Atnaujint Bendrj program kryptys ir esminiai skirtumai Kruonio
Atnaujintų Bendrųjų programų kryptys ir esminiai skirtumai. Kruonio vidurinės mokyklos metodinės tarybos pirmininkė Aurika Bartkienė Parengta pagal dr. P. Gudyno ir dr. E. Motiejūnienės skaidres
Kodėl atnaujintos bendrosios programos? Kontekstas 2003 m. aprobuojant Bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus buvo numatyta peržiūrėti po 5 metų. Per tą laikotarpį: n Lietuva įstoja į Europos Sąjungą ir dalyvauja Europos komisijos švietimo darbo grupėse; n Vykdoma Mokyklų tobulinimo programa, nacionalinis projektas Vertinimas ugdymo procese, ESF ir kiti projektai, kuriuose mokytojai mokosi taikyti šiuolaikinius mokymo, mokymosi ir vertinimo metodus ugdymo procese; n Nacionaliniai ir tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai sudaro galimybes įvertinti bendrojo ugdymo stipriąsias ir silpnąsias puses; n Tarptautiniu mąstu ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai pabrėžia laukiamus ugdymo rezultatus (outcome-based curriculum) ir procesą, o ne indėlį (input-based curriculum); n Patvirtinta Lietuvos Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategija ir jos įgyvendinimo priemonių planas; n Konferencijoje Ko mokysis mūsų vaikai XXI amžiuje susitarta dėl pagrindinių ugdymo turinio kaitos krypčių.
Bendrųjų programų atnaujinimo tikslas Atnaujinti pradinio ir pagrindinio ugdymo bendruosius ir dalykų mokymosi tikslus bei uždavinius, orientuoti ugdymo turinį į kompetencijų ugdymą. Pedagoginėje bendruomenėje buvo būtina susitarti ir aprašyti: q q Bendrąsias ir esmines dalykines kompetencijas, t. y. mokiniams svarbius pasiekimus kaip nuostatų, gebėjimų ir žinių visumą; Kompetencijų ugdymo ir vertinimo proceso gaires; Dalykų turinio apimtis ir integraciją tarp dalykų, su gyvenimo praktika ir bendrųjų kompetencijų ugdymu; Galimybes pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams, kad kiekvienas įgytų tolesniam mokymuisi ir gyvenime būtinas kompetencijas
Bendrosios programos, 2008 Tikslas Plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, ugdyti aktyvų, kūrybingą, atsakingą pilietį, įgijusį kompetencijas, būtinas sėkmingai socialinei integracijai ir mokymuisi visą gyvenimą.
Bendrųjų programų sudarymo principai n n Aktualumas visuomenei ir mokiniui; Vertigumas tolesniam mokymuisi ir darbui; Prieinamumas; Darnus vystymasis.
Bendrosios programos, 2008 Laukiami rezultatai – mokinio nuostatos Mokinys, mokydamasis pagal Bendrąsias programas, tampa: n pasitikintis savimi – teigiamai save vertina, yra atsakingas, patikimas, iniciatyvus, kūrybingas; n bendraujantis ir bendradarbiaujantis – konstruktyviai veikia siekdamas bendrų tikslų, kuria ir palaiko gerus santykius su aplinkiniais; n pasirengęs mokytis visą gyvenimą – yra įgijęs būtinas kompetencijas, kritiškai mąstantis, siekiantis žinių, kūrybingai jas taikantis problemoms spręsti; n aktyvus – dalyvauja bendruomenės gyvenime, prisideda prie Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros ir gamtinės aplinkos puoselėjimo, socialinės ir ekonominės gerovės kūrimo.
Bendrosios programos, 2008 Laukiami rezultatai – bendrosios kompetencijos Baigęs pagrindinio ugdymo programą mokinys yra įgijęs bendrąsias kompetencijas: q q q mokėjimo mokytis; komunikavimo; pažinimo; socialinę; iniciatyvumo ir kūrybingumo; asmeninę.
Bendrosios programos, 2008 Pagrindiniai bruožai Išlaikant ankstesnių (1994 -2003 m. ) bendrųjų programų tikslų ir nuostatų tęstinumą: n Aprašytos bendrosios ir esminės dalykinės kompetencijos n Peržiūrėti visų dalykų išsilavinimo standartai ir aprašyti, kaip pasiekimai rodantys darnią mokinių bendrųjų ir esminių kompetencijų (žinių, gebėjimų ir nuostatų) raidą; n Aprašant mokinių pasiekimus numatyta ugdymo turinio integracija: tarpdalykinė, su gyvenimo praktika, bendrųjų kompetencijų ugdymu; n Bendrosios programos papildytos integruojamosiomis bendrųjų kompetencijų ugdymo programomis; n Aprašytos kompetencijų ugdymo proceso gairės, pabrėžia mokinių aktyvų sąmoningą mokymąsi ir mokytojo, kaip ugdymo proceso organizatoriaus ir pagalbininko vaidmenį; n Peržiūrėtos kompetencijoms išugdyti būtino dalykų turinio apimtys, išskirtas turinio minimumas leidžiantis mokiniams pasiekti patenkinamų rezultatų; n Aprašytas mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas pabrėžia mokytis padedantį vertinimą. Apibendrintai aprašyti mokinių pasiekimų lygiai aukštesnysis, pagrindinis ir patenkinamas (visiems dalykams ir kas dvi klasės): ; n Aprašyti svarbiausi kompetencijoms ugdyti būtinos aplinkos bruožai.
Svarbiausios bendrojo ugdymo kaitos sritys, įgyvendinant BP n Ugdymo turinio orientacija į kompetencijų ugdymą (visuomenei reikia kitokios ugdymo rezultatų kokybės): q q q n Dalyko žinios + gebėjimai + nuostatos Ugdymo turinio integracija Esminės ir bendrosios kompetencijos (būtina sąlyga – motyvacija) Ugdymo proceso orientacija į aktyvų mokymąsi (norint kitokios ugdymo kokybės, mokinys turi pats mokytis) q q Ugdymo individualizavimas Motyvuojanti aplinka mokiniams
Kaip BP įgyvendinimui reikia ruošti mokytojus? n Mokytojai turi įgyti “kompetenciją” (žinias, gebėjimus, nuostatas): q Efektyviai aprėpti (padengti mokomosiomis veiklomis) visą atnaujintą ugdymo turinį q Mokyti taip, kad mokiniai aktyviai mokytųsi (visų pirma, sukurti mokinius motyvuojančią aplinką) q Motyvuoti save diegti naujoves (mokykloje reikia sukurti motyvuojančią aplinką) n Tai neįvyks nei per vienerius, nei per dvejus metus. Būtinos papildomos sąlygos: q Padėti mokytojams nuolat tobulėti, ne tik lankant seminarus, bet ir dirbant savo darbo vietoje q Pašalinti galimus trukdymus (pavyzdžiui, planavimą “į stalčių”)
Požymiai, kad mokykloje sėkmingai įgyvendinamos atnaujintos Bendrosios programos n n Mokiniams sukurta mokytis motyvuojanti aplinka. Mokinių mokymosi pasiekimai yra Bendrosiose programose aprašytos kokybės: q q q n ugdomos mokinių dalykinės kompetencijos; yra vidinė (dalykinė) ir išorinė ugdymo turinio integracija; ugdomos bendrosios kompetencijos. Ugdymo procesas yra Bendrosiose programose aprašytos kokybės: q q q mokiniai mokosi aktyviai; vyrauja mokytis padedantis vertinimas; ugdymas individualizuojamas, atsižvelgiama į mokinių raidos ypatumus, mokymosi poreikius, pasiekimų lygius.
Metodinė veikla “Mokytojų organizuota veikla, vienijanti juos pagal veiklos ir ugdymo sritis, skirta kvalifikacijai ir praktinei veiklai tobulinti, keičiantis gerąja pedagogine patirtimi, naujausia metodine bei dalykine informacija. ” Rekomendacijos mokytojų metodinei veiklai organizuoti, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2005 -08 -31 įsakymu Nr. ISAK-1781.
Metodinių būrelių misija “Vykdyti dalyko(-ų) ar ugdymo srities ugdymo turinio ir metodikos naujovių bei gerosios patirties sklaidą” Rekomendacijos mokytojų metodinei veiklai organizuoti, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2005 -08 -31 įsakymu Nr. ISAK-1781.
Metodinių (grupių) būrelių veikla n n n n Nagrinėti mokinių pažangą ir pasiekimus. Numatyti mokinių mokymosi lūkesčius. Planuoti ugdymo turinį pagal mokinių pasiekimus ir gebėjimus. Parinkti tinkamus vadovėlius (pratybų sąsiuvinius), kitas mokymo priemones. Organizuoti mokymo(si) procesą. Reflektuoti savo veiklą, nagrinėjant mokinių pažangą ir pasiekimus (kas pavyko, kas ne). Dalintis gerąja patirtimi su kolegomis
IŠ ESMĖS ŠVIETIMAS YRA MENAS, IR MOKYTOJAS IŠREIŠKIA AUKŠČIAUSIĄ ŠIO MENO SUPRATIMĄ NELEISDAMAS Į JĮ ĮSIBRAUTI RUTINAI IR APSNŪDIMUI. Howard A. Ozmon, Samuel M. Craver, Philosophical Foundations of Education
- Slides: 15