Tarptautin ekonomika vadas Tarptautins ekonomikos objektas Tarptautini ekonomini

Tarptautinė ekonomika - įvadas Tarptautinės ekonomikos objektas • Tarptautinių ekonominių ryšių teorinės koncepcijos • Koncepcijų panaudojimas tarptautinių ekonominių santykių analizėje ir praktikoje Mikroekonomikos tikslas – individų ir įmonių veiklos rinkoje analizė. Makroekonomikos tikslas – šalies ekonomikos funkcionavimo analizė. TE tikslas – supažindinti studentus su svarbiausiais tarptautinės ekonomikos klausimais, tarptautinių ekonominių santykių teoriniais pagrindais ir pagrindinėmis šiuolaikinėmis užsienio prekybos ir tarptautinių finansų tendencijomis ir problemomis. Globalizavimo laikais išorės ekonominiai ryšiai sudaro svarbią valstybės bei verslo sprendimų dalį. TE svarba: • su TE susiduriame kasdien - importuojamų prekių vartojimas, valiutų kursai. • šios studijos dar niekad nebuvo tokios aktualios kaip dabar, nes atskirų šalių ekonomikos kaip niekad tarpusavyje susijusios. • ypač svarbūs tarptautiniai ekonominiai ryšiai mažoms šalims, ką parodė giliausia pokario metų krizė. • mūsų gerovė labai priklauso ir nuo šalies įmonių eksporto ar įplaukiančių užsienio investicijų.

Tarptautinė ekonomika - įvadas Tarptautinė ekonomika nagrinėja šiuos klausimus tarptautiniame lygyje: • • prekių ir paslaugų judėjimas tarp šalių gamybos veiksnių paskirstymas ir judėjimas tarp šalių gamybos veiksnių panaudojimo įvairiose šalyse efektyvumas tarptautiniai ekonominio augimo veiksniai – pasaulinė rinka, pasaulinės kainos, užsienio prekybos sąlygos Plėtojantis pasaulinei ekonomikai mažėja ribos tarp šalių, o nacionalinės rinkos daugeliui prekių ir paslaugų virsta tarptautinėmis. Bet • Kai kurių prekių ir paslaugų rinkos išlieka nacionalinės (žemė, dalis paslaugų) • Valstybių suverenitetas riboja darbo jėgos, kapitalo ir prekių bei paslaugų judėjimą • Kai kurių valstybių suartėjimą riboja dideli atstumai

Tarptautinė ekonomika - įvadas Klausimai, į kuriuos atsakymą gali duoti TE studijos: • Ar šaliai verta riboti importą ir remti eksportą? • Kodėl nežiūrint į tai, kad Lietuvoje cukrus brangesnis nei kitose šalyse, jis eksportuojamas? • Kodėl Lietuvos siuvėjai bijojo 2005. 1. 1? • Kodėl Rusija riboja lietuviškų sūrių importą ir ar ji gali tą daryti? • Kodėl svyruoja daugumos valiutų kursai? • Ar bus artimiausiu metu devalvuotas litas? • Kaip ekonomikos nuosmukis JAV įtakoja Lietuvos ekonomiką? • Kada Lietuvos ekonomika pasieks ES ekonomikos vidurkį? • Kodėl kilo dabartinė finansinė krizė? • Kodėl ji globali? • Pirk prekę lietuvišką?

Tarptautinė ekonomika - įvadas TE kursas apima šiuos pagrindinius klausimus: • Globaliniai tarptautinės ekonomikos procesai. • Tarptautinės prekybos teoriniai pagrindai. • Užsienio prekybos politika. • Muitai tarptautinėje prekyboje. • Netarifinės užsienio prekybos kliūtys. • Tarptautinė prekybos politika šiuolaikinėmis sąlygomis. • Mokėjimo balansas ir jo subalansavimo problema. • Tarptautinis gamybos veiksnių judėjimas. • Kapitalo ir darbo mobilumas. • Šiuolaikinė valiutos sistema. • Valiutų rinkos ir valiutų kursas. • Šiuolaikinė valiutų kursų politika.

Tarptautinė ekonomika - įvadas Tarptautinės ekonomikos kurso loginė struktūra: Tarptautinės prekybos principai • Prekyba yra istoriškai pirmoji tarptautinių ekonominių santykių forma • Prekyba – svarbus augimo veiksnys • “Prekiauk arba mirk” arba “Prekiauk arba būk neturtingas” • Laisva prekyba ir protekcionizmas Gamybos veiksnių judėjimas – alternatyva prekybai • Laisvas darbo jėgos judėjimas – vis dar ribojamas • Laisvas kapitalo judėjimas – jau buvo ne problema, bet vėl tapo problema Tarptautiniai valiutiniai santykiai • Valiutų istorinė raida • Valiutų kursai ir jų kitimo veiksniai • Valiutų rinkos • Pasaulinė valiuta

Tarptautinė ekonomika - įvadas Šiuolaikiniai pasaulio ekonomikos plėtros bruožai: • Pasaulinė prekyba auga sparčiau nei pasaulinė gamyba • Tiesioginės užsienio investicijos auga sparčiau nei pasaulinė prekyba • Didėja tarptautinių kapitalo rinkų vaidmuo • Didėja tarptautinių bendrovių vaidmuo • Didėja pasaulio valstybių tarpusavio ekonominė priklausomybė • Stiprėja tarptautinės ekonominės politikos koordinavimas • Daugėja regioninių prekybos blokų • Mažėja prekyba tarp industrinių ir besivystančių šalių • Besivystančios šalys eksportuoja žemės ūkio ir gavybinės pr. gaminius • Atsilikimas tarp industrinių ir besivystančių šalių • Didėja prekyba apdirbamosios pramonės gaminiais • Atsirado naujos industrinės valstybės • Didėja Kinijos ir Indijos dalis pasaulinėje ekonomikoje • Kapitalo judėjimas be kliūčių veda prie ekonominių krizių • ? ? ? ?

Tarptautinė ekonomika - įvadas

Growth in volume of world merchandise trade and GDP, 2000 -11 Annual % change Figures for 2011 are projections. Source: WTO Secretariat.

Tarptautinė ekonomika - įvadas

Tarptautinė ekonomika - įvadas

Tarptautinė ekonomika - įvadas Merkantilizmas - pirmoji TE doktrina, teoriškai aiškinanti prekybą 1500 - 1750 m. , kai Europa pakilo iš viduramžių stagnacijos (Ž. Kolberas, V. Peti, T. Munas) To laikotarpio socialinė ir ekonominė apžvalga. • Žemės ūkis - pagrindinis pragyvenimo šaltiniu 80 -90 procentų gyventojų. • Pramoninė gamyba daugiausia vyko amatininkų ir valstiečių namuose, toliausiai buvo pažengusi tekstilė, kalnakasyba ir ginklų gamyba. • Užsienio prekyba. Prekyba apsiribojo miestais, tolesniais atstumais būdavo vežami tik grūdai, sūdyta žuvis, oda, ginklai, kailiai, papuošalai. Užsienio prekyba - su kolonijomis. Prekyba tarp šalių paspartėjo tik 16 a. pabaigoje. Tam įtakos turėjo 3 priežastys: • intelektualinis atgimimas (nauji mokslo atradimai); • nauji geografiniai atradimai (užkariauta Amerika ir kitos šalys); ir • gyventojų kiekio augimas (1300 m. Vakarų Europoje 53, 1600 m. - 70 mln. žm. ). Svarbiausi to meto reiškiniai: • kapitalistų klasės atsiradimas ir augimas. • valstybių atsiradimas ir stiprėjimas (15 a. pabaigoje buvo centralizuotos Ispanija, Anglija ir Prancūzija, dar po šimto metų Olandija ir kitos valstybės).

Tarptautinė ekonomika - įvadas Merkantilistinės minties pagrindai: Statinis pasaulio ir jo išteklių supratimas • Buvo manoma, kad esant ribotiems ištekliams (teritoriniams, gamtiniams, kariniams, darbo jėgos), vienintelis kelias šaliai juos išplėsti yra arba juos surasti pirmiems, arba atimti iš kitų šalių. Valstybės galios doktrina • Pagrindinis kiekvienos valstybės tikslas buvo bet kuriomis priemonėmis stiprinti valstybės galią. Tam, kad šalis galėtų būti stipri kariškai, ji turi būti stipri ekonomiškai. Griežto reguliavimo būtinumas • Siekiant užtikrinti stiprią karinę ir ekonominę valstybės galią, buvo būtinas griežtas ekonomikos reguliavimas. Bet kuri ekonominė veikla turėjo būti pajungta valstybės interesams. Prekybos balanso teorija • Buvo manoma, kad valstybė gali laimėti iš užsienio prekybos tik tuo atveju, kai ji turi teigiamą prekybos balansą, t. y. kai daugiau eksportuoja nei importuoja. Kadangi turtu daugiausiai buvo laikomas auksas, tai esant teigiamam prekybos balansui šalys skolininkės turėdavo skirtumą padengti auksu.

Tarptautinė ekonomika - įvadas Merkantilistinės prekybos politikos priemonės Remiantis prekybos balanso teorija logiškai sekė, jog: • eksporto vertė turi būti kuo didesnė. • importą reikėtų riboti, tačiau žaliavų importas buvo galimas. Prekybos reguliavimo priemonės: Aukso ir sidabro luitų eksporto uždraudimas. Eksportas turi būti subsidijuojamas, o importas ribojamas muitais Prekybos monopolija. Tiesioginis prekybos reguliavimas (leidimai kryptims ir kompanijoms). • Laivybos reguliavimas. • Kolonijinės sistemos politika. • Pramonės reguliavimas. • •

Tarptautinė ekonomika - įvadas Merkantilistų požiūris į darbo jėgą: • Svarbu, kad sparčiai augtų gyventojų skaičius. • Atlyginimas už darbą turėtų būti kuo mažesnis. D. Hume kritikavo merkantilistų teiginį, kad turto kaupimas – tai aukso kaupimas. Teigiamas balansas turi ir neigiamų pasekmių, nes sukelia pinigų pasiūlos padidėjimą, o dėl to kyla kainos ir darbo užmokestis. Tai sumažina šalies prekių konkurencingumą ir gamintojų pelnus. Todėl žūt būt siekti išlaikyti teigiamą prekybos balansą netikslinga. Merkantilizmas paliko reikšmingą indėlį į prekybos teoriją ir praktiką: • Parodė prekybos naudą ekonomikos plėtrai. • Sukūrė prekybos politikos priemones - rinkos apsaugos, eksporto skatinimo. • Atskleidė valstybės vaidmenį reguliuojant užsienio prekybą. Deja, merkantilistai niekaip nenorėjo suprasti, kad iš prekybos gali laimėti abi prekybos partnerės, o ne vien eksportuojanti šalis. Merkantilizmą pakeitė individualizmas ir klasikinė ekonominė teorija (A. Smith, D. Ricardo). Ekspansijos doktriną pakeitė laisvos prekybos doktrina.