Marcelijus Martinaitis Skaidres paruo Paulius Lapinskas Ig klass

Marcelijus Martinaitis Skaidres paruošė Paulius Lapinskas, Ig klasės mokinys.

Biografija Gimė 1936 Balandžio 1 dieną, Paserbenty, Raseinių rajone. Mirė 2013 Balandžio 5 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse. Marcelijus Martinaitis buvo Lietuvos poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Gervinių septynmetėje mokykloje, 1956 m. baigė Kauno politechnikumą. Dirbo ryšių techniku, laikraščio „Stalinietis“ redakcijoje. Baigė istorijos ir filologijos fakultetą ir t. t.

Kūryba Kūrybą ėmė skelbti nuo 1955 m. 1962 m. išėjo pirmasis eilėraščių rinkinys „Balandžio sniegas“. Svarbiausias poezijos motyvas – senosios, archajiškosios, kaimo pasaulėjautos susidūrimas su moderniu pasauliu ir žlugimas. Ši tema labai ryški bene žymiausiame M. Martinaičio kūrinyje „Kukučio baladės“. Išleido dešimt poezijos rinkinių, keletą eseistikos knygų, pjesių lėlių teatrui. M. Martinaičio kūryba išversta į daugiau nei keturiolika kalbų.

Kūriniai Marcelijus Martinaitis parašė daugybę kūrinių. Kadangi buvo poetas, rašė daugiausia eilėraščius. 2014 m. Raseinių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas Marcelijaus Martinaičio viešosio bibliotekos pavadinimas.

„Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ Vienas iš gražiausių M. Martinaičio kūrinių- „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj raudonos, kad pravirkt gali, – rasa ten laša nuo lelijų – kaip dalgio ašmenys – gaili. Ir pjauna širdį tarsi dobilą lig gyvuonies, lig pašaknų, o vakarais kažko taip tolima, kažko nėra – lyg artimų. Kokia tyla gyvybėn smelkias kasdienio židinio ugnim! Tokia daina, kad užsimerkia dainuodami – lyg mirdami. Lig pašaknų ten pjauna širdį, ten teka vandenys liūdnai. Ir dulkės vieškelių dar šiltos tarsi sodybų pelenai.