Pieimas smlyje Kai iekome kako NAUJO Pieimas smlyje

Piešimas smėlyje Kai ieškome kažko. . . NAUJO

Piešimas smėlyje Kodėl smėlyje?

Piešiant smėlyje (Lenore Steinhardt, 2001) Smėlis kaip dailės priemonė vaikams gali asocijuotis su tuo, kas paslėpta, nematoma, nes smėlį vaikai suvokia kaip medžiagą, kuri turi išorinę ir vidinę dalis.

Piešiant smėlyje (Lenore Steinhardt, 2001) Smėlis vaikams taip pat gali asocijuotis su žeme, žemės paviršiumi ir su tuo, kas yra po žeme. Lygiai taip pat kaip ir žmogaus kūnas- su tuo, kas yra jo viduje. Todėl, piešiant smėlyje, vaikui gali kilti asociacijos susijusios su tuo, kas yra jo viduje, t. y. patirtomis emocijomis.

Piešiant smėlyje (Lenore Steinhardt, 2001) Vaikas gali suvokti jam svarbius ryšius: 1) 2) 3) 4) jo ir kito žmogaus teritorijų ryšius. ryšį su vaikui svarbiais žmonėmis. ryšį su savimi. ryšius (santykius), užmegztus kelionėse.

Linijos smėlyje gali žymėti kelius, teritorijų ribas, kurie gali būti kelionių ir nenutrauktų ryšių simboliais.

Kelionių linijos ir teritorijų ribos “Kelionė pas mamą” “Mano ir piratų sala”

Rankų slėpimas smėlyje Smėlis kaip kūno paviršiaus simbolis, gali sukelti prisiminimus, susijusius su taktiliniu ryšiu su mama.

Rankų antspaudai Vaikai jau nuo dviejų metų mėgsta spalvinti savo delnus ir daryti jų antspaudus.

Atspaudai smėlyje Atspaudai palikti specialiai smėlyje, gali būti ne tik būdas papildyti, papuošti piešinį, bet ir vaiko noras simboliškai patvirtinti savo egzistavimą.

Atspaudai smėlyje Smėlis atstoja oro erdvę, kurioje, lyg plastinėje medžiagoje užfiksuojamas pats vaiko egzistavimo faktas. Vaikas lyg sako: “Tai – aš, aš egzistuoju”.

Atspaudai smėlyje

Nauja dailės priemonė SMĖLIO STALIUKAS

SMĖLIO STALIUKAS tai nauja ugdymo priemonė žaidimo, dailės ir terapijos srityse, nes. . .

Piešimas ant smėlio staliuko – tai būdas pradžiuginti vaikus

Suteikti jiems teigiamų emocijų

Tai naujas būdas kurti ir žaisti

improvizuoti ir vaidinti

kurti istorijas. . .

Smėlio staliukas – tai unikali galimybė piešti ir tiems, kurie mano, jog nemoka piešti, nes

Piešiniai ant smėlio visada yra gražūs

Piešimo smėlyje priemonės Piešti smėlyje galima : • Pagaliuku, • Teptuku (sausu), • Pirštais ar delnu, • Pučiant šiaudeliu, • Mentele ar net. . . traukinuko ratais.

Piešti smėlyje galima plonu pagaliuku ar plunksnele

Piešti smėlyje galima pirštais arba pilant smėlį srovele iš delno

Piešti smėlyje galima pučiant šiaudeliu

Piešti smėlyje galima įvairiomis kruopomis: manų kruopomis,

Piešti smėlyje galima įvairiomis kruopomis: kukurūzų kruopomis,

Piešti galima įvairiomis kruopomis: žirniais ir kt. natūraliomis augalinėmis priemonėmis, pav. linų sėklomis. . .

Informacija apie smėlio staliuką Smėlio staliukas yra piešimo, tapymo, žaidimo ir dailės terapijos priemonė. Tai – nedidelis, apvalios formos (47 cm skersmens), lengvas (2 kg), į nedidelį staliuką panašus (su kraštu smėliui sulaikyti), įvairiomis spalvomis šviečiantis vaikų ugdymui prietaisas.

Informacija apie smėlio staliuką Smėlio staliukas yra patogus vaikų kūrybai ir žaidimui. Jis gali būti dedamas tiek ant stalo, tiek ant kėdės ar net grindų.

Informacija apie smėlio staliuką Jo medinis korpusas ir šviesai pralaidus pagrindas yra pritaikytas piešti tiek sausuoju būdu (kruopomis), tiek šlapiuoju (dailės priemonėmis). Sklindanti šviesa sukuria linijų ir dėmių kontrastus bei subtilius tonus, kurie vaikus ne tik veikia terapiškai, bet ir skatina kurti.

Informacija apie smėlio staliuką Viduje yra įmontuoti šviesos diodai (RGB ledai), kurie maitinami nepavojinga 12 V įtampa. Smėlio staliukas skleidžia nekenkiančią akims šviesą ir naudoja tris kartus mažiau elektros energijos, negu dienos šviesos lempos. .

Informacija apie smėlio staliuką Spalvų valdymo blokelis (įmontuotas viduje) suteikia galimybę pasirinkti (pultelio pagalba) vieną iš 16 -os pagrindo apšvietimo spalvų ir reguliuoti spalvų pasikeitimų dažnį bei pasirinktos spalvos intensyvumą. Yra ir keturios papildomos automatiškai besikeičiančių spalvų programos

Piešimo smėlyje poveikis (hipotezės) • Terminės ir mechaninės smėlio kaip medžiagos savybės ir įvairių spalvų šviesa stimuliuoja regos ir lytėjimo pojūčius. • Smėlis, būdama minkšta, švelni, trapi, biri medžiaga, veikia terapiškai: atpalaiduoja, suteikia daugiau laisvės ir drąsos kurti išreikšti save. Piešiant smėlyje pasiekiamas tiesioginis terapinis efektas. • Piešimas smėlyje stimuliuoja ir aktualizuoja čia ir dabar jaučiamus bei užmirštus pojūčius. Tai padeda suvokti stebimus vaizdinius bei prisiminti su šiais vaizdiniais susijusius ankstesnius pojūčius.

Piešimo smėlyje poveikis (hipotezės) • Piešimas smėlyje suteikia galimybę vėl patirti laisvos ir nerūpestingos vaikystės teigiamus jausmus, kurie gali būti susiję su: vaidmenų pasirinkimu žaidžiant, su savęs teigimu brėžiant linijas, su savarankiškumu pasirenkant ar/ir įgyvendinant idėjas kuriant. • Žaidimas su smėliu padeda socialiai saugiu būdu išreikšti agresyvius, nepageidaujamus jausmus ir emocijas. • Skatina bendravimą su kitais. • Piešimas ar žaidimas smėlyje leidžia drąsiau eksperimentuoti, tyrinėti, tuo skatindamas didesnį pasitikėjimą savo veiksmais. • Piešimas ant smėlio staliuko leidžia patirti pasididžiavimo, laimėjimo, tikslo pasiekimo jausmus, kurie yra teigiamos savivertės ir Aš stiprinimo prielaida.

Piešimo smėlyje poveikis (hipotezės) • Suteikia galimybę greitai (lengvai pajudinant staliuką) sunaikinti, keisti ir kurti naujus vaizdinius, erdvines formas. O tai suteikia saugumo tada, kada vaikas nedrįsta parodyti savo piešinių. • Piešimas smėlyje padeda atsitraukti nuo dabartinių įspūdžių, atpalaiduoja ir skatina siekti gilesnio žvilgsnio į save, t. y. pažinti save. • Suteikia galimybę naujai išreikšti save. Tuo turtinama saviraiška, ieškoma savosios raiškos būdų.

Piešimo smėlyje poveikis (hipotezės) • Lavina nevalingąją vaizduotę, t. y. skatina be jokio specialaus ketinimo ką nors įsivaizduoti, atsirasti naujiems vaizdams (kurie, pav. kyla žiūrint į savo piešinį, klausantis vadovo pasakojimo ar pateikto klausimo). • Lavina valingąją vaizduotę, t. y. skatina kurti ar sudaryti naujus vaizdus, kurie gali įtraukti į kūrybinės veiklos procesą. Šio proceso rezultatas yra originalūs produktai (paveikslai, idėjos ir pan. ). • Skatina suvokti, jog galutinis kūrybinės veiklos rezultatas gali būti įvairios kokybės ar estetinės išvaizdos, kas padeda priimti savo kūrinį kaip vertingą produktą.

Literatūra 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. Dubowski, J. K. (2006). Vaizduotė ir kūryba: kolektyvinė pasąmonė vaizduojamajame mene. I –osios Dailės Terapijos Vasaros Mokyklos Lietuvoje, bendradarbiaujant VPU, LDTTA ir Roehampton Universitetui (Londonas), teorinių paskaitų medžiaga. Isserow, J. (Jungtinė karalystė )(2008). Simbolių tyrinėjimas. III –iosios Dailės Terapijos Vasaros Mokyklos Lietuvoje, bendradarbiaujant VPU, LDTTA ir Roehampton Universitetui (Londonas), teorinių paskaitų medžiaga. Kopytinas, A. (2006). K. G. Jungo ir analitinės psichologijos perspektyvos meno terapijoje: mandalos ir žaidimų su smėliu metodai. Seminaro medžiaga. Lapėnienė, A. (2005). Mokymo/si procesas mediacinėje priemonių sistemoje. Daktaro disertacija. Vytauto Didžiojo universitetas, p. 15 -20. Lebedeva, L. (2008). Dailės terapijos pagrindai ugdyme ir socialiniame darbe. Seminaro medžiaga. Leibmann, M. (2004). Dailės žaidimai ir grupės struktūros. T. Dalley. Dailė kaip terapija. Vilnius: Apostrofa, p. 187. Lowenfeld, V. , Brittain, W. L. (1964). Creative and Mental Growth. (nepublikuotas vertimo rankraštis) Oaklander, V. (2007). Langas į vaiko pasaulį. Kaunas Лебедева, Л. (2003). Практика арт-терапии: подходы, диагностика, система занятий. Санкт-Петербург: Речь. Штейнхард Л. (2001). Юнгианская песочная психотерапия. Санкт- Петербург: Питер. Эль Г. (2010). Человек играющий в песок. Санкт-Петербург: Речь.