Inovatyvios gimtosios lietuvi kalbos mokytoj kvalifikacijos tobulinimo programos
Inovatyvios gimtosios lietuvių kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos įgyvendinimas KALBOS PRIEMONIŲ REALIZACIJA PUBLICISTINIO STILIAUS ŽANRUOSE doc. dr. Laimutė Bučienė Lietuvos edukologijos universitetas 2012 1
SEMINARO TIKSLAI 1. Remiantis naujausiais tekstų tipologijos tyrimais, atnaujinti ir pagilinti žinias apie publicistinį stilių, šio stiliaus žanrų skaidą. 2. Kompleksiškai aptarti lingvistinius požymius (leksinę raišką, morfologines ir sintaksines ypatybes), teksto struktūrą publicistinio stiliaus žanruose (esė, laiškas, straipsnis). 2
SEMINARO TIKSLAI 3. Plėtoti kalbinius gebėjimus, lavinti lingvistinį sąmoningumą ir kritinį mąstymą analizuojant kalbinę raišką, teksto kompoziciją šių dienų publicistinį stilių reprezentuojančiuose tekstuose. 3
Kalbiniai gebėjimai sudaro simbolinį kapitalą, kuris gali būti konvertuojamas į kitas kapitalo formas, t. y. leidžia žmogui užsitarnauti reputaciją, socialinį statusą, gauti geriau mokamą darbą ir pan. R. Miliūnaitė. Kalba kaip simbolinis kapitalas. Gimtasis žodis, 2009, p. 8. 4
BENDROJI PUBLICISTINIO STILIAUS CHARAKTERISTIKA (1) l l l masinės komunikacijos raiškos būdas (radijas, televizija, internetas, spaudos leidiniai) aktuali visuomeninė tematika (politinė, mokslinė ir techninė, moralinė ir etinė, meno, sporto) faktiniai duomenys, informacija atvirai pateikiama autoriaus pozicija siekiama kurti tiesioginio bendravimo iliuziją 5
BENDROJI PUBLICISTINIO STILIAUS CHARAKTERISTIKA (2) Realizuojamos dvi kalbos funkcijos: 1) informacinė (pranešti faktinių duomenų, aprašyti, pasakoti), 2) poveikio (propaguoti savo idėjas, daryti įtaką, nukreipti adresato dėmesį reikiama linkme). 6
Būdingos priešingų polių stilistinės ypatybės. l l l tikslumas glaustumas logiškumas objektyvumas iš dalies oficialumas l l vaizdingumas emocingumas 7
BENDROJI PUBLICISTINIO STILIAUS CHARAKTERISTIKA (3) Dalykinė informacija perduodama intelektinėmis kalbos priemonėmis, kurios dažnai esti stereotipinės, o poveikio funkcija siejama su ekspresine kalbos raiška. Intelektiniai kalbos elementai nuolat vartojami pagrečiui su ekspresiniais, yra supriešinami ar savitai derinami. A. Bitinienė. Publicistinis stilius. Vilnius: VPU leidykla, 2007, p. 15– 16. 8
BENDROJI PUBLICISTINIO STILIAUS CHARAKTERISTIKA (4) Postilių skyrimo kriterijus – informacinės ir poveikio funkcijų skirtinga realizacija. 1) informacinis (žinutė, reportažas, interviu) 2) analitinis (komentaras, straipsnis, žurnalistinis tyrimas, recenzija) 3) ekspresyvusis (apybraiža, pamfletas, esė) A. Bitinienė. Publicistinis stilius. Vilnius: VPU leidykla, 2007, p. 20– 25. 9
BENDROJI PUBLICISTINIO STILIAUS CHARAKTERISTIKA (5) Leksinė raiška l l l emocinis atspalvis vertinimo komponentas terminai naujadarai frazeologizmai metaforos ir metonimijos Sintaksinė raiška l sakinių skaida (pridūrimas) l klausimų atsakymų fragmentai l nominatyviniai sakiniai 10
Sakinių skaida – svarbi individualiojo stiliaus ypatybė Iš tikrųjų norėjo pasakyti: Amerikos priešai. O mes pasakėme ačiū. Nes mes labai mylime Ameriką. Ir todėl nemylime Europos. Ypač senosios. Ir labai nekenčiame Irako. Nes jo nekenčia Amerika. (R. Pavilionis) 11
BENDROJI PUBLICISTINIO STILIAUS CHARAKTERISTIKA (6) Teksto struktūra Turinio organizavimo seka: 1) apibūdinama situacija, 2) iškeliama problema, 3) situacija įvertinama įvairiais aspektais, 4) numatoma galima skaitytojo reakcija, 5) numatomi probleminės situacijos sprendimo būdai – skatinama spręsti, veikti. A. Bitinienė. Publicistinis stilius. Vilnius: VPU leidykla, 2007, p. 61. 12
BENDROJI PUBLICISTINIO STILIAUS CHARAKTERISTIKA (7) l l Antraštinė teksto dalis Svarbiausios funkcijos – informacinė ir poveikio. Pabrėžia teksto turinį, jį pateikia kondensuota forma. Vartojami vertinamąjį atspalvį turintys leksikos vienetai, stiliaus figūros. Pastebimas ryšys su kultūriniu intertekstu. 13
BENDROJI PUBLICISTINIO STILIAUS CHARAKTERISTIKA (8) Teksto skaida l l l Teksto skaida didina informacijos suvokimo patikimumą. Tekstą teoriškai sudaro trys pagrindinės dalys: pradmė, branduolys ir baigmė. Teksto pradmė derinama su antraštine dalimi. Gali būti paremta tikslia informacija (citatos, atpasakojamoji kalba). Tekstų baigmė dažniausiai išplaukia iš dėstymo. Teksto kompozicija gali priklausyti nuo postilio ir žanro. A. Bitinienė. Publicistinis stilius. Vilnius: VPU leidykla, 2007, p. 68– 74. 14
PUBLICISTINIO STILIAUS ŽANRAI ESĖ (1) l l Pagal visuomenės veiklos sritį, turinį ir vyraujančią funkciją esė galima skirstyti į publicistinio, meninio ir mokslinio stiliaus esė. Šias tekstų rūšis viena nuo kitos skiria teksto komponavimo ir kalbinių priemonių vartojimo funkcijos. D. Pagojienė. Esė stilius. Disertacija. Kaunas: VDU, 2009, p. 7. 15
ESĖ (2) l l l Esė struktūrinį pagrindą sudaro samprotavimas, galimi aprašymo ir pasakojimo elementai. Paprastai esė tekstą sudaro pagrindinės (įžanga, pagrindinė dalis) ir fakultatyviosios (epigrafas, antraštė, pabaiga) struktūrinės dalys, galima teksto fragmentacija. Esė tekstai yra laikytini atvirosios struktūros žanru, galinčiu keistis pagal skirtingų funkcinių stilių specifiką ir turinčiu sąsajų su kitais žanrais. D. Pagojienė. Esė stilius. Disertacija. Kaunas: VDU, 2009, p. 163, 165. 16
PUBLICISTINĖS ESĖ KALBINĖS RAIŠKOS SPECIFIKA (1) l Įžanga. Esė problema gali būti keliama klausiamuoju sakiniu. Kartais tokiais sakiniais esė gali būti pradedama. Koks laikas šiandien viešpatauja lietuvių teatre? Kelinta dabar ten valanda? Ir kaip publikos laikas <. . . > atsispindi scenos laike? (R. Rastauskas) 17
PUBLICISTINĖS ESĖ KALBINĖS RAIŠKOS SPECIFIKA (2) l Pagrindinė dalis. Samprotavimas komponuojamas taip, kad ne tik loginiu būdu būtų gaunama išvada, bet kartu paveikiamas ir įtikinamas adresatas. Tik feminizmo irgi nederėtų pervertinti. <. . . > Atsiranda moteris kaip veikiantis, įžūlus, agresyvus subjektas, greičiau primenantis girtą, savim susižavėjusį patiną. Tik ar patino elgesį mėgdžiojanti moteris išlaiko savo prigimtį? Ar jai lemta, ar reikia priimti vyrišką elgesio būdą ir vyriškus savęs vertinimo kriterijus? (G. Beresnevičius) (Moterį lyginant su gyvūnu perteikiamas neigiamas kalbamojo dalyko vertinimas; samprotavimo išvada slypi retoriniuose klausimuose, taip pat veikiančiuose skaitytojo emocijas). 18
PUBLICISTINĖS ESĖ KALBINĖS RAIŠKOS SPECIFIKA (3) l Pabaiga. Poveikio funkciją ryškina skatinimas vartojant būsimąjį laiką. Turėsime apsivalyti. Turėsime sukurti pilietinę visuomenę, kuri pati spręs, kaip jai gyventi <. . . > (V. Kubilius) Minties neišbaigtumą, nutylėjimą rodo ir eseistų mėgstamas daugtaškis po paskutinio sakinio (nebaigtosios esė, palieka erdvės skaitytojo apmąstymams). Vis dėlto kažin kas čia smagaus. Kai vakare užmiega, ausyse spengia tyla ir nežinia ko ima trūkti. Nors imk ir pasižadink. . . (G. Beresnevičius) 19
PUBLICISTINĖS ESĖ KALBINĖS RAIŠKOS SPECIFIKA (4) l l Šalia samprotavimui būdingų abstraktų, neutralių sintaksinių konstrukcijų vartojamos ekspresyvios kalbinės raiškos priemonės. Kalbinė raiška yra aktualizuota dėl tokių poveikio funkcijos aspektų kaip kalbamojo dalyko vertinimas, kreipimasis į adresatą (apeliacinis poveikis) ir autoriaus siekio pasakyti išraiškingiau. D. Pagojienė. Esė stilius. Disertacija. Kaunas: VDU, 2009, p. 46. 20
PUBLICISTINĖS ESĖ KALBINĖS RAIŠKOS SPECIFIKA (5) Vertinimas ir jo raiška l l l Dažnai pereinama prie kalbėjimo autoriaus vardu (vartojamas įvardis aš). Atspindima subjektyvi autoriaus pozicija. Vertinamaisiais žodžiais siekiama paveikti skaitytojo mintis, įsitikinimus (būdvardžiai, dalyviai, daiktavardžiai): Neabejotinai tai sąžiningas ir doras vyras – jo atėjimas premjerauti tokiu laiku tą paliudija. (G. Beresnevičius) Jaustukais pateikiamos įvairios emocinės reakcijos: Lietuva, dėkui dievui, nėra megapolis, nėra ir provincija. (A. Juozaitis) 21
PUBLICISTINĖS ESĖ KALBINĖS RAIŠKOS SPECIFIKA (6) l l l Konotacinė leksika. Vertinimas gali būti jaučiamas iš žodyje ar posakyje glūdinčio emocinio komponento: Į Sąjūdžio tribūnas įsiveržė isteriški rėksniai <. . . > (V. Kubilius) Frazeologizmai: O įeiti išdrįsta ne kiekvienas, nes į lempą tamstai užduos ir senyvas baikeris. (R. Rastauskas) Stiliaus figūros. A. Semantinės figūros (metafora, metonimija, įasmeninimas, hiperbolė, palyginimas): Kalbininkai kartais primena avarinę tarnybą, stovinčią prieš didelę prakiurusią užtvanką ir pirštais bandančią užkišti pralaužtus plyšius (M. Martinaitis). Šiuo palyginimu išsakomas neigiamas vertinimas. 22
PUBLICISTINĖS ESĖ KALBINĖS RAIŠKOS SPECIFIKA (7) l l B. Sintaksinės figūros. Ne visos sintaksinės figūros išreiškia vienodo intensyvumo vertinimą. Emocinis santykis stipriausiai jaučiamas tada, kai vartojamos retorinės figūros. Retorinis sušukimas: Anksčiau vaikas į mokyklą jau ateidavo su gyva kalba, ir kokia kalba! (M. Martinaitis) Retorinis klausimas: Ar literatūra, stiprindama žmoniškumo luobą, neturėtų jausti po tuo luobu pasislėpusios ir tykančios agresijos? Ar neprivalėtų parodyti gyvenimo, kuriame nebėra žmogiškų įstatymų tvarkos, o viešpataujanti prievarta, tamsus chaosas ir idiotizmas? (V. Kubilius) 23
PUBLICISTINĖS ESĖ KALBINĖS RAIŠKOS SPECIFIKA (8) l l Komponavimo figūros (inversija, korekcija, vertinamųjų žodžių kartojimas) „Išjungdamas“ spalvą, anglų sodininkas (pardon, fotografas!) įjungia saldaus pažado mechanizmą <. . . > (R. Rastauskas) Nėra geresnio simbolio, geresnio žodžio, geresnio garso ar vaizdinio, kuris tiksliau, aiškiau ir pilniau pagriebtų epochą už rankos ir patrauktų ją artyn, – kas, kas tai galėtų padaryti už grupę „THE BEATLES“ ? (A. Juozaitis) Darybinės figūros Šlykštūnas be perstojo skambina debiliaku, kurį vėliau pasiunčia ratu <. . . > (R. Rastauskas) 24
PUBLICISTINĖS ESĖ KALBINĖS RAIŠKOS SPECIFIKA (9) Apeliacinio poveikio raiška l Yra išlikę dialogo požymių – tai tariamas autoriaus pokalbis su įsivaizduojama skaitytoju (iliuzinis dialogiškumas, tariamas dialogas). l Apeliaciniam poveikiui priskiriamas ne tik kreipimasis į adresatą, bet ir kitos pokalbio įspūdį kuriančios papildomos priemonės. Jos sukuria pokalbio įspūdį monologinėje kalboje ir taip daromas poveikis adresatui. D. Pagojienė. Esė stilius. Disertacija. Kaunas: VDU, 2009, p. 56. 25
PUBLICISTINĖS ESĖ KALBINĖS RAIŠKOS SPECIFIKA (10) A. Morfologinės priemonės: asmenų bei laikų sinonimika ir liepiamoji nuosaka padeda panaikinti erdvės apribojimus (bendraujama tarsi tiesiogiai). l Asmenų sinonimika (šalia beasmenių sakinių įterpiami asmeniniai sakiniai; kalbama mes vardu – pabrėžiama bendra patirtis, pasaulėjauta; glaudesnis santykis tarp autoriaus ir adresato atsispindi įvardžių tu, tamsta ir jūs bei juos atitinkančių veiksmažodžių vartosenoje) Ilgus metus gyvenome kompromisų pinklėse. Tik dabar pradedame atsitiesti ir tapti žmonėmis. (V. Kubilius) Štai bičiuliai, su kuriais paskutinįsyk prasilenkei saulėtą vasaros popietę universiteto gatvelėje: jie skubėjo į Mokslų Akademiją Sąjūdžio steigti, o tu – į jubiliejinį „Anties“ koncertą Sporto rūmuose. (R. Rastauskas) 26
PUBLICISTINĖS ESĖ KALBINĖS RAIŠKOS SPECIFIKA (11) l l Laikų sinonimika. Čia ir dabar vykstančio pokalbio įspūdį kuria esamojo laiko vartojimas. Imituojant tariamą pašnekesį, be tiesioginės nuosakos, į adresatą gali būti kreipiamasi ir liepiamąja nuosaka. Klausykime, kaip kalba seni žmonės, užsirašykime žodžius, pakartokime, įsiklausykime į gerų kūrinių kalbą. Užrašydami dainas ir jas pakartodami sugrąžinkime lietuvių etninę kultūrą. (M. Martinaitis) 27
PUBLICISTINĖS ESĖ KALBINĖS RAIŠKOS SPECIFIKA (12) l l l B. Sintaksinės priemonės: kalbinti skaitytoją mėgstama vartojant įvairias retorines figūras. Retoriniai kreipiniai Rusiškai viskas skambėjo gerokai kiečiau ir tiksliau, bičiuliai. (R. Rastauskas) Ak, ponai rūkantieji, buvę ryžtingi žygeiviai, o dabar užsitęsusios pertraukos riteriai, kvėpuojantys nykuma ir nusivylimu, juk jūs ir patys viską suprantat. . . (D. Kajokas) Pateikiami įsivaizduojamojo skaitytojo klausimai: „Seni, ar ne laikas grįžti į Lietuvą? “ – klausia ištikima skaitytoja. Ne, neaprašinėsiu. (R. Rastauskas) Autorius tariasi tarsi pats su savimi – kelia klausimą ir pats į jį atsako: Įsivaizduojate karštligės krečiamą bičiulystę? Sunkai. Nebent politinių kataklizmų metu. (R. Rastauskas) 28
PUBLICISTINĖS ESĖ KALBINĖS RAIŠKOS SPECIFIKA (13) l Retoriniai klausimai – problemos formulavimas vartojant klausimo formą labiau patraukia adresato dėmesį, skatina kartu mąstyti (ne visada iškelta problema toliau esė yra išsprendžiama); perteikiamas ir emocinis kalbamojo dalyko vertinimas. Ar gerai žinome: kodėl žmogus kalba, kada žmogus kalba, kur žmogus kalba? Ėmėm domėtis tik vienu: kaip jis kalba? Ar ten, kur jis kalba, yra švaru, ar ten laukiama jo kalbos ir kokios kalbos? Didelis skirtumas: ar jis kalba šiukšlyne, ar šventovėj? (M. Martinaitis) 29
PUBLICISTINĖS ESĖ KALBINĖS RAIŠKOS SPECIFIKA (14) l B. Leksinės priemonės: šnekamajai kalbos formai būdingų priemonių vartosena sukuria spontaniškai vykstančio pokalbio įspūdį, familiaraus bendravimo toną. Dėl tos pačios daugiatiražės žiniasklaidos – ji nėra prasta, kitas šuo čia pakastas (G. Beresnevičius) Mūsų abejingumas geresniems už save jau seniai virto šito krašto logo. O iš tikrųjų – akmenimi po kaklu. (R. Rastauskas) 30
PUBLICISTINĖS ESĖ KALBINĖS RAIŠKOS SPECIFIKA (15) l l l Estetinis poveikis, arba raiškos individualumas Didžiausias dalykas mene – kova su klišėmis. (S. Geda) Dažnos raiškos priemonės, kuriomis siekiama pasakyti gyviau, įtaigiau, netikėčiau ir taip paveikti adresatą. Tai esė tekstus sieja su meniniu stiliumi. Tam skirtos leksinės priemonės, stiliaus figūros ir neįprastinė rašyba bei skyryba. D. Pagojienė. Esė stilius. Disertacija. Kaunas: VDU, 2009, p. 62. 31
PUBLICISTINĖS ESĖ KALBINĖS RAIŠKOS SPECIFIKA (16) A. Leksinės priemonės: tekstai aktualizuojami vartojant leksinius sinonimus, frazeologizmus, barbarizmus, žargonizmus, tarmybes ir archaizmus. Bet humanitarija tik tada, kai balansuoja ant briaunos, kalbėdama į sąmonę ir sąžinę kartu, turi magnetinę trauką. (D. Sauka) Kasu bulves, prakaitas upeliais krenta ant kirminų, karkvabalių lervų, puškuodamas pusvalandį, prikasu kašiką, kaip dzūkai sako. (G. Beresnevičius) 32
PUBLICISTINĖS ESĖ KALBINĖS RAIŠKOS SPECIFIKA (17) l l B. Semantinės stiliaus figūros: norą pasakyti vaizdingiau rodo individualiųjų išplėstinių metaforų vartojimas; žaismės suteikia kalambūras. Dykuma reiškia vietą, kur vėjas išpusto kančią ir aistrą, o atpusto širdį, nuogą gyvybės tvinksį. Bet dykuma gali reikšti ir kitką: išpustytą žmogų, sunaikintą ar susinaikinusį. (V. Daunys) Kad skambėtum kaip indas, turi išvysti savąją Indiją. Tiksliau sutikti savąjį indą (tegu ir Labanoro girioje) <. . . > (R. Rastauskas) C. Individualumą rodo ir eseistų mėgstamos darybinės figūros. Esu grynakraujis kaunietis, bet suvilnėjau visų pirma per studijų metus. (G. Beresnevičius) 33
PUBLICISTINĖS ESĖ KALBINĖS RAIŠKOS SPECIFIKA (18) l l D. Sintaksinės figūros: parceliacija, nutylėjimas, išvardijimas. <. . . > Žiūrėti į gražų laiką ir laukti, kol neprisiminsi daugybos lentelės. Vardų. Vardo. Tada bus lengviau. Galbūt. (G. Grajauskas) Bernardinų, Šv. Onos, Šv. Jonų bažnyčių. . . Šešėliai. . . Vilnius, Universiteto erdvė, uždari kiemai, visad alsuojančios sienos, Baltosios salės knygos. (A. Juozaitis) E. Neįprasta rašyba ir skyryba: išskirtinės reikšmės žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis arba net visas žodis rašomas didžiosiomis raidėmis; skyrybos ženklų neturinti atkarpa kuria gana nervingą skubų toną. ČIA ir DABAR išgyvenamų akimirkų pilnatvė svaigina labiau už nostalgiją ar sentimentus. (R. Rastauskas) 34
PUBLICISTINĖS ESĖ KALBINĖS RAIŠKOS SPECIFIKA (19) l l l Apibendrinimas Ryškėja tokios stilistinės ypatybės kaip minčių pateikimo subjektyvumas, raiškos individualumas bei ekspresyvumas, kyląs dėl įvairių poveikio aspektų: vertinimo, dialoginio ir estetinio poveikio. Poveikio funkcija sieja esė su publicistiniu stiliumi, o estetinio poveikio funkcija ir potekstė – su meniniu stiliumi. Apeliacinis poveikis – labiau esė, kaip tekstų rūšies, savitasis požymis. D. Pagojienė. Esė stilius. Disertacija. Kaunas: VDU, 2009, p. 72. 35
PUBLICISTINIO STILIAUS ŽANRAI LAIŠKAS (1) l l l Laiškas – monologinis tekstas savo prigimtimi, bet jo turinys ir kalbinė raiška artimesni dialogui. Tokią nuostatą paremia laiško teksto ypatybės. Laiškas visada turi konkretų adresatą, t. y. jo negalima laikyti kalbėjimosi su pačiu savimi forma. Laiško tekstas visada orientuotas ne tik į adresatą kaip asmenį, bet ir į adresato tekstą: arba kaip atsakas į prieš tai buvusį adresato laišką, arba kaip replika, provokuojanti adresato atsakymą. Laiško tekste visada būna į adresatą orientuotų kalbinės raiškos priemonių (kreipiniai, atsisveikinimo žodžiai, įvairūs adresato įvardijimai, antrojo asmens įvardžių ar juos nurodančių veiksmažodžių vartosena ir kt. ). G. Čepaitienė. Laiškas: monologo ir dialogo santykis. Filologija, 2010, p. 10. 36
LAIŠKAS (2) DIALOGO IR MONOLOGO YPATUMAI Dialogas Monologas 1. Turi aiškų adresatą. Vieno asmens tekstas. 2. Tekstas atsiranda kaip reakcija į adresato laišką. Tekstas gali atsirasti iš adresanto intencijų (pirmasis laiškas). 3. Tekstas paprastai daugiatemis: aš, tai, tu. Situacija dažniausiai apgalvota. 4. Tekstas orientuotas ne tik į adresatą kaip asmenį, bet ir į adresato tekstą. Tekstas vientisas. 5. Į adresatą orientuotos kalbinės raiškos priemonės (kreipiniai, atsisveikinimo žodžiai, įvairūs adresato įvardijimai, 2 -ojo asmens įvardžiai ar juos nurodantys veiksmažodžiai, tiesioginiai klausimai). Sakiniai išbaigti. 37
PUBLICISTINIO STILIAUS ŽANRAI STRAIPSNIS l l Tai analitinis žanras, kuriam būdinga reiškinių, problemų analizė, visuomenės gyvenimo dėsningumų atskleidimas. Būdingas mokslinis stilius, tikslios formuluotės, loginis minčių dėstymo būdas. Nuo grynojo mokslinio straipsnio publicistinį straipsnį skiria keli faktoriai: analizuojamojo reiškinio aktualumas ir atvirai išsakoma autoriaus nuomonė. Siekiama paveikti skaitytojo nuomonę, įtikinti ar net paskatinti veikti. Analitinis straipsnis išlaiko objektyvumą, nepasižymi kalbos vaizdingumu ir stiliaus ekspresija, todėl labiau veikia skaitytojo mąstymą, o ne emocijas. R. Marcinkevičienė. Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys. Vilnius: Versus aureus, 2008, p. 139– 140. 38
SEMINARO APIBENDRINIMAS l l Publicistinio stiliaus vartojimo sfera nuolat plečiasi, pastebima sąveika su kitais funkciniais stiliais, matyti ir kita tendencija – šio stiliaus diferenciacija, paliečianti visą kalbinę raišką. Mažėja žanrų savitumas, atskirame tekste matoma įvairių žanrų požymių dermė. A. Bitinienė. Publicistinis stilius. Vilnius: VPU leidykla, 2007, p. 103. 39
- Slides: 39