N MONS VEIKLOS VERTINIMAS METODIKA Horizontalioji analiz tai

“N” ĮMONĖS VEIKLOS VERTINIMAS

METODIKA Horizontalioji analizė - tai balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnių sumų kitimo dinaminė analizė. Vertikalioji analizė - tai rodiklių lyginamųjų svorių skaičiavimas, procentais. Santykinė analizė, kad būtų galima palyginti įmonės kelerių metų rodiklius, nustatyti jų kitimo tendencijas.

“N” ĮMONĖS SITUACIJOS ANALIZĖ Per analizuojamą laikotarpį – 2004 -2007 m. ir iki 2008. 09. 01 įmonės personalas didėjo. 2004 m. čia dirbo 5 asm. , 2005 m. pradžioje personalas padidėjo iki 7 asm. , 2006 m. – 11 žm. , o 2007 m. – 18 asm. „N” įmonės organizacinė valdymo struktūra 2008 09 01.

PARDAVIMŲ ANALIZĖ „N” įmonės pardavimo pajamų dinamika 2004– 2008. 04. 01.

GRYNOJO PELNO ANALIZĖ „N“ įmonės grynojo pelno dinamika 2004 -2008. 04. 01.

GRYNOJO PELNINGUMO ANALIZĖ „N“ įmonės pardavimo grynojo pelningumo kitimas 2004 -2008. 04. 01.

PRODUKTYVUMO (DARBO NAŠUMO) ANALIZĖ „N“ įmonės produktyvumo (darbo našumo) dinamika 2004 -2007 m.

Per 2004 -2007 metus pardavimo pajamos padidėjo 5, 92 karto, o grynasis pelnas – beveik 7 kartus, o grynasis pelningumas padidėjo 1, 5 karto ( nuo 10, 96 iki 15, 32 procento)

Pelningumo rodiklių analizė Analizuosime šiuos pelningumo rodiklius: • • • 1. Bendrasis pardavimo pelningumas (BPP) 2. Įmonės veiklos pelningumas (VP) 3. Grynasis pardavimo pelningumas (GPP) 4. Bendrasis turto pelningumas (BTP) 5. Grynasis turto pelningumas (GTP) 6. Nuosavo kapitalo pelningumas (NKP)

Bendrasis pardavimo pelningumas (BPP) 2005 m. kiekvienam pardavimo pajamų litui teko beveik 27 centai bendrojo pelno, tad bendrasis pardavimo pelningumas sudarė 27 procentus. 2006 m. BPP padidėjo labai nedaug – 1. 16 % ir kiekvienas pardavimo pajamų litas uždirbo 0. 003 Lt. daugiau. Taip atsitiko todėl, kad didėjant pardavimams beveik proporcingai didėjo ir pardavimo savikaina. 2007 m. pardavimai padidėjo 75, 29%, o savikaina

Bendrasis pardavimo pelningumas (BPP)

Įmonės veiklos pelningumas (VP) 2005 m. veiklos pelnas kiekvienam pardavimų litui sudarė beveik 15 centų. 2006 m. VP sumažėjo 18, 46% ir kiekvienas pardavimų litui teko 0. 12 Lt. veiklos pelno. Taip atsitiko, nes 2006 m. didėjant pardavimams (75, 29%), padidėjo ne tik prekių savikaina (74, 43%), bet ir veiklos sąnaudos (121, 02%) (žr. priedą). 2007 m. VP lyginant su baziniais sumažėjo 6, 17%, t. y. kiekvienas pardavimų litas uždirbo beveik 1 centu mažiau veiklos pelno, nes augant pardavimams (93, 25%) gerokai išaugo ir veiklos sąnaudos (122, 20%) (žr. priedą). Iš šio rodiklio galima spręsti, kad gana greitai didėja veiklos sąnaudos. Pagal ekonomistų tyrimus, realizacijos padidėjimas 10 % padidina administracines išlaidas 1– 4 % (Mackevičius, 2007).

Grynasis pardavimo pelningumas (GPP) 2005 m. grynasis pelnas kiekvienam pardavimų litui sudarė beveik 12 centų, t. y. grynasis pardavimo pelningumas buvo 12 procentų. 2006 m. GPP sumažėjo 18, 33%, grynasis pardavimo pelningumas sumažėjo iki 10 proc. Taip atsitiko todėl, kad 2006 m. augant pardavimams (75, 29%), grynasis pelnas didėjo ne taip greitai (43, 21%) 2007 m. lyginant su praėjusiais GPP padidėjo 8, 30%, grynasis pardavimo pelningumas siekė beveik 11 proc. , t. y. firmos plėtrai teko beveik vienu centu kiekvienam pardavimų litui daugiau. Įmonės veikla gera, kai šis rodiklis didesnis nei 10 %, o patenkinama, kai grynasis pardavimo pelningumas yra 9– 5 %. Tad „N“ įmonės grynasis pardavimo pelningumas tiriamu laikotarpiu svyravo tarp gero ir patenkinamo rezultato. Įmonės finansinės būklės gerėjimą sąlygojo tai, kad didėjant pardavimams (93, 25%), grynasis pelnas didėjo greičiau (109, 19%).

Bendrasis turto pelningumas (BTP)

Grynasis turto pelningumas (GTP) GTP 2006 m. buvo 9, 72% mažesnis nei 2005 m. Tai sąlygojo greitesnis turto (58, 61%) nei grynojo pelno (43, 21%) didėjimas. 2007 m. įmonės turtas buvo naudojamas efektyviau, jis uždirbo 0, 26 Lt grynojo pelno, t. y. 29, 03% daugiau nei 2005. Tai sąlygojo greitesnis grynojo pelno (109, 19%) nei turto (62, 17%) didėjimas.

Nuosavo kapitalo pelningumas (NKP) Kiekvienam, akcinio kapitalo litui 2005 m. teko 62 centai grynojo pelno. Sekančiais įmonės veiklos metais NKP sumažėjo 22, 85%, o 2007 m. padidėjo 18, 37%. Tai sąlygojo greitesnis nuosavo kapitalo nei grynojo pelno augimas: 2006 m. nuosavas kapitalas padidėjo 85. 64%, o grynasis pelnas – 43, 21%, 2007 m. nuosavas kapitalas padidėjo net 76, 72%, tuo tarpu grynasis pelnas – 109, 19% (žr.

„N” įmonės pelningumo rodikliai 2005 – 2007 m. Rodiklis Bendrasis pardavimo pelningumas (BPP) Įmonės veiklos pelningumas (VP) Grynasis pardavimo pelningumas (GPP) Bendrasis turto pelningumas (BTP) Grynasis turto pelningumas (GTP) Nuosavo kapitalo pelningumas (NKP) 2005 % 2006 % 2007 % Kitimo tempai (2006 – 2005) Kitimo tempai (2007 – 2006) % % 26. 79 27. 1 28. 65 0. 31 1. 16 1. 55 5. 72 14. 90 12. 15 11. 40 -2. 75 -18. 46 -0. 75 -6. 17 11. 95 9. 76 10. 57 -2. 19 -18. 33 0. 81 8. 30 50. 72 56. 8 71. 4 6. 08 11. 99 14. 60 25. 70 22. 63 20. 43 26. 36 -2. 2 -9. 72 5. 93 29. 03 62. 09 47. 9 56. 7 -14. 19 -22. 85 8. 80 18. 37

Išanalizuoti „N” įmonės finansinę būklę Sutrumpinimai: BPP – bendrasis pardavimų pelningumas (kilo nuo 26 iki 29 proc. ) ĮVP – įmonės veiklos pelningumas GPP – grynasis pardavimų pelningumas BTP – bendrasis turto pelningumas (kilo nuo 51 iki 71 proc. ) GTP – grynasis turto pelningumas NKP – nuosavo kapitalo pelningumas

Pelningumo rodiklių analizė parodė • 1. įmonė pelningai naudojo savo pagrindinį ir apyvartinį kapitalą visais veiklos metais; • 2. apyvarta ir grynasis pelnas 2007 m. išaugo beveik 2 kartus, tačiau negalima teigti, kad įmonė savo kapitalą pelnui uždirbti tais metais naudojo efektyviausiai. 2007 m. palankiausias įmonei buvo bendrasis pardavimų, grynasis bei bendrasis turto pelningumas. • Tačiau grynasis pardavimų pelningumas, veiklos pelningumas ir nuosavo įmonės kapitalo pelningumas

Likvidumo rodiklių analizė Analizuosime šiuos likvidumo ir mokumo rodiklius: • 1. EINAMASIS LIKVIDUMAS (EL) • • 2. KRITINIS LIKVIDUMAS (GL) 3. TURTO ĮSISKOLONIMAS (TĮ) 4. BENDRASIS MOKUMAS (BM) 5. ĮSISKOLINIMŲ IŠIEŠKOJIMO RODIKLIS (ĮI)

EINAMASIS LIKVIDUMAS (EL) EL apibudina firmos gebėjimą įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus (TĮ) suėjus terminui iš savo trumpalaikio turto (TT). Apyvartinis turtas 2005 m. trumpalaikius įsipareigojimus viršijo 1, 5 karto, 2006 m. – 1, 68 karto (išaugo 9. 80%), 2007 m. – 1, 69 (lyginant su praėjusiais metas išaugo 0, 59%). EL didėjimą sąlygojo spartesnis trumpalaikio turto nei trumpalaikių įsipareigojimų augimas. Pavyzdžiui, 2007 m. lyginant su 2006 m. TT išaugo 52, 44%, tuo tarpu TĮ – 51, 34% (žr. priedus). Europos šalyse patenkinamas likvidumo rodiklio lygis svyruoja nuo 1, 2 iki 2, 0. Tad nagrinėjama įmonė yra likvidi, kadangi jos trumpalaikiai įsipareigojimai partneriams, mokesčių inspekcijai, kreditoriams ir kt. 2005 – 2007 m. neviršijo trumpalaikio turto.

KRITINIS LIKVIDUMAS (GL) Mokumo greičio rodiklis laikomas patenkinamu, kai jis lygus apie 1. 2005 m. kiekvienam einamųjų įsipareigojimų litui teko 0, 77 lito didelio likvidumo turto, 2006 m. – 0, 80, o 2007 m. – atitinkamai 0, 98 Lt. Vertinant 2007 metus su praėjusiais, matosi ryški situacijos gerėjimo tendencija – kritinis likvidumas padidėjo 22, 50%. Tačiau jis visgi nesiekia 1, todėl įmonės menedžeriams reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar nėra nemobilių atsargų, kurios atitraukia iš įmonės apyvartines lėšas ir yra užšaldytos.

TURTO ĮSISKOLONIMAS (TĮ) Šis rodiklis apskaičiuojamas kaip visų skolų ir aktyvų santykis (kuo rodiklis žemesnis, tuo firmos finansinė būklė geresnė). Palankiausias 2007 m. , kadangi jis buvo žemiausias – 0, 53, t. y. 1 litui turto teko 53 centai įsiskolinimų. 2005 m. buvo 63 centai, 2006 m. – 57 centai įsiskolinimų. Didžiausią įmonės dalį trumpalaikiuose įsiskolinimuose sudaro prekybos skolos tiekėjams: 2005 m. jos sudarė 89, 61%, 2006 m. – 84, 98% (sumažėjo 6, 20 procentinio punkto), o 2007 m. – 53, 31% (sumažėjo 3, 83 procentinio punkto) visų trumpalaikių įsipareigojimų. Nors 2007 m. prekybos skolos trumpalaikiuose įsipareigojimuose sumažėjo, tačiau įmonės vadovams būtina pasirūpinti greitesniu prekybos skolų tiekėjams grąžinimu

BENDRASIS MOKUMAS (BM) Įmonė moki = Nuosavas kapitalas > Bendrieji įsipareigojimai 1 litui nuosavo kapitalo 2005 m. teko 57 centai įsiskolinimų, 2006 m. – 74 centai, o 2007 m. – 86 centai. Iš priede pateiktų duomenų matyti, kad nuosavas kapitalas 2007 m. padidėjo 76, 72%, trumpalaikiai įsipareigojimai – 51, 34%. Rimtai įsiskolinusiomis laikomos tokios firmos, kuriose bendras skolos rodiklis didesnis kaip 0, 5 arba 50%, o optimali kapitalo struktūra yra 50% skolinto ir 50% savo kapitalo. Tokiu atveju bendras skolos vidurkis bus lygus 1.

ĮSISKOLINIMŲ IŠIEŠKOJIMO RODIKLIS (ĮI) Įsiskolinimas už atitinkamą realizaciją 2005 m. buvo išieškotas vidutiniškai per 57 dienas, o 2007 m. per 68 dienas. Rinkos ekonomikos šalyse neišieškoto įsiskolinimo ribos yra 1– 2 mėnesiai. Jeigu įsiskolinimas viršija šią ribą, atsiranda pavojus kaupti įsiskolinimą.

LIKVIDUMO IR MOKUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ „N” įmonės finansinio statuso ir mokumo rodikliai 2005 – 2007 m. Rodiklis 2005 m. 2006 m. 2007 m. Kitimo tempai (2006 – 2005) Kitimo tempai (2007 – 2006) % % Einamasis likvidumas (EL) 2, 178 2, 157 2, 715 -0, 027 -9, 64 0, 55 8 25, 87 Kritinis likvidumas (GL) 0, 77 0, 8 0, 98 0, 03 3, 90 0, 18 22, 50 Turto įsiskolinimo (TĮ) 0, 63 0, 57 0, 53 -0, 06 -9, 52 -0, 04 -7, 02 Bendrasis mokumas (BM) 0, 57 0, 74 0, 86 0, 17 29, 8 2 0, 12 16, 22 57 57 68 - - 11 19, 29 Įsiskolinimo išieškojimo rodiklis (ĮI), dienomis

Išanalizuoti „N” įmonės finansinę būklę Įmonė tiriamu laikotarpiu buvo likvidi: EL kilo nuo 2, 1 iki 2, 7. Turto įsiskolinimas sumažėjo nuo 0, 28 iki 0, 21

Išanalizavus likvidumo ir mokumo rodiklius išvada: Įmonė visais veiklos metais buvo likvidi, t. y. sugebėjo atsiskaityti su trumpalaikėmis skolomis, suėjus jų terminui (einamasis likvidumas padidėjo nuo 1, 53 (2005 m. ) iki 1, 69 (2007 m. ), t. y. patenkinamas, nes svyruoja tarp 1, 2 ir 2). • įmonė neturi pakankamai pirmo laipsnio mobilumo apyvartinių aktyvų (piniginių lėšų kasoje, banke, trumpalaikių vertybinių popierių), nes kritinio likvidumo rodiklis vis dar nesiekia vieneto (1). • nuosavo ir skolinto kapitalo santykis vis dar nėra optimalus (50: 50). Didžiausią dalį trumpalaikiuose įsipareigojimuose sudaro prekybos skolos tiekėjams. • įmonės įsiskolinimo didėjimą rodo aukštas visais veiklos metais debitorinio įsiskolinimo lygis (2007 m. jis netgi viršijo 2 mėnesių ribą). Jei ir toliau didės pirkėjų skolos įmonėje, gali atsirasti finansinė rizika.

Turto valdymo (VEIKLOS AKTYVUMO) rodiklių analizė Analizuosime šiuos rodiklius: • • 1. TURTO APYVARTUMAS (TA) 2. ILGALAIKIO TURTO APYVARTUMAS (ITA). 3. TRUMPALAIKIO TURTO APYVARTUMAS (TTA) 4. ATSARGŲ APYVARTUMAS (AA) 5. APYVARTINIO KAPITALO APYVARTUMAS (AKA) 6. NUOSAVO KAPITALO APYVARTUMAS (NKA) 7. PRODUKTYVUMAS (DARBO NAŠUMAS) (DN)

TURTO APYVARTUMAS (TA) 2005 m. grynoji realizacija buvo 1, 89 kartų didesnė už įmonės apyvartinių ir pastovių aktyvų sumą. 2006 m. 1 litui turto teko 2, 09 realizacijos (padidėjo 10, 58%), o 2007 m. – 2, 49, t. y. turto apyvartumas išaugo 19, 14%. Kai kurie autoriai nurodo, kad geras turto apyvartumo rodiklis yra 1, 6 – 1, 8 (Mackevičius, 2007). Įmonėje šio rodiklio didėjimą sąlygojo greitesnis 2007 m. pardavimų (padidėjo 93, 25%), nei viso turto (62, 17%) didėjimas (žr. priedus).

ILGALAIKIO TURTO APYVARTUMAS (ITA). 1 Lt ilgalaikio turto 2005 m. teko net 76, 78 Lt. , 2006 m. – 61, 01 (sumažėjo 20, 54%), 2007 m. – 27, 04 (sumažėjo 55, 67%). Rodiklis rodo gerą ilgalaikio turto panaudojimą. 2006 m. ir 2007 m. ilgalaikio turto apyvartumo mažėjimą sąlygojo ilgalaikio turto žymus padidėjimas (2007 m. ilgalaikis turtas lyginant su 2006 m. padidėjo net 335, 98%) (žr. priedą).

TRUMPALAIKIO TURTO APYVARTUMAS (TTA) Įmonėje šis rodiklis vis didėjo, kas rodo gerą trumpalaikio turto panaudojimą. 2007 m. 1 litui trumpalaikio turto teko 2, 74 Lt. realizacijos (lyginant su praėjusiais rodiklis padidėjo net 26, 85%). Trumpalaikio turto apyvartumo didėjimą sąlygojo greitesnis realizacijos nei trumpalaikio turto didėjimas.

ATSARGŲ APYVARTUMAS (AA) 2005 m. atsargos per metus atsinaujino) 3, 93 karto arba per 92 dienas, 2006 m. – 4, 15 karto (5, 6% greičiau) arba per 87 dienas, o 2007 m. – 6, 53 karto (57, 35% greičiau), t. y. per 55 dienas.

APYVARTINIO KAPITALO APYVARTUMAS (AKA) Šis rodiklis yra vienas svarbiausių finansinę būklę apibūdinančių rodiklių. Apyvartinis kapitalas – tai kapitalas, likęs kompanijos žinioje sumokėjus visas trumpalaikes skolas. 2005 m. įmonė turėjo 696059 Lt. apyvartinio kapitalo, 2006 m. – 1274498, 2007 m. – 1963465 (padidėjo 54, 05%). 2005 m. 1 litui apyvartinio kapitalo teko 5, 5 Lt realizacijos, 2006 m. šis rodiklis šiek tiek sumažėjo, o 2007 m. pakilo – 1 apyvartinio kapitalo litui teko 6, 68 Lt realizacijos. AKA rodiklio dinamika byloja, kad įmonės veiklai užtenka apyvartinio kapitalo, vykdyti įsipareigojimus, būti konkurencingai.

NUOSAVO KAPITALO APYVARTUMAS (NKA) Kaip kiti apyvartumo rodikliai, taip ir šis patvirtina, kad įmonė plečiasi. 2005 m. šis rodiklis buvo 5, 19, tuo tarpu 2006 m. sumažėjo 5, 59%, t. y. 1 litui nuosavo kapitalo teko 0, 29 Lt. mažiau pardavimų. 2007 m. nuosavo kapitalo grąža buvo 5, 36, t. y. 9, 36 % didesnė nei praėjusiais metais. Šio rodiklio didėjimą sąlygojo nuosavo kapitalo bei pardavimų padidėjimas 2007 m. (žr. priedus).

PRODUKTYVUMAS (DARBO NAŠUMAS) (DN) Pardavimų apimtis, tenkanti vienam darbuotojui, rodo dirbančiųjų aktyvumą. Kaip matome iš 3. 5 lentelėje pateiktų skaičiavimų, įmonės darbuotojų aktyvumo rodikliai kito labai palankia kryptimi. 2006 m. vienam darbuotojui teko 387758 Lt. pardavimų, 2006 m. – 453136 Lt. (rodikliai padidėjo 16, 87%), o 2007 m. net 625480 Lt, t. y. 38, 03% daugiau nei praėjusiais.

TURTO VALDYMO (VEIKLOS AKTYVUMO) RODIKLIAI „N” įmonės veiklos aktyvumo rodiklių 2005 – 2007 m. suvestinė Rodiklis 2005 m. 2006 m. 2007 m. Kitimas 2006 – 2005 m. Kitimas 2007 – 2006 m. % % Turto apyvartumas 1, 89 2, 09 2, 49 0, 2 10, 58 0. 4 19. 14 Ilgalaikio turto apyvartumas (ITA) 76, 78 61, 01 27, 04 -15, 77 -20. 54 -33. 97 -55. 67 Trumpalaikio turto apyvartumas 1, 94 2, 16 2, 74 0, 22 11. 34 0. 58 26. 85 Atsargų apyvartumas (AA) 3, 93 4, 15 6, 53 0, 22 5. 60 2. 28 57. 35 Atsargų apyvartumas dienomis 92 87 55 -5 5. 43 -32 36. 78 Nuosavo kapitalo grąža (NKG) 5, 19 4, 90 5, 36 -0, 29 -5. 59 0. 46 9. 36 Apyvartinio kapitalo apyvartumas (AKA) 5, 5 5, 3 6, 68 -0, 2 -3. 6 1. 38 26. 22 Produktyvumas (darbo našumas) (DN) – apyvarta 1 darbuotojui 387758 453136 625480 635378 16. 86 172344 38. 03

„N” įmonės turto vertikalioji analizė 2005 – 2007 m. Turtas 2005 m. , % 2006 m. , % 2007 m. , % Nukrypimai (20062005) Nukrypimai (2007 -2006) Ilgalaikis turtas 2, 47 3, 43 9, 22 +0, 96 +5, 79 Trumpalaikis turtas 97, 53 96, 57 90, 78 -0, 96 -5, 79 1. Atsargos 49, 28 52, 18 42, 05 +2, 90 -10, 13 2. Pirkėjų įsiskolinimas 28, 35 30, 68 49, 71 +2, 33 +19, 03 3. Kitos gautinos sumos 2, 48 3, 78 1, 79 +1, 30 -1, 99 Viso debitorinių įsiskolinimų 30, 38 34, 46 51, 50 +3, 63 +17, 04 4. Gryni pinigai 19, 89 13, 33 6, 45 +6, 54 -6, 88 100 100 Turtas iš viso

„N” įmonės veiklos aktyvumo rodiklių dinamika 2005– 2007 m.

FINANSINIŲ RODIKLIŲ DU PONTO ANALIZĖ Apibendrinant „N” įmonės finansinės būklės rodiklius, tikslinga pasinaudoti Du Ponto piramidės schema, susiejančia visus rodiklius į visumą bei atspindinčią nuosavo kapitalo pelningumą. Nuosavo kapitalo pelningumą lemia: 1. grynasis pardavimų pelningumas (grynasis pelnas (GP) / pardavimo pajamos (PP)); 2. įmonės turto apyvartumas (pardavimo pajamos (PP) / turtas (T)); 3. nuosavybės multiplikatorius (turtas (T) / nuosavas kapitalas (NK)). GP/PP*PP/T*T/NK=GP/NK

Nuosavo kapitalo pelningumas Šie veiksniai vadinami finansų „termometru“, o jų analizė – „verslo temperatūros“ matavimu. Kokia „temperatūra" buvo 2005 m. – 2007 m. nagrinėjamoje įmonėje? „N“ įmonės nuosavo kapitalo pelningumas 2005 -2007 m. 2005 m. GP/NK= 62% =11. 95%* 1. 89*2. 74 2006 m. GP/NK= 48% =9. 76%*2. 09*2. 34 2007 m. GP/NK= 57%= 10. 57%*2. 49*2. 15

FINANSŲ „TERMOMETRAS“ 2005 metai nagrinėjamoje „N įmonėje buvo „karščiausi“: įmonė gavo daugiausia grynojo pelno kiekvienam pardavimų litui, kas lėmė didžiausią nuosavo kapitalo pelningumą. 2006 m. ir 2007 m. – žemesnę nuosavo kapitalo pelno normą sąlygojo sumažėjęs grynųjų pardavimų pelningumas, todėl, norint gerinti pelno normą, pirmiausia reikia padidinti realizacijos ir gaunamų pajamų apimtis. Teigiamai vertintinas pagerėjęs 2007 m. įmonės turto apyvartumo rodiklis, kas turėjo įtakos didesniam nuosavo kapitalo pelningumui 2007 metus lyginant su ankstesniais.

„N“ ĮMONĖS VEIKLOS SĄNAUDŲ ANALIZĖ Rodikliai 2006 m. 2007 m. Nukrypimas, Lt Dinamika, Lt Kitimo tempai, % Pardavimo pajamos, Lt 679705 4 131350 97 6338043 193 93. 24 Veiklos sąnaudų suma, Lt 101946 4 226523 4 1245770 222 122. 19 Išlaidų lygis, % 14. 99 17. 24 2. 25 1. 15 15. 01 Įmonės išlaidų lygis 2007 m. lyginant su 2006 m. padidėjo 1, 15 karto: jei 2006 m. 100 Lt. apyvartos reikėjo 14, 99 Lt išlaidų, tai 2007 m. – jau 17, 24 Lt. Išlaidų lygio didėjimą sąlygojo tai, jog didėjant prekių apyvartai, dalis kaštų augo dar greičiau (susidarė santykinis kaštų pereikvojimas, kurį galima apskaičiuoti tokiu būdu: faktiška prekių apyvarta dauginama iš lygio pasikeitimo dydžio ir dalijama iš 100). 2007 m. kaštų lygis padidėjo 2, 25 proc. punkto. Taigi gautas santykinis pereikvojimas lygus 295539, 68 Lt. (f 3135097*2. 25/100=295539, 68 lt).

KAS PADIDINO CIRKULIACIJOS KAŠTŲ LYGĮ? „N” įmonės cirkuliacijos kaštų struktūra ir dinamika 2006 – 2007 m. Vertinant sąlygiškai pastovių išlaidų kitimą, reikia atsižvelgti į sumos pasikeitimus, o vertinant kintamas išlaidas – lygio kitimą

CIRKULIACIJOS KAŠTŲ LYGIO ANALIZĖ Jei prie sąlygiškai kintamų išlaidų priskirsime nuomos, Sodros, turto remonto, draudimo, medžiagų ūkio reikalams, ilgalaikio turto nusidėvėjimą, kelių mokestį, pinigines operacijas, muitinės išlaidas, tai 2007 m. išlaidų lygį padidino nuomos, Sodros, turto remonto, automobilių išlaikymo, draudimo, kelių mokesčio bei muitinės išlaidos. Prie sąlygiškai kintamų išlaidų galime priskirti darbuotojų atlyginimus, reklamą, komplektavimą, samdomą transportą, komandiruotes, ryšių, parodų, sertifikatų bei kuro išlaidas. 2007 m. tokių išlaidų lygį padidino reklamos, komandiruočių bei ryšių išlaidos. Ieškant kaštų sumažinimo kelių, įmonės vadovams reikėtų geriau kontroliuoti išleidžiamų pinigų kiekį ryšio paslaugoms, komandiruotėms, kurui bei automobilių išlaikymui. Cirkuliacijos kaštų analizė parodė, kad įmonėje 2007 m. susidarė santykinis kaštų pereikvojimas. Tai požymis, kad įmonės vadovai nepakankamai kontroliuoja išleidžiamų pinigų kiekį.

SVARBIAUSIOS IŠVADOS 1. Įmonė yra gerokai įsiskolinusi (trumpalaikiai įsipareigojimai 2005 m. sudarė 63, 54 proc. , o 2007 m. – 53, 51 proc. ). Vertinant 2007 m. su praėjusiais matosi ryški situacijos gerėjimo tendencija. 2. Sparčiai gerėja veiklos aktyvumo rodikliai (spartėja turto, apyvartinio kapitalo apyvartumas, kapitalo grąža, didėja produktyvumas), kas leidžia