BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBS VERTINIMAS Nacionalin mokykl

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS VERTINIMAS Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra Snieguolė Vaičekauskienė snieguole. vaicekauskiene@nmva. smm. lt

Mokyklų veiklos kokybės vidaus ir išorės vertinimas - MTP darbų tąsa

MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA A DALIS B DALIS C DALIS D DALIS MOKYMO IR MOKYMOSI SĄLYGŲ GERINIMAS ŠVIETIMO KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS SUKŪRIMAS ENERGIJOS IŠLAIDŲ MAŽINIMAS IR MOKYMOSI SĄLYGŲ GERINIMAS MOKYKLŲ TINKLO OPTIMIZAVIMAS ŠVIE TIMO POLI TIKOS ANALI ZĖ ŠVIETIMO VADYBOS INFORMA CINĖ SISTEMA MOKS LEIVIŲ PASIEKI MŲ VERTINI MAS VIDAUS IR IŠORĖS AUDITO SISTEMA NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Švietimo ir mokslo ministro 2005 -12 -30 įsakymas Nr: ISAK-2683 DĖL NACIONALINĖS MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪROS STEIGIMO IR NUOSTATŲ TVIRTINIMO Steigėja - Švietimo ir mokslo ministerija Institucijos grupė - Švietimo pagalbos įstaigos Identifikavimo kodas – 300529070 Teisinė forma - Valstybės biudžetinė įstaiga Buveinės adresas - M. Katkaus g. 44, Vilnius

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA MISIJA: Padėti Švietimo ir mokslo ministerijai užtikrinti švietimo kokybę, plėtojant švietimo institucijų įsivertinimą ir vertinimą bei įgalinant mokyklų vadovus ir steigėjus priimti kokybiškesnius sprendimus panaudojant turimus duomenis.

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA Svarbiausieji uždaviniai: – vadovauti šalies Mokyklų veiklos kokybės vidaus įsivertinimui bei organizuoti ir koordinuoti Mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimą; – teikti duomenis švietimo stebėsenai; – vykdyti Mokyklų veiklos kokybės išorės vertintojų atranką, mokymus ir atestavimą.

ĮGALIOJANTYS TEISĖS AKTAI • Lietuvos švietimo koncepcija (1992) • Antrojo švietimo reformos etapo prioritetai (1998) • ES aplinkraštis dėl mokyklų vertinimo (2001) • ES švietimo ir mokymo planas iki 2010 (2001) • Ministro įsakymas dėl vidaus audito (2002) • Valstybės ilgalaikės raidos strategija (2002) • Švietimo įstatymas (2003) • Valstybinė švietimo strategija (2003) • ES išvados dėl meistriškumo švietime (2004) • Švietimo stebėsenos tvarka (2005)

Europos parlamento ir tarybos rekomendacijos dėl Europos bendradarbiavimo vertinant mokyklinio švietimo kokybę (2001/166/EB) ES šalys turėtų: • remti ir tam tikrais atvejais įsteigti aiškias kokybės vertinimo sistemas • skatinti pačias mokyklas atlikti savęs vertinimą kaip metodą, sukuriantį besimokančią aplinką ir tobulinantį mokyklas

Europos parlamento ir tarybos rekomendacijos dėl Europos bendradarbiavimo vertinant mokyklinio švietimo kokybę (2001/166/EB) ES šalys turėtų plėtoti išorinį vertinimą tam, kad • būtų teikiama metodologinė pagalba pačios mokyklos atliekamam savęs vertinimui ir kad • būtų atskleistas požiūris į mokyklą iš šalies, • kartu tuo skatinant nuolatinio tobulėjimo procesą ir

Europos parlamento ir tarybos rekomendacijos dėl Europos bendradarbiavimo vertinant mokyklinio švietimo kokybę (2001/166/EB) ES šalys turėtų • užtikrinti gerų praktinių pavyzdžių ir naujų pačios mokyklos atliekamo savęs vertinimo būdų sklaidą • visuose atitinkamuose lygiuose sukurti tokią mokyklų bendradarbiavimo sistemą, kuri sudarytų galimybes mokykloms viena kitai padėti ir veiktų kaip išorinis vertinimo proceso impulsas

Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės išorės vertinimo metodika

Išorės vertinimo metodikos statistika (1) 2003 m. NORD ANGLIA konsultantams (Arthur Ivatts, Mike Harrison) ir darbo grupei padedant parengta: - išorės vertinimo metodikos projektas - išorės vertintojų mokymo programos

Išorės vertinimo metodikos statistika (2) • • - 2004 -2006 m. metodikos bandymai: 16 savivaldybių; 75 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Pasirengta mokyklų išorės vertinimams: atrinktas 101 vertintojas; vertintojai daugiau nei 80 d. mokėsi teorijos ir atliko apie 450 val. praktiką; - parengti 9 pagalbiniai dokumentai išorės vertinimams atlikti; - organizuojami mokymai, konsultacijos vertintoms mokykloms ir savivaldybėms.

METINĖS UŽDUOTYS Metai Auditų Kur Vadovų Auditorių Agentūra Steigėjai 2004 8 8 sav. 12 2005 32 16 sav. 14 2006 2007 2008 35 75 200 10 sav. planingai 14 25 40 40 75 130 200 250 modelis kūrimasis veikla pilotas veikla mokymai

PASTEBĖJIMAS PO VIZITO MOKYKLOJE Priežiūros Lietuvos mokyklose yra daug, tačiau yra prižiūrima tai, kas nėra esmingiausia. Stokojama ugdymo proceso vertinimo.

MOKYKLŲ IŠORĖS VERTINIMO NUOSTATOS • Išorės vertinimai turi prasidėti nuo realaus mokyklos socialinio, edukacinio ir ekonominio konteksto pripažinimo. • Mokyklos teikiamų paslaugų kokybės vertinimai turi būti adekvatūs šių paslaugų veiksmingumui ir tikslingumui.

MOKYKLŲ IŠORĖS VERTINIMO NUOSTATOS • Išorės vertinimas veikia mokyklos bendruomenės labui, siekdamas užtikrinti aukštos kokybės paslaugas, atitinkančias įvairiapusius individų ir bendruomenės poreikius. • Išorės vertinimas yra vertinantis ir diagnostinis procesas, suteikiantis mokykloms aiškų pagrindą tobulėti.

MOKYKLŲ IŠORĖS VERTINIMO NUOSTATOS • Išorės vertinimas yra atviras ir nuoseklus procesas, apie jo tikslus ir taikytinas procedūras iš anksto informuojami vertinime dalyvausiantys asmenys. • Išorės vertinimo rezultatus pagrindžianti informacija yra įvairiapusė ir kokybiška, atitinkanti gautus įvertinimus. • Išorės vertinimas skatina ir pripažįsta mokyklos vidaus auditą bei visas kitas mokyklos turimas įsivertinimo sistemas.

VIDAUS IR IŠORĖS AUDITO DERMĖ • Vieninga rodiklių sistema; • Ta pati pozityvi nuostata – vidaus auditas skatina pirmiausia kalbėti apie teigiamas mokyklos darbo puses, išorės auditas remiasi principu , , 10 -5“, , , 3 -2“; • Abiejų auditų tikslas – mokyklos veiklos kokybės vertinimas ir tobulinimas

KAS STEBIMA / ANALIZUOJAMA? • Ugdymo(-si) procesas, kasdienė mokyklos veikla (iki 75% laiko praleidžiama klasėje) • Pokalbiai su mokyklos darbuotojais, mokiniais ir kitais suinteresuotais asmenimis • Vidaus audito (įsivertinimo) procesas ir rezultatai • Mokinių pasiekta pažanga • Posėdžiai, pasitarimai, susirinkimai • Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas ir jų daroma pažanga • Susitikimai su mokyklos savivaldos institucijų atstovais • Mokyklos pateikti dokumentai

PAMOKOS STEBĖJIMO FORMA (PROTOKOLAS) 2. 1. Mokinių pasiekimai klasėje ir atliekant namų darbus. 3. 1 Ugdymo metodų įvairovė ir tinkamumas, įskaitant namų darbų skyrimą; mokytojo išdėstymo ir paaiškinimų aiškumas ir tikslingumas; mokytojo – mokinio dialogo kokybė. 3. 2. Mokinių motyvacijos, paremtos jų ugdymosi patirtimi, lygis; mokymosi pažanga; asmeninė atsakomybė už mokymąsi, savarankiškas mąstymas, aktyvus dalyvavimas mokymesi; bendravimas su kitais.

PAMOKOS STEBĖJIMO FORMA (PROTOKOLAS) • 3. 3. Užduočių, veiklos ir priemonių pasirinkimas; mokymosi sparta siekiant atitinkamų tikslinių užduočių visiems mokiniams; ugdymo tikslo ir konteksto aktualumas mokinių patirčiai ir interesams; pagalbos ugdymuisi darbuotojų parama • 3. 4. Vertinimo metodai ir užrašymo būdai; ugdymo eigoje priimtų sprendimų kokybė; vertinimo informacijos naudojimas. • 4. 6. Pagalba specialių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams; veiklos įgyvendinimo tvarka ir proceso rezultatų kokybė • 5. 1. Mokinių elgesys ir drausmė

„Kokios yra mokyklų vadovų fizinės galimybės skirti pakankamai laiko ugdymo proceso analizei? Dvylikos auditorių, 5 dienas po 10 -12 val. per dieną dirbusių mokykloje komandą, galima pavadinti papildomu dvylikos mokyklos direktoriaus pavaduotojų ugdymo reikalams korpusu. “ Mokyklos direktorius

ATASKAITOS STRUKTŪRA • informacija apie išorės vertintojų komandą; • informacija apie tai, kuo remiantis buvo priimti sprendimai ir išvados apie mokyklą; • mokyklos konteksto analizė; • išvada apie mokyklos atliekamo vidaus audito veiksmingumą; • išvada apie mokyklos gebėjimą įgyvendinti Įsivertinime numatytus veiklos pokyčius tobulėjimo link ir/ar reikalingą pagalbą; • „ 10 - 5“; • kiekvienos mokyklos veiklos srities aprašymas.

„Išorės audito ataskaita – ideali analitinė medžiaga mokyklos strategijai, jeigu manai, kad strategija – ne formalumas, o būtinybė. “ Mokyklos direktorius

Kodėl į išorės vertinimą (Iv) žiūrima kaip į inspekciją? -išorės vertintojai (auditoriai) stebi mokytojų darbą; -mokyklose tebevyrauja tradicinis požiūris į vertintojus; - Iv metodika modernesnė savo esme, tačiau ji taikoma lėtai besikeičiančioje aplinkoje; -baimė dėl pasekmių mokyklai, mokytojui po Ataskaitos parašymo; -išorės vertintojų darbas panašus į inspekcijos (dokumentų analizė, pokalbiai, …), netgi - skvarbesnis. -Iv primena frontalųjį (visuminį) patikrinimą, kas sukelia negatyvius prisiminimus.

IŠORĖS VERTINIMO SĖKMĖS KRITERIJUS Ar jis padėjo šiai mokyklai pagerinti šiems vaikams teikiamas paslaugas?

VIDAUS IR IŠORĖS AUDITO SANTYKIS P O V E I K I S MTIA MTVA Laikas

VIDAUS IR IŠORĖS AUDITO SANTYKIS P O V E I K I S MTIA MTVA Laikas

VIDAUS IR IŠORĖS AUDITO SANTYKIS P O V E I K I S MTIA MTVA Laikas

Klausimai , kurie svarbūs išorės vertinimui • Koks yra standartų pasiekimo lygmuo ir ar jis geras šiai mokyklai? • Ar geras mokymas šioje mokykloje ir ar mokiniai gerai mokosi? • Ar rūpinamasi mokiniais, ar visi yra įtraukti į mokyklos gyvenimą, ar mokiniai saugūs, ar yra inkliuzija? • Ar geras personalo tobulinimas? • Ką galvoja apie mokyklą vaikai, jų tėvai, kitos interesų grupės? • Ar efektyvi lyderystė ir vadovavimas mokykloje visais lygmenimis?

IŠORĖS VERTINIMO POVEIKIS • Galimybė pereiti prie mokyklų konsultavimo ir paramos joms teikimo, nukreipto į mokyklos tobulinimą • Švietimo padalinių specialistų funkcijų kaita • Naudojant išorės vertinimo duomenis kryptingai formuoti ugdymo turinio, proceso, švietimo aprūpinimo ir valdymo politiką rajone • Atrandant ir skleidžiant mokyklų gerąją patirtį, auginti mokytojų kompetencijas, analizuoti skirtumus tarp mokyklų

„Apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių bendrieji nuostatai“ (2004 m. vasario 5 d. ) Pagal šiuos nuostatus švietimo padaliniams numatyta 19 funkcijų. Mokyklos vidaus ir išorės vertinimas ir jų duomenų naudojimas gali padėti kokybiškai atlikti 14 funkcijų.

Išorės audito įžvalgos VADOVAVIMAS • VA ir IA išvadų panaudojimas • Strateginio plano, veiklos programos aktualumas mokyklai • Patirties panaudojimas • Komandinis darbas • Lyderių ugdymas

Išorės audito įžvalgos MOKINIŲ PAŽINIMAS IR UGDYMAS • Informacijos naujumas, aktualumas ir prieinamumas • Mokinių pasiekimų ir pažangos fiksavimas, analizė, šios informacijos naudojimas • Mokinių polinkių, pasiekimų ir profesinio švietimo dermė

Išorės audito įžvalgos MOKYTOJO KOMPETENCIJA • Mokymo metodų įvairovė ir tinkamumas • Pamokos uždaviniai • Ugdymo(si) diferencijavimas • Vertinimo sistemos efektyvumas • Namų darbų skyrimo efektyvumas

Išorės audito įžvalgos METODINĖ VEIKLA • Metodinė pagalba ir metodinės veiklos planavimas • Mokytojų veiklos vertinimas • Kvalifikacijos tobulinimo sistema • Gerosios patirties sklaida • Pamokų stebėjimas ir vertinimas

PAGRINDINĖ IŠORĖS VERTINIMO PRODUKCIJA IR JOS PANAUDOJIMAS Produkcija ir adresatas Panaudojimas Ataskaita mokyklai Ataskaita savivaldybei Plėtros planavimui Investicijų planavimui Metinės pažymos apskritims Stebėsenai, investicijų planavimui Metinis pranešimas ŠMM Duomenys ŠVIS’ui Strategijos formavimui Skelbimas ŠVIS svetainėje Gerosios praktikos publikacijos mokykloms, steigėjams, vertintojams Kvalifikacijai, diegimui

POZITYVŪS VERTINIMAI • Išorės vertinimas mažai biurokratizuotas, orientuotas į ugdymo procesą. • Vertintojų dalykinė-metodinė kompetencija: profesionalumas, vertinimų tikslumas, objektyvumas. • Ne „inspektoriškas“, o kolegiškas vertinimas: teigiamas nusiteikimas, nuostatų pozityvumas, veiklos lankstumas, atsižvelgimas į mokyklos situaciją. • Vertinimas kaip būdas mokytojams pažvelgti į save iš šalies, pasimokyti bei kurti teigiamą mokyklos įvaizdį.

NEGATYVŪS VERTINIMAI • Pilotinio išorės vertinimo rezultatų panaudojimo ribotumai. • Vertinimo orientacijos į mokinį prieštaravimas mokyklos orientacijai į rezultatus. • Mokytojų „psichologinė gynyba“ jų darbo vertinimo atžvilgiu.

METINIS VIDAUS IR IŠORĖS VERTINIMO VEIKLOS CIKLAS Vidaus vertinimas „Platusis“ įsivertinimas Vidaus vertinimo inicijavimas V Duomenų tvarkymas Giluminis vidaus vertinimas Planavimas Giluminis vidaus vertinimas S Atnaujintas vidaus vertinimo rodiklių sąrašas Probleminių temų giluminiam vidaus vertinimui nustatymas Vidaus vertinimo ataskaitos rengimas K B G Daugiau publikacijų Išorės vertinimai Metinis pranešimas Instrumentų kūrimas B L R Duomenų nustatymas R S L G Išorės vertinimai Vertinamų mokyklų sąrašo sudarymas Išorės vertinimas

Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra nmva@nmva. smm. lt