VALSTYBS FINANSAI Valstybs finans ekonomin esm 1 Tema

VALSTYBĖS FINANSAI Valstybės finansų ekonominė esmė 1 Tema 1

Valstybės funkcijos n n visuomenės valdymas; visuomenės teisėsaugos ir saugumo užtikrinimas; socialinio vystymosi užtikrinimas; ekonominis poveikis. 2

Valstybės ekonominė funkcija n Siaurąją prasme. n Plačiąją prasme. 3

Prielaidos n klasikiniai veiksniai; n transakcinės arba sandorio išlaidos; n rinkos ekonomikos cikliniai svyravimai 4

Baziniai modeliai tradicinių pramonės politikos principų naudojimas; n finansinių-pramoninių grupių stiprinimas, skatinimas investicinio aktyvumo; n biudžeto krūvio mažėjimas; n institucinės reformos. n 5

Valstybės funkcijos n n Strateginė valstybės funkcija. Apsauginė valstybės funkcija. n n n Nuosavybės – valstybės ir privačios – apsauga; Ekonominės veiklos dalyvių interesų apsauga; Darbo santykių reguliavimas, socialinės partnerystės plėtojimas; Šalies interesų ginimas, vidaus rinkos apsauga; Socialinė valstybės funkcija. 6

Valstybės finansų esmė Svarbiais metodologiniais veiksniais yra: n valstybės finansų funkcijų ir organizavimo principų nustatymas, n valstybės finansų pagrindas - informacijos srautai; n valstybės finansai turi būti tikslingai orientuoti 7

Valstybės finansų esmė Lietuvos ekonomikos reformavimo procese išskirti tokius pagrindinius veiksnius: n n n Ekonomikos stabilizavimas. Adaptacija prie rinkos pertvarkymų. Investicinio aktyvumo skatinimas. 8

Finansiniai ištekliai – tai piniginės lėšos, kurios susiformuoja ekonominės ir finansinės veiklos rezultate BVP kūrimo ir paskirstymo procese. 9

Finansiniai ištekliai Valstybės finansiniai ištekliai susiformuoja iš: n Mokesčių ir rinkliavų; n Parduoto ir išnuomoto valstybės turto; n Lėšos pardavus šalies aukso atsargas; n Išplatinus VVP ir kitus VP; n Pelno, kuris gaunamas iš valstybinių įmonių veiklos; n Piniginių lėšų, kurios gaunamos pasiskolinus šalies viduje ir užsienyje; n Juridinių ir fizinių asmenų savanoriškų įnašų. 10

Finansiniai ištekliai Pagrindinės jų naudojimo kryptys: n Valstybės aparato išlaikymas; n Valstybinių užsakymų apmokėjimas; n Valstybinė parama ekonomikos šakoms; n Biudžetinių organizacijų ir įstaigų finansavimas; n Išlaidos socialiniams poreikiams; n Valstybės vidaus ir užsienio skolos aptarnavimas; n Valstybinės dotacijos, subsidijos, subvencijos; n Įnašai į tarptautines organizacijas; n Kitos išlaidos. 11

Finansų valdymas – valdymo organų poveikis į šalies, regionų, ūkio subjektų finansus, finansinius procesus, finansinę veiklą siekiant išlaikyti finansinį ekonomikos pastovumą, pajamų, pelno gavimą, bei užtikrinti ekonominių ir socialinių uždavinių finansavimą. 12

Finansų valdymas Pagal objektų valdymo rūšis išskiriama: n šalies valstybės finansų valdymas; n savivaldybių finansų valdymas; n ūkio subjektų finansų valdymas; n juridinių asmenų finansų valdymas. 13

Finansų valdymo funkcijas apima: n n n finansų analizė; finansinių išteklių ir finansinės veiklos prognozavimas ir planavimas; operatyvus finansų reguliavimas; finansinių išteklių apskaita; finansų kontrolė. 14

Finansų valdymas apima: n n administracinius – tvarkomuosius metodus, ekonominius metodus 15

Lietuvos Respublikos finansų valdymo institucijos n n Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos vadovas Lietuvos Respublikos Finansų ministerija 16

Finansų ministerijos uždaviniai n n n Kaupti lėšas valstybės funkcijoms vykdyti ir tvarkyti jų naudojimą; Rengti biudžeto projektą ir organizuoti jo vykdymą; Teikti pasiūlymus dėl mokesčių politikos ir įgyvendinti mokesčių įstatymus; Valdyti valstybės vardu paimtas paskolas ir duoti garantijas; Metodiškai vadovauti buhalterinei apskaitai ir t. t. 17

Finansų ministerijos funkcijos n n n Teikia lėšas numatytoms reikmėms; Kontroliuoja valstybės pajamų įplaukimą į biudžetą; Tvarko įplaukų apskaitą; Nagrinėja klausimus dėl papildomų asignavimų metų eigoje ir teikia pasiūlymus Vyriausybei; Išleidžia ir išperka VVP 18

Finansų ministerijos reguliavimo sferai priskiriamos institucijos: Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos; Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos; Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos; 19

Muitinės funkcijos: n n n užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą; administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius; kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą; atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą; tvarkyti prekių importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistiką; 20

Finansų ministerija yra šių institucijų steigėjas ir akcininkas: n n n n UAB "Būsto paskolų draudimas“; Valstybinė įmonė „ Indėlių ir investicijų draudimas“; Valstybinė įmonė Lietuvos prabavimo rūmai; Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas; Viešoji įstaiga Lietuvos respublikos apskaitos institutas; Akcinė bendrovė „Turto bankas“; Viešoji įstaiga „Centrinė projektų valdymo agentūra“; Finansų ministerijos mokymo centras. 21

Valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga institucija, prižiūrinti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas. 22

Valstybės kontrolė audituoja: n n n valstybės biudžeto vykdymą; valstybės piniginių išteklių naudojimą; valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžeto vykdymą; valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams naudojimą; atitinkamas lėšų valdymo institucijas ir paramos gavėjus, kaip naudojamos Lietuvos Respublikoje gautos Europos Sąjungos lėšos ir kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva. 23

Specifiniai finansų požymiai Valstybės biudžeto funkcijomis yra: n nacionalinių pajamų ir BVP perskirstymas; n valstybinis ekonomikos reguliavimas ir skatinimas; n socialinės politikos finansinis užtikrinimas; n centralizuoto pinigų fondo sudarymo ir vykdymo kontrolė. 24

Biudžeto vaidmuo socialiniuose procesuose pastoviai auga, kadangi: n valstybės biudžetas apjungia pagrindines valstybės pajamas ir išlaidas, n atspindi pagrindinių finansinių kategorijų vieningumą (mokesčių, valstybės kredito, išlaidų); n per biudžetą vykdomas pastovus išteklių mobilizavimas ir jų naudojimas. 25

Valstybės finansų sistemos reguliavimas. Finansų sistemos turi veikti taip, kad užtikrintų: n n n žemą nedarbo lygį; pastovų ekonomikos augimą; stabilias kainas; . 26

Pinigų politika n n Monetarinė politika – šalies centrinio banko politika, kuria siekiama įgyvendinti vyriausybės ekonominius tikslus pinigų kiekio ir (ar) palūkanų normos reguliavimo būdu. Monetarinės politikos esmė yra pinigų pasiūlos pasikeitimas tikslu stabilizuoti gamybos apimčių visumą, užimtumą ir kainų lygį. 27

Pinigų politika Pagrindinių parametrų nustatymas: n n kainų augimo tempo ir laukiamo infliacijos lygio; pinigų multiplikatorius; palūkanų normos; pinigų rinkos būklės. 28

Pinigų politika Monetarinė politika įgyvendinama: n n n Atviros rinkos operacijomis; Diskonto politika; Rezervo normos reglamentavimu. 29

Valstybės fiskalinė politika n Fiskalinė politika – tai valstybės iždo politika, formuojant valstybės pajamas mokesčiais ir reguliuojant valstybės išlaidas, siekiant paveikti visuminę paklausą. 30

Valstybės fiskalinė politika apima: n n Šalies biudžeto sandarą, biudžeto deficito reguliavimą; Mokesčių politiką – kaip valstybės pajamų politikos išraišką; Valstybės išlaidų politiką; Valstybės skolos politiką. 31

Valstybės fiskalinė politika Esminiai fiskalinės politikos bruožai: n Biudžetas – tai vyriausybės ekonominės politikos priemonė; n Biudžetas yra valstybės valdymo ir administravimo priemonė; n Biudžetas yra ekonomikos valdymo priemonė; n Biudžetas yra finansų valdymo priemonė; 32

Valstybės fiskalinė politika Fiskalinės politikos priemonės Nedarbas Infliacija 33

Valstybės fiskalinė politika Biudžeto valdymo efektyvumo rodikliai: n Mokesčių surinkimo lygis ir biudžetinių įsipareigojimų įgyvendinimas; n Biudžeto deficito dydis ir valstybės skolos didėjimo tempai; n Finansinių išteklių dalis, skiriama valstybės skolai; n Valiutos išteklių dydis ir jų dinamika; n BVP augimas ir užimtumo didėjimas. 34

Valstybės fiskalinė politika n Pagal mokesčių, valstybės išlaidų kitimo pobūdį skiriama: q q diskretinė fiskalinė politika, nediskretinė fiskalinė politika. 35

Valstybės fiskalinė politika n Jeigu ekonomikai būdingas nuosmukis, vyriausybė naudos švelnios fiskalinės politikos priemones: q q q Didins vyriausybės išlaidas; Mažins mokesčius; Derins abi priemones. 36

Valstybės fiskalinė politika n Biudžeto deficitas gali būti dengiamas iš kelių šaltinių: q q q Vyriausybė skolinasi trūkstamas lėšas iš šalies gyventojų (vidaus skola); Vyriausybė skolinasi iš užsienio (užsienio skola); Vyriausybė vykdo pinigų emisiją – spausdina naujus pinigus. 37

Valstybės fiskalinė politika n Jeigu ekonomika yra pakilimo fazėje, vyriausybė įgyvendins griežtą arba stabdančią (ribojančią, destrukcinę) fiskalinę politiką. Tokios politikos svertai: q q q Vyriausybės išlaidų mažinimas; Mokesčių didinimas; Arba šių abiejų priemonių derinimas 38

Valstybės fiskalinė politika n n Nediskretinė fiskalinė politika. Tai savaime veikiančios biudžeto politikos priemonės, kurios, viena vertus, padidina visuminę paklausą, kai ekonomika patiria nuosmukį, ir antra vertus, pristabdo visuminės paklausos augimą, kai ekonomika kyla. Pagrindiniai savaiminiai stabilizatoriai yra: q q mokesčiai ir transferiniai mokėjimai (nedarbo pašalpos, kitos socialinės pašalpos) 39

Valstybės fiskalinė politika n n n Taikant praktikoje fiskalinės politikos priemones susiduriama su daugeliu problemų. Pirmiausia tai – laiko problema. Antras fiskalinės politikos įgyvendinimo aspektas – politinės problemos. 40

Valstybės fiskalinė politika n n Fiskalinis tvarumas – vyriausybės sugebėjimas vykdyti savo neįvykdytus įsipareigojimus. Jį rodo valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis, nors reikia atsižvelgti ir į kitus elementus, tokius kaip netiesioginiai ir numatomi vyriausybės įsipareigojimai. 41

Valstybės iždas n Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdoma sistema, kuri apima šios ministerijos valdomą valstybės iždo bendrąją sąskaitą Lietuvos banke ir sistemas, leidžiančias įgyvendinti valstybės iždo funkcijas: q q q q kaupti valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje valstybės piniginius išteklius ir juos išduoti, tvarkyti šių veiksmų apskaitą, atlikti kontrolę, rengti bei teikti atskaitomybę apie šiuos veiksmus, valdyti valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus, prognozuoti valstybės piniginių išteklių srautus, investuoti ar kitaip grąžintinai naudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius 42

Valstybės iždas Iždas gali būti apibūdinamas dvejopai: n kaip sąskaita („pinigų puodas“) n kaip institucija, vykdanti valstybės pinigų valdymo funkcijas. 43

Valstybės iždas Iždo paskirtis - užtikrinti efektyvų ir racionalų valstybės piniginių išteklių valdymą ir šių išteklių naudojimą teisės aktuose nustatytiems tikslams įgyvendinti. 44

Valstybės iždas Biudžeto parengimas Fiskalinė politika Vidaus ir išorės kontrolė Ekonominių tendencijų analizė Iždo sąskaitų tvarkymas Skolų valdymas: o išorės o vidaus Biudžeto vykdymas 1. asignavimai 2. lėšų paskirstymas 3. perdavimas Finansų planavimas 1. įplaukų/išlaidų prognozės 2. skolos aptarnavimo prognozės 3. grynųjų pinigų valdymas Finansinės operacijos 1. Įplaukos į iždą 2. Iždo išlaidos 3. Mokesčiai ir pajamos Apskaita 1. Apskaitos schema 2. Apskaitos taisyklės 3. kontrolė Biudžeto vykdymas 45

Valstybės iždas n Bendroji iždo sąskaita Kontrolė IŽDAS Pervedimas Bankinė sistema Tiekėjas 46

Valstybės iždas n „Pasyvi“ iždo sąskaita Išlaidų agentūra Bankinė sistema Tiekėjas Limitas Kliringas IŽDAS 47

Valstybės iždas n Fiskaliniai agentai Fiskalinis agentas Mokėjimai Kasdienės operacijos Centrinis bankas (bendroji iždo sąskaita) Įplaukos Mažmeninė bankininkystė. (Tiekėjo sąskaita) 48

Valstybės iždas n „Pasyvi“ iždo sąskaita, keletas subsąskaitų Išlaidų agentūra 1. Pirminio periodo tvirtinimas (ataskaita) 2. Išankstinio avanso prašymas Bankinė sistema Tiekėjas Pervedimas IŽDAS 49

Valstybės iždas n n Valstybės iždo valdymu tiesiogiai užsiima LR Finansų ministerija. Netiesiogiai: q q Lietuvos bankas, kuriame yra bendroji iždo sąskaita; asignavimų valdytojai. 50

Valstybės iždas n Valstybės iždas tvarko dviejų rūšių dokumentus: q apmokėjimo paraiškas; q apmokėjimo pavedimus, 51

Valstybės iždas Į valstybės iždo bendrąją sąskaitą piniginės lėšos įplaukia iš šių pagrindinių šaltinių: q q Teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų; Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; Europos Sąjungos, kitos finansinės paramos ir kitos lėšos 52

Valstybės iždas n valstybės iždo funkcijos: q q q q valstybės piniginių išteklių kaupimas valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje; lėšų, esančių šioje sąskaitoje, išdavimas ir racionalus naudojimas; skolinimasis valstybės vardu; valstybės vardu prisiimtų įsipareigojimų valdymas; valstybės vardu sudaromų finansinių sandorių apskaita informacijos apie valstybės piniginių išteklių sukaupimą ir išdavimą ir atskaitomybės rengimas bei teikimas; valstybės piniginių išteklių srautų prognozavimas; laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių naudojimas ir investavimas 53

Valstybės iždas Srautų valdymas Skolos valdymas Srautų prognozavimas Investavimas 54