Pasirenkamojo vaik ugdymo pasilos formavimas vidurinje mokykloje ir

Pasirenkamojo vaikų ugdymo pasiūlos formavimas vidurinėje mokykloje ir gimnazijoje V. Kučiauskienė

Pasirenkamasis ugdymas kaip švietimo sudedamoji dalis l l Mokyklos paskirtis – išauginti brandų žmogų, pasiruošusį gyventi nuolat kintančioje visuomenėje; Šiandieninė formaliojo švietimo veikla orientuota į mokinio parengimą brandos egzaminams ir stojimą į aukštąsias mokyklas; Kas šiandien rengia jauną žmogų gyvenimui? Vaiko ir jaunuolio socializacija – pasirenkamojo vaikų švietimo priedermė ir pagrindinis uždavinys.

Pasirenkamojo vaikų ugdymo uždaviniai l l Ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikio tenkinimą; Ugdyti pilietiškumą, tautiškumą, demokratišką požiūrį į pasaulėžiūrų, įsitikinimų įvairovę; Lavinti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje; Spręsti socialinės integracijos problemas: mažiau galimybių turinčių), ypatingų poreikių vaikų, iškritusių iš švietimo sistemos, integravimas į visuomeninį gyvenimą,

Kam tarnauja pasirenkamasis ugdymas šiandieninėje mokykloje? l l l Mokyklos kultūrinių, sportinių pasiekimų prezentacijai; Mokyklos įvaizdžio (vizitinės kortelės) formavimui visuomenėje; Formaliojo švietimo spragų likvidavimui; Mokytojų darbo krūvių sureguliavimui; Įstaigos akreditacijai; Kita. . .

Kas keičiasi mokyklose, skiriančiose ne formalų dėmesį pasirenkamajamugdymui l l l l Mikroklimatas bendruomenės narių tarpe; Didėja mokinių pasitikėjimas savo jėgomis, motyvacija; Padeda sukurti terpę, kurioje lengiau pasiekti norimą ugdymo rezultatą. Mokinių kūrybiškumas, aktyvumas, lyderystė, vidinis išlaisvėjimas; Mažiau prevencijos problemų; Mokinys myli ir vertina savo mokyklą, laiko save jos bendruomenės nariu; Mokinys įgyja žmogiškųjų kompetencijų, kurių negauna formaliojo švietimo būdu.

Bendrojo lavinimo socialinės funkcijos l Formalusis švietimas – individas patenkina pažinimo poreikius; l Neformalusis švietimas – individas patenkina savirealizacijos ir savigarbos poreikį.

Penki mokymosi ramsčiai l l l Mokymasis žinoti; Mokymasis daryti; Mokymasis būti; Mokymasis gyventi kartu; Mokymasis gyventi darniai;

Pasirenkamojo vaikų ugdymo kaitos siekiai l Veiklų įvairovės ir prieinamumo didinimas, siekiant įtraukti kuo daugiau vaikų (atsižvelgiant į vaikų amžių, lytį, gyvenamąją vietą, finansines galimybes, pasiūlą ir paklausą veiklų turinio prasme); l Neformaliojo vaikų švietimo kokybės užtikrinimas; l Socialiai pažeidžiamų, linkusių nusikalsti vaikų įtraukimas į NŠ veiklą.

Veiklų įvairovės didinimas l l Ar reikia aprėbti neaprėpiamą formuojant veiklų pasiūlą? Nuo ko priklauso veiklų įvairovė: * mokyklos keliami tikslai, uždaviniai; * remiantis analize nustatyti mokinių saviraiškos poreikiai; * finansinės galimybės, intelektualiniai resursai; * Kita

Veiklų prieinamumo didinimas l l l Ar vaikų skaičiaus riba būrelyje 12 ? Ar vienodas dėmesys formuojant pasiūlą mergaitėms ir berniukams? Ar galvojama apie pasiūlos pagal amžių proporcijas? Kiek įtakoja programų pasiūlą mokinių gyvenamoji vieta, šeimų socialiniai ir kt. aspektai? Ar orientuojamės į gabiausius ar į niekuo nesidominčius vaikus? Pasiūla ir paklausa. Kieno – mokytojų ar mokinių?

Pasirenkamojo užtikrinimas l vaikų ugdymo kokybės Kas laiduoja kokybę? * Būrelio vadovo kompetencija; * Valandos, būtinos rezultatui pasiekti; * Neformalūs santykiai grupėje (mikroklimatas); * Įdomi, motyvuojanti būrelio veiklos programa; * Ne per aukšti ir ne per žemi reikalavimai; * Kūrybinės užduotys, neformalūs metodai (teisė suklysti, atrasti) * Nuolatinis mokinio pažangos stebėjimas ir vertinimas ir kt.

Veiklos kokybės vertinimo būdai l l l Pokalbiai su būrelių vadovais; Pokalbiai su mokiniais; Užsiėmimų stebėjimas ir analizė; Savianalizė ir įsivertinimas (vaikų refleksija); Mokinių, jų tėvų nuomonių tyrimas (anketos).

Refleksija pasirenkamajame švietime. Kas tai? l l l Aptarimai, kurie atskleidžia nuveikto darbo rezultatus; Pasisekimo laipsnį ir aplinkybes; Nesėkmių priežastis; Patirtus jausmus ir emocijas; Vidinius grupėje vykstančius procesus ir kt.

Refleksija l l Refleksija sudaro galimybę kiekvienam individualiai ar visai grupei pažvelgti į save kaip į veidrodį; Jos remiasi įvykusiais dalykais ir tuo, kaip tai atrodo dabar; Nagrinėjimo objektu paverčiami: jausmai, mintys, veiksmai, fantazijos; Kitų mintys ir jausmai negali būti kritikuojami, diskutuojami, vertinami.

Refleksija l Keliami trys pagrindiniai klausimai: * Ką mes (aš) pasiekėme? * Kas vyksta šiuo metu? * Kaip viskas turi vykti toliau?

Refleksijos būdai l l Vaidmenų pasirinkimas Ką apie būrelio veiklą pasakytų geras ir blogas mokiniai; Mokyklos direktorius ir tėvai; Katė ir pelė; Karalienė ir vargšas. . .

Refleksijos būdai l l l Dienoraštis „Mano mintys apie būrelio veiklą; Teigiama-neigiama (vieni vardina tik neigiamas puses, kiti – teigiamas); Įsivaizduojamas filmavimas „Kaip pasikeitė mano draugas“ (vieni kuria komediją, kiti tragediją, kiti dokumentiką); Paaiškinimas (pvz. Laiškas merui, kodėl mūsų būrelio negalima panaikinti); Provokacija (iš vedančio neigiami argumentai, vaikai turi pateikti teigiamus kontraargumentus); Sentencijos ir citatos iš knygų.

Pasirenkamojo vaikų ugdymo kokybė tai: l l l Didelis vaikų užimtumas, veiklos nedubliuoja dalykinės sistemos; Veiklos vykdomos netradicinėse aplinkose, dominuoja neformaliojo ugdymo metodai; Ugdymas grindžiamas patyrimu ir refleksija; Vaikai yra aktyvūs ugdymo proceso kūrėjai, kartu su mokytoju nustato ugdymo poreikius; Mokomasi spręsti tarpasmeninius santykius, priimti bendrus sprendimus, dalintis darbais ir atsakomybėmis;

Pasirenkamojo vaikų ugdymo kokybė tai: l l l l Užsiėmimuose kuriamos teigiamos emocijos, sudaromos sąlygos gerai vaiko savijautai; Dominuoja neformalūs, draugiški santykiai; Vykdomos vaikams įdomios, motyvuojančios veiklos; Dėmesys ir asmenybei ir grupei; Svarbus kiekvieno vaiko tobulėjimas, pažanga; Būrelio vadovas – autoritetas, kuriuo pasitikima; Išaugusi vaikų savivertė, pasitikėjimas savo jėgomis, lyderystė, nėra patyčių ir. kt.

Kaip yra šiandien l l Nemažoje dalyje būrelių užsiėmimų ir toliau tęsiamas formalusis ugdymas; Didžioji dalis būrelių vadovų – tos mokyklos mokytojai - nespecialistai; Veiklų pasiūla formuojama atsižvelgiant į mokytojų galimybes, o ne į vaikų interesus (ypač pradinėse klasėse); Veiklų pasiūla dubliuoja dalykinę sistemą (dailė, technologijos, literatai, muziejininkai, žiniukai ir kt. );

Kaip yra šiandien l l l Dominuoja pasiūla gabiems, aktyviems mokiniams, o apie kitus negalvojama; Ir po pamokų sėdime klasėje, suoluose. Neformaliojo ugdymo užsiėmimai vaikams tampa kaip prievolė; Veiklose dominuoja įstaigų vadovų užsakyto rezultato siekimas, konkurencija; Trūksta vaikams smagaus laiko praleidimo, pasimėgavimo užsiėmimų;

Vaikų nuomonės apie kokybę pasirenkamajame l l l Nekompetentingi veiklų vadovai; Netenkinantys (blogi) santykiai su mokytojais; Stinga charizmatiškų, įdomių mokytojų; Pernelyg daug įtampos, aukšti reikalavimai; Stinga įvairesnių būrelių, veiklų, kurių metu būtų galima atrasti savo profesinį pašaukimą, leistų išbandyti, pažinti save.

Kokias vertybes deklaruojame l l l l Meno kolektyvui tik 2 valandos? Ar reikalingas kompiuterininkų būrelis pradinėse klasėse? Tautiniai šokiai argatvės šokis, popsas ar folkloras? Ar reikalingi mokyklai maironiečiai, ateitininkai, kudirkaičiai, skautai? Ar sportas tik rezultatui ar ir sveikai gyvensenai? Ar pakankamai veiklų, padedančių vaikams socializuotis? Ar svarbi tik užimtumo statistika?

Mokinių pažintinei veiklai naudojamos krepšelio lėšos l l l Prioritetai – miesto muziejų lankymui; Suderinus su klasių vadovais sudaroma mokyklos kultūrinės – edukacinės veiklos programa; Maršrutai išgryninami, kad programa taptų pastovi; Siekis, kad per 12 mokslo metų mokiniai susipažintų su visais miesto muziejiniais, kultūriniais objektais; Pažintinės veiklos lėšos naudojamos laikantis prieinamumo ir visuotinumo principu (kiekvienam vaikui nepriklausomai nuo soc. padėties, gabumų ir kt. ); Veikla organizuojama išnaudojant teritorijos, kurioje yra mokykla galimybes, palaipsniui pereinant prie savivaldybės, apskrities, šalies pažintinių objektų.

Kokie tobulintini šios veiklos organizavimo aspektai l l l Esame linkę pinigus skirti tik tam tikrų grupių mokiniams (gabiems, socialiai remtiniems, aktyviems, bendruomenei. . . ); Planuojame daugiau veiklų, nei joms yra skirta pinigų; Planuojame tuos pačius objektus kelioms klasių grupėms; Planuojant objektus neatsižvelgiama į mokinių amžių; Apmokamos ekskursijos į kitus regionus.

Vietoj palinkėjimo l Žmogui, kuris žino, kur eina, pasaulis duoda kelią D. S. Džordanas Nebijok daryti tai, ko nežinai. Nojaus laivą pastatė mėgėjai, Titaniką – profesionalai.