Tarptautin gimtosios kalbos diena Lietuvi krjai apie gimtj

Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Lietuvių kūrėjai apie gimtąją kalbą

(Apie 1527 ar 1538 – 1613) Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos. Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba, ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir gražinti. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba. Mikalojus Daukša

(1599) Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę. Mikalojus Daukša

(1860 – 1930) Kalba yra visų didysis, jos pačios pasistatytasis paminklas. Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia. Jonas Jablonskis

(1868 – 1953) Kalbėdamas kiekvienas žmogus padaro ryškią savo asmenybę ir todėl jis yra nors mažas menininkas. Maišyta kalba temdo žmogaus sąmonę. Visur, kur kalbos maišosi, puola ir dora. Vydūnas

(1928 – 1990) Iš kopų šnabždesio su debesim ir prošvaistėm, Iš marių virpulio ir ežerų nendrėtų. Iš duonos kvapo ir miškų giesmės Kalba gimtoji lūposna įdėta. Janina Degutytė

(g. 1930) Vajergau, kiek žodžių! Ir kiek prasmių! Per trisdešimt trejus metus Kristus spėjo numirti ant kryžiaus. O mes, ačiū dievui, vis dar gyvi. Išleidę devintą tomą, Prisikasėm iki žodžio „pirktuvės“. Per trisdešimt trejus metus. Be abejo, ir mudu šio bei to įsigijom. poetas turi teisę kalbėti visų vardu netgi tų kuriems atimta balso teisė arba jie nebyliai Ak, žinoma, mudu galim didžiuotis. Nors ir esam skirtingo skonio, Kad lietuvių kalba tokia turtinga. Ir vis dėlto man knieti dar kartą sušukti: Vajergau, kiek žodžių! Ir kiekvieną dar galima išversti Į tūkstantį kitų kalbų. Algimantas Baltakis

(1930 -2011) Derėtų neužmiršti, kad kalba turi daug rankų – priglausti, atleisti, paguosti, apglėbti, sutaikinti, sujungti… Baisu, kada šitos rankos lieka tuščios, kada ta pačia kalbantys nesusikalba. Visa mūsų rašto istorija yra nepaliaujamas rūpestis dėl kalbos, visa mūsų kultūra aštriai jautė ir jaučia pilietinę pareigą budėti prie gimtosios kalbos slenksčio. Atėjo eilė į šią sargybą stoti ir mums. Justinas Marcinkevičius

Jeigu žodžiai yra žmonių kūnai, tai dar daugiau jie yra žmonių sielos. Aš girdžiu tave kalbant ir galiu pasakyti, kas tu esi. Žodžiai, kaip ir daiktai, atšimpa ir nusinešioja. Juos reikia galąsti, o prieš ištariant dulkes nušluostyt. Tad kalbėkime tik dideliais ir labai švariais žodžiais. Justinas Marcinkevičius (1930 -2011)

KALBA Vedė, palikdama peizaže ir istorijoj pėdas. Iš motinos lūpų išdygo ir mumyse pasisėjo. Koks džiaugsmas pašaukti medį, kalną, ežerą, upę! Ačiū, kartoju, ačiū už žodžio skonį burnoj. (1930 -2011) O kartais ji stovi, juoda skara apsigobus, prie pustuščio prūsų kalbos kapo. Sunku ir tylėti, ir verkti. Justinas Marcinkevičius 1975

Šalia viso kito – kalba yra dorovinis aktas, turintis savo taisykles, kultūros sukurtą “gramatiką”. Žodžiui suteikta dieviška galia: jis kūrė pasaulį. Bet jis jį gali ir griauti. Kad kalba būtų žmogiška, kad per ją žmogus įsijaustų ir į save, ji turi apimti visą jo veiklą, visus reiškinius sujungti į vieną. Tik kalba aprėpęs pasaulį, žmogus gali mąstyti ir būti dvasingas. Marcelijus Martinaitis (g. 1936)

Įžymių žmonių mintys apie kalbą

Kalba – mąstymo priemonė. . . Kalbėti bet kaip reiškia ir mąstyti bet kaip: netiksliai, apytikriai, nepatikimai. Tolstojus Aleksejus Kalba – sielos veidrodis. Kaip žmogus kalba, toks jis ir yra. Publilijus Siras Žodį reikia vertinti. Tai didžiausia dovana, kokią mums davė Dievas. Nikolajus Gogolis Norint daugiau pasakyti, reikia mažiau kalbėti. Anri Periušo Kalba – tai miestas, į kurio statybas kiekvienas žmogus, gyvendamas Žemėje, atneša savo akmenį. Ralfas Voldas Emersonas

Kiekvienas iš mūsų atėjo tam, kad ką nors pasakytų. Fransua Moriacas Žodžiai priklauso amžiui, o mintys - amžiams. Nikolajus Karamzinas Kalbos jėga – sugebėjimas nedaugeliu žodžių daug pasakyti. Plutarchas Kitaip sudėlioti žodžiai turi kitokią prasmę, o kitaip sudėliotos prasmės - kitokį poveikį. Blezas Paskalis (Blaise Pascal) Tas, kuris nemoka svetimų kalbų, nesupranta ir savosios. Johanas Volfgangas Gėtė Seniau žmonės taip lengvabūdiškai nesišvaistydavo žodžiais, prisibijodavo, kad neliktų vieni su savo žodžiais Konfucijus

Dėl vieno ištarto žodžio žmogų pavadina išminčiumi arba kvailiu. Būkite atidūs, galvokite, ką sakote. Konfucijus Doras žmogus gerus taria žodžius, bet ne visada tas, kuris ištarė gerą žodį, yra doras. Konfucijus Svarbu tiksliai suvokti kiekvieno žodžio reikšmę. Publilijus Siras Nėra nieko galingesnio už žodį. Tvirtų argumentų ir taurių minčių gretų neįmanoma pralaužti. Žodis kerta nuožmiuosius ir griauna tvirtoves. Tai nematomas ginklas. Be jo pasaulį valdytų šiurkšti jėga. Anatolis Francas

Žodynas – tai visata, išdėstyta abėcėlės tvarka. Tomas Fuleris Mokėti užsienio kalbų – reikalinga ir teisinga, tačiau svarbu suvokti, jog kitų kalbų gelmė neatsivers, jei nemokėsi gimtosios. Pasaulis atsiveria jį kalbinant gimtąja kalba.