Ugdymo turinio atnaujinimas Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios

Ugdymo turinio atnaujinimas Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2008) Patvirtinta: LR Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. ISAK-2433, (Žin. , 2008, NR. 99 -3848) Dr. Linas Jašinauskas

Bendrųjų programų atnaujinimas Pagrindiniai atnaujinimo veiksniai: Ü ugdymo turinio kaitos prioritetai iškelti Lietuvos ir Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose; Ü naujos ugdymo tendencijos Europoje ir pasaulyje; Ü nacionalinių mokinių pasiekimų ir kitų tyrimų rezultatai ir jų pagrindų parengtos rekomendacijos; Ü diskusijų, konferencijų ir seminarų metu mokytojų, mokslininkų ir tyrinėtojų išsakyti pasiūlymai dėl ugdymo turinio kaitos. 2008 m. Bendrosios programos

n Valstybinės švietimo strategijos 2003 -2012 m. nuostatomis ir n n n n įgyvendinimo programa. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija, 2007. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi kompetencijų. 2006/962/EB. Nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais (2003 -2007 m. ) Konferencijos „Ugdymo turinio raida: ko mokysis vaikai XXI amžiuje “ 2005 m. lapkričio 30 d. rezoliucija. Atlikta tarptautinės patirties rengiant panašaus pobūdžio dokumentus (pvz. , Suomijos, D. Britanijos, Kanados, Australijos, N. Zelandijos, Lenkijos ir kt. ) analizė. Buvo renkami mokytojų, universitetų dėstytojų, nevyriausybinių organizacijų, politikų ir kitų socialinių partnerių pasiūlymai. Buvo eksperimentuojama ir rengiamasi vykdant įvairių lygių projektus.

Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategija ir priemonių planas (2006 -2012 m. ) Strategijos paskirtis: n apibrėžti ugdymo turinio proceso tikslus ir principus bei švietimo lygmenų funkcijas šiame procese, numatyti ugdymo turinio proceso iki 2012 m. prioritetus, priemones, jų įgyvendinimo rodiklius.

Ugdymo turinio proceso tikslas èpritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys, pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, įgytų kompetencijas, būtinas tolesniam mokymuisi bei prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje. Ugdymo turinio procesas - nenutrūkstamai vykdomas ugdymo turinio formavimas, įgyvendinimas, vertinimas ir atnaujinimas.

Kokybės kriterijai ( mokymo programai) n n n n Skatina mokinių aktyvų mokymąsi ir susidomėjimą. Keliami visiems suprantami ugdymo tikslai. Programos turi teorinį pagrindimą. Vertybinės nuostatos ugdomos per mokiniui artimas veiklas (tyrinėjimą, žaidimą ar kitas gerai apgalvotas veiklas). Programoje akcentuojamas mokymasis ir mokinių patyrimas. Programa yra suprantama (nesudėtinga). Reikalavimai mokinių pasiekimams susiejami su dalyko mokymo turiniu. Programa yra naudinga mokiniui. National Association for the Education of Young Children, 2004.

Svarbiausios kaitos kryptys n Ugdymo turinio orientacija į kompetencijų ugdymą: n dalyko žinios + gebėjimai + nuostatos; n ugdymo turinio integracija; n esminės ir bendrosios kompetencijos. n Ugdymo proceso orientacija į aktyvų mokymąsi (norint kitokios ugdymo kokybės, mokinys turi pats mokytis): n n ugdymo individualizavimas; motyvuojanti aplinka mokiniams.

Ugdymo turinys BP aprašomas: n kompetencijos samprata; n mokinių mokymosi pasiekimais; n ugdymo gairėmis; n turinio apimtimi; n mokinių pasiekimų lygių požymiais.

Mokinių mokymosi pasiekimai – svarbiausia BP dalis n Bendrosios kompetencijos. n Esminių dalykinių kompetencijų pagrindai.

Bendrosios kompetencijos n mokėjimas komunikavimas gimtąja kalba mokytis n komunikavimas n pažinimas n socialinė n iniciatyvumas ir kūrybiškumas n asmeninė komunikavimas užsienio kalbomis matematinė kompetencija ir esminės kompetencijos mokslo ir technologijų srityse skaitmeninis raštingumas mokėjimas mokytis socialinės ir pilietinės kompetencijos iniciatyvumas ir verslumas kultūrinis sąmoningumas ir raiška Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi Kompetencijų. 2006/962/EB.

Esminių dalykinių kompetencijų pagrindai Mokinių pasiekimų visuma: n žinios ir supratimas; n gebėjimai (taikyti, tyrinėti, mąstyti, spręsti problemas, kurti); n nuostatos (vertybės, požiūris, nusiteikimas).

Bendrosios programos ir ugdymo turinio integracija; ugdymo nuoseklumas ir tęstinumas; mokinių pasiekimų (rezultatų) akcentavimas; pagalba mokytojui; dalykų turinio apimties ribojimas; ugdymo individualizavimas.

Kūno kultūra Technologinis ugdymas Informacinės technologijos istorija, pilietiškumas, geografija, ekonomika Meninis ugdymas dailė, muzika, šokis, teatras, integruoti menai Socialinis ugdymas Gamtamokslis ugdymas integruotas kursas, biologija, chemija, fizika Matematika Kalbos gimtosios, valstybinė lietuvių, užsienio Dorinis ugdymas etika, tikyba Ugdymo turinio integravimo pavyzdys Ugdymo sritys ir bendrosios kompetencijos pagrindiniame ugdyme Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas: mokėjimas mokytis, komunikavimas ir IKT, pilietiškumas, verslumas, darnusis vystymasis, kultūrinis sąmoningumas

Socialinio ugdymo srities struktūra I. Bendrosios nuostatos n Ugdymo srities paskirtis II. Tikslai, uždaviniai, struktūra n n n Tikslas Uždaviniai Struktūra III. Programos įgyvendinimas: integravimo galimybės, didaktinės nuostatos, mokymosi aplinka n n n Integravimo galimybės Didaktinės nuostatos Mokymosi aplinka Dalykas (istorija: pasiekimai, turinys, vertinimas)

<. . . > Mokydamiesi socialinio ugdymo dalykų, mokiniai ne tik įgyja žinių bei gebėjimų, padedančių suprasti gamtinę, socialinę ir kultūrinę aplinką bei joje sėkmingai veikti, bet ir ugdomi bendrieji srities gebėjimai ir vertybinės nuostatos. Nors mokiniai mokykloje mokosi atskirus socialinio ugdymo dalykus, tačiau visus juos jungia vienodos socialinio ugdymo bendrųjų gebėjimų sritys. Ugdymo srities kompetencijos samprata

Skirtingi, bet giminiški dalykai: n istorija; n geografija; n ekonomika (9 -10 klasėse); n pilietiškumo pagrindų kursu (9 -10 klasėse).

Socialinis ugdymas (kompetencijos struktūra) Gebėjimai ir nuostatos Žinios ir supratimas Dalykų veiklos sritys Socialinio dalyvavimo ir bendradarbiavimo Kritinio mąstymo Istorija 1. Istorinės raidos supratimas 2. Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje 3. Istorijos tyrimas ir interpretavimas 4. Istorinio supratimo raiška Pilietiškumo ugdymas 1. Visuomenės pažinimas ir tyrinėjimas 2. Dalyvavimas ir pokyčių inicijavimas Praktiniai ir veiklos Komunikavimo Mokėjimo mokytis Vertybinės nuostatos

Bendros gairės srities dalykams (1) 1. 3. Praktiniams socialinio ugdymo gebėjimams ugdytis ypač reikšminga mokiniu socialine veikla, kuri yra integrali bendrojo ugdymo dalis, t. y. maksimaliai susieta su Bendrųjų programų keliamais tikslais ir uždaviniais. 4. 4. Visi 5– 10 klasių mokiniai privalo dalyvauti socialinėje veikloje, kuri apima šias veiklos sritis: socialinis žinojimas ir tyrinėjimas, dalyvavimas ir pokyčių inicijavimas, socialinių ryšių kūrimas ir palaikymas. Socialinė veikla organizuojama koncentrais: n 5– 6 klasių mokiniai dalyvauja veikloje, kuri labiau orientuota į mokinių socialinių ryšių kūrimą ir stiprinimą pačioje klasės, mokyklos bendruomenėje bei kaimynystėje. n 7– 8 klasių mokinių veikla orientuota į pilietiškumo ir atsakingo dalyvavimo gebėjimų ugdymąsi bei jų plėtojimą, dalyvaujant mokyklos savivaldoje, vietos bendruomenes ir jaunimo organizacijų veikloje. n 9– 10 klasių mokiniai savo socialinėje veikloje gilinasi į visuomeninį kontekstą, ugdosi visuomeninę atsakomybę, susipažįsta su profesijomis, identifikuodami savo poreikius ir galimybes.

Bendros gairės srities dalykams (2) n Integravimas tarp dalykų. n <. . . > Integruojamoji socialinio ugdymo ašis yra siekis ugdyti sąmoningą ir aktyvų savo tautos bei pilietinės visuomenės narį. Mokydamiesi socialinio ugdymo dalykų ir dalyvaudami mokyklos ir vietos bendruomenės gyvenime, mokiniai skatinami susidaryti visuminį vaizdą apie pasaulį, kuriame jie gyvena ir veikia. Todėl tarp atskirų socialinio ugdymo dalykų turėtų būti išlaikomi glaudūs integraciniai ryšiai. Žinios, gebėjimai ir kurso nuostatos įgytos mokantis istorijos, geografijos, pilietiškumo pagrindų kurso ir ekonomikos turėtų padėti mokiniams iš įvairių pozicijų suvokti žmogaus santykį su socialine, gamtine ir kultūrine aplinka praeityje bei šiandien. Taip pat padėti pagrindus atsakingam gyvenimui ir veiklai demokratinėje visuomenėje.

Bendros gairės srities dalykams (3) n n n Integravimas su kitomis ugdymo turinio sritimis. su doriniu ugdymu; su gimtąja kalba; su meniniu ugdymu; su gamtamoksliniu ugdymu ir matematika; su informacinėmis komunikacinėmis technologijomis; su technologiniu ugdymu;

Bendros gairės srities dalykams (4) Integruojamosios programos. n Socialinio ugdymo turinys padeda įgyvendinti ir integruojamąsias programas. Derinant tarpusavyje socialinio ugdymo ir šių programų tikslus, turinį, ugdymo būdus įgyvendinamos: mokėjimo mokytis, pilietiškumo, verslumo, darnaus vystymosi bei kultūrinio sąmoningumo integruojamosios programos.

Bendros gairės srities dalykams (5) Didaktinių nuostatų struktūra (1) n Planavimas ü formuluoti aiškius mokymosi tikslus ir konkrečius i rezultatą orientuotus ü ü uždavinius; numatyti, ko ir kaip mokiniai bus mokomi, kaip jie parodys savo mokymosi rezultatus, kaip bus vertinami ir kaip apmąstys savo mokymosi procesą ir pasiektus rezultatus; atsižvelgti į mokyklos bendruomenės keliamus socialinio ugdymo tikslus ir prioritetus, konkrečios klasės mokinių pasiekimų lygį, mokymosi poreikius, mokymosi stilius ir polinkius, mokymo ir mokymosi sąlygas; bendradarbiauti su kitais socialinio ugdymo ir kitų dalykų mokytojais, ieškant sąsajų ir atskirų dalykų ugdymo turinio integracijos, padedančių siekti visuminio mokinio asmenybės ugdymo; planuojant socialinę veiklą, atsižvelgti į amžiaus tarpsnių ypatumus, į mokinių interesus, į mokyklos bei vietos bendruomenės galimybes.

Bendros gairės srities dalykams (6) Didaktinių nuostatų struktūra (2) n Ugdymo organizavimas ü ugdant tautinį ir pilietinį sąmoningumą, laikytis vertybių ir veiklos ü ü vienovės principo; ugdymo metu taikyti aktyvius ugdymo metodus, skatinančius tyrinėjimus, interpretacijas, problemų sprendimą; skatinti mokinius per socialinio ugdymo dalykų pamokas įgytas žinias taikyti kasdieniame gyvenime ir įvairiose nestandartinėse situacijose; socialinį ugdymą glaudžiai sieti su gyvenimo praktika, todėl ugdymo metu mokiniams pateikti užduotis, reikalaujančias pagal jų galimybes nagrinėti svarbiausias šių dienų visuomenės gyvenimo aktualijas ir problemas; socialinę veiklą sieti su pačių mokinių pasirinkimu, mokytojų pasiūla bei mokyklos ir vietos bendruomenės poreikiais.

Bendros gairės srities dalykams (7) Didaktinių nuostatų struktūra (3) n Vertinimas ü remtis „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata“ (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256). Socialiniame ugdyme, atsižvelgiant į vertinimo tikslus ir paskirtį taikomi tokie vertinimo budai: diagnostinis, formuojamasis ir apibendrinamasis vertinimas; ü atsižvelgti i Bendrosiose programose mokinių pasiekimams keliamus reikalavimus. Vertinimas turėtų apimti ne tik mokiniu žinias ir gebėjimus, bet ir nuostatas, mokinių kultūrinę, socialinę ir pilietinę saviraišką; ü itin didelį dėmesį skirti formuojamajam vertinimui, kuris skatina mokinius tobulinti savo socialinę ir pilietinę kompetenciją, suteikia grįžtamąją informaciją apie mokymosi pažangą, padeda spręsti ugdymosi ir mokymosi problemas; ü socialinėje veikloje taikyti refleksyvųjį vertinimą.

Struktūra Dalykas (istorija: pasiekimai, turinys, vertinimas) Dalyko tikslas Uždaviniai Struktūra Mokinių gebėjimų raida Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės Turinio apimtis Vertinimas n n keliamas dalyko tikslas ir uždaviniai; numatomi laukiami ugdymo rezultatai - mokinių pasiekimai (nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas); nubrėžiamos pagrindinės ugdymo gairės ir turinio apimtys; nustatomi bendri vertinimo principai.

Mokinių esminių gebėjimų raida Ugdymo nuoseklumas ir tęstinumas Geografija, 5 -10 klasės Veiklos sritis 5 -6 klasė 7 -8 klasė 9 -10 klasė 1. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Remiantis aplinkos požymiais, orientuotis savo gyvenamojoje vietovėje. Elementariai orientuotis žemėlapyje ir gaublyje. Naudojantis vietovės planu, gebėti orientuotis vietovėje. Naudojantis bendraisiais ir teminiais žemėlapiais, orientuotis lokalioje ir globalioje geografinėje erdvėje. Nustatyti objektų geografinę padėtį. Naudojantis vietovės planu, savarankiškai gebėti orientuotis vietovėje. Naudojantis įvairaus turinio ir mastelio žemėlapiais, orientuotis visose trijose geografinėse erdvėse (lokalioje, regiono ir globalioje). Nustatyti ir apibūdinti objektų gamtinę, ekonominę ir politinę geografinę padėtį. Mokinių esminių gebėjimų augimas pilietinio ugdymo veiklos srityse pereinant iš vieno koncentro į kitą. Tai gali padėti mokytojui numatyti mokinių gebėjimų raidos nuoseklumą ir tęstinumą bei planuoti mokymosi pažangą.

Mokymos(si) uždaviniai žinios n n n Pagrindinėje mokykloje mokiniai: įgyja supratimą apie savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, Europos ir pasaulio istorinę raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų; <. . . >; įžvelgia skirtingas istorinių įvykių interpretacijas ir aiškinasi jų Gebėjimai priežastis; renka ir analizuoja įvairiuose šaltiniuose ir šiuolaikinėje žiniasklaidoje esančią informaciją bei kritiškai ją vertina; <. . . >; suvokia demokratijos, humanizmo, pilietiškumo ir tautiškumo istorinę raidą bei reikšmę praeityje ir šiandieniniame gyvenime. Nuostatos Dalykinė kompetencija

Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės Orientyras - kokio rezultato siekia visi mokiniai Istorija, 5 -6 klasės Veiklos sritis: 1. Istorinės raidos supratimas Veiklos sritis: Mokinių pasiekimai Nuostatos Suvokti, kad, norint suprasti dabartinį mūsų gyvenimą, būtina pažinti praeitį. Gebėjimai 1. 1. Paaiškinti, kodėl svarbu žinoti apie praeityje vykusius įvykius. Žinios ir supratimas 1. 1. 1. Pateikti pavyzdžių, atskleidžiančių praeities įvykių ryšį su dabartimi. 1. 2. Paaiškinti, kaip istorikai tiria praeitį. Dalykinė kompetencija Ugdymo gairės <. . . >. Mokiniai, dirbdami grupėse, aiškinasi, kaip istorikai, remdamiesi istorijos šaltiniais (pvz. , praeityje žmonių naudotais buities daiktais, įvairiais pasakojimais, legendomis, mitais ir kt. ), tiria praeitį. Kaip turėtų mokytis mokiniai, kad pasiektų rezultatą? Skyrelyje aprašomi 9 -10 klasių mokinių pasiekimai - nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas, kuriuos turi įgyti mokiniai baigę šį koncentrą. Tai leidžia mokytojui iš anksto planuoti ir numatyti laukiamus mokinių pasiekimus. Kartu su reikalavimais mokinių pasiekimams pateikiamos ugdymo gairės, kuriose nurodytos rekomendacijos, kaip būtų galima planuoti ugdymo procesą ir siekti numatytų pilietinio ugdymo rezultatų.

n Mokinių pasiekimai – žinios ir supratimas, gebėjimai, nuostatos (vertybės, požiūriai, elgesys), kuriuos mokinys turėtų įgyti baigęs atitinkamą mokymosi etapą ar programą. n Ugdymo gairėse parodomi pagrindiniai proceso bruožai formuojantys mokinių žinias ir jų supratimą, gebėjimus bei nuostatas. Mokytojui pateikiamos gairės planuoti ugdymo procesą.

Turinio apimtys – apibrėžtas indėlis ir išryškinti apribojimai è Turinys suprantamas kaip priemonė gebėjimams ir nuostatoms ugdyti. Pvz. , nagrinėja graikų, romėnų ir krikščionybės įnašą kuriantis Europos civilizacijai. Susipažįsta su viduramžių Europos kasdienio žmonių gyvenimo ir kultūros savitumais. Aiškinasi krikščionių bažnyčios vaidmenį žmonių gyvenime. Trumpais teiginiais pateikiama pagrindinė tematika, kurios aprašuose nurodoma, ko ir kaip plačiai ar giliai reikia mokyti, ką pabrėžti, nukreipti į gebėjimų bei nuostatų ugdymą. Pvz. , žemėlapiai ir jų įvairovė. Mokiniai mokosi naudotis vietovės planu. Nagrinėja įvairaus turinio ir mastelio žemėlapius, jais naudodamiesi skaičiuoja atstumus, laiko skirtumus, nustato geografines koordinates. è Nuo 7 -8 klasės išskiriamas turinio minimumas (temos turinio apimtyje išskirtos kursyvu), kuriuo siekiama apibrėžti pakankamą turinį patenkinamam mokinių pasiekimų lygmeniui pasiekti. Pvz. , mokosi naudotis vietovės planu. Naudodamiesi gamtiniais ir politiniais žemėlapiais, mokosi skaičiuoti atstumus ir nustatyti geografines koordinates.

Mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų lygių požymiai Lygmenys Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Veiklos sritys 1. Žinios ir Paaiškina kai kurias sąvokas ir supratimas principus, susijusius su demokratine valstybe ir pilietine visuomene. 2. Socialinis dalyvavimas ir bendradarbiavi mas. Paraginti prisideda prie klasės, mokyklos ir vietos bendruomenių Problemų sprendimo. Paaiškina pagrindines su demokratine valstybe ir pilietine visuomene susijusias sąvokas, principus ir teorijas, remdamiesi jais, vertina artimiausią socialinę aplinką. Laisvai vartoja pagrindines su demokratine valstybe ir pilietine visuomene susijusias sąvokas, atpažįsta principus ir teorijas, remdamiesi jomis, vertina Lietuvos pilietinės visuomenės procesus. Dažnai dalyvauja sprendžiant klasės, mokyklos ir vietos bendruomenių problemas. Noriai ir dažnai kartu su visais svarsto bendruomenėje kylančias politines, socialines, ekonomines problemas.

Bendrųjų programų įgyvendinimas n 2007 -2008 m. m. – parengiama 400 konsultantų - projektas n n n n “Pasirengimas atnaujintų Bendrųjų programų diegimui” 2009 m. I ketvirtis – metodinės rekomendacijų projektai (didžiausias dėmesys planavimui) 2008 m. II ketvirtis – metodinės rekomendacijos vadovėlių autoriams (dorinis ir socialinis ugdymas) 2009 m. II ketvirtis – Vadovėlių ir mokymo priemonių duomenų bazė. 2009 -2010 m. m. pradedama įgyvendinti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse 2010 -2011 m. m. pradedama įgyvendinti 2, 4, 6, 8, 10 klasėse 2009 m. remiantis atnaujintomis Bendrosiomis programomis koreguojamos matematikos, lietuvių ir kitų gimtųjų kalbų, lietuvių valstybinės kalbos PUPP programos 2011 m. PUPP užduotis rengiama pagal pakoreguotas PUPP programas Vadovėliai: parengti ar rengiami pagal atnaujintas BP (kitus galima pritaikyti).

Parama mokytojams įgyvendinant BP – nauji ES SF projektai 2008 -2013 m. n „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5– 8 kl. ) mokinių pagrindinių kompetencijų ugdymas“ n „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14– 19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui”

Pokyčiai nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. n Dalykų tematika keičiasi palyginti nedaug, ne iš esmės. n Labiausiai keičiasi ugdymo tikslai – siekiama kitokios rezultatų kokybės ir ugdymo proceso kokybės. Tai reikalauja iš mūsų šiuolaikiškai planuoti ir organizuoti ugdymo procesą. n Keičiasi rezultatų ir proceso vertinimo rodikliai. Po dvejų metų pradės keistis pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas, pasikeis vidurinio ugdymo programos. Tai reikalauja iš mūsų naujų vertinimo kriterijų ir būdų.

Bendrųjų programų įgyvendinimo sąlygos: n n n padėti mokytojams nuolat tobulėti, ne tik lankant seminarus, bet ir dirbant savo darbo vietoje; pašalinti galimus trukdymus, prasmę praradusias procedūras (pavyzdžiui, planavimą „į stalčių“); sukurti modernius bendrojo ugdymo kokybės užtikrinimo mechanizmus.

„Geras supratimas esminių mokymo programos nuostatų tarp ją rengiančios institucijos ir mokyklos yra esminė problema“. A. A. Gatthorn, F. Boschee, B. M. Whitehead, Curriculum Leadership, Development and Implementation, California, 2006.

Pagrindinio ugdymo istorijos bendrosios programos 2008 m.

Istorijos bendrųjų programų atnaujinimas Kai kurie atnaujinimo veiksniai: Ü nauji ugdymo turinio kaitos prioritetai iškelti Lietuvos ir Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose; Ü istorijos mokymo tendencijos Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse; Ü socialinio ugdymo turinio analizės metu išryškėjusios istorijos ugdymo problemos; Ü nacionalinių mokinių pasiekimų ir kitų tyrimų duomenys apie socialinį ugdymą mokyklose; Ü diskusijų, konferencijų ir seminarų metu mokytojų, mokslininkų ir tyrinėtojų išsakyti pasiūlymai dėl istorijos ugdymo turinio kaitos; Ü 2007 – 2008 m. pasiūlymai ir pastabos 2007 m. Istorijos bendrųjų programų projektui. Istorijos bendrųjų programų projektas

Atnaujintoje programoje akcentuojami šie istorijos mokymo aspektai n istorijos mokymas orientuojamas į istorinio mąstymo ugdymą; n ugdomos bendrosios (mokėjimas mokytis, komunikavimo, n n pažinimo, socialinė, iniciatyvumo ir kūrybiškumo, asmeninė) ir dalykinės kompetencijos. didesnis dėmesys skiriamas istorijos praktinių gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymui; istorijos ugdymo turinys siejamas su mokinio turima kompetencija ir jo gyvenimo kontekstu; istorijos mokyme taikomi aktyvūs mokymo metodai ir mokymas orientuojamas į konkrečius ugdymo(si) rezultatus; ugdymo turinys diferencijuojamas ir individualizuojamas bei pritaikomas įvairių mokymosi stilių bei gabumų mokiniams.

Istorijos mokymo tikslas n Svarbiausias istorijos mokymo pagrindinėje mokykloje tikslas – padėti mokiniams formuotis istorinę sąmonę, supratimą, kad šiandienos pasaulis, jo tvarka ir vertybės yra istoriškai sąlygotos ir kintančios.

Istorijos mokymo uždaviniai n n n žinios Pagrindinėje mokykloje mokiniai: įgyja supratimą apie savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, Europos ir pasaulio istorinę raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų; <. . . >; įžvelgia skirtingas istorinių įvykių interpretacijas ir aiškinasi jų Gebėjimai priežastis; renka ir analizuoja įvairiuose šaltiniuose ir šiuolaikinėje žiniasklaidoje esančią informaciją bei kritiškai ją vertina; <. . . >; suvokia demokratijos, humanizmo, pilietiškumo ir tautiškumo istorinę raidą bei reikšmę praeityje ir šiandieniniame gyvenime. Nuostatos Dalykinė kompetencija

Veiklos sritys – istorinio mąstymo komponentai ü Istorinės raidos supratimas. ü Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje. ü Istorijos tyrimas ir interpretavimas. ü Istorinio supratimo raiška.

Mokinių pasiekimų ir ugdymo gairės Istorija, 5 -6 klasės Veiklos sritis: 1. Istorinės raidos supratimas Veiklos sritis: Mokinių pasiekimai Nuostatos Suvokti, kad, norint suprasti dabartinį mūsų gyvenimą, būtina pažinti praeitį. Gebėjimai 1. 1. Paaiškinti, kodėl svarbu žinoti apie praeityje vykusius įvykius. 1. 2. Paaiškinti, kaip istorikai tiria praeitį. Žinios ir supratimas 1. 1. 1. Pateikti pavyzdžių apie praeities įvykių ryšį su dabartimi. Ugdymo gairės Mokytojas pateikia pavyzdžių, parodančių ryšį tarp praeities ir dabartinio gyvenimo, paaiškina, kodėl svarbu pažinti praeitį. Mokiniai supažindinami su laiko skaičiavimu istorijoje (metai, dešimtmetis, tūkstantmetis, amžius, pr. Kr. , po Kr. ).

Ugdymo gairėse pateiktų idėjų teorinis pagrindimas (1) n Mokiniai turėtų ne tik patys rinkti informaciją ar įsisavinti vadovėlių autorių ir tyrinėtojų pateikiamus vaizdinius apie praeitį, bet ir aktyviai formuotis savo viziją apie istoriją. n Mokinys turėtų būti savo istorinio suvokimo kūrėjas, gebėti jį pagrįsti, bet tai neprivalo atitikti mokytojo ar vadovėlio autoriaus pozicijos. n Mokant istorijos, reikėtų skatinti mokinių refleksiją, savarankišką nagrinėjimą ir vertinimą pasirinktų istorinių įvykių, reiškinių ar procesų genezės, jų priežasčių ir rezultatų. n Refleksyvusis istorijos mokymo modelis mokiniams atveria plačias galimybes formuluoti savo hipotezes, lyginti ir nagrinėti kontrfaktinės situacijas (Philips, R. , 2002, Bienek, M, 2007).

Ugdymo gairėse pateiktų idėjų teorinis pagrindimas (2) n n n Ugdant istorinį mąstymą mokiniams turi būti sudarytos sąlygos: analizuoti ir vertinti informaciją; iš pateiktos informacijos išskirti svarbiausią ir antraeilę informaciją; ieškoti užduočiai atlikti trūkstamos informacijos; ieškoti alternatyvių būdų išsiaiškinti nagrinėjamus klausimus; nustatyti atliekamų mąstymo operacijų eiliškumą ir atlikti jas; įvertinti savo sukurtus istorinius aiškinimus ir suformuluotas išvadas; koreguoti aptiktas klaidas įvertinus savo sukurtus istorinius aiškinimus ir išvadas; nedaryti išvadų, kai nėra pakankamos informacijos ir istorinių faktų joms pagrįsti; atlikti užduotis su skirtingais šaltiniais (struktūra ir forma); vienodai ir nuosekliai aiškintis kiekvieną klausimą; plėsti terminų ir sąvokų bagažą. Istorinis mąstymas gali būti plėtojamas istorinių šaltinių (nagrinėjant praeities palikimą), vaizdinių (koreguojant ir keičiant vaizdinių turinį apie praeitį), sąvokų (aiškinantis sąvokas ir teorinę medžiagą) pagalba (Zielecki, 2007; Wineburg, 2001, Sauer, 2007).

Indėlis (tematika) n 5– 6 klasėse toliau ugdomos mokinių nuostatos, gebėjimai ir plėtojamos žinios, įgytos pradinio ugdymo pakopoje. n Mokiniai nagrinėja šias pagrindines temas: Gyvenamoji vietovė Žmogus ir praeityje istorija. ir dabar. Lietuvos istorijos epizodai. Lietuvos kaimynai. Europos istorijos epizodai. Epizodinis kursas Turinio apimtyje akcentuojama žmonių kasdienio gyvenimo, kultūros ir visuomenės istorija.

Indėlis (tematika) Išlaikoma 2003 m. BP tematikos struktūra n 7– 8 klasėse toliau ugdomos mokinių nuostatos, gebėjimai ir plėtojamos žinios, įgytos 5– 6 klasėse. Mokiniai mokomi atskirus istorijos įvykius ir reiškinius jungti į visumą, susidaryti nuoseklų pasaulio ir Lietuvos raidos vaizdą nuo seniausių laikų iki XVII a. antrosios pusės. n Mokiniai nagrinėja šias pagrindines temas: ü ü ü Žmogus istorijoje. Senovės Rytų civilizacijos. Antikos civilizacijos. Viduramžių civilizacija. Ankstyvieji naujieji laikai (iki XVII a. antrosios pusės).

Indėlis (tematika) n 9– 10 klasės yra paskutinis pagrindinės mokyklos koncentras. n ü ü ü Šiose klasėse, atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus, bei į tai, kad baigiama pagrindinė mokykla, yra keliami aukštesni reikalavimai mokinių pasiekimams. Mokiniai nagrinėja šias pagrindines temas: Pasaulis ir Lietuva XVII a. antroje pusėje – XX a. pradžioje. Pasauliniai karai ir tarpukario laikotarpis. Pasaulis ir Lietuva XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje.

Integracija 1. Mokymasis mokytis 2. Pilietiškumas 3. Ekonomika, verslumas 4. Skaitmeninis raštingumas (+ IKT kaip priemonė dalykų mokyme) 5. Gyvenimo įgūdžiai 6. Kultūrinė kompetencija

Probleminės sritys: vidurinė mokykla n Istorijos mokymo tęstinumas pagrindinėje ir tęstinumas vidurinėje mokykloje; n praktinių gebėjimų ir nuostatų ugdymas XI-XII klasėse; n istorijos ugdymo turinio apimtys ir struktūravimas XI-XII klasėse.

www. pedagogika. lt linas. jasinauskas@spc. smm. lt