moni Verslo finansai Algimantas Laurinaviius VU EF Finans

Įmonių / Verslo finansai Algimantas Laurinavičius VU EF Finansų katedra 1

Kurso struktūra (2) n 7. Apyvartinio kapitalo vieta įmonės finansų struktūroje, n n n trumpalaikių finansų planavimas, kredito rizikos valdymas 8. Kapitalo pritraukimo būdai: ankstyvojo laikotarpio finansavimas ir rizikos kapitalo fondai 9. Kapitalo pritraukimo būdai: finansų rinkos ir institucijos 10. Obligacijų savybės ir vertinimas (duration, convexity) 11. Palūkanų normų teorija 12. Investicijų portfelio samprata ir moderniojo portfelio teorija (Markowitz) 2

Įmonių finansų uždaviniai § Trys svarbiausi Įmonių finansų sprendžiami uždaviniai: - Kapitalo alokavimo klausimas (į ką investuoti? ). Kapitalo struktūros klausimas (kaip finansuojama veikla), Apyvartinio kapitalo klausimas (kaip įmonė valdo savo trumpalaikę einamąją veiklą), 3

n 7. Apyvartinio kapitalo vieta įmonės finansų struktūroje, trumpalaikių finansų planavimas, kredito rizikos valdymas 4

Paskaitos planas n Įmonių finansavimo instrumentai n Tiekėjo kreditas n Kredito limitas n Vekselis n Laidavimas n Kreditų draudimas n Faktoringas n Likvidumas ir apyvartumas n NWC n Apyvartumo rodikliai n Praktiniai pavyzdžiai 5

Įmonių finansavimo instrumentai n Kokius žinote įmonių finansavimo instrumentus? n Įmonės savininkų, šeimos narių, artimųjų, draugų lėšos n Banko paskolos (investicinis kreditas, kredito limitas, overdraftas) n Lizingas n Faktoringas n Finansų rinkos (akcijos, obligacijos) n ES parama n Rizikos kapitalo fondai, “verslo angelai” n Tiekėjo kreditas 6

Įmonių finansavimo instrumentai (2) n Pagal ką jie gali būti skirstomi? n Pagal trukmę: trumpalaikiai, vidutinės trukmės (3 -5 m. ), ilgalaikiai n Pagal paskirtį: apyvartiniam kapitalui arba investicijoms finansuoti n Pagal finansavimo pobūdį: investicijos į įmonės nuosavą kapitalą arba skolinamos lėšos n Pagal lėšų pobūdį: piniginis kreditas arba prekinis 7

Įmonių finansavimo instrumentai (3) n Klasifikacijos tarpusavyje susijusios: n Investicinis banko kreditas – ilgalaikis piniginis kreditas, skirtas ilgalaikėms investicijoms finansuoti, suteikiamas paskolos forma n Tiekėjo kreditas – trumpalaikis prekinis kreditas, skirtas apyvartiniam kapitalui finansuoti, taip pat suteikiamas paskolos forma 8

Įmonių finansavimo instrumentai (4) n Klasifikacijos tarpusavyje susijusios: n RK investicijos – ilgalaikės (arba vidutinės trukmės) lėšos, skirtos ilgalaikėms investicijoms finansuoti (arba apyvartiniam kapitalui papildyti), suteikiamos pinigine forma, dažniausiai investicijų į kapitalą pavidalu 9

Įmonių finansavimo instrumentai (5) n Jeigu reikėtų paminėtus įmonių finansavimo instrumentus pavaizduoti įmonės balanse, kurioje balanso vietoje jie pasirodytų? 10

Įmonių finansavimo struktūra n Tipinis įmonės balansas Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai Nuosavas kapitalas Dotacijos, subsidijos Ilgalaikiai įsipareigojimai Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai įsipareigojimai 11

Įmonių finansavimo struktūra Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai Įmonės savininkų lėšos Nuosavas kapitalas Dotacijos, subsidijos Įmonės savininkų lėšos Trumpalaikis turtas Ilgalaikiai įsipareigojimai Trumpalaikiai įsipareigojimai 12

Įmonių finansavimo struktūra Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai Įmonės savininkų lėšos Nuosavas kapitalas Dotacijos, subsidijos Įmonės savininkų lėšos Banko paskolos (investicinis kreditas) Trumpalaikis turtas Banko paskolos (kredito limitas, overdraftas) Ilgalaikiai įsipareigojimai Trumpalaikiai įsipareigojimai 13

Įmonių finansavimo struktūra Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai Įmonės savininkų lėšos Nuosavas kapitalas Dotacijos, subsidijos Įmonės savininkų lėšos Banko paskolos (investicinis kreditas) Ilgalaikiai įsipareigojimai Lizingas Trumpalaikis turtas Banko paskolos (kredito limitas, overdraftas) Trumpalaikiai įsipareigojimai 14

Įmonių finansavimo struktūra Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai Įmonės savininkų lėšos Nuosavas kapitalas Dotacijos, subsidijos Įmonės savininkų lėšos Banko paskolos (investicinis kreditas) Ilgalaikiai įsipareigojimai Lizingas Trumpalaikis turtas Banko paskolos (kredito limitas, overdraftas) Faktoringas Trumpalaikiai įsipareigojimai 15

Įmonių finansavimo struktūra Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai Įmonės savininkų lėšos Nuosavas kapitalas Finansų rinkos (akcijų išleidimas) Dotacijos, subsidijos Įmonės savininkų lėšos Banko paskolos (investicinis kreditas) Ilgalaikiai įsipareigojimai Lizingas Finansų rinkos (obligacijų išleidimas) Trumpalaikis turtas Banko paskolos (kredito limitas, overdraftas) Faktoringas Trumpalaikiai įsipareigojimai 16

Įmonių finansavimo struktūra Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai Įmonės savininkų lėšos Nuosavas kapitalas Finansų rinkos (akcijų išleidimas) ES parama Dotacijos, subsidijos Įmonės savininkų lėšos Ilgalaikiai įsipareigojimai Banko paskolos (investicinis kreditas) Lizingas Finansų rinkos (obligacijų išleidimas) Trumpalaikis turtas Banko paskolos (kredito limitas, overdraftas) Faktoringas Trumpalaikiai įsipareigojimai 17

Įmonių finansavimo struktūra Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai Įmonės savininkų lėšos Nuosavas kapitalas Finansų rinkos (akcijų išleidimas) Rizikos kapitalo fondai, “verslo angelai” ES parama Dotacijos, subsidijos Įmonės savininkų lėšos Ilgalaikiai įsipareigojimai Banko paskolos (investicinis kreditas) Lizingas Finansų rinkos (obligacijų išleidimas) “Verslo angelai” Trumpalaikis turtas Banko paskolos (kredito limitas, overdraftas) Faktoringas Trumpalaikiai įsipareigojimai 18

Įmonių finansavimo struktūra Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai Įmonės savininkų lėšos Nuosavas kapitalas Finansų rinkos (akcijų išleidimas) Rizikos kapitalo fondai, “verslo angelai” ES parama Dotacijos, subsidijos Įmonės savininkų lėšos Ilgalaikiai įsipareigojimai Banko paskolos (investicinis kreditas) Lizingas Finansų rinkos (obligacijų išleidimas) “Verslo angelai” Trumpalaikis turtas Banko paskolos (kredito limitas, overdraftas) Faktoringas Trumpalaikiai įsipareigojimai Tiekėjo kreditas 19

Paskaitos planas n Įmonių finansavimo instrumentai n Tiekėjo kreditas n Kredito limitas n Vekselis n Laidavimas n Kreditų draudimas n Faktoringas n Likvidumas ir apyvartumas n NWC n Apyvartumo rodikliai n Praktiniai pavyzdžiai 20

Tiekėjo kreditas n Kas yra tiekėjo kreditas? n Tai mokėjimo atidėjimo terminas, kurį tiekėjas suteikia prekių pirkėjui (30, 45, 60, 90 d. ar pan. ) n Taip pat gali būti apribojamas ir pinigine išraiška n Kodėl tai vadinama kreditu? Juk tiekėjas, priešingai nei bankas, pinigų nepaskolina? n Kartu su mokėjimo atidėjimo terminu tiekėjas pirkėjui suteikia prekes, už kurias atsiskaityti leidžia po tam tikro termino, kuris ir vadinamas mokėjimo atidėjimo terminu, o pats kreditas – prekiniu kreditu 21

Tiekėjo kreditas (2) n Vis dėlto, nepaisant prekinio paskolos pobūdžio, tiekėjo kreditas savo paskirtimi nesiskiria nuo trumpalaikio bankinio kredito, skirto apyvartinėms lėšoms finansuoti, jei už tas pačias iš banko pasiskolintas lėšas būtų perkamos analogiškos prekės/paslaugos iš kito tiekėjo, nesuteikiančio mokėjimo atidėjimo termino n Tiekėjo kreditas nuo trumpalaikio bankinio kredito skiriasi tik tuo, kad yra: n n neatlygintinas (jokių palūkanų!) dažnai niekuo neužtikrintas (jokių užtikrinimo priemonių: įkeitimų, laidavimų ir pan. ) n Todėl labai patogus pirkėjui ir brangus tiekėjui 22

Tiekėjo kreditas (3) n Jei tiekėjo kreditas toks nepatogus tiekėjui, kodėl tuomet jis iš viso egzistuoja? Tiekėjo kreditas nėra vien tik prekybos finansavimo instrumentas. Kartu su kaina, tai vienas iš svarbiausių pardavimo politikos instrumentų, leidžiančių išlaikyti senus bei pritraukti naujus klientus (konkurencija!) n Tiekėjo kreditas leidžia sumažinti sandorio kaštus, jei perkama dažnai: nereikia atsiskaitinėti kiekvieną kartą, o tik kas tam tikrą periodą n 23

Tiekėjo kreditas (4) n n Tiekėjo kreditas egzistuoja, nes suteikia galimybę diskriminuoti kainomis. Iš tiesų dėl teisinių, ekonominių ar kitų priežasčių gali būti neleidžiama ar tiesiog nenaudinga diskriminuoti kainomis, tačiau tiekėjo kreditas ir suteikiamos nuolaidos už atsiskaitymą anksčiau numatyto termino (ar tiesiog skirtingo ilgio mokėjimo atidėjimo terminai) suteikia galimybę tai padaryti. Be to, šis būdas mažiau pastebimas tiems pirkėjams, kurių jis neliečia Tiekėjo kreditas egzistuoja dėl informacijos asimetrijos tarp įmonių iš vienos pusės ir jų tiekėjų bei bankų iš kitos. Bėgant laikui, tiekėjai įgyja daugiau informacijos apie savo klientus nei bankai, be to, jie geriau išmano ir apie rinką, kurioje dirba. Tokiu būdu tiekėjo kreditas tampa alternatyva bankiniam 24

Tiekėjo kreditas (5) n Kadangi pats savaime tiekėjo kreditas niekuo neužtikrintas, todėl dažnai naudojamas kartu su kitomis kredito rizikos valdymo priemonėmis: Užskaitomis n Kredito limitais n Vekseliais n Laidavimais n Kreditų draudimu n Faktoringu n 25

Paskaitos planas n Įmonių finansavimo instrumentai n Tiekėjo kreditas n Kredito limitas n Vekselis n Laidavimas n Kreditų draudimas n Faktoringas n Likvidumas ir apyvartumas n NWC n Apyvartumo rodikliai n Praktiniai pavyzdžiai 26

Kredito limitas n Vidiniai įmonės kredito limitai – pinigų suma, už kurią prekių tiekėjas mokėjimo atidėjimo termino ribose (t. y. pirkėjams nevėluojant atsiskaityti) įsipareigoja patiekti prekių tam tikriems pirkėjams 27

Kredito limitas (2) n Praktika (ir ja paremti moksliniai tyrimai) rodo, kad pirkėjams taikomi vidiniai įmonės kredito limitai, naudojami kartu su mokėjimo atidėjimo terminais, labai sumažina pardavėjų patiriamą kredito riziką ir iš jos kylančius nuostolius n → remiantis 2007 m. atlikto tyrimo duomenimis, tai pati efektyviausia nuostolių, kylančių dėl pirkėjų nemokumo, mažinimo priemonė (Jasienė M. , Laurinavičius A. , 2007) 28

Kredito limitas (3) n Kredito rizikos valdymo priemonių įtaka nuostoliams dėl pirkėjų nemokumo 29

Kredito limitas (4) n Vidinius pirkėjų kredito limitus tiekėjai dažnai nustato remdamiesi išoriniais informacijos šaltiniais: IMK (Informacija maža kaina) – www. cr. lt n Creditinfo – didžiausia skolininkų duomenų bazė, kuria naudojasi ir bankai bei telekomunikacijų įmonės n n → kaip tai veikia? Kreditų biuras Creditinfo Kredito rizikos valdymo paslaugos http: //www. creditinfo. lt 30

Paskaitos planas n Įmonių finansavimo instrumentai n Tiekėjo kreditas n Kredito limitas n Vekselis n Laidavimas n Kreditų draudimas n Faktoringas n Likvidumas ir apyvartumas n NWC n Apyvartumo rodikliai n Praktiniai pavyzdžiai 31

Vekselis n Vekselis – raštiškas skolos įsipareigojimas, kurį pirkėjas (skolininkas, vekselio davėjas) išduoda pardavėjui (kreditoriui, vekselio gavėjui). n Kai neprotestuotinas, nereikia įrodinėti skolos fakto teisme, galima jį pateikti vykdymui pas antstolį (per notarą) n → daug greičiau nei teisme! 32

Vekselio pavyzdys 33

Paskaitos planas n Įmonių finansavimo instrumentai n Tiekėjo kreditas n Kredito limitas n Vekselis n Laidavimas n Kreditų draudimas n Faktoringas n Likvidumas ir apyvartumas n NWC n Apyvartumo rodikliai n Praktiniai pavyzdžiai 34

Laidavimas n Laidavimo atveju, laiduotojas prisiima įsipareigojimą n n atsakyti kreditoriui (skolintojui), jei asmuo, už kurį laiduojama (t. y. skolininkas), neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies Įforminimas: laidavimo sutartis Laidavimo, priešingai nei vekselio, pagrįstumą reikia įrodinėti teisme (o tai užtrunka ilgiau) Tačiau laidavimas, be paties skolininko, įtraukia trečiąjį asmenį, todėl kreditoriaus rizika sumažėja Gali būti naudojamas kartu su vekseliu: skolininko vekselis su trečiosios šalies laidavimu 35

Paskaitos planas n Įmonių finansavimo instrumentai n Tiekėjo kreditas n Kredito limitas n Vekselis n Laidavimas n Kreditų draudimas n Faktoringas n Likvidumas ir apyvartumas n NWC n Apyvartumo rodikliai n Praktiniai pavyzdžiai 36

Kreditų draudimas n Procesas panašus į paprasto draudimo: draudėjas sumoka draudimo kompanijai draudimo įmoką (premiją), o draudimo kompanija įsipareigoja atlyginti nuostolius draudiminio įvykio atveju n Draudiminis įvykis – pirkėjo nemokumas (bankrotas, restruktūrizavimas ar tiesiog vengimas atsiskaityti su tiekėju sutartyje nustatytu laiku) 37

Kreditų draudimas (2) n Nauda trejopa: n Prieš suteikdamas pirkėjams limitus (t. y. apdrausdamas pirkėjų nemokumą), draudikas įvertiną pirkėjų riziką n n paslauga, panaši į atliekamą Creditinfo Pirkėjo nemokumo atveju, draudikas visų pirma atlieka skolų išieškotojo vaidmenį n paslauga, panaši į teikiamą skolų išieškojimo agentūrų (pvz. , Gelvora, Ekskomisarų biuras, Skolų išieškojimo biuras ir pan. ) 38

Kreditų draudimas (3) n Nauda trejopa: n Galiausiai, draudiminė apsauga draudiminio įvykio – pirkėjo nemokumo – atveju n tipinė draudimo paslauga 39

Kreditų draudimas (4) n Draudikai: n Vienintelis draudikas, turintis savo biurą Lietuvoje – Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas, priklausantis vienai iš trijų didžiausių pasaulyje kredito draudimo įmonių grupei – Prancūzijos “Coface” n Kitas draudikas – Euler Hermes Kreditversicherungs AG Lietuvos filialas (buvęs Lietuvos draudimo kreditų draudimas) – 2009 m. liepos mėn. atšaukė Lietuvai suteiktą kredito reitingą, priskirdamas ją nedraudžiamų šalių, tokių kaip Somalis ar Laosas, kategorijai, o 201101 -01 d. uždarė savo filialą Lietuvoje 40

Kreditų draudimas (5) n Draudikai: n Kreditų draudimo brokeriai Lietuvos įmonėms dar siūlo Nyderlandų kreditų draudimo bendrovės Atradius paslaugas (pastaroji taip pat neturi biuro Lietuvoje) 41

Kreditų draudimas (6) n Sąlygos: n Atlyginama nuostolių dalis – iki 85% n 2008 m. – iki 90%, 2011 m. – tik iki 80% n Draudimo įmokos tarifas: 0, 53% nuo draudžiamos apyvartos, jei taikoma bendroji franšizė, ir 1, 19%, jei netaikoma (kas yra franšizė? ) n 2008 m. bendrosios franšizės iš viso nebuvo, tarifas siekė tik 0, 18% n Ar tai brangu? n Apdrausti 10 mln. EUR apyvartą kainuoja 119. 000 EUR n Kitas skaičiavimo būdas: jei, pvz. , pardavimo marža yra 8%, viena septintoji jos dalis (1, 19%) išleidžiama draudimui 42

Paskaitos planas n Įmonių finansavimo instrumentai n Tiekėjo kreditas n Kredito limitas n Vekselis n Laidavimas n Kreditų draudimas n Faktoringas n Likvidumas ir apyvartumas n NWC n Apyvartumo rodikliai n Praktiniai pavyzdžiai 43

Faktoringas n Faktoringas – paslaugų visuma, pagrįsta piniginio reikalavimo (debitorinio įsiskolinimo) už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą perdavimu ir apimanti: finansavimą n sąskaitų administravimą n rizikos, susijusios su skolomis, perdavimą n n tik faktoringo be regreso atveju, t. y. kai faktorius – bankas ar kita faktoringo paslaugas teikianti įmonė – pirkėjo nemokumo atveju negali išieškojimo nukreipti į kreditorių (prekių tiekėją ar paslaugų teikėją) 44

Faktoringas (2) n Dvi rūšys: be regreso ir su regresu n Faktoringas be regreso apima du produktus: bankinį kreditą ir prekinių kreditų draudimą n Bankinis kreditas: kaip paprastai, tiekėjas išrašo sąskaitą su atidėtu mokėjimu pirkėjui. Tuomet tą sąskaitą pateikia bankui ir bankas ją apmoka (pirkėjas vėliau, suėjus atidėto mokėjimo terminui, atsiskaitys su banku) n Draudimas: jei pirkėjas vis dėlto (dėl kokių nors priežasčių) neatsiskaitys su banku, faktoringo be regreso atveju, bankas negalės nukreipti išieškojimo (t. y. pritaikyti regreso – iš čia ir pavadinimas) į tiekėją, todėl galima sakyti, kad tiekėjas tokiu būdu perduoda pirkėjo nemokumo riziką bankui n Faktoringo su regresu atveju, pirkėjui laiku neatsiskaičius, bankas pareikalaus, kad tiekėjas grąžintų iš banko gautus pinigus. n Todėl akivaizdu, kad faktoringas su regresu pigesnis 45

Faktoringas (3) n Sąlygos: n Avansuojama suma – 70 -90% pateiktų sąskaitų sumos. Skirtumą bankas sumoka tik gavęs pinigus iš pirkėjo (suėjus atidėto mokėjimo terminui) n Tarifas – apie 0, 3% pateiktų sąskaitų sumos n + kreditų draudimo tarifas (faktoringo be regreso atveju) n Įforminimas: sutartis su faktoriumi (banku) + atskiri susitarimai su pirkėjais (debitoriais) 46

Faktoringas (4) n Aptarti finansavimo instrumentai yra trumpalaikiai, todėl skirti finansuoti trumpalaikę balanso dalį – trumpalaikį turtą: 47

Paskaitos planas n Įmonių finansavimo instrumentai n Tiekėjo kreditas n Kredito limitas n Vekselis n Laidavimas n Kreditų draudimas n Faktoringas n Likvidumas ir apyvartumas n NWC n Apyvartumo rodikliai n Praktiniai pavyzdžiai 48

NWC n Trumpalaikio turto valdymo efektyvumą galima įvertinti apskaičiavus grynojo apyvartinio kapitalo (angl. net working capital) rodiklį: n Grynasis apyvartinis kapitalas = trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai n n Jei NWC neigiamas, įmonė gali susidurti su likvidumo problemomis Jei NWC labai didelis, įmonė dirba neefektyviai (lėtas pirkėjų skolų atgavimas arba žemas atsargų apyvartumas) 49

NWC (2) n Trumpalaikio turto valdymo efektyvumą galima įvertinti apskaičiavus grynojo apyvartinio kapitalo (angl. net working capital) rodiklį: n Grynasis apyvartinis kapitalas = trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai n Geriausia, kai NWC “lengvai” teigiamas, tai reiškia, kad: § trumpalaikis įmonės turtas finansuojamas trumpalaikiais įsipareigojimais (dar vadinama “auksine balanso taisykle”) § įmonė nepristigs lėšų einamiesiems atsiskaitymams vykdyti (nes rodiklis teigiamas) 50

NWC (3) n Kaip matėme, NWC apskaičiavimas labai paprastas: TT – TĮ. Tad ar šį rodiklį paveiks ir, jei taip, tai kaip, sekantys pasikeitimai? Padidėjusios atsargos? n Parduota pagaminta produkcija? n Pabaigta gaminti “nebaigta gamyba”? n Iš pirkėjų gauti išankstiniai apmokėjimai? n Beviltiškos pirkėjų skolos? n Nelikvidžios prekių atsargos? n Atsiskaitymas su įmonės tiekėjais? n 51

NWC (4) n Apskaičiuokite NWC 2011 ir 2012 m. Kaip jis pasikeitė? n 1. 536. 766 ir 1. 090. 484 Lt; sumažėjo 446. 282 Lt 52

NWC (5) n Kas labiausiai įtakojo tokį NWC pasikeitimą? 53

NWC (6) n O dabar sakykime, kad įmonė skolon iš tiekėjų nusipirko prekių už dar 100. 000 Lt. Kaip tai paveiks jos NWC? n Pirkėjas sumokėjo 100. 000 Lt avansą? n Įmonė pardavė prekių (iš sandėlio) už 100. 000 Lt, iš kurių 50. 000 Lt pirkėjas apmokėjo iš karto, o likusius sumokės po 30 d. ? n Įmonė sužinojo apie vieno iš savo pirkėjų bankrotą ir 50. 000 Lt iš 1. 165. 596 Lt dydžio pirkėjų skolų pripažino nuostoliais? 54

NWC (7) n Kodėl tiek daug dėmesio NWC? n Iš tiesų tai paprastas, bet labai svarbus rodiklis n Daugybės įmonių problemos prasideda būtent nuo nesubalansuoto apyvartinio kapitalo; kartais jos pasibaigia įmonių bankrotu n Statistiškai įmonių likvidumo (arba apyvartinio kapitalo) problemos – dažnesnė įmonių bankroto priežastis nei įmonių nemokumas (t. y. nuostolinga veikla) 55

Paskaitos planas n Įmonių finansavimo instrumentai n Tiekėjo kreditas n Kredito limitas n Vekselis n Laidavimas n Kreditų draudimas n Faktoringas n Likvidumas ir apyvartumas n NWC n Apyvartumo rodikliai n Praktiniai pavyzdžiai 56

Apyvartumo rodikliai n NWC mums leido preliminariai įvertinti įmonės apyvartinio kapitalo būklę. Tačiau norint išmatuoti jo valdymo efektyvumą, reikalingi papildomi rodikliai n Trumpalaikio turto valdymo efektyvumą galima matuoti apyvartumo rodikliais: n n n Atsargų apyvartumą matuoja atsargų apyvartumo rodiklis Gautinų sumų (arba pirkėjų skolų) apyvartumą – gautinų sumų apyvartumo rodiklis Mokėtinų sumų (arba skolų tiekėjams) apyvartumą – mokėtinų sumų apyvartumo rodiklis 57

Apyvartumo rodikliai (2) n Apskaičiavimas: 58

Apyvartumo rodikliai (3) n Pabandykime apskaičiuoti: 59

Apyvartumo rodikliai (3) n Apyvartumo rodikliai: n Kodėl padidėjo atsargų apyvartumas? n Kas nulėmė tokį staigų mokėtinų sumų apyvartumo sumažėjimą? 60

Apyvartumo rodikliai (4) n Apskaičiuoti apyvartumo rodikliai rodo, kiek kartų per metus įmonės apyvartoje “apsiverčia” atsargos, gautinos ir mokėtinos sumos n Tuos pačius rodiklius galima išreikšti ir kita forma, t. y. dienomis n Bendra apyvartumo, išreikšto dienomis, formulė: 61

Apyvartumo rodikliai (5) n Atskiros formulės: 62

Apyvartumo rodikliai (6) n Apyvartumą dienomis lengviau interpretuoti analizuojant rodiklius, pažiūrėkim, kas gaunasi mūsų atveju: 63

Apyvartumo rodikliai (7) n Pradeda ryškėti prekių ir pinigų apyvartos ciklas: n n 2012 m. prekės sandėly “gulėdavo” vidutiniškai 21 d. , tuomet jos būdavo parduodamos, o pirkėjai pinigus sumokėdavo dar po 109 dienų. Tai reiškia, kad įmonė pinigus vidutiniškai gaudavo praėjus 130 dienų nuo prekės įsigijimo, tuo tarpu su tiekėjais atsiskaitydavo vidutiniškai per 108 dienas. Analogiškai, 2011 metais prekės sandėly “gulėdavo” 28 dienas, pirkėjai atsiskaitydavo po 96 dienų, su tiekėjais įmonė atsiskaitydavo per 70 dienų. Tad klausimas, iš kokių resursų įmonė finansuodavo “trūkstamas” dienas? (22 dienas 2012 metais ir net 54 dienas 2011 metais) Atsakymas – iš nuosavų lėšų arba iš ilgalaikių paskolų, ir tai labai gerai matosi įmonės balanse, kur TT daug didesnis už TĮ 64

Apyvartumo rodikliai (8) n Tuos pačius skaičius galima interpretuoti ir kitaip: matyti, kad 2012 m. įmonės apyvartinio kapitalo finansavimo trūkumas arba “finansinė spraga” sudarė beveik 1 mėn. jos apyvartos, 2011 m. – beveik 2 mėn. n Kadangi per mėnesį įmonės apyvarta sudaro apie 450. 000 Lt, tad “spraga” siekia beveik 450. 000 Lt 2012 m. ir 900. 000 Lt 2011 m. (pasitikrinkite balanse!) n Tame tikrai nėra nieko blogo, tai tik dar vienas būdas parodyti, kad apyvartinį kapitalą įmonė finansuoja būtent tokio dydžio ilgalaikėmis lėšomis (nuosavomis arba skolintomis) 65

Apyvartumo rodikliai (9) n Prekių ir pinigų apyvartos ciklo apibendrinimas – laiko juosta (2011 m. pavyzdžiu) n Apyvartinio kapitalo finansavimo poreikis = atsargų apyvartumas dienomis + gautinų sumų apyvartumas dienomis – mokėtinų sumų apyvartumas dienomis 66

Apyvartumo rodikliai (10) n Matėme prekybinės įmonės laiko juostą, vaizduojančią jos prekių ir pinigų apyvartos ciklą n Jei įmonė būtų gamybinė, schema būtų truputį sudėtingesnė: sandėlio dalį reikėtų išskaidyti į: n n n žaliavas, esančias sandėlyje žaliavas, esančias gamyboje (nebaigta gamyba) ir pagamintas prekes, esančias sandėlyje n Tačiau esmė išlieka ta pati! 67

Apyvartumo rodikliai (11) 68

Apyvartumo rodikliai (12) n Matote, kad kai kuriose įmonėse gautinų sumų (pirkėjų skolų) apyvartumo kreivė yra aukščiau mokėtinų sumų (skolų tiekėjams) kreivės, kitose – atvirkščiai (arba bėgant laikui, jos pasikeičia vietomis). Kaip manote, ką tai reiškia? n Ką reiškia atstumas tarp pirkėjų ir tiekėjų kreivių? n Į ką turėtų atkreipti dėmesį vadovas, gavęs tokią grafinę ataskaitą? n n n Kad kreivės kyla/leidžiasi? Kad atstumas tarp jų didėja/mažėja? Kad egzistuoja skirtumai tarp atskirų grupės įmonių? Kad tie skirtumai didėja/mažėja? 69

Apyvartumo rodikliai (13) n Kodėl 2008 m. visos kreivės pradėjo sistemingai kilti į viršų? n Kaip manote, kas 2009 m. pavasarį atsitiko įmonei “I”? n O kas jai atsitiko 2010 m. pavasarį? n Tiek pirkėjų, tiekėjų skolų apyvartumui pasiekus 365 d. , galima teigti, kad pirkėjai su įmone neatsiskaitė metus laiko. Taip pat metus laiko įmonė neatsiskaitė su savo tiekėjais 70

Apyvartumo rodikliai (14) 71

Apyvartumo rodikliai (15) n Kodėl 2009 m. pab. pradėjo staigiai blogėti įmonės “I” prekių apyvartumas? n Pirkėjams vėluojant atsiskaityti, įmonė nebeturėjo pinigų nusipirkti naujų prekių, sandėlyje liko tik nelikvidžios prekės, todėl apyvartumas krito n n Atkreipti dėmesį: apyvartumui dienomis išaugus, apyvartumas blogėja, nes prekės (arba skolos) lėčiau juda Jei, sumažėjus įmonės apyvartai, sandėlyje liko tas pats prekių kiekis, tai lėmė (matematiškai) mažesnį prekių apyvartumą (arba ilgesnį prekių apyvartumą dienomis) 72

Paskaitos planas n Įmonių finansavimo instrumentai n Tiekėjo kreditas n Kredito limitas n Vekselis n Laidavimas n Kreditų draudimas n Faktoringas n Likvidumas ir apyvartumas n NWC n Apyvartumo rodikliai n Praktiniai pavyzdžiai 73

Praktiniai pavyzdžiai n Įmonės administracija pateikė valdybai biudžeto projektą, kurio svarbiausi parametrai šie: n Numatomas pardavimo pajamų augimas – 50% (iki 22, 2 mln. Lt) n Grynasis pelningumas išlaikomas tas pats – 3, 5%, todėl metinis grynasis pelnas sudarys 0, 8 mln. Lt n Kiti parametrai išlaikomi tie patys (medžiagų apyvartumas sandėlyje, vidutiniai pirkėjų atsiskaitymo terminai ir atsiskaitymo terminai su tiekėjais) n Kadangi uždirbs 0, 8 mln. Lt pelno, įmonė numato bankui grąžinti 0, 45 mln. Lt dydžio trumpalaikį kreditą n Ar tai realu? n Kodėl įmonei gali nepavykti grąžinti bankui kredito ir dar prireikti papildomai pasiskolinti? n (Skaičiavimams naudoti UAB “ABC 2” ataskaitas) 74

Praktiniai pavyzdžiai (2) Balansas 2007 m. gruodžio 31 d. Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai 257. 532 Nuosavas kapitalas 784. 388 Ilgalaikiai įsipareigojimai 587. 208 Trumpalaikis turtas 4. 227. 460 Trumpalaikiai įsipareigojimai Atsargos 2. 012. 527 Skolos bankui Pirkėjų skolos 2. 123. 635 Skolos tiekėjams Kt. Iš viso 91. 298 4. 484. 992 Kt. Iš viso 3. 113. 396 457. 621 2. 245. 657 410. 118 4. 484. 992 75

Praktiniai pavyzdžiai (3) Prognozinis balansas 2008 m. gruodžio 31 d. Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai Nuosavas kapitalas Ilgalaikiai įsipareigojimai Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai įsipareigojimai Atsargos Skolos bankui Pirkėjų skolos Skolos tiekėjams Kt. Iš viso 76

Praktiniai pavyzdžiai (3) Prognozinis balansas 2008 m. gruodžio 31 d. Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai 257. 532 Nuosavas kapitalas Ilgalaikiai įsipareigojimai Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai įsipareigojimai Atsargos Skolos bankui Pirkėjų skolos Skolos tiekėjams Kt. Iš viso 91. 298 Kt. 587. 208 410. 118 Iš viso 77

Praktiniai pavyzdžiai (3) Prognozinis balansas 2008 m. gruodžio 31 d. Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai 257. 532 Nuosavas kapitalas Ilgalaikiai įsipareigojimai Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai įsipareigojimai Atsargos Skolos bankui Pirkėjų skolos Skolos tiekėjams Kt. Iš viso 91. 298 Kt. Nes planuojama 1. 584. 388 uždirbti 0, 8 mln. Lt 587. 208 410. 118 Iš viso 78

Praktiniai pavyzdžiai (3) Prognozinis balansas 2008 m. gruodžio 31 d. Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai 257. 532 Nuosavas kapitalas Ilgalaikiai įsipareigojimai Trumpalaikis turtas 3. 018. 791 Skolos bankui Pirkėjų skolos 3. 185. 453 Skolos tiekėjams Iš viso 587. 208 Trumpalaikiai įsipareigojimai Atsargos Kt. 1. 584. 388 91. 298 Kt. 50 proc. didesnės apyvartinio Iš visokapitalo pozicijos 3. 368. 486 410. 118 79

Praktiniai pavyzdžiai (3) Prognozinis balansas 2008 m. gruodžio 31 d. Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai 257. 532 Nuosavas kapitalas Ilgalaikiai įsipareigojimai Trumpalaikis turtas 3. 018. 791 Skolos bankui Pirkėjų skolos 3. 185. 453 Skolos tiekėjams Iš viso 587. 208 Trumpalaikiai įsipareigojimai Atsargos Kt. 1. 584. 388 91. 298 Kt. 0 Nes numatoma grąžinti TL paskolas bankui 3. 368. 486 410. 118 Iš viso 80

Praktiniai pavyzdžiai (3) Prognozinis balansas 2008 m. gruodžio 31 d. Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai 257. 532 Nuosavas kapitalas Ilgalaikiai įsipareigojimai Trumpalaikis turtas 6. 295. 541 Trumpalaikiai įsipareigojimai Atsargos 3. 018. 791 Skolos bankui Pirkėjų skolos 3. 185. 453 Skolos tiekėjams Kt. Iš viso 91. 298 6. 553. 073 Kt. Iš viso 1. 584. 388 587. 208 3. 778. 604 0 3. 368. 486 410. 118 5. 950. 200 81

Praktiniai pavyzdžiai (3) Prognozinis balansas 2008 m. gruodžio 31 d. Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai 257. 532 Nuosavas kapitalas Ilgalaikiai įsipareigojimai Trumpalaikis turtas 6. 295. 541 Trumpalaikiai įsipareigojimai Atsargos 3. 018. 791 Skolos bankui Pirkėjų skolos 3. 185. 453 Skolos tiekėjams Kt. Iš viso 91. 298 6. 553. 073 Kt. Iš viso 1. 584. 388 587. 208 4. 381. 478 602. 874 3. 368. 486 410. 118 6. 553. 073 82

Praktiniai pavyzdžiai (4) n Taigi įmonė ne tik negrąžino 0, 45 mln. Lt trumpalaikės paskolos bankui, bet dar turėjo papildomai pasiskolinti 0, 15 mln. Lt (trumpalaikės skolos bankui likutis metų pabaigoje – 0, 6 mln. Lt) n Kodėl taip atsitiko? T. y. kodėl įmonė, uždirbusi 0, 8 mln. Lt grynojo pelno, negalėjo grąžinti 0, 45 mln. Lt banko paskolos? Kur “dingo” pinigai? 83

Praktiniai pavyzdžiai (5) n Iš tiesų pinigai buvo panaudoti apyvartiniam kapitalui (atsargoms sandėlyje ir pirkėjų skoloms) finansuoti: 50% išaugus įmonės pajamoms, 50% išaugo ir atsargos sandėlyje (nuo 2 mln. Lt iki 3 mln. Lt) bei pirkėjų skolos (nuo 2, 1 mln. Lt iki 3, 2 mln. Lt) n Taigi bendrai apyvartinio kapitalo finansavimo poreikis išaugo (3 -2)+(3, 2 -2, 1)=2, 1 mln. Lt n n n Finansuotas jis buvo 1, 15 mln. Lt (3, 35 -2, 2) išaugusiomis skolomis tiekėjams 0, 8 mln. Lt uždirbtu pelnu likusius 0, 15 mln. prireikė papildomai pasiskolinti iš banko 84

Praktiniai pavyzdžiai (6) n Taip atsitiko todėl, kad apyvartumo terminai nepasikeitė, tad padidėjus įmonės pajamoms, proporcingai išaugo ir visos apyvartinio kapitalo pozicijos n Situacija būtų buvusi kitokia, jei bent vienas iš terminų – pirkėjų atsiskaitymo, prekių apyvartumo sandėlyje ar atsiskaitymo su tiekėjais – būtų pasikeitęs 85

Praktiniai pavyzdžiai (7) n Parodyta nesuderinto įmonės augimo problema, kuri dažnai baigiasi papildomu išorinio finansavimo poreikiu n Įmonės išorinio finansavimo šaltiniai, kaip jau minėta, gali būti įvairūs: n n Įmonės savininkų lėšos Banko kreditai (kredito limitas, overdraftas) Faktoringas Tiekėjo kreditas n Ilgesnis mokėjimo atidėjimo terminas! n Pažiūrėkime, kaip šiuo atveju veiktų faktoringas ir ilgesnis tiekėjų suteiktas atsiskaitymo terminas 86

Praktiniai pavyzdžiai (8) n Faktoringas: n Įmonė naudojasi faktoringu be regreso ir moka bankui 0, 5% nuo pateiktų sąskaitų faktūrų vertės mokestį n Dėl paprastumo tarkime, kad įmonė visas pardavimo sąskaitas pateikia bankui, todėl už faktoringo paslaugas per ateinančius metus sumokės 22, 2 mln. Lt x 0, 5% = 0, 1 mln. Lt n Pirkėjai su įmone atsiskaito per 60 dienų n n patikrinkite įmonės balanse, ar tikrai! (tikslus terminas būtų 52 dienos) 87

Praktiniai pavyzdžiai (9) n Faktoringas: n Be sąskaitų akceptavimo mokesčio, įmonė bankui taip pat moka finansavimo mokestį, metinė palūkanų norma – 7% n n todėl iš viso per metus finansavimo mokestis sudarys 22, 2 mln. Lt x 0, 75 x 7% x (60 d. / 365 d. ) = apie 0, 2 mln. Lt Už tai bankas įmonei iš karto sumoka 75% pateiktų sąskaitų faktūrų vertės, o likusius 25% - gavęs pinigus iš pirkėjo (suėjus atidėto mokėjimo terminui) 88

Praktiniai pavyzdžiai (10) Prognozinis balansas 2008 m. gruodžio 31 d. Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai 257. 532 Nuosavas kapitalas Ankstesnių metų pelnas 784. 388 Ataskaitinių metų pelnas 800. 000 Ilgalaikiai įsipareigojimai 587. 208 Trumpalaikis turtas 6. 295. 541 Trumpalaikiai įsipareigojimai Atsargos 3. 018. 791 Skolos bankui Pirkėjų skolos 3. 185. 453 Skolos tiekėjams Kt. Iš viso 91. 298 6. 553. 073 1. 584. 388 Kt. Iš viso 4. 381. 478 602. 874 3. 368. 486 410. 118 6. 553. 073 89

Praktiniai pavyzdžiai (10) Prognozinis balansas 2008 m. gruodžio 31 d. Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai 257. 532 Nuosavas kapitalas Ankstesnių metų pelnas 784. 388 Ataskaitinių metų pelnas 500. 000 Ilgalaikiai įsipareigojimai 587. 208 Trumpalaikis turtas 6. 295. 541 Trumpalaikiai įsipareigojimai Atsargos 3. 018. 791 Skolos bankui Pirkėjų skolos 3. 185. 453 Skolos tiekėjams Kt. Iš viso 91. 298 6. 553. 073 1. 284. 388 Kt. Iš viso 4. 681. 478 902. 874 3. 368. 486 Įmonės pelnas 0, 3 mln. Lt mažesnis Tuos 0, 3 mln. Lt prireikia papildomai skolintis iš banko 410. 118 6. 553. 073 90

Praktiniai pavyzdžiai (10) Prognozinis balansas 2008 m. gruodžio 31 d. Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai 257. 532 Nuosavas kapitalas Ankstesnių metų pelnas 784. 388 Ataskaitinių metų pelnas 500. 000 Ilgalaikiai įsipareigojimai 587. 208 Trumpalaikis turtas 6. 295. 541 Trumpalaikiai įsipareigojimai Atsargos 3. 018. 791 Skolos bankui Pirkėjų skolos Kt. 796. 363 91. 298 Pinigai 2. 389. 090 Iš viso 6. 553. 073 Faktoringo dėka įmonė 75 proc. pirkėjų skolų paverčia pinigais 1. 284. 388 Skolos tiekėjams Kt. Iš viso 4. 681. 478 902. 874 3. 368. 486 410. 118 6. 553. 073 91

Praktiniai pavyzdžiai (10) Prognozinis balansas 2008 m. gruodžio 31 d. Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai 257. 532 Nuosavas kapitalas 1. 284. 388 Ankstesnių metų pelnas 784. 388 Ataskaitinių metų pelnas 500. 000 Ilgalaikiai įsipareigojimai 587. 208 Įmonė gali grąžinti paskolas bankui Trumpalaikis turtas 6. 295. 541 Trumpalaikiai įsipareigojimai Atsargos 3. 018. 791 Skolos bankui Pirkėjų skolos Kt. 796. 363 91. 298 Pinigai 2. 389. 090 Iš viso 6. 553. 073 Skolos tiekėjams Kt. Iš viso 4. 681. 478 902. 874 3. 368. 486 410. 118 6. 553. 073 92

Praktiniai pavyzdžiai (11) n Faktoringas n Matome, kad įmonė, pasinaudodama faktoringo paslauga, išsprendė išorinio finansavimo problemą, kurią sukūrė spartus įmonės augimas n Negana to, įmonė gali grąžinti net ilgalaikes paskolas bankui – arba augti dar daugiau n Tiesa, faktoringo paslauga nėra nemokama, todėl įmonė “paaukojo” nemažą dalį savo pelno (beveik pusę!) 93

Praktiniai pavyzdžiai (12) n Tiekėjo kreditas n Priešingai nei faktoringas, nemokamas n Todėl įmonė prašo tiekėjų pailginti atsiskaitymo terminą nuo dabar esančių 65 d. (patikrinkite!) iki 90 d. n Dėl paprastumo tarkime, kad pirkėjams suteikto 52 d. vidutinio atsiskaitymo termino įmonė nekeičia, kaip ir vidutinio prekių apyvartumo sandėlyje 94

Praktiniai pavyzdžiai (13) n Tiekėjo kreditas n Jei tiekėjai suteiks įmonei 90 d. atsiskaitymo terminą, tuomet skolos tiekėjams metų pabaigoje sudarys: Iš čia: Skolos tiekėjams = (90 x 19 mln. Lt) / 365 = 4, 7 mln. Lt 95

Praktiniai pavyzdžiai (14) Prognozinis balansas 2008 m. gruodžio 31 d. Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai 257. 532 Nuosavas kapitalas Ankstesnių metų pelnas 784. 388 Ataskaitinių metų pelnas 800. 000 Ilgalaikiai įsipareigojimai 587. 208 Trumpalaikis turtas 6. 295. 541 Trumpalaikiai įsipareigojimai Atsargos 3. 018. 791 Skolos bankui Pirkėjų skolos 3. 185. 453 Skolos tiekėjams Kt. Iš viso 91. 298 6. 553. 073 1. 584. 388 Kt. Iš viso 4. 381. 478 602. 874 3. 368. 486 410. 118 6. 553. 073 96

Praktiniai pavyzdžiai (14) Prognozinis balansas 2008 m. gruodžio 31 d. Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai 257. 532 Nuosavas kapitalas Ankstesnių metų pelnas 784. 388 Ataskaitinių metų pelnas 800. 000 Ilgalaikiai įsipareigojimai 587. 208 Trumpalaikis turtas 6. 295. 541 Trumpalaikiai įsipareigojimai Atsargos 3. 018. 791 Skolos bankui Pirkėjų skolos 3. 185. 453 Skolos tiekėjams Kt. Iš viso 91. 298 6. 553. 073 1. 584. 388 Kt. 602. 874 4. 700. 000 410. 118 Išaugusios skolos tiekėjams Iš viso 97

Praktiniai pavyzdžiai (14) Prognozinis balansas 2008 m. gruodžio 31 d. Turtas Ilgalaikis turtas Nuosavas kapitalas + Įsipareigojimai 257. 532 Nuosavas kapitalas Ankstesnių metų pelnas 784. 388 Ataskaitinių metų pelnas 800. 000 Ilgalaikiai įsipareigojimai 587. 208 Trumpalaikis turtas 6. 295. 541 Trumpalaikiai įsipareigojimai Atsargos 3. 018. 791 Skolos bankui Pirkėjų skolos 3. 185. 453 Skolos tiekėjams Kt. Iš viso 91. 298 6. 553. 073 1. 584. 388 Kt. Iš viso 5. 712. 992 602. 874 4. 700. 000 410. 118 7. 884. 588 Balansas nesubalansuotas, finansavimas viršija turtą, galima grąžinti paskolas bankui 98

Praktiniai pavyzdžiai (15) n Kaip matome, nuo 65 iki 90 d. pailgintas atsiskaitymo su tiekėjais terminas: skolas tiekėjams 2008 m. “išaugino” nuo 3, 4 mln. Lt iki 4, 7 mln. Lt n ir tuo būdu įmonei suteikė 1, 3 mln. Lt papildomo finansavimo n Iš kurio galima grąžinti paskolas bankui n ir nieko nekainavo n 99