GRUPINIO METODO TAIKYMAS IR LYDERYST Prof dr A

GRUPINIO METODO TAIKYMAS IR LYDERYSTĖ Prof. dr. A. Kaušylienė 2019. 05. 1

Grupinis metodas Paprastai grupės susiformuoja tam, kad atsakytų į kokį nors poreikį (pvz. diabeto ar astmos liga sergantieji; ligos sukeltas sukrėtimas ligoniui, šeimai, aplinkai; jaunų šeimų poreikiai laukiant kūdikio; šeimų sunkumai su paaugliais ir daug kitų situacijų). 2

Buvimas grupėje svrabus n n Gauti pagalbą grupės nariams; Supratimo jausmo apie priklausomumą grupei išugdymas. 3

Grupės tarpasmeninių santykiai n n n Grupės kalba (pajuokavimai, tam tikri specifiniai žodžiai ir kt. ); Grupės istorija ir tradicijos (tai būdinga kiekvienai grupei individuliai); Grupės samprata apie santykį tarp lyčių ir kartų (gali nesutapti su visuomenės samprata); Grupės ir vadovo santykiai (gali būti kolegialūs ir lygiaverčiai); Grupės tabu temos (temos apie kurias sąmoningai ar nesąmoningai nekalbama). 4

GRUPĖS YPATUMAI n n n Svarbu tarpusavio santykiai; Konfliktai nepavojingi; Draugiški santykiai; Tarpasmeniniai ryšiai; Galimybė būti suprastam; Galimybė mokytis kiekvienam iš kito. 5

Mąstymo erdvės Žmogus visada turi daugiau galimybių (ir savyje, ir aplinkoje) nei mano turįs. Pasinaudoti tomis galimybėmis gali kiekvienas, jei jis nusiteikęs pasinaudoti.

Mąstymo erdvės Tai, ko nori (rezultatas) pasiekiamas per veiksmą (procesą), o ne ieškant pasiteisinimo. Niekas ant lėkštelės neatneš. Turi pajudinti pirštą.

„ Minčių lietus“ n n n Spontaniškas struktūrinis pratimas, ilgai nesvarstant teikiami pasiūlymai (idėjos); Pateikiama tema ir leidžiam siūlyti kuo daugiau idėjų, tik reikia laikytis taisyklių: apsibrėžti laiką, tuoj pat užrašyti tai kas sakoma ir susilaikyti nuo vertinimų; Padeda realiai spręsti problemas. doc. dr. A. Kaušylienė 8

Darbo grupėje planavimas (1) 1. Poreikis; 2. Tikslas ne tik grupės, bet ir kiekvieno grupės nario); 3. Sudėtis (nariai, darbuotojai, geriau iš karto daugiau, nes kiti vėliau gali išeiti). 9

Darbo grupėje planavimas (2) 4. Struktūra (konkretus grupės darbo planas, tačiau jis turi būti lankstus). 5. Turinys (priemonės kurios bus atliekamos siekiant įgyvendinti tikslą. Kas ? Kaip? Kodėl bus daroma? ). 6. Kontaktai ir sutartis. 10

GRUPĖS KŪRIMAS Grupę netikslinga kurti be reikalo ir be plano. n Pirmiausia reikia aiškiai žinoti, į kokį poreikį grupė n turėtų atsakyti, koks jos tikslas, kam ji reikalinga. Situacijos ir poreikių išanalizavimas - pirmas etapas formuojant grupę. Svarbu, kad visi turėtų aiškius tikslus ir siekius. Grupiniame procese kiekvienas turi skirtingus vaidmenis. Veikla turi pradžią, vystymąsi ir, pasiekus užsibrėžtą tikslą, pabaigą. Grupėje nariai gali išvystyti draugystės ryšius, bet tai neturi būti grupės veiklos dalis. 11

Vaidmenų priėmimas n n Nė vienas narys negali imtis kokio vaidmens be grupės sutikimo, dėl to turi būti aiškiai susitariama. Konfliktai dėl vaidmenų sprendžiami atvirai, ieškoma alternatyvų, kompromiso. Nė vienas narys neturi turėti per daug vaidmenų. Norint, kad nariai aktyviai dalyvautų, reikia pasiskirstyti vaidmenimis ir periodiškai įvertinti, kaip jie atliekami. 12

Lyderiavimas n n n Žodį lyderiavimas žmonės supranta skirtingai, todėl dažnai kyla grupės funkcionavimo problemų. Vieni žmonės lyderiu laiko asmenį, kuris visiems pasako, ką reikia daryti. Kiti- kuris konsultuojasi su grupės nariais, bet galiausiai pats priima sprendimą arba kuris įgalina grupę funkcionuoti. Lyderiai yra skiriami, renkami arba iškyla grupėje savaime. Yra žmonių, kurie piktinasi lyderiavimu, kiti tikisi, kad lyderis imsis atsakomybės už grupę arba kad kurios nors profesijos atstovas imsis lyderio vaidmens. Vis labiau lyderiavimas suprantamas kaip “ tarpasmeninė įtaka „. Tokia įtaka gali būti naudinga ir padėti grupei funkcionuoti. Nuomonė, kad tik vienas asmuo, išrinktas ar iškilęs, turi būti vienintelis lyderis, yra klaidinga. Jei grupės nariai supranta lyderiavimą, kaip pasidalijimą atsakomybe, galime įžvelgti daugelį asmeninių konfliktų. Grupė gali pasinaudoti visų narių žiniomis ir įgūdžiais, lyderiavimas gali priklausyti įvairiems nariams, atsižvelgiant į užduotį. 13

Lyderio veikla n matyti, kaip priimami sprendimai (bet nepriimti sprendimus grupės vardu); būti užtikrintam, kad grupė žino, ką daro (Ar turi n būti užtikrintam. Kad grupė žino kaip ji dirba n n tikslus? Ar tikslai žinomi visiems grupės nariams? Ar grupė žino, dėl ko susirinko? ); (kokiame problemos sprendimo etape yra grupė, ar visi nariai prisideda prie veiklos ir ar tai priimtina, ar bendravimas atviras, visiems suprantamas); žinoti, kad jei kas nors vyksta ar jaučiasi negerai, grupė pamėgins išsiaiškinti priežastį. 14

Grupės narių vaidmenys 1. Natūralus lyderis arba pirmininkas Tai nebūtinai ir ne visada oficialus grupės vadovas. Jis: nrūpinasi aktyviu komandos darbu; npatikslina komandos tikslus, telkia narius; nžino narių privalumus ir trūkumus; napibrėžia darbo sritis ir komunikacijos kanalus; nekstravertas, ramus, patikimas; ndominuojantis, bet ne despotiškas, greičiau – entuziastingas; njo privalumas – sugebėjimas patraukti ir suvienyti žmones; nsavo valdžią realizuoja neagresyviai. 15

2. Veiklos žmogus: n n n n rūpinasi veikla, jos rezultatais; ekstravertas, impulsyvus ir nekantrus; pasitikintis savimi, tačiau lengvai išvedamas iš pusiausvyros; dominuojantis, konkuruojantis ir greit metantis iššūkį arba jį priimantis; nemėgsta ilgų išvedžiojimų; dažnai arogantiškas, net erzinantis; gali komandai padaryti keblumų, tačiau padeda reikalams judėti į priekį. 16

3. Idėjų žmogus: n n n n rūpinasi svarbiausiomis problemomis ir principiniais dalykais; pateikia originalių pasiūlymų, tačiau gali neatsižvelgti į detales ir pridaryti klaidų; intravertas, tačiau veržlus ir neužslopintas; dominuojantis; kritikuoja kitų idėjas ir pyksta, kai jo paties idėjos nepriimamos; gali prireikti protingo prisigerinimo ir rūpestingo elgesio, kad jis geriausiai atsiskleistų darbe. Jis stebi, kad nekiltų konfrontacija, diegiant naujoves 17

4. Kontaktų žmogus: n n n užsiima komandos galimybių išaiškinimu; originalių idėjų nesiūlo, bet skatina naujoves; geras improvizatorius, bet gali gaišti laiką nesvarbiems ar pašaliniams dalykams; ekstravertas, socialus, mėgstąs kompaniją, dominuojantis; būdinga kruopštumo stoka; jam greitai viskas nusibosta, jis tampa demoralizuotas ir neefektyvus. 18

5. Organizatorius: n n n n sprendimus ir strategijas paverčia konkrečiomis užduotimis, kurias žmonės gali įvykdyti; mėgsta sudarinėti tvarkaraščius, sistemas, schemas; jam reikia tikslaus plano; gali svyruoti greitai kintančiose, dviprasmiškose situacijose; kontroliuojantis, ramus; efektyvus ir metodiškas, tačiau gali pasielgti nelanksčiai; gali būti neigiamai nusiteikęs; kitų žmonių idėjų atžvilgiu būna nekonstruktyvus. 19

6. Tikrintojas: n n n visus verčia laikytis atlikimo terminų; siekia patikrinti kiekvieną detalę; gali susižavėti detalėmis bei pamiršti tikslą; jo didžiausias privalumas – galėjimas kruopščiai laikytis to, kas numatyta; intravertas, kupinas nerimo, turintis įkyrių minčių ir nekantrus; padeda komandai suvokti, jog reikia skubėti ir atsižvelgti į detales. 20

7. Teisėjas: n n n n objektyviausias ir mažiausiai įsitraukęs į darbą komandos narys; gali atlikti nešališką, objektyvią analizę; mėgsta skirti laiko apsvarstymams; intravertas, trūksta spontaniškumo ir šilumos; nelabai entuziastingas, tačiau ramus, patikimas; sąžiningas ir atviras pokyčiams, tačiau dažnai negatyvus ir nejautrus; gali būti netaktiškas ir niekinantis, o tai gali neigiamai veikti grupės atmosferą. 21

8. Grupės darbuotojas: n n n n remia stipriąsias grupės ypatybes; rūpinasi jos vienybe ir gera nuotaika; jo įnašas ne visada matomas, bet kai kyla grėsmė; švelnus ir neryžtingas; malonus ir mokantis išklausyti; remiasi kitų idėjomis; nemėgsta konfrontacijos ir stengiasi jos vengti ar ją pašalinti, stiprina bendrumo jausmą. 22

Nuostatos Jeigu žmogus iš tikrųjų tiki galįs kažką padaryti, tai jis būtinai ir padarys. Jei žmogus tiki, jog tai neįmanoma, jokios jėgos neįtikins jo priešingai. Kiekvienas savyje turime ir skatinančių veikti, ir stabdančių tą veiklą nuostatų.

Grupinis metodas n Labai svarbu iš pat pradžių išsiaiškinti ir apibrėžti grupės tikslus ir siekius ir juos keisti tik tinkamai įvertinus ir sutikus visiems grupės nariams. 24

DARBO GRUPĖJE PRINCIPAI 1 principas. Komunikacijos užtikrinimas. Grupės nariai iki pabaigos turi reikšti savo nuomonę. Pavyzdžiui: jei grupės narys ima šaukti, vadinasi įvyko konfliktas. Tokiu atveju grupės lyderio uždavinysslopinti stiprų signalą, t. y. išlyginti konfliktą, susilpninti įtampą, bet jos nepanaikinti. 25

DARBO GRUPĖJE PRINCIPAI 2 principas. n grupės lyderis grupės narių santykius turi nukreipti į realų komunikacijos priėmėją. 3 principas. n Grupės nariai neturi bendrauti per tarpininką. Jie turi kalbėtis vienas su kitu. 4 principas. n Faktų ieškojimas. Grupės lyderis grupės narių turi klausti konkrečių klausimų. Klausimai turi būti aiškūs. Negalima leisti, kad klientai subjektyviai interpretuotų. 26

DARBO GRUPĖJE PRINCIPAI 5 principas. Klausinėjant grupės narius, klausimai turi būti suformuluoti tiksliai. Nariai neturi įsileisti į ilgas diskusijas. n 6 principas. Jausmų išsiaiškinimas. Prašoma kuo konkrečiau ir detaliau apibrėžti ką grupės nariai jaučia. Socialinis darbuotojas turi paskatinti pojūčius ir jausmus. Tai turi daryti remdamasis savo asmenine patirtimi. n 7 principas. Empatija. Kiekvienas grupės narys turi įsijausti į savo kolegos problemas. n 27

Grupės formavimas 1. 2. 3. 4. 5. Pokalbiai su būsimais grupės nariais išsiaiškinant jų interesus; Pasitikėjimo įgijimas; Paieška naujų narių, informacijos parengimas ir pateikimas (laikraščiuose, radijo laidose, internete ir kt. ); Individualūs pokalbiai siekiant išsiaiškinti ko gali tikėtis iš grupės; Informacijos surinkimas iš kiekvieno grupės nario individualiai. 28

Darbo grupėje naudingumas [1] A) Grupė gali suteikti asmeniui viltį – vilties atgavimas. B) Grupė gali parodyti, kad asmuo nėra vienas su savo problemas; C) Grupėje galima gauti naudingos informacijos ir patarimų – grupėje pataria ne vien grupės vadovas, bet ir išgyvenę problemą; D) Grupėje asmuo gali ne tik imti, bet ir duoti. Padėti kitam gali būti svarbesnė patirtis nei ją gauti. Kai žmogus, pats turintis problemų, padeda kitam, jis pradeda suvokti ir savojo gyvenimo bei veiklos prasmę, jaučiasi reikalingas; E) Teigiami santykiai grupėje gali koreguoti jos narių neigiamas patirtis kitoje aplinkoje – ypač šeimoje - grupės nariams yra būdingas artumas, jie gali išreikšti savo emocijas – tai gali būti vėliau perkelta į šeimos aplinką; 29

Darbo grupėje naudingumas [2] F) Grupėje galima ugdyti savo bendravimo įgūdžius – grupės nariai turi unikalią galimybę mokytis iš čia pat atsirandančių santykių, kuriuos jie patys kuria. Grupės nariui svarbi patirtis, leidžianti mokytis kitokio socialinio elgesio nei iki šiol; G) Grupės nariai ir vadovai gali tapti vieni kitiems pavyzdžiu (ne vien vadovas). ; H) Grupėje galimas stiprus emocinis išgyvenimas, teikiantis palengvėjimą – atviros narių emocijos ir išgyvenimai nėra slopinami. Jausmų išliejimas gali atnešti palengvėjimą, net tam tikrą dvasinį apsivalymą; I) Grupė gali padėti susitaikyti su nepakeičiamais gyvenimo įvykiais , tačiau grupės nariai pratinami prie minties, kad jų būvimas grupėje nėra amžinas. Grupės procesui pasibaigus – nariai turės spręsti problemas patys. 30

Savitarpio pagalbos grupės n n n moterų judėjimas, anoniminiai alkoholikai; žmonių su negalia ir t. t. Daugeliu atvejų žmonės ieško palaikymo iš kitų, esančių panašioje padėtyje, kada jiems negali padėti šeima, draugai ir profesionalios pagalbos tarnybos. Kiekvieną savitarpio pagalbos organizaciją galima identifikuoti, remiantis organizacine struktūra, kuri skiria ją nuo kitų panašių, esančių tarp šeimų ar bendrijose. 31

Kokie gali būti savitarpio pagalbos grupių tikslai? Grupėse aptarkite ir pristatykite 32

Savipagalbos grupės n n n Kai neefektyvi profesionali pagalba; Kai reikia sugebėjimų valdyti savo gyvenimą esant tam tikroje situacijoje; Kai norima į pagalbą įtraukti bendruomenės narius (pvz. religinės organizacijos, kaimynai, bendradarbiai ir kt. ). 33

Savipagalbos grupių veiklos formos n n Diskusiniai rateliai; Tarpusavio pagalba grupėje, padedant rasti problemų sprendimo kelius. Išvada: Jei asmuo gali atlikti pagalbininko vaidmenį tai sugebės rasti išeiti iš sudėtingos situacijos. 34

Davimas ir gavimas Kaip davimo ir gavimo palyginimą galime turėti svarstykles 50%

Reikalavimai grupės kūrimui n n n n Bendras tikslas ir funkcijos (pagal tikslus galima atrinkti narius); Grupės narių panašumai (bendras tikslas ir funkcijos jau prielaida panašumams); Grupės narių skaičius. Jeigu turi gerus bendravimo įgūdžius tai gali būti iki 15 narių, jei neturi 4 -5; Grupės narių vertybės, bendri pomėgiai; Grupės produktyvumui reikia ir skirtumų, kadangi tik taip gali keistis patirtimi Skirtumai tarp grupės narių, kad galėtų mokytis vienas iš kito ( Kuo gali prisidėti kiekvienas individas? ) Turimi ištekliai ir lūkesčiai (kaip galės funkcionuoti grupė? ). 36

Darbo su grupe etapai 1. Pasiruošimas. 2. Pradžia. 3. Darbas. 4. Baigiamasis etapas. 37

1. Pasiruošimas Pirmas susitikimas? ? ? 38

Pirmas susitikimas n n Grupės narių susipažinimas; Problemos iškėlimas; Reikalavimų ir taisyklių iškėlimas; Susitikimo apibendrinimas. Grupės nariai spendžia 2 pagrindines problemas: kaip pasieks savo asmeninius tikslus ir kaip bendraus su kitais grupės nariais? 39

Grupės taisyklių bendri reikalavimai n n n n Nevėlavimas; Konfidencialumas; Aktyvumas; Atsakomybė; Nuoširdumas; Pasitikėjimas; Laisvė ir saviraiška. Iš grupės taisyklių galima suformuoti sutarties punktus. Parengti grupės taisykles. 40

Grupės lyderio veiksmai pradiniame etape n . . . . 41

Grupės lyderio veiksmai pradiniame etape n n n Kurti saugią aplinką; Išsiaiškinti bendrus grupės tikslus ir padėti suformuoti savo asmeninius tikslus grupėje; Skatinti savarankiškumą, aktyvų dalyvavimą ir tinkamą elgesį; Mokyti dalintis atsakomybe už grupės narius; Struktūruoti grupės darbą. 42

2. Pradžia n n n Dirbant grupėje išryškėja asmenybių skirtumai, atsiranda konfliktai, dalis grupės narių išeina, kadangi nepritampa ar nenori keistis; Konfliktai su grupės lyderiu, konstruktyvių konfliktų būdų paieška; Gali formuotis pogrupiai pagal tarpusavio simpatijas ar vertybes, atsiranda kiti lyderiai, tai sudaro daug sumaišties. 43

Grupės lyderio veiksmai pradžios etape ? ? ? ? ? ? 44

Grupės lyderio veiksmai pradžios etape n n n Mokyti reikšti ir spręsti konfliktus, tinkamai reaguoti į siekius konfliktuoti su grupės vadovu; Atpažinti lyderius; Mokyti grupės narius prisiimti atsakomybes už save ir grupės narius; Padėti grupės nariams tapti savarankiškiems ir mokyti bendravimo; Atpažinti grupės nario nerimus ir baimes ir skatinti tai išsakyti. 45

Grupės lyderio asmeninės savybės ? ? ? ? 46

Grupės lyderio asmeninės savybės n n n n n Būvimas pavyzdžiu; Atvirumas; Emocijos atvirumas; Išradingumas; Savęs pažinimas; Humoro jausmas; Mokėjimas spręsti konfliktus, priimti agresiją; Grupės vadovo asmeninės savybės; Išradingumas. 47

3. Darbas Produktyvi grupė: n Pasitikėjimas; n Įsitraukimas; n Dalinimasis vadovavimu; n Konfliktų sprendimas; n Atsakomybės prisiėmimas; n Atviras bendravimas; n Artimi emociniai ryšiai; n Taisyklės kurių visi laikosi; n Grupėje aptariami dabartiniai įvykiai. Neproduktyvi grupė: n Nepasitikėjimas; n Ne visi jaučiasi grupės nariais; n Priklausomybė nuo vadovo; n Konfliktai ignoruojami; n Kaltinimas kitų grupės narių; n Netiesioginis bendravimas; n Grupės taisyklės neaiškios; n Grupė vis aptarinėja praeities įvykius. 48

4. Baigiamasis etapas Įvertinimas 4. 1. Kiekvieno grupės nario. 4. 2. Grupės visumos. 4. 3. Grupės aplinkos. 49

4. 1. Kiekvieno grupės nario: savo elgesio stebėjimas (monitoringas). Gali būti rašomas dienoraštis, problemų kortelės; n vadovo stebėjimas (vaidmenys, testai, žaidymai, pranešimai ir kt. ). n 50

4. 2. Grupės visumos: bendravimas; n kontrolė; n kultūra. n 51

4. 3. Grupės aplinkos organizacijos įtaka grupei; n kitų organizacijų įtaka grupei; n bendruomenės įtaka grupei. n 52

Grupės proceso etapai ir kokie gali būti sunkumai darbui su grupe kiekvieno etapo metu? 53

Darbo grupėje problemos n nesugebėjimas valdyti, sutelkti, suorganizuoti, suburti grupės ir laikytis jai numatytos veiklos plano; n kiekvieno iš grupės nario empatiškumo trūkumas, priešiškumas, agresyvumas, uždarumas ir pan. ; n nevaldomi tarpusavio konfliktai; n nemokėjimas spręsti socialinių problemų grupėje ; n kompromiso neradimas ieškant socialinių problemų sprendimo būdų ar grupės nenoras spręsti socialines problemas; n netinkama darbo aplinka ir t. t.

Konsultanto funkcijos grupės darbe 1. 2. 3. 4. 5. 6. Suteikti pagalbą grupės nariams; Padėti suprasti priklausomumą grupei; Laužyti izoliaciją; Mokyti socialinio aptyrimo; Paruošti grupės narius socialinėms permainoms; Padėti asmenims spręsti jų asmenines problemas, pasidalinant jomis su kitais, turinčias panašių problemų. 55

Patarimai grupės lyderiui (1) n n n Stebėti grupės narių kūno kalbą; Nekomentuoti ir nekritikuoti grupės narių; Elgtis pagal grupės narių taisykles; Nepamiršti grupės narių poreikių; Nebijoti jeigu viskas eina ne pagal planą, tačiau jo nepamiršti ir laiku koreguoti; Skatinti grupės narių savarankiškumą ir jausmų raišką; 56

Patarimai grupės lyderiui (2) n n n Dalytis atsakomybe, išgirsti tylinčius; Stengtis pajuokauti, kartais surizikuoti; Nesijausti vieninteliam viską žinančiam, mokančiam ir nesistengti primesti savo nuomonės; Kiekvienas grupėje įvykęs įvykis neatsitinka be priežasties (priežasties ir pasekmės ryšys); Neskubinkite grupės pats, palaukite kol pati pradės veikti; Analizuokite savo paties poveikį grupei. 57

Patarimai grupės susitikimams Susitikimo pradžioje: 1. Ne visada grupės lyderiui pradėti susirinkimą. 2. Kiekvieną susitikimą pradėti susiejant su praeitu susitikimu ir aptarti iš ji likusias problemas; 3. Leisti grupės nariams išsisakyti; 4. Aptarti ko dalyviai tikisi iš šio susitikimo; Susitikimo pabaigoje: 1. Leisti dalyviams išsisakyti ką sužinojo ir išmoko iš šio susitikimo; 2. Paprašyti kiekvieno grupės nario išsisakyti šio susikimo jausmus; 3. Paprašyti kiekvieno nario pareikšti nuomonę kokios temos norėtų kitam kartui; 4. Apibendrinti šį susitikimą. 58

Susitikimų problemos n n Tylėjimas ir pasyvumas; Netinkami patarimai; Kai kurių grupės narių siekis lyderi auti; Bereikalingi klausinėjimai. 59

Patarimai kaip išvengti konfliktų: n n n apibrėžkite konfliktą ne kaip vieno žmogaus, o visos grupės problemą; išklausykite kiekvieno nario nuomonę, stenkitės rasti panašumų ir skirtumų; stenkitės viską išsiaiškinti iki galo, kad būtų gerai suprantama kiekviena nuomonė; stenkitės išvengti tokių sprendimų “ laimėti ar pralaimėti „; neignoruokite prasidedančio konflikto užuominų, patikrinkite jas; dirbkite, kad būtų sukurtas kooperatyvus bet ne konkurencinis klimatas. 60

Norint būti laimingu ir kad tau sektųsi, reikia žinoti penkias paprastas tiesas 1. Išlaisvink savo širdį iš nuoskaudų – NUOŠIRDŽIAI ATSIPRAŠYK TŲ, KAS TAVE ĮSKAUDINO IR BŪTINAI ATLEISK JIEMS PATS – jie tada tikrai nebepyks ant tavęs ir nelinkės tau nieko blogo. 2. Išlaisvink savo protą nuo tau atrodančių didžiulių rūpesčių - dauguma jų tiesiog lengvai išsispręs – VISADA ATSIRAS KAŽKAS, KAS TAU PADĖS. 3. Gyvenk sąžiningai ir teisingai, o svarbiausiai niekam nelinkėk blogio, nepilk purvo, nesiųsk prakeiksmo ir nekenk - net mintyse, nes bet kas, ką pasiųsi ar palinkėsi kitam, tau pačiam sugrįš dešimteriopai didesniu blogiu ir smūgiu – atsiras netikėtos bėdos ar ligos. 4. Visada duok daugiau, negu tavęs prašo. 5. Tikėkis gauti mažiau, negu tau reikia, tada niekada 61 nenusivilsi.

Išlipau iš mąstymo dėžės! Valio!