NEPAGEIDAUJAMAS ELGESYS MOKYKLOJE 1 OBJEKTAS nepageidaujamas elgesys mokykloje
NEPAGEIDAUJAMAS ELGESYS MOKYKLOJE 1
OBJEKTAS – nepageidaujamas elgesys mokykloje (smurtas, užgauliojimai, vagystės). PROBLEMOS – q. Mokyklose mokiniai dažnai patiria smurtą, užgauliojimus. q. Toks elgesys skatina moksleivius daryti įstatymų uždraustas nusikalstamas veikas. 2
TEMOS AKTUALUMAS – q. Didėja skaičius moksleivių, kurie patiria nepageidaujamą elgesį mokykloje arba patys taip elgiasi. qŽiniasklaidoje nuolat pasirodo pranešimai apie moksleivių žiaurų ir nepageidaujamą elgesį mokykloje. q. Didelė dalis moksleivių nepraneša apie nepageidaujamą elgesį, todėl sunku užkirsti tam kelią. 3
HIPOTEZĖS – q. Mokyklose moksleiviai patiria nepageidaujamą elgesį, įžeidinėjimą arba patys taip elgiasi. q. Didelė dalis tokio elgesio atvejų nėra atskleidžiami, nes mokiniai nėra linkę apie tai kam nors pranešti. 4
TIKSLAI – q PAŽINTINIS: atskleisti situaciją, apie moksleivių patiriamą nepageidaujamą elgesį su jais bei tokio elgesio priežastis. q PROGNOSTINIS: numatyti tolimesnį susidariusios situacijos mokyklose vystymąsi ir pateikti galimas prevencines priemones. q TAIKOMASIS: pateikti praktinių problemos sprendimo būdų. 5
METODAI – q. Apklausa § anketavimas 6
INFORMACIJOS ŠALTINIAI – q. Anketos q. Straipsniai spaudoje 7
KAIP BUVO FORMUOJAMA APKLAUSA – q. Apklausti įvairių amžiaus grupių asmenys atsitiktiniu atrankos būdu. q. Apklausa anoniminė. q. Iš viso apklausti 199 asmenys. q. Apklausti Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinės mokyklos moksleiviai. 8
APKLAUSOS ANKETA 1. Jūsų lytis? q Vyras q Moteris 2. Jūsų amžius? q Įrašykite: _____ 3. Ar esate patyrę smurtą mokykloje? q Taip q Negalėčiau pasakyti 4. Ar esate patys smurtavę mokykloje? q Taip q Negalėčiau pasakyti 9
5. Ar Jus yra įžeidinėję (užgaulioję) kiti mokiniai? q Taip q Negalėčiau pasakyti 6. Ar esate patys įžeidinėję (užgaulioję) kitus mokinius? q Taip q Negalėčiau pasakyti 7. Ar Jus yra apvogę mokykloje? q Taip q Negalėčiau pasakyti 10
8. Ar esate ką nors pavogęs mokykloje? q Taip q Negalėčiau pasakyti 9. Ar iš Jūsų yra reikalavę pinigų mokykloje? q Taip q Negalėčiau pasakyti 10. Ar esate patys reikalavę pinigų iš kitų mokinių? q Taip q Negalėčiau pasakyti 11
11. Kiek kartų esate patyrę nepageidaujamą elgesį mokykloje? q Niekada q 1 – 3 kartus q Daugiau nei 3 kartus 12. Ar esate apie smurtą, patyčias ir kitokį panašų elgesį pranešę tėvams ar mokyklos darbuotojams? q Taip q Negalėčiau pasakyti 12
13. Kokios yra nepageidaujamo elgesio priežastys mokykloje? Parašykite savo nuomonę. 14. Kaip būtų galima išvengti nepageidaujamo elgesio mokykloje? Parašykite savo nuomonę. 13
ANKETOS REZULTATAI 14
15
16
17
18
19
20
21
22
Daugiausia smurtą mokykloje patiria berniukai 13 – 14 metų. Iš 199 apklaustų mokinių smurtą yra patyrę 63. 23
Stengėmės, kad mūsų atrankinė aibė būtų reprezentatyvi. Todėl atrankinę aibę suformavome atsitiktiniu būdu. Pasirinkome klases, kuriose mokinių skaičius buvo didžiausias. Ribinė atrankos paklaida l m-2√m(100%-m)/n < M < m+2√m-(100%-m)/n l M – generalinės aibės vienetų, turinčių tam tikrą požymio reikšmę, dalis (procentais) l m – tų pačių vienetų dalis atrankinėje aibėje (31, 7%) l n – atrankos vienetų skaičius (199) l 31, 7%-2√ 31, 7%(100%-31, 7%)/199 < M < 31, 7%+2√ 31, 7%(100%31, 7%)/199 l 31, 7% - 2√ 10, 9 < M < 31, 7% + 2√ 10, 9 l 31, 7% - 7% < M < 31, 7% + 7% l 24, 7% < M < 38, 7% 24
25
26
27
28
29
30
31
32
Prieš kitus mokinius smurtą naudoja tiek berniukai, tiek mergaitės. Gauti rezultatai panašūs, bet berniukai dažniau patys smurtauja. Iš 199 apklaustų mokinių 55 yra patys smurtavę. 33
34
35
36
37
38
39
40
41
Įžeidinėjimus mokykloje dažniau patiria mergaitės. Iš 199 apklaustų mokinių 117 yra patyrę įžeidinėjimus. 42
43
44
45
46
47
48
49
50
Kitus mokinius įžeidinėja tiek mergaitės tiek berniukai, akivaizdus skirtumas nepastebimas. Ši veika daugiausia paplitusi tarp 13 -15 metų mokinių. Iš 199 mokinių kitus įžeidinėja 103. 51
52
53
54
55
56
57
58
59
Nuo vagysčių mokykloje daugiausia nukentėjusios yra mergaitės, 14 – 16 metų. Iš 199 mokinių nuo vagysčių yra nukentėję 41. 60
61
62
63
64
65
66
67
68
Iš 199 apklaustų mokinių 6 prisipažino patys apvogę kitus mokinius. 69
70
71
72
73
74
75
76
77
Iš 199 apklaustų mokinių 37 pasakė, kad iš jų buvo reikalaujama pinigų mokykloje. 78
79
80
81
82
83
84
85
86
13 apklaustų mokinių prisipažino patys reikalavę pinigų iš kitų mokinių, iš jų visi berniukai nuo 11 iki 17 metų. 87
88
89
90
91
92
93
94
95
96
97
98
99
100
101
102
103
104
Mokiniai atlaidžiai žiūri į nepageidaujamas veikas, tik 77 yra kam nors pranešę apie tokią veiką. Sunku sumažinti mokinių patiriamą nepageidaujamą elgesį, jei mokiniai vengia apie tai kam nors pranešti. 105
IŠVADOS q. Dauguma vaikų mokykloje patiria smurtą, patyčias ar kitokį nepageidaujamą elgesį. q. Berniukai labiau linkę elgtis nepageidaujamai nei mergaitės. q. Nepageidaujamo elgesio mokykloje neįmanoma išvengti, tačiau galima sumažinti jo kiekį. 106
l Kaip moksleiviai įvardina nepageidaujamo elgesio priežastis: l a) Galvojimas, kad esi geresnis už kitus; l b) Santykiai šeimoje, aplinka, kurioje augama; l c) Neturėjimas ką veikti; l d) Visi labai nori save išreikšti; l e) Pernelyg pretenzinga apranga, stilius; l f) Blogi draugai; l g) TV įtaka. 107
l h) Žema vidinė kultūra. l i) “Daug namų darbų”. l j) Konkurencija, pavydas, įtampa mokykloje. l k) Noras išlieti susikaupusias emocijas. l l) Asmeniniai konfliktai. l m) “Man nerūpi” (necenzūriniai žodžiai). 108
l Štai kaip siūlo spręsti šias problemas patys moksleiviai: l a) Nekreipti dėmesio į užgauliojimus, bet apie tai pranešti; l b) Daugiau budinčių mokytojų; l c) Pasakyti tėvams; l d) Kamerų (filmavimo) įrengimas; l e) Atrodyti pasitikinčiu savimi; l f) Bausmė nusižengusiems. 109
l g) Gerbti kitus - nebūtinai kaip draugus, bet kaip žmones. l h) Paveikti piktadarius moraliniais būdais. l i) Nuo vaikystės mokyti, kad visi lygūs. l j) “Neįdomu, nekenčiu visų”. l k) Neįmanoma nieko padaryti. 110
Vaikų ir paauglių nusikalstamumo mąstai visoje valstybėje ir tendencijos 111
l Pastarųjų metų oficialūs statistiniai duomenys rodo sąlyginį nepilnamečių nusikalstamumo stabilizavimąsi (apytiksliai 5000 nusikalstamų veikų per metus), tačiau rodikliai vis tiek nėra maži, o LR policijos duomenimis išryškėja neigiamos neformalių nepilnamečių grupuočių gausėjimo nusikalstamumo tendencijos. Remiantis apibendrintais atliktos šalies teritorinių policijos įstaigų pareigūnų apklausos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra nuo 236 iki 242 jaunimo (nepilnamečių) grupuočių, priskirtinų jaunimo gaujoms. Didėja recidyvinių nusikaltimų skaičius, kas gali būti susiję. 112
l Dar viena tendencija – padaugėjo nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvarta. Taip pat pastebima, kad mažėja nusikalstančių asmenų amžius, jie dažniau linksta į nusikaltimus su suaugusiais asmenimis. 113
l Laura Masiulytė, internetiniam portalui Anglija. lt, 2008 rugpjūčio mėnesį informavo, kad šiais metais vien Londone buvo nužudyta 18 jaunuolių ir beveik visas šias žmogžudystes įvykdė kiti paaugliai. Jungtinėje Karalystėje atliktos apklausos skelbia, jog kas ketvirtas paauglys nusikalsta ir paauglių nusikalstamumas auga greičiau nei nusikalstamumas apskritai. Taigi smurtas tarp paauglių yra tarptautinio masto problema ir tai yra nenuostabu, nes globalizacija lemia panašumus tarp skirtingų sociumų. 114
Smurtinių reiškinių vaikų ir paauglių tarpe priežastys l LR policija nurodo tokias deviantinio elgesio priežastis - neužimtumas, vaiko teisių pažeidimai, ryški socialinė diferenciacija, smurtas, skurdas, alkoholizmas ir kt. Dar viena svarbi priežastis – žemo lygio agresyvios, negatyvios masinės kultūros protrūkis. 115
l Sociologė M. Sniečkutė teigia, kad vaikų elgesys daugiausiai priklauso nuo socializacijos proceso sėkmės. Vaiko raida ypatingai priklauso nuo šeimos, mokyklos, žiniasklaidos ir draugų įtakos. Visgi pagrindinį elgesio modelį formuoja šeima. 116
l Yra siūlomos įvairios šeimų, iš kurių yra kilę nepilnamečiai nusikaltėliai, tipologijos. Viena siūlomų tipologijų: l -Tipinė tradicinė šeima; vaikai dažniausiai nusikalsta atsitiktinai, dėl aplinkos, t. y. draugų, kitų suaugusiųjų neigiamos įtakos (10 -15 %). l -Šeima su tam tikra struktūrine ar kitokio pobūdžio (dažniausiai kultūrine) deformacija; kurioje kriminogeninė grėsmė vaikams yra pusantro karto didesnė negu tipinėje šeimoje (60 %). l -Šeima, kuriai būdinga visiška struktūrinė ir moralinė deformacija. Jose yra didelė kriminogeninė rizika vaikams. Šio tipo šeimų Lietuvoje daugėja. 117
l Viena iš akivaizdžiausių sąlygų, nulemiančių vaikų polinkį nusikalsti – kitų šeimos narių kriminalinis elgesys. Sheldon ir Eleanor Glueck tyrimai JAV (1930, 1934) parodė, jog 87 % nepilnamečių nusikaltėlių buvo kilę būtent iš tokių šeimų. West ir Farrington (1977) pastebėjo, kad tikimybė, jog jauni vaikinai taps nusikaltėliais, padidėja net keturis kartus, jeigu jo šeimoje yra du asmenys, turintys kriminalinę patirtį. 118
Valstybinės priemonės ir prevencija www. policija. lt pateikiamos prevencinės programos prieš nepilnamečių nusikalstamumą. Itin akcentuojama, kad tik kraštutiniais atvejais morališkai ir teisiškai netoleruojama veikla turi vesti prie nepilnamečių izoliavimo nuo normalaus visuomenės gyvenimo. Nusikaltusius nepilnamečius turi lydėti sustiprintas asmens socializacijos procesas. Turi būti išnaudojamas visas nustatytų alternatyvių poveikio priemonių diapazonas, maksimaliai plačiai taikoma probacijos sistema. 119
Atsižvelgiant į poreikį reguliuoti problemą valstybės mastu, globos ir baudžiamųjų bei alternatyvių laisvės atėmimui poveikio priemonių taikymo institucijų sistemoje numatyta sukurti trijų lygių nepilnamečių įstaigas: minimalios (bendros) priežiūros – savivaldybių lygmens, vidutinės (sustiprintos) priežiūros – apskričių lygmens, maksimalios (griežtos) priežiūros – šalies lygmens. Kalėjimų departamento inspekcijų skyrius vykdė prevencinę programą “Nepilnametis”, bendradarbiaujant visoms atsakingoms institucijoms, paruošta vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinė programa. 120
Tačiau net ir oficialios institucijos abejoja šių programų efektyvumu, nes deviantinio elgesio priežastys yra visos visuomenės problemos ir reikalauja visų visuomenės narių aktyvumo. 121
Naudoti informacijos šaltiniai: l http: //www. policija. lt/viesoji/index. php? pag e_id=63 l http: //www. sociumas. lt/Lit/Nr 16/nepilname ciai. asp 122
DARBO GRUPĖ: Živilė Anušauskaitė Gabrielė Jokubauskaitė Jolanta Chockevičiūtė Gediminas Kiuberis Agnė Janavičiūtė Vaidotas Mėlynavičius Tebd 5 -01 123
- Slides: 123
