Grupinis mokymas doc dr Lilija Duoblien Grupinio darbo
Grupinis mokymas doc. dr. Lilija Duoblienė
Grupinio darbo samprata Du ar daugiau individų, kurie o veikia vienas kitą ir yra tarpusavyje priklausomi; o jie patys ar kitų yra priskiriami grupei; o daro įtaką grupės veiklai; o pripažįsta grupės normas ir interesus; o siekia bendrų tikslų. Kaip metodas pradėtas praktikuoti XIX a. Anglijoje, o po to -JAV.
Grupinio darbo privalumai 1. 2. 3. 4. Socializacijos procesas (mokomasi bendrauti, girdėti ir suprasti kitą, dalintis mintimis, kartu spręsti problemas ir kt. ) Mokomojo turinio supratimo refleksija ir kritiškumo ugdymas (kartu mokomasi ir lyginamas bei koreguojamas supratimas) Patirties perdavimas (pasidalinama skirtingomis patirtimis) Vertybių hierarchijos formavimas(is) (Esama vertybių sistema pervertinama ir kuriama nauja vertybių hierarchija)
Grupėse ugdomi gebėjimai Pabrežiantys procesą -Asmeniniai ir profesiniai gebėjimai (nuomonės pateikimas, klausymas, atsakymas, klausinėjimas, refleksija, bendradarbiavimas, mokymasis iš kitų) o Pabrėžiantys turinį -Akademiniai ir intelektiniai gebėjimai (problemų diagnozavimas ir sprendimas, teorinis diskursas, akivaizdumo įvertinimas, sintezė, analizė, argumentavimas, aiškinimasis, dalyko kalbos tobulinimas ir dalyko taisyklių naudojimas) o
Vadovavimas mažoms grupėms Demokratiškas o Autoritariškas o Laissez –faire Šeši aspektai, kuriuos turi suvaldyti vadovas (vieną kurį nors pabrėždamas) 1. planavimo, 2. reikšmių vartojimo, 3. grupės konfrontacija, 4. grupės emocijos, 5. mokymosi patirties struktūravimo, 6. individų autonomijos vertinimas o
Grupės raidos etapai o o o Orientacija Kova dėl valdžios Kompromisas ir harmonija Diferenciacija Išsiskyrimas
Grupių imtis 2 -6 žmonės – gera imtis o 7 -12 žmonių – prasideda diferenciacija, mažėja tarpasmeninė sąveika o 13 -25 žmonės – išsiskiria pogrupiai o 26 ir daugiau – būtinas vadovavimas, nes prasideda kova, stereotipų taikymas Grupės gali būti homogeninės ir heterogeninės o
Vertinimo nuostatos Teisingumas (vertinamas užduotį geriausiai atlikęs asmuo) o Lygybė (kiekvienas įvertinamas vienodai) o Reikalingumas (įvertinamas tas, kuriam reikia) o
Vaidmenys grupėse Akademiniai Iniciatorius Informacijos ieškotojas Vertintojas Apibendrintojas o Socialiniai Grupės normų nustatytojas Drąsintojas Jausmų reiškėjas Harmonizuotojas o
Veiklos taisyklės, principai Taisyklės o Išsakyk savo nuomonę o Išklausyk kitų o Paklausk kitų o Argumentuok savo ir kitų išsakytas mintis Pagrindiniai principai : pasitikėjimas ir normų (formalių ir neformalių) laikymasis. Dėstytojas kontroliuoja, jei normos yra negatyvios. Veiklos tvarka: o Dirbama vienu metu o Atliekamos individualios užduotys ir pirmasis baigęs padeda kitiems o Vienas atlieka užduotį, o visi kiti pritaria
Vadovavimas mažoms grupėms Demokratiškas o Autoritariškas o Laissez –faire Šeši aspektai, kuriuos turi suvaldyti vadovas (vieną kurį nors pabrėždamas) 1. planavimo, 2. reikšmių vartojimo, 3. grupės konfrontacija, 4. grupės emocijos, 5. mokymosi patirties struktūravimo, 6. individų autonomijos vertinimas o
Būtini elementai 1. 2. 3. 4. 5. Teigiama tarpusavio priklausomybė Skatinanti sąveika Individuali atsakomybė Socialiniai gebėjimai Grupiniai procesai
Atmosferos sukūrimas o o o Žinoti vardus (užrašyti) Atsakyti kitam Saugotis griežtų apibendrinimų ir “aštrios” kritikos
Bendradarbiavimo metodų grupės o o o Diskusijų grupės ir grupių projektai Mokymasis komandose Aktyvus spontaniškas dalyvavimas
Metodai, taikomi grupiniam darbui o o o o o Dialogas Interviu Diskusija, debatai Problemų sprendimas Projektinis darbas Tiriamasis darbas Ekspertų metodas Vaidinimai Žaidimai
Ekspertų metodas (E. Aronson) Mokomoji informacija suskirstoma grupės nariams. Kiekvienas mokosi savo dalį. o Išmoktą informaciją perteikia kitiems. o Mokymo problemos aptariamos grupėse, kurių nariai turi tą pačią informaciją. o Vertinama už tai, kaip kiekvienas grupės narys išmoko kitus. Tinka dirbti su tekstu. o
Grupinis tyrimas (S. Sharan ir kt. ) Grupės nagrinėja vieną bendrą temą/ problemą o Grupės pristato savo tyrimus, papildydamos prieš tai kalbėjusias grupes o Sudaromas platus temos vaizdas Pvz. Emigracijos pasekmės Lietuvai o
Mozaika (S. Kagan) o o Mokymosi tema dalijama į keletą nedidelių užduočių Grupės nariai pasiskirsto užduotis Kiekvienas nagrinėja savo dalį ir ja dalijasi su kitais diskutuodamas Pristatomas bendras darbas
Ketvertas (E. V. Hilke) Mokomasi kartu grupėje o Nagrinėjama viena tema ar problema o Diskutuojama, turint bendrą tikslą o Ieškoma bendro sprendimo ar sutarimo Pvz. : vertybių tyrimas, pateikiant painią istoriją. o
Bendras sąvokų/ idėjų žemėlapis (piešinys) Kiekviena grupė piešia/ braižo tiriamo objekto viziją/ konstruktą o Žemėlapis (piešinys) siunčiamas kitiems o Žemėlapį (piešinį) gauna su naujomis kitų grupių interpretacijomis, papildymais o Analizuojama ir daromos išvados Pvz. naujas universiteto struktūros modelis o
Komandinis darbas –varžybos (R. E. Slavin) o o Tikslas- ką nors kartu išmokti Pagrindiniai reikalavimai: individuali atsakomybė, vienodos sąlygos siekti sėkmės, apdovanojimas. Rungtyniaujama su kita komanda Laimimi taškai visai komandai
Žaidimai Klasikinė (Aristotelis, Kantas) ir moderni (Gadameris, Huizinga, Lyotardas) paradigmos Žaidimai skirstomi: o Vaidybiniai o Intelektualiniai o Kalbiniai
Klasikinė paradigma o o o Aristotelis: Žaidimas – tai žinių įsisavinimas ir malonumas. Svarbūs komponentai: tvarka, apibrėžtumas, moralinės nuostatos, harmonija. Žaidimai pamėgdžiojamo pobūdžio. I. Kantas: Žaidimas – tai laisvės polėkis ir galimybė plėtoti kognityvinius gebėjimus. Entuziazmas išlaisvina žmogaus galias, sužadina vaizduotę ir idėjas. Žaidimai pamėgdžiojamo pobūdžio. Teikia estetinį išgyvenimą, sykiu moko greitai reaguoti, daryti sprendimus. F. Shilleris žaidimus sieja su estetika ir formų grožio pajauta. Per žaidimą – į natūralią būseną, kuri yra už profesijos ribų. Potencijos išskleidimas laisvėje.
Šiuolaikinė samprata o o J. Cortazaras: žaidimas – spontanika, kuri naikina perskyrą tarp realybės ir mistinio pasaulio, atveria sąmonę netikėtumams. H. Hesė: žaidimas – tai fragmentų rinkimas. Mokslinės ir meninės asociacijos veriami kaip karoliukai. (ŽSK). Žaidimas siekia pertvarkyti sąmonę. Atveriamas naujas pasaulis ir atsiranda naujas supratimas. Įvyksta “Dvasios šuolis”.
Šiuolaikinė samprata J. Huizinga: homo ludens – kultūros reiškinys. Tai šventė ir pramoga, paslaptis ir išminties siekis, nerūpestingumas ir rungtyniavimas. Ypatybės – neišbaigtumas; prieinamumas visiems. o H. G. Gadameris: Žaidimas užvaldo ir veda. Pavyksta tuomet, kai į jį įsijaučiama. Žaidėjas “ištirpsta” žaidime, judesiai savaiminiai, spontaniški ir, atrodytų, betiksliai. Tačiau ryškėja jų tvarka. Svarbu ne užduoties įvykdymas, o judėjimo tvarka ir struktūra. o L. Wittgensteinas: kalbiniai žaidimai vietoje aiškios, vienareikšmės kalbos, nes kiekviena sąvoka priklauso nuo konteksto. o
Postmoderni samprata o o J. F. Lyotardas: žaidimas – tai kompetencijos funkcionavimo ir demonstravimo būdas (galios rodymas). Žaidimai yra kalbiniai. Konstruojamas diskursas, kuris įtraukia ir “pavergia” kitus. Ypatumai – efektyvumas ir konkurencija. R. Rorty: ironiko ir metafiziko kalbos žodynai. Pirmasis ironizuoja ir žaidžia, antrasis tiki esmėmis ir pastoviomis prasmėmis.
- Slides: 26