Inovatyvios gimtosios lietuvi kalbos mokytoj kvalifikacijos tobulinimo programos
Inovatyvios gimtosios lietuvių kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos įgyvendinimas Virtualiojo kultūros paveldo tipai, sklaida ir šiuolaikinės taikymo galimybės dr. Violeta Meiliūnaitė violeta. meiliunaite@lki. lt
Kultūrinės tapatybės pagrindas – kultūrinė atmintis: 1) gyvai funkcionuojanti; 2) saugoma įvairaus tipo saugyklose.
1972 m. UNESCO priimtoje Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijoje skelbiama, kad kiekvienos tautos paveldas yra visų tautų paveldas, kurį būtina pažinti ir saugoti. Lietuva konvenciją ratifikavo 1992 m. , Latvija ir Estija – 1995 m. Reikšmingiausius kultūros paveldo objektus Pasaulio paveldo komitetas skelbia pasaulio paveldo paminklais.
Nuo XXI a. pradžios pagal Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją (http: //www. unesco. lt/documents/kultura/n emt. kult. paveldo_apsaugos_konvencija. pd f), priimtą 2003 m. , tautų nematerialusis paveldas skelbiamas žmonijos kultūros paveldu. Lietuva konvenciją ratifikavo 2004 m.
Lietuvoje pasaulio kultūros paveldu pripažinta: • 1994 m. – Vilniaus senamiestis • 2000 m. – Kuršių nerija (kultūros ir gamtos paveldas) • 2004 m. – Kernavės kultūrinis rezervatas • 2005 m. – Struvės geodezinis lankas Žmonijos žodinio ir nematerialiojo kultūros paveldo šedevru paskelbta: • 2001 m. – kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje • 2003 m. – dainų švenčių tradicija ir simbolika Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje • 2010 m. - Lietuvių polifoninės dainos – sutartinės
Lietuvoje veikianti kultūros paveldo saugojimą reglamentuojanti teisinė bazė: • 1996 m. Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas • 2001 m. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas • 2004 m. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas • 2005 m. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas
Nematerialusis kultūros paveldas daugiausia reiškiasi per: Ø žodinės kūrybos tradicijas ir raiškos formas (kalba, scenos menas, papročiai, apeigos ir šventiniai renginiai); Ø su gamta ir visata susijusias mokslo sritis bei tradicinius amatus.
• Nematerialusis kultūros paveldas – ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, raiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susijusios kultūrinės erdvės, tam tikrų bendruomenių pripažintos kaip kultūros paveldo dalis. • Jis pagrindžia bendruomenės ar grupės tapatybę, skatina etninį tęstinumą ir rodo kultūrų spektrą.
Pavyzdžiui (I) Patarlėmis ir priežodžiais užkoduojama, saugoma ir prireikus atkuriama bendruomenės visuotinai aprobuota informacija apie jiems aktualius tikrovės reiškinius. Patarlės ir priežodžiai nekuriami iš naujo, jie cituojami iš atminties. Kaip pastovūs kalbos vienetai, jie jau buvo, yra ir gali būti toliau kartojami. Kalbant patarlės ir priežodžiai kaskart iškyla kaip vertinimas, pritarimas, patarimas, įspėjimas, linkėjimas, kaip tam tikra elgesio instrukcija, perduodanti esminį, jau apibendrintą patyrimą ir padedanti konstruoti socialinį ir kultūrinį visuomenės
Pavyzdžiui (II) Mįslės ir minklės parodo, kokiais vaizdiniais buvo užkoduojami bendruomenei svarbūs darbai, darbo įrankiai, gamtos reiškiniai, žmogaus kūnas ir jausmai.
Žodinis kultūros paveldas gali būti atspirties taškas istoriškai susiklosčiusiems socialiniams ir kultūriniams sąveikos ryšiams nustatyti, esamiems elgsenos modeliams analizuoti ir būsimiems prognozuoti. Sudėtingose situacijose modernioji visuomenė dažniausiai priima archetipinius sprendimus nulemtus kadaise vyravusių, laiko patikrintų ir bendrojoje visuomenės atmintyje saugomų elgsenos modelių.
Kitaip tariant, istorinis tapatumas gali ir privalo būti rekonstruojamas iš tradicinės žodinės kūrybos formų, kurios palaikė ir populiarino jau gerokai seniau susiklosčiusias idėjas ir tradicijas.
Aleida Assmann (kultūrinės antropologijos tyrėja, pastaruoju metu daugiausia dėmesio skirianti kolektyvinės kultūrinės atminties tyrimams) teigia, kad mes niekada nesame vien savo epochos amžininkai, bet naudojame ir ankstesnių laikų patirties kapitalą, galime kritiškai reflektuoti ankstesnių žmonijos raidos pakopų žinias ir gebėjimus. Ši nuostata galioja bet kuriam amžiui.
Mūsų dienomis bet kuris raštijos paminklas, bet kuris kalbos ir kultūros šaltinis gali būti publikuojamas keliais būdais (formatais): 1) kaip tradicinė knyga (faksimilė, perrašas, komentarai, indeksai etc. ); 2) kaip internetinis leidinys (elektroninis tekstas, elektroninės žodžių formų konkordancijos, indeksai etc. )
Pasirinkus publikaciją dviem, tradiciniu ir internetiniu, leidiniu turimas tikslas palengvinti bet kurio kalbinės kultūros paveldo objekto pasiekiamumą tiek nacionalinėje, tiek ir tarptautinėje lituanistikos šaltinių tyrimų erdvėje.
Pavyzdys (III) Nemažai lietuvių raštijos paminklų elektroninių variantų galima rasti Lietuvių kalbos instituto svetainėje „Senieji raštai“ (http: //www. lki. lt/seniejirastai):
• Virtualus kultūros paveldas – tai informacinių technologijų (IT) taikymai kultūros, archeologijos ir kitų mokslo šakų moksliniuose tyrimuose, kurių dėka sukuriamas realaus paveldo atitikmuo (analogas) skaitmeninėje erdvėje.
Esminis realaus ir virtualaus objektų skirtumas • Realus objektas vienanaris • Virtualus objektas dvinaris: paties objekto analogas + metaduomenys (informacija apie objekto turinį ir technines specifikacijas) v. Be metaduomenų, elektroninis kultūros paveldo objektas negali būti atpažįstamas ir surandamas kitų elektroninių objektų
• Nacionaliniai skaitmeninių kultūros išteklių kūrimo ir jų integravimo projektai įgyvendinami nuo XX a. 10 -ojo dešimtmečio. XXI a. pradžioje Europos Komisijos iniciatyva atminties institucijų integracijos galimybės tapo europinės. Be to, pabrėžtas atminties institucijų vaidmuo kuriant informacinę ir žinių visuomenę. • Siekiant kurti skaitmeninį turinį viena iš pagrindinių priemonių vientisai kultūros paveldo sistemai sukurti ir ją valdyti yra susitarimas dėl bendrų standartų ir jų taikymas.
Bendra EK nuostata: Europos kultūros paveldas susideda ne iš atskirų šalių kultūros paveldo salelių; bendras mūsų paveldas yra ištisinė aplinka ir nepaprastai subtili fizinių objektų, formų, reikšmių, sąsajų ir asociacijų struktūra, kurios gijos per laiką ir erdvę driekiasi nuo vieno pasaulio krašto iki kito, nuo gyvosios atminties ištakų iki šių dienų. Jeigu jau bendras mūsų kultūros paveldas yra ištisinis, toks turi būti ir suskaitmenintas paveldas.
Kam reikia virtualiųjų paveldo objektų kopijų? (I) • Kai kurių senųjų lietuviškų knygų išlikę tik po vieną kitą egzempliorių. Bibliotekoms ir archyvams ne visada pavyksta apsaugoti senąsias knygas ir rankraščius nuo kenksmingo aplinkos poveikio ir stichinių nelaimių. Perkėlus tekstus į elektronines laikmenas, informacija lengviau apsaugoma nuo sunykimo.
Kam reikia virtualiųjų paveldo objektų kopijų? (II) Senieji lietuviški šaltiniai Lietuvoje tebėra sunkiai prieinami daugiausia dėl dviejų priežasčių: 1) nemažai unikalių knygų ir rankraščių saugomi ne Lietuvoje; 2) dėl kenksmingo šilumos ir šviesos poveikio senųjų knygų negalima kopijuoti, kai kurių rankraščių ir skenuoti. Perkėlus jų turinį į elektronines laikmenas, susidaro palankesnės sąlygos susipažinti ir tirti.
Kam reikia virtualiųjų paveldo objektų kopijų? (III) Bibliotekose ir archyvuose esantys leidiniai sunkiai prieinami mokiniams. Elektroninės jų kopijos internete ne tik lengvai ir saugiai pasiekiamos, bet ir leidžia gana greitai palyginti juos su kitais panašaus pobūdžio leidiniais, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Be to, dažniausiai galima atsisiųsti kopiją ir turėti ją visą po ranka – tai kur kas patogiau ir pigiau nei kopijuoti kitais būdais.
Toliau pateikiama nuorodų, kurios gali padėti surasti norimą virtualų kultūros paveldo objektą, pavyzdžių (be nurodytųjų, internete prieinama ir nepalyginamai daugiau medžiagos)
EUROPEANA (http: //www. europeana. eu/portal/) Tai bendra prieiga prie milijonų knygų, paveikslų, filmų, muziejinių objektų ir archyvinių įrašų, kurie buvo suskaitmeninti visoje Europoje. Tai patikimas informacijos šaltinis, besiremiantis patikrintais Europos kultūros ir mokslo įstaigų duomenimis.
Internete prieinami raštijos paminklai: • pilnatekstis Europos knygų tezauras (nuo XVI a. ): http: //www. theeuropeanlibrary. org/exhibitionreading-europe/countries. html Rankraščiai ir valdovai viduramžių ir renesanso Europoje: http: //www. theeuropeanlibrary. or g/tel 4/virtual/regia? locale=lt
Internete prieinami raštijos paminklai: • Pasaulinė skaitmeninė biblioteka (The World Digital Library, WDL): http: //www. wdl. org/en/ • Rankraščių skyriuje saugomų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI–XVII a. skaitmeninės kopijos: http: //www. mb. vu. lt/sk-kolekcijos
Internete prieinamas istorijos ir meno paveldas • LDK istorija: http: //www. ldkistorija. lt/ • Vestuvių tradicijos: http: //econnect. ait. co. at/wedding-exhibition/
Kino istorija internete • Lietuvos dokumentinis kinas (e. kinas) internete: http: //www. e-kinas. lt/titulinis • „Aukso fondas LRT mediatekoje“: http: //www. lrt. lt/mediateka/temos
Tarmių paveldas internete: • Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida: http: //www. tarmes. lt/
Galimybės • Lyginti skirtingų tautų kultūros paveldą tiesiogiai susipažinti su senaisiais raštijos, meno, istorijos ir pan. paminklais • Analizuoti skirtingose šalyse, skirtingo prieinamumo lygio objektus nepatirianti išlaidų ir taupant laiką
? violeta. meiliunaite@lki. lt
- Slides: 32