Vandenilio energetikos ekonomika vizija ir tikslai VADAS Vandenilio

Vandenilio energetikos ekonomika: vizija ir tikslai

ĮVADAS Vandenilio energijos technologijų diegimas rinkoje bei vandenilio ekonomikos plėtra gali išspręsti daugelį energetikos sektoriaus problemų: 1. aplinkosauginių, 2. priklausomybės nuo energijos šaltinių importo

ĮVADAS n n Vandenilio energijos programą, žinomą kaip Vandenilio taikymo sutartis, pradėjo vykdyti Tarptautinės energetikos agentūra nuo 1977 metų. Šioje programoje dalyvauja dvidešimt valstybių ir Europos Komisija. 2003 metais Jungtinių Amerikos Valstijų Energetikos Sekretoriatas paskelbė apie įsteigtą Tarptautinį vandenilio ekonomikos bendradarbiavimą, n paremtą dvišalėmis sutartimis tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų valstybių. 2004 metais Europos Sąjunga, remdamasi aukšto lygio ekspertų grupės rekomendacijomis, įkūrė Vandenilio ir kuro elementų technologijų platformą.

ĮVADAS n Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, yra įsipareigojusi parengti vandenilio ekonomikos plėtros strategiją, suderintą su Europos Sąjungos strateginiais dokumentais, susijusiais su energetikos problemomis.

ĮVADAS n Lietuvos vandenilio ir kuro elementų Technologijų platforma, kaip nacionalinis vandenilio ekonomikos plėtros instrumentas, buvo įkurta 2006 m. birželio 12 d.

EUROPOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS VAIDMUO ĮGYVENDINANT EUROPOS SĄJUNGOS STRATEGINIUS TIKSLUS Kas tai yra technologinės platformos? n Steigiamos Europos technologinės platformos orientuojasi į strateginius sektorius, kur Europos augimas, konkurencingumas ir tvarioji plėtra iš esmės priklauso nuo naujų technologijų vystymosi ir jų diegimo pramonėje. n Šios pagal viešo ir privataus sektorių bendradarbiavimo modelį kuriamos organizacijos, vienijančios pramonės ir mokslo atstovus, leidžia formuluoti trumpos ir vidutinės trukmės bei ilgalaikių mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros tikslus moksliniams tyrimams vykdomiems ES mastu.

EUROPOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS VAIDMUO ĮGYVENDINANT EUROPOS SĄJUNGOS STRATEGINIUS TIKSLUS Technologinių platformų vaidmuo n Technologinės platformos vaidina svarbų vaidmenį nustatant Europos Sąjungos mokslinių tyrimų prioritetus pramonės poreikiams patenkinti. Jos numato visą ekonominės vertės kūrimo grandinę, užtikrindamos, jog žinios, įgytos vykdant mokslinius tyrimus, yra panaudojamos technologijų ir technologinių procesų bei paklausių produktų ir paslaugų kūrimui.

EUROPOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS VAIDMUO ĮGYVENDINANT EUROPOS SĄJUNGOS STRATEGINIUS TIKSLUS Europos Sąjungos viešosios politikos tikslai Susijusių su energetika Europos Sąjungos dokumentų analizė parodė, jog Europos vandenilio ir kuro elementų technologijų platforma gali ženkliai prisidėti prie svarbiausių Europos Sąjungos viešosios politikos tikslų įgyvendinimo.

EUROPOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS VAIDMUO ĮGYVENDINANT EUROPOS SĄJUNGOS STRATEGINIUS TIKSLUS „Įveikime mūsų priklausomumą” n Europos Komisija savo pranešime „Įveikime mūsų priklausomumą” teigia, jog atsinaujinantys energijos šaltiniai bei naujos technologijos gali užtikrinti saugų energijos tiekimą Europos Sąjungoje. Jei nebus imtasi veiksmų per ateinančius 20 ar 30 metų 90% naftos, 70% dujų ir 100% anglies bus importuojama į Europos Sąjungą 6.

EUROPOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS VAIDMUO ĮGYVENDINANT EUROPOS SĄJUNGOS STRATEGINIUS TIKSLUS Žalioji knyga – Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija n Žaliojoje knygoje – Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategijoje akcentuojama, jog naujų energetikos technologijų plėtra ir įgyvendinimas yra saugaus energijos tiekimo, darnaus vystymosi ir pramoninio konkurencingumo pagrindas. Europos vandenilio ir kuro elementų technologijų platforma yra vertinama kaip svarbus veiksnys, įgyvendinant suformuluotą mokslinių tyrimų programą bei bendrą strategiją.

EUROPOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS VAIDMUO ĮGYVENDINANT EUROPOS SĄJUNGOS STRATEGINIUS TIKSLUS Baltoji transporto knygoa ir Žaliojoje knyga saugiam energijos tiekimui n Baltojoje transporto knygoje ir Žaliojoje knygoje saugiam energijos tiekimui teigiama, jog vandenilio energija gali vaidinti svarbų vaidmenį įgyvendinant pagrindinius Europos politikos tikslus: (1) priklausomybės nuo išorinio energijos tiekimo mažinimas, (2) energijos šaltinių įvairovė, (3) konkurencingumas ir (4) šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas.

EUROPOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS VAIDMUO ĮGYVENDINANT EUROPOS SĄJUNGOS STRATEGINIUS TIKSLUS Žaliojoje knyga - saugiam energijos tiekimui Žaliojoje knygoje saugiam Europos Sąjungos energijos tiekimui Europos Komisija iškėlė siekį iki 2020 metų 20 % įprastinio kuro pakeisti alternatyviu kuru kelių transporte. Ilgalaikis tikslas yra naujų atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų plėtra: vandenilio technologijos ir kuro elementai, kurie yra visiškai švarūs ir gali būti naudojami transporte

EUROPOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS VAIDMUO ĮGYVENDINANT EUROPOS SĄJUNGOS STRATEGINIUS TIKSLUS 2001 metų Baltosios transporto knygos peržiūra praėjus pusei jos įgyvendinimo laiko n Europos Komisija pranešime „ 2001 metų Baltosios transporto knygos peržiūra praėjus pusei jos įgyvendinimo laiko “ teigia, jog Europos energetikos politika konkurencingumo užtikrinimui, saugiam tiekimui bei aplinkosaugai yra paremta Strateginiu tyrimų planu, plėtojamu Europos technologinių platformų, tarp kurių daugiausiai žadančios prioritetinės sritys yra protingos transporto sistemos, apimančios susisiekimą, navigaciją ir automatizaciją, variklių technologijos, didinančios kuro naudojimo efektyvumą bei skatinančios alternatyvaus kuro naudojimą.

EUROPOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS VAIDMUO ĮGYVENDINANT EUROPOS SĄJUNGOS STRATEGINIUS TIKSLUS Dirbti kartu augimui ir užimtumui. Naujas Lisabonos strategijos startas n Europos Komisijos pranešime „Dirbti kartu augimui ir užimtumui. Naujas Lisabonos strategijos startas“ yra teigiama, jog Europos Sąjunga turi siekti greitesnio progreso įgyvendinant tikslą skirti 3 % nuo bendro vidaus produkto moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai bei pramonės kompetencijai kelti. Kaip viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti yra siūlomas glaudus viešo ir privataus kapitalo bendradarbiavimas. Europos Technologinės platformos buria įvairių sričių atstovus formuojant ir įgyvendinant Strateginių tyrimų planą, o Bendroji Programa traktuojama kaip pagrindinė priemonė viešajam Strateginio tyrimų plano finansavimui.

EUROPOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS VAIDMUO ĮGYVENDINANT EUROPOS SĄJUNGOS STRATEGINIUS TIKSLUS Dirbti kartu augimui ir užimtumui. Naujas Lisabonos strategijos startas n Be to, Europos Komisijos pranešime „Dirbti kartu augimui ir užimtumui. Naujas Lisabonos strategijos startas“ yra akcentuojama aplinkai draugiškų technologijų plėtros svarba. Ilgalaikė Sąjungos sėkmė priklauso nuo to, ar bus įveikti su ištekliais ir aplinkos apsauga susiję sunkumai, kurie galėtų tapti būsimo augimo stabdžiu, jeigu jiems nebus skiriamas dėmesys. Tai yra tvariosios plėtros pagrindas. Svarbiausi pavyzdžiai yra susiję su aplinkai draugiškomis technologijomis, tokiomis kaip vandenilio technologijos ir saulės energija. Augantis Europos Sąjungos pajėgumas technologijas paversti konkrečiais produktais, rinkomis arba darbo vietomis yra raktas Lisabonos strategijos įgyvendinimui.

EUROPOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS VAIDMUO ĮGYVENDINANT EUROPOS SĄJUNGOS STRATEGINIUS TIKSLUS Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2003/30/EC 2003 m. gegužės 8 d. dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte, Tarybos Direktyvą 2003/96/EC 2003 m. spalio 27 d. pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą Europos Komisija, įgyvendindama savo energetikos politiką, priėmė Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2003/30/EC 2003 m. gegužės 8 d. dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte, Tarybos Direktyvą 2003/96/EC 2003 m. spalio 27 d. pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą. Direktyva dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte teigia, jog tyrimų politika, vykdoma valstybių narių, susijusi su biokuro naudojimo didinimu, turėtų apimti vandenilio sektorių, skirdama jam reikšmingą vietą, ir skatinti jo pasirinkimą, atsižvelgiant į atitinkamas Bendrijos tyrimų pagrindines programas.

EUROPOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS VAIDMUO ĮGYVENDINANT EUROPOS SĄJUNGOS STRATEGINIUS TIKSLUS „Vandenilis ir kuro elementai: Mūsų ateities vizija“. n Nuo 2003 metų vandenilio ekonomikos idėja tapo ateinančių dešimtmečių Europos Sąjungos strateginiu tikslu. Europos Komisija tikisi šiai strategijai pasiūlyti tinkamus valdymo instrumentus. n 2003 metais aukšto lygio ekspertų grupė, sudaryta iš transporto, energetikos bei mokslinių tyrimų sektoriaus atstovų, taip pat ir politikos atstovų, pristatė baigiamąjį pranešimą „Vandenilis ir kuro elementai: Mūsų ateities vizija“. Suprasdama Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos ir Europos Sąjungos konkuravimą aukšto lygio ekspertų grupė rekomendavo ženkliai didinti šios srities mokslinių tyrimų ir plėtros biudžetą – aprėpiant nuo fundamentalių tyrimų iki patvirtintų programų.

EUROPOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS VAIDMUO ĮGYVENDINANT EUROPOS SĄJUNGOS STRATEGINIUS TIKSLUS Europos vandenilio ir kuro elementų technologijų platforma n Europos vandenilio ir kuro elementų technologijų platforma įsteigta 2004 metų sausio mėnesį ir tuo pačiu metu įvyko pirmoji visuotinė asamblėja. n Pagrindinis Vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos tikslas yra palengvinti ir pagreitinti konkurencingų pasaulinio lygio Europos vandenilio ir kuro elementais pagrįstų energetinių sistemų bei sudedamųjų komponentų naudojamų transporte, stacionariuose ir portatyviniuose įrenginiuose technologijų plėtrą bei taikymą.

EUROPOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS VAIDMUO ĮGYVENDINANT EUROPOS SĄJUNGOS STRATEGINIUS TIKSLUS Apibendrinimas Lisabonos strategijos, energetikos politikos tikslų sklandus įgyvendinimas iš esmės priklauso nuo inovacijų bei mokslinių tyrimų pasiekimų. Vandenilio ir kuro elementų technologijų platforma, atstovaudama viešuosius ir privačius interesus, gali ženkliai prisidėti prie šių Europos Sąjungos viešosios politikos tikslų: .

EUROPOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS VAIDMUO ĮGYVENDINANT EUROPOS SĄJUNGOS STRATEGINIUS TIKSLUS 1. Europos Sąjungos priklausomybės nuo išorinių energijos šaltinių tiekimo mažinimas. 2. Energijos šaltinių įvairovė. 3. Konkurencingumo didinimas. 4. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas 5. Iki 2020 metų pakeisti 20 % įprastinio kuro alternatyviu kuru. 6. Siekti, jog 3 % bendro vidaus produkto būtų skiriama moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai. 7. Pramonės šakų dalyvavimas mokslinių tyrimų projektuose. 8. Tvarioji plėtra. 9. Technologijų virsmas konkrečiais produktais, rinkomis arba darbo vietomis.

LIETUVOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS STRATEGIJA, TIKSLAI IR VEIKLOS Pagrindiniai dokumentai, apibrėžiantys Lietuvos energetikos politiką, yra: n n Nacionalinė energetikos strategija Energetikos įstatymas.

LIETUVOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS STRATEGIJA, TIKSLAI IR VEIKLOS Nacionalinė energetikos strategija n n Nacionalinė energetikos strategija numato, kad Lietuvos energetikos sektorius modernioje visuomenėje sudarys neatskiriamą pažangios ekonomikos dalį, kuri užtikrins patikimą ir saugų visų ūkio šakų aprūpinimą energija ekonomiškai pagrįstomis kainomis, atsižvelgiant į realias sąnaudas ir veiklos efektyvumą. Ji bus nekelianti grėsmės aplinkai, sudaranti palankias sąlygas tolesnei šalies pažangai, integruota į Vakarų ir Rytų energetikos sistemas ir gebanti konkuruoti atviroje tarptautinėje energijos rinkoje. Tai gerai subalansuoti energetikos sektoriai, sudarantys sąlygas tolesnei visuomenės raidai ir ekonomikos augimui. Tai yra Lietuvos energetikos sektoriaus vizija ateityje. Vandenilio energetikos technologijos gali veiksmingai prisidėti prie šios vizijos gyvendinimo.

LIETUVOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS STRATEGIJA, TIKSLAI IR VEIKLOS Moksliniai tyrimai Lietuvoje Šiuo metu Lietuvoje vykdomi moksliniai tyrimai bei mokymai, susiję su vandenilio energetikos technologijomis. Pagrindiniai šių veiklų vykdytojai yra valstybiniai universitetai bei mokslinių tyrimų institutai. Pagrindiniai tyrimai yra orientuoti į vandenilio gavybą, saugojimą bei kuro elementų gamybą ir testavimą. Šių tyrimų tikslas yra įdiegti inovatyvias medžiagas ir įrenginius į vandenilio energetikos rinką, daugiausia į portatyvius įrenginius. Be to, svarstoma galimybė dalyvauti kombinuotų energetinių sistemų (vėjo energetika + vandenilio energetika) demonstraciniuose projektuose.

LIETUVOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS STRATEGIJA, TIKSLAI IR VEIKLOS Vandenilio energijos technologijų įvedimas į rinką. n Už vandenilio energijos technologijų įvedimą į rinką yra atsakingas pirmiausia verslo sektorius, kuris tegali užtikrinti reikiamas investicijas. Todėl Lietuva turi imtis priemonių, kurios sudarytų sąlygas pritraukti privataus kapitalo investicijas ir naudai iš vandenilio energijos technologijų gauti ateityje.

LIETUVOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS STRATEGIJA, TIKSLAI IR VEIKLOS Vandenilio energijos technologijų įvedimas į rinką. Lietuva jau turi patirties atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinime. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių taisykles, o Seimas priėmė naujos redakcijos Biokuro įstatymą. Siekiant sukurti patrauklią aplinka privataus kapitalo investicijoms į vandenilio energijos technologijas, jos turi būti plėtojamos lygiagrečiai su atsinaujinančiais energijos šaltiniais.

LIETUVOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS STRATEGIJA, TIKSLAI IR VEIKLOS Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platforma įkurta 2006 m. birželio 12 d. Dvylika partnerių pasirašė Jungtinės veiklos (bendradarbiavimo) sutartį, kuria buvo įsteigta Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platforma. Partneriai atstovauja verslo sektorių ir mokslo institucijas.

LIETUVOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS STRATEGIJA, TIKSLAI IR VEIKLOS Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos partneriai: 1. Vandenilio energetikos asociacija. 2. Lietuvos energetikos institutas. 3. Kauno Technologijos Universitetas. 4. Vytauto Didžiojo Universitetas. 5. Vilniaus Universitetas. 6. Uždaroji akcinė bendrovė „Achema Hidrostotys“. 7. Uždaroji akcinė bendrovė „Norta“. 8. Uždaroji akcinė bendrovė „Energenas“. 9. Uždaroji akcinė bendrovė „Sklypo Energija“. 10. Individuali įmonė „Acetilenas”. 11. Viešoji įstaiga „Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas“. 12. Uždaroji akcinė bendrovė „Veroloda“.

LIETUVOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS STRATEGIJA, TIKSLAI IR VEIKLOS Pagrindiniai Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos tikslai yra: 1. Integruoti Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų ūkį į Europos Sąjungos inovacinę ir ūkinę erdvę. 2. Skatinti Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų konkurencingumą, ekonominį augimą ir kelti užimtumo lygį.

LIETUVOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS STRATEGIJA, TIKSLAI IR VEIKLOS Pagrindiniai Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos uždaviniai yra: 1. Sukurti nacionalinę organizaciją, kuri suformuotų Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų plėtros viziją bei parengtų Strateginių tyrimų planą iki 2020 metų. 2. Užtikrinti mokslo ir verslo institucijų bendradarbiavimą vandenilio ir kuro elementų technologijų srityje, taip pat sudaryti prielaidas efektyviam Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų ūkio dalyvavimui Europos Sąjungos ūkinėje erdvėje bei šio ekonomikos sektoriaus technologiniam, vadybiniam modernizavimui.

LIETUVOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS STRATEGIJA, TIKSLAI IR VEIKLOS 3. Sukurti ilgalaikę vandenilio ir kuro elementų technologijų plėtros strategiją. Strategija turi būti suformuluota trišaliu pagrindu (verslas, mokslo institucijos ir vyriausybė). Šios strategijos pagrindu siekti koordinuoto viešų ir privačių išteklių pasiskirstymo vandenilio ir kuro elementų technologijų plėtros užtikrinimui. 4. Išskirti Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų konkurencinius privalumus Europos Sąjungos ir pasaulinės rinkų atžvilgiu. 5. Pritraukti reikalingus ilgalaikius išteklius Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų konkurencinio privalumo suformavimui ir išplėtimui. 6. Sudaryti prielaidas Lietuvos mokslo ir verslo sektoriams užimti nišas Europos Sąjungos ir pasaulinėje vandenilio ir kuro elementų technologijų rinkose.

LIETUVOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS STRATEGIJA, TIKSLAI IR VEIKLOS 7. Užtikrinti Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų plėtros strateginių suderinamumą su Europos Sąjungos vandenilio ir kuro elementų tikslų technologijų strategine plėtra, kuri formuojama Europos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformoje bei kituose strateginiuose Europos Sąjungos dokumentuose. 8. Siekti, kad Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų plėtros prioritetai būtų įtraukti į Europos Sąjungos plėtros prioritetus bei Europos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos dokumentus. 9. Užimti vieną iš lyderiaujančių pozicijų Europos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformoje.

LIETUVOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS STRATEGIJA, TIKSLAI IR VEIKLOS 10. Nustatyti vandenilio ir kuro elementų technologijų vidutinės trukmės ir ilgalaikius mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tikslus ir identifikuoti pagrindines veiklas šiems tikslams pasiekti. 11. Identifikuoti iššūkius ir veiksmus, susijusius su švietimo ir mokymų organizavimu siekiant išlaikyti esamus ir išplėsti ratą aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie gali užtikrinti efektyvų šio sektoriaus technologijų įgyvendinimą. 12. Užtikrinti kuo platesnį dialogą su įvairiais rinkos dalyviais, kad būtų galima nuolat identifikuoti jų poreikius ir lūkesčius bei atsižvelgti į juos nustatant ir įgyvendinant Strateginį tyrimų planą.

LIETUVOS VANDENILIO IR KURO ELEMENTŲ TECHNOLOGIJŲ PLATFORMOS STRATEGIJA, TIKSLAI IR VEIKLOS Svarbiausios Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos veiklos sritys: 1. Dalyvavimas daugiašaliuose mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros tyrimuose, finansuojamuose nacionalinių, Europos Sąjungos ar trečių šalių fondų, bei europinių kompetencijos ašių kūrimas vandenilio ir kuro elementų technologijų vystymui. 2. Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų poreikių ir modernizavimo rezultatų viešinimas nacionaliniu, Europos Sąjungos ir tarptautiniu mastu. 3. Didesnės pridėtinės vertės kūrimo projektų įgyvendinimas vandenilio ir kuro elementų technologijų sektoriuje, naudojant technologines ir vadybines naujoves. 4. Aukštos kvalifikacijos inžinierių ir personalo ruošimas darbui su vandenilio ir kuro elementų technologijomis.

Dalyvavimas nacionalinių, Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių fondųfinansuojamuose mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vystymo projektuose Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos partnerių veiklos Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos partneriai aktyviai dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose vandenilio ir kuro elementų technologijų tyrimų ir technologinės plėtros projektuose. Jų metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas vandenilio gavybos, saugojimo ir kuro elementų sistemų atskirų konstrukcinių elementų medžiagų tyrimams ir sintezei.

Dalyvavimas nacionalinių, Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių fondų finansuojamuose mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vystymo projektuose Tarptautinės energetikos agentūros vandenilio taikymo sutartis Lietuvos energetikos institutas yra koordinatorius tyrimų ir technologinės plėtros veiklų, susijusių su vandenilio energijos technologijomis Lietuvoje. Nuo 2000 m. Lietuvos energetikos institutas yra Tarptautinės energetikos agentūros vandenilio taikymo sutarties narys.

Dalyvavimas nacionalinių, Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių fondų finansuojamuose mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vystymo projektuose Aukštos kokybės mokslinių tyrimų tinklą, jungiantį nanomokslo, medžiagotyros ir energetikos tyrimus Lietuvoje Lietuvos energetikos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas, Puslaidininkių fizikos institutas, Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas ir Mokslininkų sąjungos institutas, kartu su partneriais iš Europos Sąjungos sukūrė Aukštos kokybės mokslinių tyrimų tinklą, jungiantį nanomokslo, medžiagotyros ir energetikos tyrimus Lietuvoje, kuris yra finansuojamas iš 6– tosios Bendrosios Programos (6 BP) ir nacionalinių fondų lėšų. Šio projekto tikslas yra suderinti nacionalines veiklas kuriant nanomedžiagas, skirtas vandenilio energetikos technologijoms ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą.

Dalyvavimas nacionalinių, Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių fondų finansuojamuose mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vystymo projektuose Vandenilio saugojimo tyrimų mokymo tinklas. Lietuvos energetikos institutas ir Vytauto Didžiojo universitetas, kartu su Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro Energetikos institutu ir kitais partneriais iš Europos Sąjungos, dalyvauja Europos tyrimų mokymo tinkle: Vandenilio saugojimo tyrimų mokymo tinklas. Šis projektas yra susijęs su nanokristalinių Mg-Ni-H hidridų, gautų panaudojant jonines/plazmines technologijas, gavimu ir charakterizavimu.

Dalyvavimas nacionalinių, Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių fondų finansuojamuose mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vystymo projektuose HYSIC projektas – skatinant tarptautinį bendradarbiavimą vandenilio saugojimo veikloje Lietuvos energetikos institutas kartu su partneriais iš Europos Sąjungos dalyvauja HYSIC projekte – skatinant tarptautinį bendradarbiavimą vandenilio saugojimo veikloje pagal 6 -ąją Bendrąją programą. Šis projektas yra finansuojamas iš 6–tosios Bendrosios programos ir nacionalinių fondų lėšų.

Dalyvavimas nacionalinių, Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių fondų finansuojamuose mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vystymo projektuose Nauji metalų hidridai, skirti vandenilio saugojimui (2000 -2006 m. ) ir (2007 -2010 m. ) Taip pat Lietuvos energetikos institutas dalyvauja Šiaurės šalių energetikos tyrimo programos tinkle: Nauji metalų hidridai, skirti vandenilio saugojimui (2000 -2006 m. ) ir (2007 -2010 m. ).

Dalyvavimas nacionalinių, Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių fondų finansuojamuose mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vystymo projektuose Tyrimų plano įgyvendinimo dokumentas 2007– 2015 metams Europinė vandenilio ir kuro elementų technologijų platforma rengia tyrimų plano įgyvendinimo dokumentą 2007– 2015 metams, kuriame išskiriamos keturios prioritetinės plėtros ir inovacijų kryptys pabrėžiančios veiksmus, kuriuos būtina atlikti siekiant įgyvendinti Europos vandenilio ir kuro elementų platformos tikslus iki 2020 metų. Prioritetinės plėtros ir inovacijų kryptys yra:

Dalyvavimas nacionalinių, Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių fondų finansuojamuose mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vystymo projektuose H 2 autotransportas ir infrastruktūra: išvystyti autotransporto ir infrastruktūros technologijas, kad iki 2015 metų būtų pradėtas vandenilio autotransporto komercializavimas. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas kaštų mažinimui, pagrindinių komponentų (polimerinių mainų membranų kuro elementų ir vandenilio saugojimo sistemų) vystymui, infrastruktūros sukūrimui. 2. Ekologiška vandenilio gavyba: pasiekti, kad 2015 metais 10 -20 % vandenilio gavybos procesų metu į aplinką nebūtų išskiriama CO 2 dujų. Artimoje ateityje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas žemų temperatūrų vandens elektrolizės sistemoms, tuo tarp ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti sukurta centralizuota, šiltnamio dujų neišskirianti, vandenilio gavybos sistema. 1.

Dalyvavimas nacionalinių, Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių fondų finansuojamuose mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vystymo projektuose 3. Kuro elementai kombinuotai šiluminės ir elektros energijos gavybai: vystyti visų trijų pagrindinių tipų (polimerinių mainių membranų, kieto oksido elektrolito ir lydyto karbonato elektrolito) kuro elementų sistemas, kad 2015 metais bendras veikiančių sistemų pajėgumas siektų 1 GW. 4. Pirmieji komerciniai kuro elementai nešiojamų prietaisų ir kitoms perspektyvioms rinkoms: išryškinti Europos pajėgumus kuro lementų gamybos srityje, sudaryti palankias politines sąlygas ir kitaip skatinti pirmųjų komercinių kuro elementų produktų kūrimą ir pateikimą rinkai, kad 2010 metais būtų parduodama tūkstančiai komercinių kuro elementų sistemų.

Dalyvavimas nacionalinių, Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių fondųfinansuojamuose mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vystymo projektuose Kompetencijos poliai: Mažoms šalims, tokioms kaip Lietuva, rekomenduojama įgyvendinti strategiją, paremtą specializacija ir plačiu tarptautiniu bendradarbiavimu. Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platforma sieks sukurti šiuos kompetencijos polius: 1. Pirmosios Europos Sąjungos prioritetinės veiklos kryptyje – transporto poreikiams skirtų kietakūnių vandenilio saugojimo medžiagų sintezė, didžiausią dėmesį skiriant magnio, aliuminio ir jų lydinių hidridams.

Dalyvavimas nacionalinių, Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių fondųfinansuojamuose mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vystymo projektuose 2. Trečiosios Europos Sąjungos prioritetinės veiklos kryptyje – kieto kūno oksido kuro elementams skirtų medžiagų formavimas joninio bombardavimo (daugiausia plazminėmis) technologijomis ir jų testavimas. 3. Ketvirtosios ES Europos Sąjungos prioritetinės veiklos kryptyje – sukurti kompleksinę vandenilio saugojimo kietakūniame hidride ir kieto oksido kuro elementų sistemą, kuri galėtų būti pateikiama

Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos plėtros strategija (vizija) žinių apie vandenilio ir kuro elementų technologijas viešinimo srityje Europos Komisija savo pasiūlyme dėl Europos Sąjungos septintosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinių veiklų programos (2007 -2013) akcentuoja, jog žinių sklaida ir jų panaudojimas yra pagrindinė Europos mokslinių tyrimų veiklos pridėtinė vertė ir būtina imtis priemonių, kad pramonė, politikai ir visuomenė daugiau naudotųsi šiais rezultatais.

Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos plėtros strategija (vizija) žinių apie vandenilio ir kuro elementų technologijas viešinimo srityje Pagrindiniai vandenilio ir kuro elementų technologijų viešinimo ir žinių apie jas sklaidos tikslai: 1. Gerinti visuomenės supratimą apie vandenilio ir kuro elementų technologijas. 2. Informuoti vyriausybę apie naujas vandenilio ir kuro elementų technologijas ir galimą jų taikymą. 3. Informuoti smulkaus ir vidutinio verslo įmones bei pramonę apie sukurtas naujas vandenilio ir kuro elementų technologijas ir

Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos plėtros strategija (vizija) žinių apie vandenilio ir kuro elementų technologijas viešinimo srityje Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos visuomenės supratimo gerinimo strategija bus nukreipta į tris pagrindines auditorijas: 1. Smulkaus ir vidutinio verslo įmones bei pramonę. 2. Visuomenę. 3. Vyriausybę.

Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos plėtros strategija (vizija) žinių apie vandenilio ir kuro elementų technologijas viešinimo srityje Žinių apie vandenilio ir kuro elementų technologijas sklaidai numatytos šios priemonėmis: 1. Viešos paskaitos. 2. Straipsniai mokslo populiarinimo žurnaluose. 3. Straipsniai moksliniuose žurnaluose. 4. Internetas. 5. Bendravimas tarp iniciatyvinių grupių. 6. Seminarai. 7. Renginiai, konferencijos.

Teisės aktai ir standartai Įvedant į rinką vandenilio energetikos technologijas labai svarbu parengti ir patvirtinti teisės aktus ir standartus, susijusius su techniniais vandenilio energijos technologijų aspektais.

Teisės aktai ir standartai Reglamentavimas Europos ir nacionaliniu mastu Nacionaliniu mastu tvirtinami teisės aktai turi aiškiai apibrėžti administracinius ir technologinius reikalavimus, keliamus vandenilio energetikos technologijų instaliavimui. Antra svarbi problema įstatymų leidybos srityje yra vandenilio energetikos įrenginių konstravimo bei valdymo ir atitinkamos infrastruktūros kūrimo reglamentavimas Europos mastu, siekiant sudaryti sąlygas suderinto tarp Valstybių Narių teisinio reglamentavimo perkėlimui į nacionalinį lygmenį.

Teisės aktai ir standartai Standartų sąvadų ir standartų kūrimo iniciatyvinė grupė Prie Europos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos yra sukurta teisės aktų, standartų sąvadų ir standartų kūrimo iniciatyvinė grupė, kurios tikslas sukurti veiksmų planą, kuriuo siekiama supaprastinti ir pagreitinti konkurencingų versle teisės aktų, standartų sąvadų ir standartų, atitinkančių visuomenės saugumo ir vandenilio ir kuro elementų naudojimo reikalavimus, įgyvendinimą.

Teisės aktai ir standartai Netolimoje ateityje standartai turi būti numatyti ir taikomi šioms technologijoms: (1) sensoriams; (2) elektrolizeriams; (3) kuro elementams; (4) Kuro jungiamiesiems elementams; (5) kuro rezervuarams; (6) kuro papildymo stotims; (7) padidintos rizikos įrenginiams: slėgio reduktoriams, (8) uždaromiesiems vožtuvams, slėgio reguliatoriams; (9) mažų matmenų dujų riformingo įrangai; (10) vandenilio saugojimo technologijoms.

Aukštos kvalifikacijos inžinierių ir darbuotojų, reikalingų vandenilio technologijų pramonės plėtrai, ruošimas Visų lygių mokymo programos. Šių programų pagrindinis tikslas – teikti žinias apie vandenilio technologijas visuomenei bei ruošti inžinierius. Kadangi šiuo metu vandenilis nėra plačiai naudojamas, šioje srityje dirba ribotas kiekis specialistų. n Todėl labai svarbu sukurti universitetines programas skirtas vandenilio energetikos n technologijų specialistų rengimui.

Aukštos kvalifikacijos inžinierių ir darbuotojų, reikalingų vandenilio technologijų pramonės plėtrai, ruošimas Numatytos vandenilio ir kuro elementų technologijų mokymo ir praktinio ugdymo programos turi būti nukreiptos į įvairias suinteresuotas auditorijas ir tenkinančios jų poreikius. Pagrindinės tikslinės auditorijos yra: 1. Mokyklos. 2. Akademinė bendruomenė ir mokslinių tyrimų institucijos. 3. Prekybos ir pramonės įmonės. 4. Valdžios institucijos.

Aukštos kvalifikacijos inžinierių ir darbuotojų, reikalingų vandenilio technologijų pramonės plėtrai, ruošimas Regioninis švietimo centras n Europos vandenilio ir kuro elementų mokymų ir praktinio ugdymo programoje teigiama, kad konkrečiai mokymo ir praktinio ugdymo veiklai turėtų būti steigiami Europos vandenilio ir kuro elementų mokymų ir praktinio ugdymo centrai. Šie centrai turėtų įsikurti pietų, vakarų, šiaurės, rytų ir vidurio Europoje. n Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platforma sieks įkurti regioninį švietimo centrą, kuriame būtų rengiami vandenilio energetikos technologijų specialistai. Šiame centre būtų rengiami ne tik aukšto lygio ekspertai, bet ir siekiama ugdyti visuomenę bei supažindinti ją su vandenilio energetikos technologijomis.

Aukštos kvalifikacijos inžinierių ir darbuotojų, reikalingų vandenilio technologijų pramonės plėtrai, ruošimas Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos partneriai turi nemažos patirties švietimo ir ugdymo veikloje. Nuo 2004 metų Lietuvos energetikos institutas dalyvauja Marijos Kiuri tyrimų mokymų tinkle Vandenilio saugojimo tyrimų mokymų tinklas. 2. 3 lentelėje yra išvardinti visi Vandenilio saugojimo tyrimų mokymų tinklo dalyviai.

Aukštos kvalifikacijos inžinierių ir darbuotojų, reikalingų vandenilio technologijų pramonės plėtrai, ruošimas

Aukštos kvalifikacijos inžinierių ir darbuotojų, reikalingų vandenilio technologijų pramonės plėtrai, ruošimas Pagrindiniai Vandenilio saugojimo tyrimų mokymų tinklo tikslai yra integruoti vandenilio saugojimo mokslinių tyrimų ir plėtros veiklas ir padėti Europos Sąjungai tapti lydere vandenilio saugojimo srityje. Esminiai Vandenilio saugojimo tyrimų mokymų tinklo uždaviniai: 1. Pateikti ir vertinti inovatyvius vandenilio saugojimo metodus inžinerinio dizaino požiūriu. Šiuo atveju tikslas yra prisiimti kontroliuojamą nesėkmės riziką, ją subalansuojant su technologinio proveržio galimybe. 2. Sudaryti sąlygas naujoms vandenilio saugojimo medžiagoms pereiti iš mokslinių tyrimų į pramoninių prototipų fazę. 3. Siekti kuo sparčiau pritaikyti mokslinių tyrimų rezultatus atitinkamiems inžineriniams taikymams. 4. Garantuoti, jog pagrindiniai moksliniai tyrimai atsižvelgia į pramonės poreikius, ekonomines ir socialines sąlygas.

Aukštos kvalifikacijos inžinierių ir darbuotojų, reikalingų vandenilio technologijų pramonės plėtrai, ruošimas Lietuvos energetikos institutas ir Vytauto Didžiojo universitetas gavo Europos struktūrinių fondų paramą vandenilio ir kuro elementų technologijų mokymams. Šie mokymai skirti magistrantūros ir doktorantūros studijoms.

APIBENDRINIMAS

Europos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos vaidmuo įgyvendinant Europos Sąjungos strateginius tikslus Vandenilio ir kuro elementų technologijų platforma, atstovaudama viešuosius ir privačius interesus, gali ženkliai prisidėti prie šių Europos Sąjungos viešosios politikos tikslų: 1. Europos Sąjungos priklausomybės nuo išorinių energijos šaltinių tiekimo mažinimas. 2. Energijos šaltinių įvairovė. 3. Konkurencingumo didinimas. 4. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas. 5. Iki 2020 metų pakeisti 20 % įprastinio kuro alternatyviu kuru. 6. Siekti, jog 3 % bendro vidaus produkto būtų skiriama moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai. 7. Pramonės šakų dalyvavimas mokslinių tyrimų projektuose. 8. Tvarioji plėtra. 9. Technologijų virsmas konkrečiais produktais, rinkomis arba darbo vietomis.

Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos tikslai Pagrindiniai Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos tikslai yra: 1. Skatinti Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų plėtrą, vystant mokslinius tyrimus bei investuojant į specialistų ruošimą bei visuomenės švietimą. 2. Prisidėti formuojant teisines bei ekonomines prielaidas atsirasti Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų ūkiui ir jam susiformavus integruoti jį į Europos Sąjungos inovacinę ir ūkinę erdvę.

Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos plėtros strategija (vizija) mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos dalyvių pagrindinis tikslas yra sukurti kompetencijos polius šiose srityse: 1. Transporto poreikiams skirtų kietakūnių vandenilio saugojimo medžiagų sintezė, didžiausią dėmesį skiriant magnio, aliuminio ir jų lydinių hidridams. 2. Nanokristalinės medžiagos kieto kūno oksido kuro aktyviems elementams. Šios medžiagos bus naudojamos kuro elementams dirbantiems kombinuotame šiluminės ir elektros energijos gavybos cikle. 3. Sukurti kompleksinę vandenilio saugojimo kietakūniame hidride ir kieto oksido kuro elementų sistemą, kuri galėtų būti pateikiama kaip produktas ankstyvosioms vandenilio energetikos technologijų rinkoms. 4. Sukurti ir įdiegti demonstracinę sistemą, kurioje kartu būtų realizuota vandenilio ir vėjo energetika.

Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos plėtros strategija (vizija) žinių apie vandenilio ir kuro elementų technologijas viešinimo srityje Skleisdama informaciją apie vandenilio ir kuro elementų technologijas įvairioms interesų grupėms Lietuvoje, Vandenilio ir kuro elementų technologijų platforma siekia sudaryti sąlygas kurtis stipriai, žiniomis paremtai vandenilio ir kuro elementų technologijų pramonei, perduoti žinias iš mokslinių tyrimų institucijų verslo įmonėms, visuomenei ir politinius sprendinius priimantiems asmenims. Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platforma siekdama įgyventi anksčiau minėtus tikslus ketina: 1. Vykdyti viešinimo veiklas: skaityti viešas paskaitas, publikuoti straipsnius mokslo populiarinimo ir moksliniuose žurnaluose, organizuoti seminarus, renginius, konferencijas, skirtus įvairioms interesų grupėms, skelbti naujausias žinias internetiniame puslapyje. 2. Dalyvauti demonstraciniuose projektuose kartu su verslo ir viešuoju sektoriais.

Didesnės pridėtinės vertės projektų įgyvendinimas Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos strategijoje (vizijoje) Įvedant į rinką vandenilio energetikos technologijas labai svarbu parengti ir patvirtinti nacionalinius teisės aktus, standartų sąvadus ir standartus, susijusius su techniniais vandenilio energijos technologijų aspektais. Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platforma sieks Lietuvoje parengti teisės aktus, standartų sąvadus ir standartus užtikrinančius visuomenės saugumą ir atitinkančius Europos Sąjungos keliamus reikalavimus.

Didesnės pridėtinės vertės projektų įgyvendinimas Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos strategijoje (vizijoje) Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos strategija (vizija) švietimo ir praktinio ugdymo kryptyje Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platforma siekia sukurti vandenilio ir kuro elementų technologijų mokymų programas bei jas suderinti su Europos Sąjungos reikalavimais. Siekdama aukščiau nurodytų tikslų Lietuvos vandenilio ir kuro elementų technologijų platforma turi: 1. Sukurti regioninį švietimo centrą, kuriame būtų rengiami inžinieriai bei personalas darbui su vandenilio ir kuro elementų technologijomis. 2. Dalyvauti Europos vandenilio ir kuro elementų technologijų platformos švietimo ir praktinio ugdymo iniciatyvinėje grupėje.