Dalelyt yra nekaitoma kalbos dalis kuri teikia sakiniui

Dalelytė yra nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jos dalims papildomų prasminių atspalvių. Tai tarnybinė kalbos dalis.

Dažniausiai vartojamos šios dalelytės: antai, argi, bene, bent, beveik, dar, gal, gi, jau, juk, kažin, kuone, kone, nebe, nei, nė, nebent, nejaugi, net, pat, štai, tarsi, tartum, tegu, tiktai, vėl, vien, vis, vos.

Dalelytėmis taip pat gali eiti žodeliai bet, ir, ypač, lyg, per ir kt.

Pirminės dalelytės yra šios: ar, bent, jau, juk, dar, gi, ne, nė, nei, net, tik, vos.

Kitas dalelytes dar galima sieti (daugeliu atvejų taip pat tik istoriškai): a) su įvardžiais: ana, antai, aure, itin, juo, kuo, pat, te, štai, va, vis ir kt. ; b) su prieveiksmiais ar net su atitinkamais būdvardžiais: bemaž, ypač, lyg, taip ir kt. ; c) su veiksmažodžių formomis: gal, nors, rasi, tarytum, tartum, nelyginant ir kt.

Dalelytės, kurias dar galima susieti su kitais žodžiais, vadinamos antrinėmis.

Dalelytės – nesavarankiški žodžiai. Jos sakinyje ne tik kad neina sakinio dalimi, bet neturi ir savarankiško kirčio.

Pagal reikšmę dalelytės skirstomos į klausiamąsias, neigiamąsias, tvirtinamąsias, pabrėžiamąsias, tikslinamąsias, išskiriamąsias, parodomąsias, lyginamąsias ir geidžiamąsias bei skatinamąsias.

Klausiamosios bei abejojamosios dalelytės ar, argi, bene, gal, kažin, negi, nejau, nejaugi. Jos vartojamos klausiamuosiuose sakiniuose.

Neigiamosios dalelytės ne, nebe, nė, nei. Jomis neigiame ir atskiras sąvokas, ir viso sakinio turinį.

Tvirtinamosios dalelytės taip, taigi Jomis tvirtinama pasakytoji mintis.

Pabrėžiamosios dalelytės gi, juk, dar, net, juo, pat, ypač, tik ir kt. Jos ne tik pabrėžia, bet drauge ir patikslina, išskiria, lygina.

Tikslinamosios dalelytės beveik, dar, jau, juk, kone, kuo, kuo tik, per, veik, tik, vis, vėl, vos, vos tik ir kt. Šios dalelytės ne tikslina, bet ir pabrėžia.

Išskiriamosios dalelytės bent, ypač, ir, nebent, net, nors, tiktai, vien ir kt.

Parodomosios dalelytės ana, antai, aure, štai, šit, va.

Lyginamosios dalelytės lyg, tarsi, tartum, tarytum ir kt.

Geidžiamosios ir skatinamosios geidžiamosios – te, tegul, kad, o skatinamosios – še, te. Geidžiamosios dalelytės reiškia kalbančiojo asmens valią kitam asmeniui, norą, pageidavimą. Skatinamosios dalelytės paprastai lydi liepiamosios nuosakos formas arba jas net atstoja.

Ne, nebe Su daiktavardžiais, veiksmažodžiais ir jų formomis, būdvardžiais ir būdvardiniais prieveiksmiais neigiamosios dalelytės gali būti rašomos ir drauge, ir skyrium:

1. Jei dalelytė ne arba nebe suteikia žodžiui priešingą reikšmę, ji rašoma drauge, t. y. virsta priešdėliu: laimė – nelaimė, tvarka – netvarka; dirba – nedirba, nebedirba; girdėjęs – negirdėjęs, nebegirdėjęs; naujas – nenaujas, nebenaujas; gerai – negerai, nebegerai.

2. Jei dalelytė ne arba nebe rodo prieštaravimą, ji nuo kitų žodžių rašoma skyrium. Jonas jau nebe mokinys, o studentas. Rašiau ne mėlynu, bet juodu rašalu. Gyvenimas ne prašo, o reikalauja poezijos. Žodžiai su dalelyte ne arba nebe, reiškiančia prieštaravimą, sakinyje tariami pabrėžiamai, tarytum laukiant atsakymo į klausimą o kas? o ko? o kam? ir t. t. Žodžiai su priešdėliu ne arba nebe, t. y. turintys priešingą reikšmę, skaitomi įprastine intonacija.

Prieštaravimas Susitarėme ne žaisti, o padirbėti sode. (. . . nežaisti, o ką daryti? ) Jie nešė rąstą ne išilgą, bet skersą. (. . . ne išilgą, o kokį? ) Rašė jis ne paprastai, o padailindamas kiekvieną raidę. (. . . ne paprastai, o kaip? ) Jie jau nebe priešai, bet draugai. (. . . nebe priešai, o kas? ) Priešinga reikšmė Susitarėme šiandien nežaisti. Nerūpestingas ir smagus žingsniavau namo. Bites jie nepaprastai mylėjo. Rapolas nieko nebesako.

Nuo kitų kalbos dalių (skaitvardžių, įvardžių, kai kurių prieveiksmių (įvardinių, skaitvardinių, sudurtinių, sudėtinių, kai kurių daiktavardinių ir neaiškios kilmės) dalelytės ne ir nebe rašomos skyrium: ne aš, ne tu, ne mes, ne toks, ne kiekvienas, ne dešimt, ne pirmas, ne visada, ne visados, ne visai, ne visur, ne kitur, ne tiek, ne taip, ne kitaip, ne ten, ne čia, ne dviese, ne trise, ne vienaip, ne antraip, ne laiku, ne namie, ne vakar, ne dabar, ne itin, ne nuolat, ne todėl, ne paeiliui, ne pakeliui, ne tuojau, ne kasdien, ne šiemet, ne šiandien, ne šįryt, ne dukart, ne bet kaip, ne iš lėto, ne be reikalo, ne per daug. . .

Pastaba. Kai suteikia naują reikšmę, neiginys ne kartu rašomas net su įvardžiais ir įvardiniais prieveiksmiais: koks – nekoks (prastas), savas – nesavas (keistas), kaip – nekaip (prastai). . . Neigiamosios dalelytės taip pat skyrium rašomos nuo prielinksnių ir kitų dalelyčių (ne prie lango, ne pas auklėtoją, ne dėl tavęs, ne tik, ne vien. . . ). Įsidėmėtinas ne rašymas įvardžiuose ir prieveiksmiuose kas ne kas, kuris ne kuris, kur ne kur, kada ne kada, vos ne vos ir pan. Įsidėmėti! Drauge rašomi prieveiksminės kilmės prieveiksmiai nedaug, nearti, netoli, netoliese.

Nė, nei Dalelytės nė, nei rašomos atskirai nuo kitų žodžių. Nė nemanė ten eiti. Nė šalčio nebijo. Nė vienas lapelis nejudėjo. Nei šviečia, nei šildo. Nebuvo nei saulės, nei vėjo.

Gi rašoma drauge argi, čiagi, dargi, negi, netgi, kaipgi, vėlgi rašoma skyrium 1) kas gi, ko gi, kam gi; kiekvieno gi 2) kada gi, kodėl gi, visuomet gi

su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais rašoma drauge (argi, betgi, bentgi, ėgi, irgi, jaugi, kadgi, kaipgi, kurgi, nagi, netgi, ogi, šiaipgi, taipgi, tengi, tuojgi, vėlgi, visgi. . . ), o su kaitomais, taip pat kelių skiemenų žodžiais bei žodžių samplaikomis – skyrium (kas gi, ko gi, ką gi, dėl to gi, tai gi, kuris gi, visi gi, sakau gi, kada gi, tenai gi, kodėl gi, tuojau gi, užtai gi, užtat gi, vis tiek gi, kur nors gi, kaip nors gi, vien tik gi. . . ).

Išimtys: į vieną žodį susilieję kadangi, nejaugi, taipogi.

Vis Dalelytė visada rašoma skyrium: vis dirba, vis skaito, vis tiek, vis vien, vis dėlto. . . Tik su dalelyte gi ji rašoma drauge: visgi (taikome dalelytės gi rašybos taisyklę).

Tegu, tegul, te Dalelytės tegu, tegul rašomos skyrium: tegu neša, tegul kalba, tegu važiuoja. . . Dalelytė te rašoma dvejopai: jei nuo veiksmažodžio ji nėra atskirta kitu žodžiu, rašoma drauge: teneša, tekalba, tevažiuoja. . . ; jeigu dalelytę te nuo veiksmažodžio skiria kiti žodžiai, ji rašoma skyrium: te pats neša, te jie kalba, te kiekvienas važiuoja. . .

Per Dalelytė per visada rašoma skyrium: per platus, per didelis, per anksti, per aukštai, ne per seniausiai. . . Visada dviem žodžiais ir atskirai nuo kitų žodžių rašoma per daug: per daug kalba, per daug vandens, per daug storas, per daug plačiai. . .

Bet, kai, kaži(n), nors Dalelytės bet, kai, kaži(n), nors, sudarančios samplaikinius įvardžius ir prieveiksmius, rašomos nuo įvardžio ar prieveiksmio atskirai: bet kas, bet koks, bet kuris, kai kas, kai koks, kai kuris, kaži(n) kas, kaži(n) koks, kaži(n) kuris, kas nors, koks nors, kuris nors; bet kada, bet kaip, bet kiek, bet kur, kai kada, kai kiek, kai kur, kaži(n) kur, kada nors, kiek nors, kur nors. . .

Ir, jau, pat, tik(tai), sau, tau, čia, ten rašomos atskirai po tų žodžių, prie kurių šliejasi kad ir, nors ir, ot ir, taip ir; šiaip jau, na jau, nu jau, a jau, be jau, ė jau, et jau, kaip jau, tik jau, vis jau; tas pat, toks pat, šiandien pat, čia pat, taip pat, tiek pat, tuoj pat, vis tiek pat, iki pat; kas tik(tai), koks tik, bet tik, kad tik, kaip tik(tai), ką tik, kiek tik, kol tik, ko tik, kur tik, lig tik, vos tik; šiaip sau, taip sau, kaip sau; kur tau, še tau, štai tau, te tau; kas čia (sakė), ko čia (purkštauji), kiek čia (seniai), kur čia (užteks); kur ten (beateis).

Vienu žodžiu rašoma dalelytė tiktai. Dalelytės, sudarytos sutrumpėjus bent vienam jų nariui, įgyja vieno žodžio reikšmę ir rašomos drauge: anaiptol, kaipmat, kaipsyk, daugmaž, maždaug, galbūt, turbūt, žūtbūt. . .

Te, tebe Dalelytės te, tebe rašomos kartu su veiksmažodžiais, būdvardžiais ir būdvardiniais prieveiksmiais. Vieną žingsnį tepaėjau; Manęs tenesibijo, susitarsime; Jis ten pat tebedirba; Vandens vis tebenerimo. Kol naujas, tol ir tegražus; Jis vienas jai temielas; Tebegyvi abu jo tėvai. Tai kiek ten jis tetoliau gyvena? ; Ar dar vis tebedaug sniego laukuose?

Kartu su dalelytėmis te, tebe rašomi ir prieveiksmiai gaila, gana: (nelabai) tegaila, tegana; (dar) tebegaila, tebegana. Kitos kalbos dalys su dalelytėmis te, tebe nelabai ir tevartojamos. Pastaba. Dalelytė te nuo veiksmažodžių gali būti atskirta kitų žodžių, tada ji rašoma atskirai, pvz. : Ką gi, te jis krinta – poeto balsas – kovoje už žmogų; Te ne pavasario lietaus lašai, o ašaros nuplauna tavo veidą.

n. Pastaba. Dalelytė te nuo veiksmažodžių gali būti atskirta kitų žodžių, tada ji rašoma atskirai, pvz. : Ką gi, te jis krinta – poeto balsas – kovoje už žmogų; Te ne pavasario lietaus lašai, o ašaros nuplauna tavo veidą.