojimo algoritmų aibe, patį poelgį – išvedama informacija. 35

4 kl. : Nusikalstamo elgesio mechanizmo dalių sąveika (2) Informacinis nusikalstamo elgesio mechanizmo modelis (tęs. ). Žmogus savo mąstymo veikla, emociniais išgyvenimais gali keisti, įtakoti savo vidinį informacijos apdorojimo algoritmą beveik nepriklausomai nuo konkrečios aplinkos. Todėl netgi analogiškoje situacijoje, tas pats žmogus gali pasielgti visiškai skirtingai - tiek pozityviai, tiek negatyviai. Būtent šia žmogiška savybe yra grindžiamos bet kokios asmens auklėjimo, pataisymo bei nusikalstamumo sumažinimo idėjos. 36

4 kl. : Nusikalstamo elgesio mechanizmo dalių sąveika (3) Elgesio varianto pasirinkimas Nusikaltimas yra viena iš galimų poreikio patenkinimo formų. Lemiamą vaidmenį vaidina ne tiek pats poreikis ar jo sąlygoti motyvai, bet visas pasirinkimo mechanizmas iš galimų variantų. Pasirinkimo mechanizme žymiai didesnį vaidmenį vaidina žmogaus mokami, jau žinomi ir suvokiami, konkrečiomis sąlygomis galimi elgesio variantai ir savo elgesio vertinimas. Motyvai veikia kaip filtras: esant lygiaverčiams poreikiams, nugali poreikis su stipriausiais motyvais. Susidarius poreikių hierarchijai, vyksta jų patenkinimo būdų atranka, kur motyvų vaidmuo palyginti nedidelis. Didžioji nusikaltimų dalis yra veikimo būdas (priemonė), bet ne 37 tikslas (pats savaime).

4 kl. : Nusikalstamo elgesio mechanizmo dalių sąveika (4) Elgesio varianto pasirinkimas (tęs. ) Pagal nusikaltimų vaidmenį konkrečiam asmeniui (tikslą) daugumą nusikaltimų galima suskirstyti į grupes: 1) nusikaltimai - priemonės, naudojami kaip būdas pasiekti konkrečių tikslų, dažniausiai dėl duodamos praktinės naudos ateityje (tipiškai - vagystė, ekonominiai nusikaltimai); 2) nusikaltimai vertingi patys savaime, jau pats jų atlikimas padeda išspręsti asmens psichologines problemas, patirti malonumą, pasijusti reikšmingu (tipiškai – išžaginimas, chuliganizmas, netgi nepilnamečių grupinės vagystės). Antrajai grupei priskiriami emocinius poreikius tenkinantys nusikaltimai. 38

4 kl. : Nusikalstamo elgesio mechanizmo dalių sąveika (5) Elgesio varianto pasirinkimas (tęs. ). Kitas veiksnys, pasirenkant elgesio variantą, yra automatizmas. Jis nulemia įprasto, dažniausiai vartojamo elgesio būdo pasirinkimą, jei daugmaž visi elgesio būdai konkrečiu metu ir konkrečioje situacijoje vertinami vienodai. 39