moni finans pagrindai Corporate finance Doc dr Algimantas
- Slides: 82
Įmonių finansų pagrindai (Corporate finance) Doc. dr. Algimantas Laurinavičius VU EF Finansų katedra 1
3. Įmonės ataskaitų analizė
Apie ką kalbėsime? Apie ką kalbėsime a) Likvidumo rodikliai b) Skolų arba finansinio sverto rodikliai c) Turto panaudojimo arba apyvartumo rodikliai d) Pelningumo rodikliai e) Du Pont modelis f) Kreditorių skaičiuojami rodikliai g) Rinkos rodikliai h) Uždaviniai
Finansiniai rodikliai § Rodiklius skaičiuosime ir aiškinsimės UAB „Arko prekyba“ pavyzdžiu
a) Likvidumo rodikliai
Likvidumo rodikliai § Šių rodiklių paskirtis - parodyti potencialias įmonės galimybes įvykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus (tame tarpe grąžinti skolas), panaudojant įvairias įmonės turto rūšis. § Svarbiausi likvidumo rodikliai: • • Einamasis arba bendrasis likvidumo rodiklis (current ratio) Skubaus arba kritinio likvidumo rodiklis (quick ratio) Pinigų arba absoliutaus likvidumo rodiklis (cash ratio) Grynasis apyvartinis kapitalas (net working capital)
Likvidumo rodikliai § Visus šiuos rodiklius sieja tai, kad visi jie skirti įvertinti įmonės likvidumo lygį ir todėl visi turi tą patį daliklį – trumpalaikius įsipareigojimus.
Likvidumo rodikliai § Einamasis (current) rodiklis šių įsipareigojimų padengimą matuoja plačiausiai – jis įmonės įsipareigojimus palygina su visu įmonės trumpalaikiu turtu. • Reikšmė, mažesnė nei vienetas, leidžia daryti prielaidą, kad įmonė gali nevykdyti trumpalaikių įsipareigojimų. • Laikoma, kad rodiklio reikšmė tarp 1. 2 ir 2. 0 yra optimali. • Per aukšta reikšmė gali rodyti nesugebėjimą efektyviai panaudoti įmonės turtą.
Likvidumo rodikliai § Skaičiuojant skubaus likvidumo (quick) rodiklį yra imama tik dalis trumpalaikio turto - iš jo yra minusuojamos atsargos. Minusavimas atliekamas siekiant eliminuoti tą trumpalaikio turto dalį, kurios per trumpą laiką gali nepavykti realizuoti ta kaina, kuria šis turtas apskaitomas įmonėje. • Žemesnė nei 0. 5 reikšmė laikoma nepatenkinama, o tarp 1. 0 ir 1. 5 - optimali. § Pinigų (cash) rodiklis dar griežčiau įvertina įmonės likvidumą, trumpalaikes įmonės skolas palygindamas tik su įmonės turimais pinigais ar rinkos vertybiniais popieriais (pvz. , valstybės obligacijomis), t. y. nustato, kiek įmonė gali grąžinti skolų šią akimirką.
Likvidumo rodikliai § Prie likvidumo rodiklių galime priskirti ir apyvartinio kapitalo dydį (working capital), kuris parodo absoliutų dydį, skirtumą tarp įmonės trumpalaikio turto ir įmonės trumpalaikių skolų. • Neigiamas dydis parodo, kad įmonė apyvartinius poreikius dengia ilgalaikėmis lėšomis, kas gali būti traktuojama kaip padidėjusios įmonės mokumo rizikos faktorius.
Likvidumo rodikliai
Likvidumo rodikliai
b) Skolų arba finansinio sverto rodikliai
Skolų arba finansinio sverto rodikliai § Skolų arba finansinio sverto rodikliai parodo įmonės finansavimo šaltinius, įsiskolinimo lygį bei gebėjmą aptarnauti skolą. § Svarbiausi finansinio sverto rodikliai: • Skolos rodiklis (debt ratio) • Skolos-nuosavybės rodiklis (debt - equity ratio) • Nuosavybės daugiklis arba finansinis svertas (equity multiplier) • Skolos santykis su EBITDA (Debt / EBITDA ratio) • Palūkanų dengimo pinigais rodiklis (cash coverage ratio)
Skolų arba finansinio sverto rodikliai
Skolų arba finansinio sverto rodikliai § Skolos rodiklis (debt ratio) yra skaičiuojamas palyginant įmonės skolas (įsipareigojimus) su įmonės turtu. Vertinant reikšmę procentais, mes sužinosime, kokia dalis įmonės turto yra finansuota iš skolintų lėšų. • Akivaizdu, kad kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo labiau nerimauja įmonės kreditoriai • Laikoma, kad rodiklio reikšmė virš 0. 7 yra bloga, o kuomet ji neviršija 0. 5, yra gera • Vis dėlto universalios taisyklės nėra – pagalvokime apie bankų balanso struktūrą! • Jei šio rodiklio skaitiklyje vietoje skolos įrašysime nuosavybę – gausime nuosavybės rodiklį. Ką jis rodys?
Skolų arba finansinio sverto rodikliai § Skolos-nuosavybės rodiklis (debt - equity ratio) yra skaičiuojamas palyginant įmonės skolas (įsipareigojimus) su įmonės nuosavu kapitalu. Jis vėlgi atskleidžia įmonės kapitalo struktūrą. • Jei rodiklio reikšmė nedaug skiriasi nuo vieneto, tai įmonės būklė mokumo atžvilgiu laikoma normalia, reikšmė ties 0. 5 gera • Aukšta rodiklio reikšmė rodo, kad įmonės finansų politika yra agresyvi, kadangi įmonė naudojasi ženkliomis skolintomis lėšomis, kas didina įmonės veiklos rizikingumą
Skolų arba finansinio sverto rodikliai § Nuosavybės daugiklis (equity multiplier) yra skaičiuojamas palyginant įmonės turtą su įmonės nuosavu kapitalu. Koeficiento reikšmė rodo, kiek kartų įmonės turtas didesnis už jos nuosavybę (nuosavą kapitalą). • Kuo šis rodiklis didesnis, tuo labiau įmonė priklauso nuo skolintų lėšų savo veikloje
Skolų arba finansinio sverto rodikliai § Skolos santykis su EBITDA (Debt / EBITDA ratio) yra skaičiuojamas palyginant įmonės finansines skolas su įmonės pagrindinės veiklos rezultatu EBITDA. Šis rodiklis parodo įmonės pajėgumą grąžinti skolas, t. y. kiek metų įmonei reikia dirbti, kad „atidirbti“ skolą. • Kuo šis rodiklis didesnis – tuo didesnis įmonės skolos lygis, ir tuo aukštesnė jos rizika. • Apskaičiuotą rodiklį reikia palyginti su industrijos vidurkiu, kad nustatyti įmonės kreditingumo lygį. • Dažniausiai šis rodiklis būna tarp 1 ir 3 ribose, bet kai kurioms įmonėms (su stabiliu pinigų srautu ir labai daug ilgalaikio turto) skolos su EBITDA santykis, lygus 5, bus normalus, norint pasiekti optimalią kapitalo struktūrą.
Skolų arba finansinio sverto rodikliai § Skolos santykis su EBITDA (Debt / EBITDA ratio) yra skaičiuojamas palyginant įmonės finansines skolas su įmonės pagrindinės veiklos rezultatu EBITDA. Šis rodiklis parodo įmonės pajėgumą grąžinti skolas, t. y. kiek metų įmonei reikia dirbti, kad „atidirbti“ skolą. • Skaičiuojant Grynąjį skolos santykį su EBITDA (Net Debt / EBITDA ratio), iš bendrovės skolų yra atimamas pinigų likutis. • Kompanijos Apple rodiklis 2014 m. buvo 0, 35, o 2015 m. padidėjo iki 0, 52 (grynoji skola sudarė 41 mlrd. USD, o EBITDA 78 mlrd. USD).
Skolų arba finansinio sverto rodikliai § Palūkanų dengimo pinigais rodiklis (cash coverage ratio) yra svarbus rodiklis vertinant įmonės galimybes aptarnauti savo skolas. Kad suskaičiuoti šį rodiklį, reikia įmonės pagrindinės veiklos rezultatą (EBITDA) palyginti su jos sąnaudų palūkanoms apimtimi, kadangi būtent palūkanų sąnaudos ir parodo finansinių įsipareigojimų aptarnavimo naštą. • Kuo gauta rodiklio reikšmė didesnė, tuo įmonės galimybės mokėti palūkanas didesnės, tuo pačiu ir jos finansinė padėtis stabilesnė
Skolų arba finansinio sverto rodikliai
Skolų arba finansinio sverto rodikliai
c) Turto panaudojimo arba apyvartumo rodikliai
Turto panaudojimo arba apyvartumo rodikliai § Apyvartumo rodikliai, dar vadinami veiklos, veiklos efektyvumo, turto panaudojimo rodikliais, parodo, kaip greitai turto ar įsipareigojimų rodiklis padaro pilną apyvartą (dažniausiai lyginama su pardavimais ar pardavimų savikaina). § Apyvartumas skaičiuojamas kartais (kaip taisyklė per metus), taip pat dažnai dienomis. § Rodiklį įtakoja veiklos dydžio apimtis ir pardavimorealizavimo greitis.
Turto panaudojimo arba apyvartumo rodikliai § Svarbiausi apyvartumo rodikliai: • Atsargų apyvartumas (Inventory turnover ratio) • Atsargų apyvartumas dienomis • Gautinų sumų arba pirkėjų skolų apyvartumas (Accounts receivable turnover ratio) • Gautinų sumų arba pirkėjų skolų apyvartumas dienomis • Mokėtinų sumų arba skolų tiekėjams apyvartumas (Accounts payable turnover ratio) • Mokėtinų sumų arba skolų tiekėjams apyvartumas dienomis
Turto panaudojimo arba apyvartumo rodikliai
Turto panaudojimo arba apyvartumo rodikliai § Atsargų apyvartumo rodiklis (Inventory turnover ratio) parodo atsargų apyvartų skaičių per metus. Skaičiuojamas kaip santykis tarp pardavimų savikainos ir balanse rodomo atsargų likučio. § Kuo didesnis, tuo geresnis § Skaičiuojant koeficientą, taip pat gali būti imama ir vidutinė periodo atsargų vertė § Atsargų apyvartumo dienomis rodiklis parodo, per kiek dienų bus realizuotos turimos atsargos, esant nurodytoms pardavimų apimtims. Apskaičiuojamas 365 dienas padalinant iš apskaičiuoto atsargų apyvartumo rodiklio. • Kuo mažesnis, tuo geresnis
Turto panaudojimo arba apyvartumo rodikliai § Gautinų sumų apyvartumas (Accounts receivable turnover ratio) parodo kiek kartų "apsiverčia" pirkėjų skola lyginant su pardavimais per metus. Skaičiuojamas kaip santykis tarp pardavimų pajamų ir balanse rodomo pirkėjų skolų likučio. • Kuo didesnis, tuo geresnis • Skaičiuojant koeficientą, taip pat gali būti imama ir vidutinė periodo pirkėjų skolų vertė § Gautinų sumų apyvartumo dienomis rodiklis parodo, per kiek dienų pirkėjai vidutiniškai atsiskaito su įmone. Apskaičiuojamas 365 dienas padalinant iš apskaičiuoto gautinų sumų apyvartumo rodiklio. • Kuo mažesnis, tuo geresnis • Lengva matyti, ar pirkėjai neviršija nustatyto termino!
Turto panaudojimo arba apyvartumo rodikliai § Mokėtinų sumų apyvartumas (Accounts payable turnover ratio) parodo kiek kartų "apsiverčia" skola tiekėjams lyginant su įsigijimais per metus. Skaičiuojamas kaip santykis tarp pardavimų savikainos ir balanse rodomo skolų tiekėjams likučio. • Kuo mažesnis, tuo geresnis • Skaičiuojant koeficientą, taip pat gali būti imama ir vidutinė periodo skolų tiekėjams vertė § Mokėtinų sumų apyvartumo dienomis rodiklis parodo, per kiek dienų įmonė vidutiniškai atsiskaito su savo tiekėjais. Apskaičiuojamas 365 dienas padalinant iš apskaičiuoto mokėtinų sumų apyvartumo rodiklio. • Kuo didesnis, tuo geresnis
Turto panaudojimo arba apyvartumo rodikliai
Turto panaudojimo arba apyvartumo rodikliai
d) Pelningumo rodikliai
Pelningumo rodikliai § Pelningumo rodikliai padeda įmonės vadovams, savininkams/investuotojams įvertinti įmonės veiklos efektyvumą, pelningumą ir naudingumą. § Svarbiausi pelningumo rodikliai: • Grynojo / veiklos / bendrojo pelno marža • EBIT (Earnings Before Interest and Taxes) • EBITDA (Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation and Amortization) • Turto pelningumas (Return On Assets, ROA) • Nuosavo kapitalo pelningumas (Return On Equity, ROE)
Pelningumo rodikliai
Pelningumo rodikliai § Pelno marža parodo įmonės veiklos efektyvumą, t. y. kiek eurų ji uždirba nuo kiekvieno pardavimo euro. § Pelno marža apskaičiuojama įmonės grynąjį / veiklos / bendrąjį pelną padalinant iš metinės pardavimų apimties (apyvartos). • kuo didesnė – tuo geriau, nors reikia atsižvelgti ir į pardavimų apimtį
Pelningumo rodikliai § EBIT parodo, kokį pinigų srautą įmonė „generuoja“ iš pagrindinės savo veiklos, įvertinant kapitalo atstatymo kaštus. • Šis rodiklis gali būti apskaičiuojamas iš viršaus – iš pardavimo pajamų atimant pardavimo savikainą ir veiklos sąnaudas, • arba iš apačios - prie grynojo pelno pridedant finansinės veiklos rezultatą (palūkanas) ir pelno mokesčio sąnaudas.
Pelningumo rodikliai § EBITDA parodo, kokį pinigų srautą įmonė „generuoja“ iš pagrindinės savo veiklos. • Šis rodiklis gali būti apskaičiuojamas iš viršaus – iš pardavimo pajamų atimant pardavimo savikainą ir veiklos sąnaudas, bei pridedant ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas, • arba iš apačios - prie grynojo pelno pridedant finansinės veiklos rezultatą (palūkanas), pelno mokesčio sąnaudas ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas. • Jis labai artimas įmonės veiklos pinigų srautams, tačiau apskaičiuojamas žymiai lengviau ir greičiau.
Pelningumo rodikliai § ROA apskaičiuojamas kaip santykis tarp grynojo pelno ir viso įmonės turimo turto. • Jis parodo, kaip efektyviai įmonė išnaudoja savo turimą turtą (t. y. kokią grąžą uždirba kiekvienas įmonės turto euras). • Laikoma, kad žemesnis nei 5% ar 8% turto pelningumas nėra tinkamas. Tačiau tam tikrose veiklos šakose (ypač susijusiose su ženkliu kapitalo poreikiu) šis rodiklis gali siekti 1. 5% ir toks dydis gali būti laikomas priimtinu (pagalvokite apie bankus!). • Vardiklyje galėtų būti rašomas vidutinis metinis turtas, o ne turtas paskutinę metų dieną.
Pelningumo rodikliai § ROE apskaičiuojamas kaip santykis tarp grynojo pelno ir viso įmonės turimo nuosavo kapitalo. Jis parodo: • kaip efektyviai įmonė išnaudoja savo nuosavą kapitalą (t. y. kiekvienam įmonės nuosavo kapitalo eurui tenka grynojo pelno), • kokia yra investuotų pinigų grąža akcininkams. • Vardiklyje galėtų būti rašomas vidutinis metinis nuosavas kapitalas, o ne nuosavas kapitalas paskutinę metų dieną.
Pelningumo rodikliai § Ar gali būti, kad ROA artimas 0, o ROE labai aukštas? • Pvz. , įmonės turtas 1 mln. EUR, nuosavas kapitalas 100 tūkst. EUR, grynasis pelnas 30 tūkst. EUR. • ROA = 3%, o ROE = 30% § LB: Bankų turto grąža 2017 m. pirmąjį ketvirtį buvo 1, 3%, nuosavybės grąža – 13, 6%. § ROA ir ROE santykis priklauso nuo įmonės „užskolinimo“ lygio, t. y. :
Pelningumo rodikliai
Pelningumo rodikliai
e) Du Pont modelis
Du Pont modelis § Kalbėdami apie pelningumo rodiklius, pastebėjome, kad ROA ir ROE rodikliai yra tampriai susiję, t. y. kad ROA ir ROE santykis priklauso nuo įmonės „užskolinimo“ lygio, t. y. : § Tačiau „užskolinimo“ lygis nėra vienintelis ROE įtakojantis veiksnys. § Nuosavo kapitalo grąžos analizės modelį 1920 m. sukūrė Du Pont korporacija.
Du Pont modelis § Du Pont modelis suskaido nuosavo kapitalo grąžą į tris elementus. § Tokia analizė leidžia analitikui numatyti didesnį arba mažesnį grąžos šaltinį, lyginant su kitomis kompanijomis panašiose ūkio šakose (arba tarp skirtingų pramonės šakų). § Kokie trys veiksniai? § Pradžioje pažiūrėkime iš algebros pusės. . .
Du Pont modelis
Du Pont modelis § ROE įtakojantys veiksniai: 1. Veiklos efektyvumas (matas - pelno marža) 2. Turto panaudojimo efektyvumas (matas - turto apyvartumas) 3. Finansinis svertas (matas – nuosavybės daugiklis) § Dėmesio! Nors ROE didėja, didinant finansinį svertą, tačiau tik tol, kol ROA > skolos kaštus
Du Pont modelis Sektoriniai pavyzdžiai: § Mažmeninės prekybos veiklos, ypač parduotuvės, gali turėti žemą pardavimų pelno maržą ir didelį apyvartumą § Mados industrija parduoda produktus už didesnę kainą, o ne didindamos parduodamos produkcijos kiekį ir greitį § Kai kurie sektoriai, kaip finansų, pasikliauja finansiniais svertais, kad sukurtų pakankamą nuosavo kapitalo grąžą
Savarankiškas darbas § Yra dvi prekybinės įmonės: „Alfa“ ir „Beta“ § Įmonė „Beta“ 2016 m. pradžioje nusprendė „padidinti apsukas“ pasiimdama papildomą 600 tūkst. EUR kreditą (žr. padidėjimą „finansinėse skolose“ ir „atsargose“) § Atitinkamai padidėjo kredito aptarnavimo kaštai. Kadangi kreditas išaugo nuo 600 tūkst. EUR iki 1, 2 mln. EUR, bankui mokamos palūkanos išaugo nuo 120 tūkst. EUR iki 240 tūkst. EUR (20% palūkanų norma) § Kreditas leido padidinti pardavimų apimtis 50% procentų • Ar tai realu? Prisiminkite apyvartos greitį! § Daugiau jokių skirtumų tarp „Alfa“ ir „Beta“ nebuvo
Savarankiškas darbas 6 § Naudodami Du Pont modelį, pateikite „Alfa“ nuosavo kapitalo grąžos išskaidymą į tris dedamąsias. § Naudodami Du Pont modelį, pateikite „Beta“ nuosavo kapitalo grąžos išskaidymą į tris dedamąsias. § Kokios išvados?
f) Kreditorių skaičiuojami rodikliai
Kreditorių skaičiuojami rodikliai § Tai nėra struktūriškai atskira rodiklių grupė, bet patogu juos matyti vienoje vietoje, nes tai trys kreditorių dažniausiai skaičiuojami skolininko rodikliai (covenants). § Kreditorių skaičiuojami rodikliai: • LTV (Loan to Value Ratio) • Paskolos padengimo rodiklis (DSCR, Debt Service Coverage Ratio) • Nuosavybės rodiklis (Shareholders‘ Equity Ratio)
Kreditorių skaičiuojami rodikliai
Kreditorių skaičiuojami rodikliai § LTV rodiklis apskaičiuojamas, kaip santykis tarp kreditoriaus suteiktos paskolos likučio ir kreditoriui įkeisto turto rinkos vertės. • Atkreiptinas dėmesys, kad vardiklyje rašoma ne buhalterinė turto vertė, bet turto rinkos vertė, kurią nustato nepriklausomas vertintojas • Įprastai kreditoriai reikalauja, kad LTV neviršytų 70%
Kreditorių skaičiuojami rodikliai § Jei LTV viršija kreditoriaus nustatytą ribą: • Tam tikrame intervale „įsijungia“ baudos palūkanos (pvz. , jei 70% < LTV < 80%, tai paskolos marža ↑+0, 5%) § Viršijus ir šį intervalą, kreditorius gali: • pareikalauti grąžinti dalį paskolos, kad LTV rodiklis nukristų iki nustatyto lygio; • pareikalauti įkeisti papildomo turto, kad LTV rodiklis pakiltų iki nustatyto lygio; • nutraukti kredito sutartį ir pareikalauti grąžinti visą paskolą.
Kreditorių skaičiuojami rodikliai § Paskolos padengimo rodiklis (DSCR) apskaičiuojamas atitinkamo laikotarpio EBITDA padalinant iš sumos, kurią sudaro visos kredito gavėjo per tą patį laikotarpį mokėtinos sumos kreditoriui (t. y. paskola + palūkanos). • Įprastai kreditoriai reikalauja, kad DSCR būtų didesnis nei 1, 2. • Jei DSCR nukrinta žemiau nustatytos ribos, tam tikrame intervale „įsijungia“ baudos palūkanos (pvz. , jei 1, 2 > DSCR > 1, 0, tai paskolos marža ↑+0, 5%) • Nukritus žemiau šio intervalo, kreditorius gali nutraukti kredito sutartį ir pareikalauti grąžinti visą paskolą.
Kreditorių skaičiuojami rodikliai § Skirtingai nuo įprasto nuosavybės rodiklio (prisiminkite Skolų arba finansinio sverto rodiklius), kreditoriai nuosavybės rodiklį (Shareholders‘ Equity Ratio) skaičiuoja, kaip įmonės nuosavo kapitalo ir jos gautų subordinuotų paskolų sumos bei įmonės turto santykį. • Įprastai kreditoriai reikalauja, kad Shareholders‘ Equity Ratio būtų ne mažesnis nei 20 -30%.
Kreditorių skaičiuojami rodikliai § Paskola, subordinuota kitos paskolos (t. y. Pagrindinės paskolos) atžvilgiu, tai tokia paskola, kurios kredito gavėjas įsipareigoja negrąžinti, o atitinkamą paskolą suteikęs asmuo įsipareigoja nereikalauti jos grąžinti, o taip pat kredito gavėjas įsipareigoja nemokėti, o minėtas asmuo įsipareigoja nereikalauti kredito gavėjo mokėti bet kokių kitų pagal tokią sutartį mokėtinų sumų (pvz. , palūkanų) anksčiau negu bus grąžinta Pagrindinė paskola.
Kreditorių skaičiuojami rodikliai
Kreditorių skaičiuojami rodikliai Apskaičiuokime šiuos rodiklius „Arko prekybai“. Kelios prielaidos: § Tarkime, kad ilgalaikio turto rinkos vertė yra lygi balansinei vertei § Tarkime, kad nebuvo subordinuotų paskolų § Metinė ilgalaikio ir trumpalaikio kredito grąžinimo įmoka sudaro: 531+231 -457 -196=109 § Metinės palūkanos už kreditą sudaro: 141 § Ar tai logiška? 141/(531+231) = 18, 5% -> daugoka, bet logiška
Kreditorių skaičiuojami rodikliai
g) Rinkos rodikliai
Rinkos rodikliai § Rinkos rodikliai parodo, kiek įmonė vertinga kaip nuosavybės / investavimo objektas. § Jie skaičiuojami tik įmonėms, kurios yra viešai listinguojamos, nes jų apskaičiavimui yra reikalinga akcijos rinkos kaina.
AB ir UAB Prisiminkime Pagal galiojančius įstatymus veiklai organizuoti gali būti steigiamos tokios rūšies įmonės: • akcinės bendrovės; • uždarosios akcinės bendrovės; • • • individualios įmonės; mažosios bendrijos; žemės ūkio bendrovės; kooperatinės bendrovės (kooperatyvai); valstybės ir savivaldybės įmonės; viešosios įstaigos; biudžetinės įstaigos; tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos; Europos ekonominių interesų grupės; Europos bendrovės; Europos kooperatinės bendrovės.
AB ir UAB Akcinių bendrovių (AB) ir uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) veiklą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas. Kelios šio įstatymo nuostatos apie bendroves: • Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (priešingai nei individuali įmonė!). • Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 25 tūkst. EUR. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai. • Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2, 5 tūkst. EUR (be to, <250 akcininkų).
Akcijos § Prisiminkime: bet kurios bendrovės įstatinis kapitalas yra padalintas į tam tikrą akcijų skaičių. § Bendrovės įstatinis kapitalas – tai jos išleistos akcijos. § Akcijos – tai vertybiniai popieriai, kurie pažymi investuotas lėšas į bendrovę, suteikia teisę į bendrovės pelno dalį dividendų pavidalu, suteikia teisę dalyvauti bendrovės valdyme bei gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.
Rinkos rodikliai § Prisiminkime: bet kurios bendrovės įstatinis kapitalas yra padalintas į tam tikrą akcijų skaičių. § Akcijos nominali vertė yra lygi įstatinio kapitalo dydžiui, padalintam iš akcijų kiekio (akcijos nominali vertė taip pat yra matoma įmonės įstatuose). § Akcijos buhalterinė vertė yra lygi nuosavo kapitalo dydžiui, padalintam iš akcijų kiekio (nuosavą kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, rezervai ir nepaskirstytas pelnas). § Akcijos rinkos vertė yra tokia, kokią ją atitinkamu laiko momentu matome akcijų biržoje. Ø tokią vertę turi tik AB‘ų akcijos!
Rinkos rodikliai Pažiūrėkime iš kitos pusės: § Akcijos nominali vertė * akcijų kiekis = Bendrovės įstatinis kapitalas § Akcijos buhalterinė vertė * akcijų kiekis = Bendrovės nuosavas kapitalas § Akcijos rinkos vertė * akcijų kiekis = Bendrovės kapitalizacija akcijų biržoje (rinkos vertė) Ø tokią kapitalizaciją turi tik AB‘ai!
Didžiausios AB August 2018
Rinkos rodikliai § Svarbiausi rinkos rodikliai: • • EPS rodiklis (Earnings per Share) P/E rodiklis (Price to Earnings Ratio) P/BV rodiklis (Price to Book value Ratio) Dividendų pelningumo koeficientas (Dividend yield)
Rinkos rodikliai
Rinkos rodikliai § EPS rodiklis (pelno, tenkančio vienai akcijai koeficientas) yra apskaičiuojamas įmonės grynąjį pelną padalinant iš akcijų skaičiaus. § Lengva paskaičiuoti investicijos pelningumą / pajamingumą, EPS rodiklį padalinant iš akcijos rinkos kainos • Toks rodiklis būtų atvirkštinis P/E rodikliui
Rinkos rodikliai § Akcijos buhalterinė vertė yra lygi nuosavo kapitalo dydžiui, padalintam iš akcijų kiekio (nuosavą kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, rezervai ir nepaskirstytas pelnas). § Visos bendrovės buhalterinė vertė yra lygi jos nuosavam kapitalui (turtas minus įsipareigojimai). § Atkreiptinas dėmesys, kad ši vertė neatitinka akcijų rinkos vertės: akcijos rinkos vertė paprastai yra 2 -3 kartus didesnė nei jos buhalterinė vertė (listinguojamoms bendrovėms).
Rinkos rodikliai § P/E rodiklis parodo, kiek investuotojai (rinka) yra pasirengę mokėti už šiandien įmonės uždirbamo pelno 1 eurą. Rodiklis gali būti paskaičiuotas dviem būdais: • įmonės kapitalizacija dalinama iš grynojo pelno, • akcijos rinkos kaina dalinama iš vienai akcijai tenkančio grynojo pelno. • Šis rodiklis taip pat parodo, kiek metų reikia laukti, kol investicija atsipirks, jei įmonė ir toliau generuos tokią pačią grąžą. • Kuo rodiklis žemesnis – tuo investicijos į tokias akcijas yra patrauklesnės. Dažniausiai P/E rodiklis svyruoja tarp 10 -20.
Rinkos rodikliai § P/BV rodiklis (akcijos tikrosios vertės koeficientas) parodo, kaip rinka vertina įmonės akcijas. Jis parodo, kiek rinkoje reiktų sumokėti už vieną įmonės nuosavo kapitalo eurą. Rodiklis gali būti paskaičiuotas dviem būdais: • įmonės kapitalizacija dalinama iš nuosavo kapitalo, • akcijos rinkos kaina dalinama iš vienos akcijos buhalterinės vertės. • Vienos akcijos buhalterinė vertė randama įmonės nuosavą kapitalą padalinant iš akcijų skaičiaus. • Žema rodiklio reikšmė gali rodyti, kad įmonės akcijos yra neįvertintos, o aukšta reikšmė gali rodyti, kad įmonės akcijos yra pervertintos. • Kokios išvados, jei šis rodiklis <1?
Rinkos rodikliai § Dividendų pelningumo koeficientas yra apskaičiuojamas, dividendus, tenkančius vienai akcijai, padalinant iš akcijos rinkos kainos.
Rinkos rodikliai P/E rodikliai „S&P 500“ akcijų indeksui 1988 -2007 • P/E rodiklio „S&P 500“ akcijų indeksui vidurkis 19002005 m. : 14
Rinkos rodikliai
Rinkos rodikliai
Rinkos rodikliai Apskaičiuokime šiuos rodiklius „Arko prekybai“. Kelios prielaidos: § Tarkime, kad „Arko prekyba“ įstatinį kapitalą sudaro 55. 000 akcijų po 10 EUR. § Tarkime, kad rinkoje viena „Arko prekyba“ akcija 2016 -12 -31 kainavo 110 EUR.
Rinkos rodikliai
- Corporate finance objectives
- Examples of agency problems
- Slidetodoc
- Sandorio negaliojimo pagrindai
- Audrius banaitis
- E finans portal
- Bilförsäkring rättsfall
- Minimum finansal denge kuralı
- Finans nysa
- Mohdi finans
- Bpw finans a/s
- Finans yöneticisinin görevleri
- Fastighet och finans
- Joulumaahan matkamies jo moni tietä kysyy
- Moni kizz
- Cryptography
- Claudio moni
- Shahid arju moni secondary barisal
- Mba finance course outline
- Corporate finance bonds
- Foundations of corporate finance
- Contemporary corporate finance
- Objective of corporate governance
- Corporate finance vs investment banking
- Corporate finance tenth edition
- Multinational corporate finance
- Ethics in corporate finance
- Chapter 1 introduction to corporate finance
- Corporate finance tenth edition
- Objective of corporate finance
- Behavioral corporate finance shefrin
- Fundamentals of corporate finance chapter 6 solutions
- Fundamentals of corporate finance, chapter 1
- Gbs corporate finance
- Principles of corporate finance chapter 3 solutions
- Fundamentals of corporate finance, third canadian edition
- Introduction to corporate finance what companies do
- Afm math
- Corporate finance overview
- Fundamentals of corporate finance 6th edition
- Corporate finance chapter 1
- Objective of corporate finance
- Modern finance theory
- Corporate finance tenth edition
- Corporate finance tenth edition
- Principles of corporate finance
- Fundamentals of corporate finance canadian edition
- Bottom up beta formula
- Corporate finance job scope
- Corporate finance cours
- Chapter 1 introduction to corporate finance
- Conservation of corporate finance
- Corporate finance syllabus
- Maastricht university ib
- Scope of corporate finance
- Corporate finance webinar
- Corporate finance tenth edition
- Catalyst corporate finance
- Corporate finance overview
- Fundamentals of corporate finance fifth edition
- Corporate finance law firm hong kong
- Objective of corporate finance
- Xsp corporate actions
- Nintendo bcg matrix
- Zvi aronson
- Corporate internal decision structure
- A multidomestic corporate-level strategy is one in which:
- Identité corporate
- Isu dan riset kontemporer corporate governance
- Corporate strategy
- Corporate communicatie voorbeeld
- Spe corporate services inc
- Mcit tax
- Characteristics of corporation
- Business strategy evaluation
- Area of responsibilities
- Cbre ftp file transfer
- What is a corporate raider
- Corporate yoga proposal pdf
- Gsa corporate t&e
- Corporate headquarters planning
- Csr arguments
- Corporate deck