VIETOS PROJEKT IR PARAIK RENGIMAS VIETOS PROJEKT GYVENDINIMAS

VIETOS PROJEKTŲ IR PARAIŠKŲ RENGIMAS. VIETOS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS IR ADMINISTRAVIMAS Ekonomikos ir vadybos fakultetas Administravimo ir kaimo plėtros katedra lekt. Vytautas Pilipavičius El. paštas: vpilipavicius@gmail. com Šiauliai 2011 gegužės 9 1

Mokymų paskirtis o Supažindinti su vietos projektų rengimo ir įgyvendinimo reikalavimais, principais ir metodais, kaimo plėtros ir LEADER metodo įgyvendinimo kontekste 2

Dokumentai, kuriais būtina vadovautis rengiant ir įgyvendinant vietos projektus o o o o LR Nacionalinė bendroji strategija LR Kaimo plėtros programa Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007– 2013 metų programos krypties „leader metodo įgyvendinimas“ priemonę „vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, administravimo taisyklės Šiaulių rajono VVG vietos plėtros strategija Bendrosios taisyklės pareiškėjams, teikiantiems vietos projektų paraiškas pagal vietos plėtros strategiją Specialiosios taisyklės pareiškėjams, teikiantiems vietos projektų paraiškas pagal vietos plėtros strategijos Vietos projekto įgyvendinimo bendradarbiavimo sutartis (su juridiniu arba/ir fiziniu asmeniu) 3

ES bei Lietuvos vystymo ir kaimo plėtros strateginės gairės

ES vystymo gairės Europos Sąjunga ateitį sieja su žinių visuomenės formavimu, žinių ekonomika, žmogiškųjų išteklių ugdymu formuluodama sekančius svarbumus: o gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių keičiant darbo būdus; o žiniomis pagrįstą ūkio funkcionavimą; o nuolatinio mokymosi idėjos realizavimą; o atsakomybės už žinių, gebėjimų ir įgūdžių ugdymo/ugdymosi formavimą; o užimtumo strategijos veiksnių panaudojimą verslumu pagrįsto mąstymo skatinimui ir ugdymui.

ES kaimo plėtros strateginės gairės (2007– 2013 m. programavimo laikotarpis, 2006 02 20) o Žemės ūkio ir miškininkystės sektorių konkurencingumo gerinimas; o Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas; o Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas ir kaimo ekonomikos įvairovės skatinimas; o Užimtumui ir veiklos įvairinimui skirtų vietos gebėjimų stiprinimas; o Programavimo nuoseklumo užtikrinimas; o Bendrijos priemonių tarpusavio papildomumas.

Lietuvos vystymo gairės Lietuva, formuluodama ilgalaikius valstybės raidos prioritetus, valstybės plėtros viziją sieja su saugia ir žinių visuomene, konkurencinga ekonomika bei subalansuota ir tolydžia plėtra, investuojant į: o produktyvius žmogiškuosius išteklius žinių visuomenei, konkurencingą ekonomiką, gyvenimo kokybę ir sanglaudą; o informacinę visuomenę, darnų vystymąsi, lygias galimybes, regioninę plėtros strategiją.

LR žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginės kryptys 1. Investicijos į ūkius, jų modernizavimas ir veiklos įvairinimas 2. Geros kokybės produktų gamybos plėtra ir rinkodara 3. Užimtumo didinimas skatinant alternatyvią veiklą ir socialinės būklės gerinimas 4. Kaimo atnaujinimas ir infrastruktūros plėtra 5. Aplinkosauga ir gamtos išteklių naudojimo gerinimas

Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos kryptys o o Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas Leader metodo įgyvendinimas

ES strateginės kryptys iki 2020 m. pažangus augimas (žinių, švietimo ir skaitmeninės visuomenės skatinimas, bei inovacijų ekonomikos vystymas); o tvarus augimas (siekti, kad mūsų gamybos sektorius tausiau naudotų išteklius ir kartu didėtų mūsų konkurencingumas); o integracinis augimas (didinti įvairių visuomenės sluoksnių dalyvavimą darbo rinkoje, skatinti įgyti įgūdžių, kovoti su skurdu, skatinti socialinę ir teritorinę sanglaudą). o

Iniciatyvos tikslams pasiekti Komisija siūlo 2020 m. Europos darbotvarkę, kurią sudaro kelios pavyzdinės iniciatyvos: o „Inovacijų sąjunga“; o „Judus jaunimas“; o „Europos skaitmeninė darbotvarkė“; o “Tausiai išteklius naudojanti Europa“; o „Ekologiškam augimui skirta pramonės politika“; o „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“; o „Europos kovos su skurdu veiksmai“.

ES kaimo plėtros scenarijai Scenarijaus tipas Politikos tipas Numatomas poveikis Poveikio trukmė Žemės ūkio intensyvinimas Sprendimas dėl paramos žemės ūkio intensyvinimui priimtas nacionaliniu lygiu Atskirų žemė ūkio sektorių konkurencingumo didinimas; kaimo gyventojų mažėjimas Vidutinės trukmės poveikis Parama Subsidijos ūkininkams ir kitoms gyventojų grupėms Ne konkurencingumo, o veiklos ir bendruomenių palaikymas; priklausomybė nuo viešojo finansavimo Greitas poveikis Teritorinis konkurencingumas Teritorinis požiūris konkrečioje vietovėje integruojantis plėtros veikėjus, rinkas ir viešosios paramos priemones Laipsniškas kaimo vietovių atgaivinimas ir restruktūrizacija; prisitaikymas prie naujų kaimo vietovių funkcijų ir pasikeitusios paklausos Ilgalaikis poveikis 12

LEADER tikslas ir uždaviniai 2007 -2013 metais Tikslas: Skatinti kaimo vietovių plėtrą vietos iniciatyvos ir partnerystės pagrindu; Uždaviniai: 1. Skatinti vietos iniciatyvas ir partnerystę, įtraukiant bendruomenės, verslo ir vietos valdžios atstovus. 2. Telkti kaimo gyventojus ir ugdyti jų gebėjimus veikti kartu. 3. Rengti integruotas vietos plėtros strategijas ir organizuoti jų įgyvendinimą naujais būdais ir metodais tikslingai naudojant vietos išteklius ir viešąją paramą. 13

Septyni LEADER metodo principai Teritorinis požiūris Vietos finansavimas ir valdymas Principas “iš apačios į viršų” Vietos partnerystė/VVG Tinklai ir bendradarbiavimas Integruotas požiūris Naujovės 14

Vietos projekto tikslų sąsajos su vietos plėtros strategija o Rengiant vietos projektus pagal LEADER metodą, projekto tikslas (bendrasis) turėtų atitikti VVG vietos plėtros strategijos tikslus, o projekto specifiniai tikslai – vietos plėtros strategijos uždavinius , konkretizuotus esamai teritorijai ir problemai. 15

Vietos projekto sandara ir sąsajos su vietos plėtros (VP) strategija VP strategijos tikslai Poveikis Projekto tikslas Pasekmės Projekto uždaviniai Projekto rezultatai Projekto indėliai Projekto veiklos 16

VIETOS PLĖTROS PROJEKTŲ RENGIMO PAGRINDAI 17

Kaimo plėtros projektų rengimo problemos o o o rengiant vietos plėtros projektus akcentuojami finansuotojų (o ne kaimo bendruomenės) prioritetai; vietos plėtros projekto įgyvendinimas nukrypsta į fragmentinius, pavienius tikslus, silpnos sąsajos tarp planuojamų projekto tikslų, uždavinių, planuojamų projekto veiklų ir rezultato; per mažai siekiama novatoriškumo ir vietos išteklių racionalaus panaudojimo. 18

Pagrindinės sąvokos o o o Vietos projektas – pareiškėjo vietos veiklos grupei teikiamas, strategiją atitinkantis veiklos aprašas, kuriame nurodomi planuojamos veiklos tikslai, uždaviniai ir pagrindžiamos jiems įgyvendinti reikalingos išlaidos. Vietos projekto paraiška – vietos plėtros strategijos vykdytojo parengtas dokumentas, kurį turi užpildyti ir strategijos vykdytojui pateikti pareiškėjas, siekiantis gauti lėšų vietos projektui įgyvendinti. Vietos projekto vykdytojas – pareiškėjas, kuris pateikęs vietos projekto paraišką, gauna arba yra gavęs lėšų vietos projektui įgyvendinti. 19

Projektas o o tai iš anksto gerai parengtas ir suplanuotas objekto ar sistemos sukūrimas ar jų pakeitimas; tai sistema, apimanti tikslus, kuriems realizuoti sukuriami objektai, diegiami technologiniai procesai, numatomi reikalingi ištekliai, sprendimai ir priemonės jiems įgyvendinti; 20

Projektas kaip pokyčio procesas Valdymo elementai (apribojimai): finansiniai, teisiniai, etiniai, aplinkosauginiai, loginiai, laikas, kokybė, netiesioginiai efektai Pradinė situacija Poreikis/noras PROJEKTAS Rezultatas Patenkintas poreikis/norai Ištekliai: žmonės, žinios, įgūdžiai ir patirtis, kapitalas, pastatai, įrankiai ir įranga, technologijos [Maylor] 21

Projektų klasifikacija (1) Priklausomai nuo įgyvendinimo srities projektai būna: o socialiniai projektai; o ekonominiai projektai; o organizaciniai projektai; o techniniai projektai; o mišrieji projektai. 22

Projektų klasifikacija (2) Priklausomai nuo veiklos krypties, išskiriamos šios projektų rūšys: o mokymo-švietimo projektai; o tyrimų ir vystymo projektai; o inovaciniai projektai; o investiciniai projektai; o kombinuoti projektai. 23

Pagrindiniai vietos projekto ypatumai o o o o Projektas yra darbas, turintis pradžią ir pabaigą, kurį projekto komanda turi atlikti. Unikalus tikslas/ uždaviniai, tačiau tuo pačiu derantis su vietos plėtros strategijos prioritetais ir ištekliais. Tiksliai įvardinti projekto rezultatai ar pasekmės (poveikis). Ribotas laikas – griežtos laiko ribos. Projekto biudžeto apribojimai. Techniniai apribojimai. Komandinis darbas tarp įvairių socialinių partnerių atstovų. Galima požiūrių įvairovė: bendruomenės - savivaldybės administracijos - ūkininkų ir verslininkų. 24

Vietos projekto idėjos formulavimas 1. 2. 3. 4. Gyvenamojoje vietovėje egzistuoja problema ir mes sugalvojame, kaip ją išspręsti. Sugalvoję problemos sprendimo būdą, ieškome programos (nacionalinės), kuri paremtų mūsų iniciatyvą Savo idėjomis ir savanorišku darbu bei paramos lėšomis išsprendžiame vietos problemą Gyvenamojoje vietovėje susiklosto nauja situacija, kurioje nebėra anksčiau buvusios problemos. STRATEGIJA PRIORITETAI TIKSLAI SIEKIAI PROBLEMA POVEIKIS NAUJA SITUACIJA PROJEKTAS SPRENDIMAI 25

Problemų analizė o o o Atrinkti vieną pagrindinę ar aktualiausią problemą; Išanalizuoti visas aplinkybes, susijusias su aptariama problema; Nustatyti kitų problemų ir pasekmių tarpusavio ryšį; Sudaryti sąlygas visiems dalyviams ir suinteresuotoms šalims išsakyti savo nuomonę; Pasiekti, kad visi galimi projekto dalyviai ir partneriai rastų bendrų interesų iškeltai problemai spręsti ir sutartų dėl projekto idėjos ir tikslo. 26

Tikslų struktūra Tikslas – tai veiklos orientyras. Pagal pobūdį tikslai būna: o krypties pobūdžio; o siekio pobūdžio; o išteklių pobūdžio; o pažangos pobūdžio. 27

Reikalavimai tikslams o o o konkretumas, aiškumas, reikšmingumas ir pasiekiamumas; pagrįstumas ir kompleksiškumas atspindintis realią situaciją; aukštesnio lygio siekis.

Uždaviniai o o o Tai tikslo siekimo etapai, kuriuos apsprendžia užduotys reikalingiems atlikti darbams, tam, kad būtų pasiektas numatytas rezultatas. Uždaviniai turi būti realūs, konkretūs ir įgyvendinami projekto laikotarpiu; Iškeliami uždaviniai bendruomenės/pareiškėjo problemai spręsti turi tiesiogiai sietis su tikslu.

Rezultatas o Rezultatas – tai veiklos procesu sukurtas produktas ar paslauga, kuri/s daro poveikį vietos ištekių kiekybinei ar kokybinei kaitai socialine, ekonomine, kultūrine, aplinkosaugine ar politine prasme, numatyto tikslo siekiamybės linkme.

Poveikis o o Poveikis – tai įgyvendinto projekto paveikos rezultatų suminė pasekmė, užtikrinanti aplinkos kiekybinius ir kokybinius pokyčius Poveikis gali būti : o o o trumpalaikis ir ilgalaikis teigiamas ir neigiamas Poveikį būtina planuoti ir įvertinti. Reikia nurodyti numatomo bendro poveikio kiekybinę arba kokybinę reikšmę Sekti ir registruoti poveikį ir rezultatus poveikio lentelėje

Aplinkos Aplinka – tai projekto veiklos rezultato pritaikymo sritis. Kaimo plėtros procese skiriamos Šios aplinkos: o socialinė; o ekonominė; o kultūrinė; o aplinkosauginė; o politinė.

Nematerialūs ir materialūs vietovės ištekliai • Nematerialūs ištekliai yra gyventojų ir klientų lojalumas, vietovės įvaizdis, reputacija, vietovės kultūra, vietos plėtros veikėjų partnerystė, vietos žinios, kompetencijos, įgūdžiai ir patirtis, jie labai vertinami, unikalūs ir nepakartojami. • Materialūs ištekliai yra daugiau ar mažiau įprasti, daugeliui vietovių aiškūs ir pasikartojantys. • Svarbiausias principas siekiant išsilaikyti vietovių rinkoje yra nuolat atnaujinti vietos išteklius. • Vietovei tinkamai panaudojant turimus išteklius ir gebėjimus, didėja ir jos sukuriama pridėtinė vertė. • Prielaidas vietovės pridėtinės vertės kūrimui sudaro: vietovėje veikiančios vietos veiklos grupės, veiklos orientacija į vietovę, novatoriška veikla, ryšiai ir daugiasektorinis požiūris, bendravimo tinklai ir tarptautinis bendradarbiavimas. 33

Vietos ištekliai o o o o Gamtos ir žmogaus sukurti ištekliai; Vietos gyventojų susitelkimas ir tapatumas; Žmogiškieji ištekliai; Vietos gyventojų profesinė patirtis ir įgūdžiai; Savivaldybės institucijų ir vietos valdžios veikla; Kaimo vietovių verslo įmonės ir jų veikla; Prekių, paslaugų ir darbo rinka; Krašto įvaizdis ir puoselėjimas 34

Vietovės SSGG analizė Vidinė aplinka Stipriosios pusės Silpnosios pusės Išskirtiniai ištekliai, įgūdžiai ir privalumai lyginant su kitomis vietovėmis, konkurentais ir rinkos poreikiais. Riboti ištekliai, įgūdžiai ir sugebėjimai, kurie stabdo veiklą ar gyventojų poreikių tenkinimo galimybes. Galimybės Išorinė aplinka Reikšminga ir palanki situacija šalies ir ES ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, aplinkosauginėje aplinkoje. Grėsmės Reikšminga nepalanki situacija šalies ir ES ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, aplinkosauginėje aplinkoje. . 35

Projekto ir suinteresuotųjų šalių sąveikos analizė Poveikis? Suinteresuotosios šalys Projektas Įtaka? 36

Suinteresuotosios šalys o o Pirminės (daro tiesioginę ir didžiausią įtaką); Antrinės (projektas gali teigiamai ar neigiamai paveikti jų interesus, todėl jos gali palaikyti projektą arba jam prieštarauti) 37

Suinteresuotųjų šalių valdymo planas Suinteresuotoji šalis Interesas Poveikio stiprumas Priemonių planas 38

Projekto darbų planavimo logika /1 Kas bus daroma? o Išvardinamos projekto užduotys ir veiklos, remiantis logine matrica. Kokį rezultatą reikia pasiekti? o Išvardinami rezultatai, remiantis logine matrica. Jie padės apspręsti projekto etapus, gaires ir susijusios veiklos mastą. Kokiu būdu? o Kiekviena veikla išskaidoma į lengvai valdomus darbus. 39

Projekto darbų planavimo logika /2 Ko reikia veiklai vykdyti? o Numatomi žmogiškieji ištekliai, lėšos, priemonės, įranga, patalpos, medžiagos, išorės ekspertai, leidimai ir t. t. Kada bus vykdoma veikla? Kiek ilgai ji truks? o Nustatoma kiekvienos veiklos įgyvendinimo trukmė bei pradžios ir pabaigos datos. Kas ir kaip įsitrauks į šią veiklą? o Numatomi darbų vykdytojai ir paskirstomos atsakomybės, atsižvelgiant į racionalų darbų krūvį. 40

Darbų plano sudarymas o Darbų planas – tai projekto veiklų pristatymo būdas, kuris nustato veiklų ir darbų loginę seką, tarpusavio ryšius ir trukmę. o Darbo plane ties kiekvienu konkrečiu darbu nurodoma jo trukmė, laikas, už jo įgyvendinimą atsakingas asmuo, grupė ar institucija, numatomos darbui reikalingos atlikti lėšos bei jų šaltinis. 41

Darbų plano sudarymo eiga 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Veiklos sugrupuojamos pagal jų tipus; Veiklos suskirstomos į etapus; Veiklos suskaldomos į darbus; Nustatomos veiklų datos, eiliškumas ir ryšiai; Įvertinama veiklų ir darbų trukmė; Paskirstomos atsakomybės ir darbai; Suformuojama darbų plano lentelė. 42

Darbų plano lentelės pavyzdys Eil. Nr. Darbų pavadinimai Vykdymo pradžia (metai, mėnuo) Vykdymo pabaiga (metai, mėnuo) Trukmė (mėn. ) Atsakingas asmuo 1. 2. . . 43 Atlikimo įforminimas

Darbų plano sudarymas Suformuojama darbų plano lentelė Gantt’o diagramos pavyzdys 44

Projekto išlaidų ir biudžeto planavimas Projekto biudžetas – tai visas projekto veiklos sritis apimantis išlaidų planas (sąmata), kurio tikslas – planuoti ir kontroliuoti išlaidas projekto įgyvendinimo laikotarpiu. o Prieš biudžeto sudarymą reikia atlikti paruošiamuosius darbus. Yra šie pagrindiniai etapai: 1. Projekto išteklių planavimas; 2. Projekto vertės nustatymas. o 45

Projekto išlaidų struktūra Biudžeto lentelė pildoma pagal kiekvieno finansuotojo pateiktą formą konkrečiai subsidijai. o Projekto išlaidas sudaro: Tinkamos projekto išlaidos – tik šios išlaidos nurodomos pildant biudžeto lentelę; Netinkamos išlaidos – šios išlaidos biudžeto lentelėje nenurodomos. Visos tinkamos projekto išlaidos yra: o Paramos lėšos (subsidija), o Paraiškos teikėjo ir (ar) jo partnerių indėlis (papildomas arba ko-finansavimas). 46

Projekto vertės nustatymas Šiuo etapu numatoma darbo jėgos bei kitų išteklių preliminari kaina. o Vertės nustatymas apima: projekto įgyvendinimo kainos alternatyvų svarstymą, kainos sumažinimo galimybių analizę ir įvertinimą. o Projekto kaina nustatoma remiantis sąmatomis, kurios sudaromos pagal reikiamų išteklių kiekius, jų technines specifikacijas bei kitus techninius ekonominius rodiklius. Svarbūs aspektai: o Darbo užmokestis gali būti skaičiuojamas valandomis, dienomis ar mėnesiais, priklausomai nuo darbo (paslaugų) tipo ir realiai darbui projekte skirto laiko. 47

Vietos plėtros projektų įgyvendinimas ir administravimas

SUMANYMAS PARTNERYSTĖ IR BENDRADARBIAVIMAS ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMAS SUMANYMO PROJEKTAVIMAS Veiklos organizavimas ir įgyvendinimas APLINKA SIT. 1 SIT. 2

Projekto valdymo procesų sistema o o Projektavimo procesai, susiję su projekto valdymo objektu arba pačiu projektu, kuriuos realizuoja projekto darbų vykdytojai, kurdami produktą arba paslaugą Projekto įgyvendinimo valdymo procesai, susiję su projekto valdymo komanda ir apimantys projekto planavimo, organizavimo ir koordinavimo darbų, reikalingų projekto sėkmingam įgyvendinimui, aprašo sudarymą

Įgyvendinamų projektų valdymo struktūra o o o Projektų vykdymo procesų valdymas Projektų rizikos valdymas Projektų kokybės valdymas Projektų žmogiškųjų išteklių valdymas Projektų finansavimo šaltinių valdymas

Projekto vykdymo valdymo procesai o o o Inicijavimo procesai – tai projekto įgyvendinimo formalus pradžios pripažinimas Planavimo procesai – tai projekto įgyvendinimo plano, kuris leistų sėkmingai pasiekti projekto tikslus, parengimas Vykdymo procesai – tai vietos išteklių koordinavimas įgyvendinant projektą Kontrolės procesai – tai projekto įgyvendinimo eigos stebėjimas, vertinimas, koreguojančių veiksmų nustatymas bei nepalankių veiksnių šalinimas Užbaigimo procesai – tai projekto užbaigimo administravimas, apimantis sutarimų ir kontraktų uždarymą, formalų projekto rezultatų priėmimą, bendrą galutinį įvertinimą

Projektų rizikos valdymas o o Rizikos identifikavimas Rizikos analizė – kiekybinio galimos rizikos poveikio nustatymas Atsakomųjų veiksmų kontrolė

Projektų rizikos valdymas. Rizikos rūšys (1) o o o Išorinė nenuspėjama rizika: nenumatyti vyriausybiniai reguliavimo sprendimai; gamtos reiškiniai, netikėti išoriniai ekologiniai ar socialiniai efektai ir pan. Išorinė nuspėjama, bet nenumatyta rizika: rinkos pasikeitimai; neigiamos socialinės pasekmės; valiutų kursų pasikeitimai; neapskaičiuota infliacija; mokesčių sistemos pasikeitimai ir pan. Vidinė netechninė rizika: nukrypimai nuo planinių užduočių; išaiškėjęs išteklių trūkumas; lėšų limito viršijimas ir pan.

Projektų rizikos valdymas. Rizikos rūšys (2) o o o Vidinė techninė rizika: technologijų pasikeitimas; gamybos kokybės pablogėjimas ir pan. Vidinė teisinė rizika: licencijos ir patentai; sutarimų nevykdymas; teisiniai nesklandumai su išorės partneriais ir pan. Vidinė draudžiama rizika: tiesioginis kenkimas; netiesioginiai nuostoliai; rizika draudžiama pagal normatyvinius dokumentus; draudimas ir pan.

Projektų kokybės valdymas – tai metodų, priemonių ir veiklos rūšių sistema, užtikrinanti įgyvendinamo projekto reikalavimus pačiam projektui ir gaminiui ar paslaugai, kurią sudaro: Kokybės planavimas – tai sąnaudų ir rezultatų analizė; kokybės lygių nustatymas; kontrolės procedūros; eksperimentai; Kokybės užtikrinimas – tai planiniai ir neplaniniai patikrinimai, kokybės įvertinimas Kokybės kontrolė – tai patikrinimai, kontrolės lapai, diagramos, statistiniai metodai, histogramos

Projektų žmogiškųjų išteklių valdymas o o Suinteresuotųjų šalių valdymas Organizacinės struktūros parinkimas Projekto vadovo parinkimas Projekto komandos suformavimas ir valdymas

Vietos projektų įgyvendinimo vykdymo administravimo ciklo fazės o o Konceptualioji fazė, apimanti projekto įgyvendinimu numatytų rezultatų panaudą vystant gyvenamosios vietovės perspektyvas Projekto plėtojimo (vystymo) fazė, apimanti projekto įgyvendinimo ir administravimo organizavimo darbų aprašo parengimą Projekto vykdymo organizavimo fazė, apima įgyvendinimo darbų realizavimą ir priežiūrą Projekto užbaigimo fazė, apima ataskaitų rengimą, projekto rezultatų viešinimą, dokumentų archyvavimą

Konceptualioji fazė. Galimybių inventorizacija o o o Projekte numatytų įgyvendinti rezultatų panaudos paskirtis Numatomos veiklos ir siekiniai Žmogiškųjų išteklių numatytiems siekiniams įgyvendinti analizė

Projekto plėtojimo fazė. Struktūra o o Projekto dalyvių struktūros nustatymas Darbų kalendorinio grafiko parengimas Projektinės-sąmatinės dokumentacijos sudarymas Kontaktų su partneriais, rangovais ir tiekėjais nustatymas

Projekto vykdymo organizavimo fazė o o o Projekto eigos kontrolė Projekto pakeitimų kontrolė Projekto kaštų kontrolė

Projekto užbaigimo fazė. Projekto auditas ir uždarymas (1) Projekto įgyvendinimo baigimas – tai sutartų įsipareigojimų tarp užsakovo ir rangovo įvykdymas baigiamaisiais etapais: I etapas – užsakovo bei rangovo finansinių atsiskaitymų tikrinimas II etapas – dokumentacijos tikrinimas, siekiant nustatyti ar projekto dokumentacija atitinka reikiamas normas, standartus bei technines sąlygas; ar įvykdyti kokybiniai ir kiekybiniai reikalavimai III etapas – neįvykdytų įsipareigojimų išaiškinimas

Projekto užbaigimo fazė. Projekto auditas ir uždarymas (2) IV etapas – neįvykdytų įsipareigojimų įvykdymas sutarimu arba taikant teisines priemones V etapas – garantinio aptarnavimo numatymas VI etapas – galutiniai atsiskaitymai VII etapas – galutinės ataskaitos parengimas VIII etapas – demobilizacija: organizacinės struktūros išformavimas ir darbo komandos perskirstymas; turto, įrangos, techninių priemonių ir kitų materialinių vertybių grąžinimas arba perdavimas naujiems vartotojams; projekto komandos darbo įvertinimas

Įgyvendinto vietos projekto sėkmės kriterijai o o o Projekto užbaigimas nustatytais terminais Projekto užbaigimas neperžengiant biudžeto rėmų Rezultatų kokybės rodiklių užtikrinimas Minimalūs ( suderinti) projekto objektinės srities pokyčiai Funkcionuojančios organizacijos veiklos nenutrūkstamumas Organizacijos kultūros ir vertybių išsaugojimas, ugdymas ir pagausinimas

Sėkmės, sveikos nuovokos ir šeimininkiško/gaspadoriško požiūrio siekiant gyvensenos kokybės gyvenamojoje vietovėje! 65