Lietuvi kalbos uduoi 5 klasei pritaikymo ir individualizavimo

Lietuvių kalbos užduočių 5 klasei pritaikymo ir individualizavimo galimybės Parengė specialioji pedagogė Rūta Paulauskienė 2016 04 27

Kalba – tai miestas, į kurio statybas kiekvienas žmogus, gyvendamas žemėje, atneša savo akmenį. R. V. Emersonas

Ugdymo(si) programų pritaikymas Ugdymo programa pritaikoma, kai mokinio pasiekimai žemesni nei patenkinamo lygio, neatitinka 2 metų laikotarpiu nurodytų mokinių pasiekimų lygių požymių. Pritaikytos ugdymo programos taikymas turėtų padėti asmeniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, visaverčiai dalyvauti bendrame ugdymo procese drauge su bendraamžiais, siekiant individualių ugdymo(si) tikslų. Pritaikant programą svarbu atsižvelgti į mokymosi sunkumus sąlygojančias priežastis: vaiko raidos ypatumus (negalė, sutrikimas, laikini sunkumai), intelekto lygį, ugdymo aplinką ir į mokinio potencines galimybes, kuriomis mokinio savybėmis ugdymo veikloje bus galima remtis. Nėra griežtų išsilavinimo (pasiekimų) standartų, orientuojamasi į pasiekimų lygių požymius.

Ugdymo(si) programų pritaikymas Pritaikytos programos pagrindas gali būti supaprastinta ir palengvinta tos pačios klasės dalyko programa. Pritaikomos programos tikslas yra siekti mokinio patenkinamo pasiekimų lygio. Pritaikomos programos turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo klasėje turiniu, užtikrinant, kad ugdytinis, besimokantis pagal pritaikytą programą, „neiškristų“ iš klasės konteksto, teminiu požiūriu mokytųsi to paties, skirtųsi tik nagrinėjamo dalyko apimtys ir temų nagrinėjimo gilumas.

Ugdymo(si) programų individualizavimas Tais atvejais (pvz. , esant intelekto sutrikimui) kai bendrosios programos tikslai specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui tampa nepasiekiami, bendrojo lavinimo programa individualizuojama. Individualizuojant programą svarbu: paprastinti, konkretinti, siaurinti jos turinį, daugiau laiko skirti svarbiausių gebėjimų ugdymui, atsižvelgti į praktinį žinių pritaikymą gyvenime, daugiau laiko skirti kartojimui.

Kokių kalbos dalykų mokomės 5 -oje klasėje? ØFonetikos ØMorfologijos ØSintaksės ØLeksikologijos

I. Fonetika – kalbos garsų mokslas ØGarsai ir raidės ØLietuvių kalbos garsynas ØIlgieji ir trumpieji balsiai ØKietieji ir minkštieji priebalsiai ØDuslieji ir skardieji priebalsiai ØDvigarsiai ØKirtis ir priegaidė

II. Morfologija (kalbotyra) Objektas – žodis. Morfologija pirmiausia tiria, kas sudaro žodį, išskiria reikšmines sudedamąsias dalis ir tiria kaip tas žodis funkcionuoja sakinyje, tiria jo gramatines kategorijas.

Žodžio sandara ir rašyba ØReikšminės žodžio dalys ØGalūnė ØŠaknis ØNosinių raidžių rašyba žodžių šaknyje ØPriešdėlis ØPriesaga

Kalbos dalys Ø Daiktavardis Ø Būdvardis Ø Skaitvardis Ø Įvardis Ø Veiksmažodis Ø Prieveiksmis Ø Prielinksnis ir jungtukas Ø Jaustukas ir ištiktukas Ø Kalbos dalių apibendrinimas

Tekstų rūšys ØPasakojimas ØAprašymas (gyvūno) ØSamprotavimas

III. Sintaksė ir skyryba Sakinys ir jo rūšys Ø Žodžių junginys Ø Sakinio dalys Ø Veiksnys ir tarinys Ø Papildinys ir pažyminys Ø Aplinkybės Ø Vienarūšės sakinio dalys ir jų skyryba Ø Sudėtinis sakinys, jo skyryba Ø Vientisinio ir sudėtinio sakinio apibendrinimas Ø Tiesioginė kalba Ø Pokalbio etiketas ir kreipinys Ø Dialogas Ø Ginčas Ø

IV. Leksikologija Ø Žodis – kalbos ženklas Ø Žodžio reikšmė Ø Daugiareikšmiai žodžiai Ø Perkeltinė žodžių reikšmė Ø Homonimai Ø Sinonimai Ø Antonimai Ø Frazeologizmai

Kiekvienas iš mūsų atėjo tam, kad ką nors pasakytų. Fransua Moriakas