DALELYT Dalelyt yra nekaitoma kalbos dalis kuri teikia
DALELYTĖ
Dalelytė yra nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jos dalims papildomų prasminių atspalvių. Tai tarnybinė kalbos dalis.
Dažniausiai vartojamos šios dalelytės: antai, argi, bene, bent, beveik, dar, gal, gi, jau, juk, kažin, kuone, kone, nebe, nei, nė, nebent, nejaugi, net, pat, štai, tarsi, tartum, tegu, tiktai, vėl, vien, vis, vos.
Dalelytėmis taip pat gali eiti žodeliai bet, ir, ypač, lyg, per ir kt.
Pirminės dalelytės yra šios: ar, bent, jau, juk, dar, gi, ne, nė, nei, net, tik, vos.
Kitas dalelytes dar galima sieti (daugeliu atvejų taip pat tik istoriškai): a) su įvardžiais: ana, antai, aure, itin, juo, kuo, pat, te, štai, va, vis ir kt. ; b) su prieveiksmiais ar net su atitinkamais būdvardžiais: bemaž, ypač, lyg, taip ir kt. ; c) su veiksmažodžių formomis: gal, nors, rasi, tarytum, tartum, nelyginant ir kt.
Pagal reikšmę dalelytės skirstomos į klausiamąsias, neigiamąsias, tvirtinamąsias, pabrėžiamąsias, tikslinamąsias, išskiriamąsias, parodomąsias, lyginamąsias ir geidžiamąsias bei skatinamąsias.
Klausiamosios bei abejojamosios dalelytės ar, argi, bene, gal, kažin, negi, nejaugi. Jos vartojamos klausiamuosiuose sakiniuose.
Neigiamosios dalelytės ne, nebe, nė, nei. Jomis neigiame ir atskiras sąvokas, ir viso sakinio turinį.
Tvirtinamosios dalelytės taip, taigi Jomis tvirtinama pasakytoji mintis.
Pabrėžiamosios dalelytės gi, juk, dar, net, juo, pat, ypač, tik ir kt. Jos ne tik pabrėžia, bet drauge ir patikslina, išskiria, lygina.
Tikslinamosios dalelytės beveik, dar, jau, juk, kone, kuo tik, per, veik, tik, vis, vėl, vos tik ir kt. Šios dalelytės ne tikslina, bet ir pabrėžia.
Išskiriamosios dalelytės bent, ypač, ir, nebent, net, nors, tiktai, vien ir kt.
Parodomosios dalelytės ana, antai, aure, štai, šit, va.
Lyginamosios dalelytės lyg, tarsi, tartum, tarytum ir kt.
Geidžiamosios ir skatinamosios geidžiamosios – te, tegul, kad, o skatinamosios – še, te. Geidžiamosios dalelytės reiškia kalbančiojo asmens valią kitam asmeniui, norą, pageidavimą. Skatinamosios dalelytės paprastai lydi liepiamosios nuosakos formas arba jas net atstoja.
Ne, nebe 1. Jei dalelytė ne arba nebe suteikia žodžiui priešingą reikšmę, ji rašoma drauge, t. y. virsta priešdėliu: tvarka – netvarka; dirba – nedirba, girdėjęs – negirdėjęs, nebegirdėjęs; naujas – nenaujas, nebenaujas;
Ne, nebe 2. Jei dalelytė ne arba nebe rodo prieštaravimą, ji nuo kitų žodžių rašoma skyrium. • Jonas jau nebe mokinys, o studentas. • Rašiau ne mėlynu, bet juodu rašalu. • Gyvenimas ne prašo, o reikalauja poezijos.
Ne, nebe Prieštaravimas Priešinga reikšmė Susitarėme šiandien Susitarėme ne nežaisti. žaisti, o padirbėti sode. (. . . nežaisti, o ką daryti? )
Nuo kitų kalbos dalių skaitvardžių, ne vienas, ne dešimt, ne pirmas įvardžių, ne aš, ne toks , ne kiekvienas kai kurių prieveiksmių visada, ne visur, ne tiek, ne taip, ne dviese, ne vienaip, ne namie, ne vakar, ne dabar, ne todėl, ne paeiliui, ne šįryt, ne bet kaip, ne iš lėto, ne be reikalo, ne per daug. . . dalelytės ne ir nebe rašomos skyrium: , ne
Nuo kitų kalbos dalių kitų dalelyčių ne tik, ne vien samplaikose kas ne kas, kuris ne kuris dalelytės ne ir nebe rašomos skyrium Įsidėmėti! Drauge rašomi prieveiksmiai nedaug, nearti, netoliese
Nė, nei • • • Dalelytės nė, nei rašomos atskirai nuo kitų žodžių. Nė nemanė ten eiti. Nė šalčio nebijo. Nė vienas lapelis nejudėjo. Nei šviečia, nei šildo. Nebuvo nei saulės, nei vėjo.
Gi rašoma drauge rašoma skyrium su su vienskiemeniais daugiaskiemeniais arba nekaitomais • argi, • 1) kas gi, ko gi, kam • čiagi, gi; kiekvieno gi • dargi, • 2) kada gi, kodėl gi, • negi, visuomet gi • netgi, • Išimtys: • kaipgi, į vieną žodį susilieję • vėlgi kadangi, nejaugi, taipogi.
Vis Dalelytė visada rašoma skyrium: vis dirba, vis skaito, vis tiek, vis vien, vis dėlto. . . Tik su dalelyte gi ji rašoma drauge: visgi
Tegu, tegul, te Dalelytės tegu, tegul rašomos skyrium: tegu neša, tegul kalba, tegu važiuoja. . . Dalelytė te rašoma dvejopai: 1. Jei nuo veiksmažodžio ji nėra atskirta kitu žodžiu, rašoma drauge: teneša, tekalba, tevažiuoja. . . ; 2. jeigu dalelytę te nuo veiksmažodžio skiria kiti žodžiai, ji rašoma skyrium: te pats neša, te jie kalba, te kiekvienas važiuoja. . .
Per Dalelytė per visada rašoma skyrium: per platus, per didelis, per anksti, per aukštai, ne per seniausiai. . .
Bet, kai, kaži(n), nors Dalelytės bet, kai, kaži(n), nors, sudarančios samplaikinius įvardžius ir prieveiksmius, rašomos nuo įvardžio ar prieveiksmio atskirai: bet kas, bet kuris, kai kas, kaži(n) koks, kas nors, kuris nors;
Ir, jau, pat, tik(tai), sau, tau, čia, ten rašomos atskirai po tų žodžių, prie kurių šliejasi kad ir, šiaip jau, na jau, nu jau, tas pat, toks pat, šiandien pat, čia pat, taip pat, tuoj pat, ką tik, kiek tik, šiaip sau, še tau, štai tau, te tau;
• Vienu žodžiu rašoma dalelytė tiktai. Dalelytės, sudarytos sutrumpėjus bent vienam jų nariui, įgyja vieno žodžio reikšmę ir rašomos drauge: anaiptol, kaipmat, kaipsyk, daugmaž, maždaug, galbūt, turbūt, žūtbūt. . .
Te, tebe Dalelytės te, tebe rašomos kartu su veiksmažodžiais, būdvardžiais ir būdvardiniais prieveiksmiais. • Vieną žingsnį tepaėjau; Vandens vis tebenerimo. • Kol naujas, tol ir tegražus; • Ar dar vis tebedaug sniego laukuose?
• Pastaba. Dalelytė te nuo veiksmažodžių gali būti atskirta kitų žodžių, tada ji rašoma atskirai, Ką gi, te jis krinta. Te ne pavasario lietaus lašai, o ašaros nuplauna tavo veidą.
- Slides: 31