DEPRESIJA VAIK AMIUJE Paruo psicholog v Janauskien 2020

DEPRESIJA VAIKŲ AMŽIUJE Paruošė psichologė v. Jančauskienė 2020 m.

Kas ta depresija? Vaikai gali kentėti dėl liūdnos nuotaikos, sumažėjusių interesų ir pasitenkinimo, sumažėjusios energijos bei mažo aktyvumo. Dažnai po nežymių pastangų būna didelis nuovargis.

Kiti įprasti simptomai • Susilpnėjusi koncentracija ir dėmesys; • Sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi; • Kaltės ir bevertiškumo idėjos; • Niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas; • Savęs žalojimas ir savižudybinės idėjos; • Sutrikęs miegas; • Sumažėjęs apetitas TLK 10 Psichikos ir elgesio sutrikimai. Klinika ir diagnostika, Medicinos leidykla, 1997

Tik vaikams būdingi depresijos simptomai • • • Nekontroliuojami pykčio protrūkiai Skriaudžia, žaloja gyvūnus Energijos svyravimai nuo apatijos iki hiperaktyvumo Pastovus neklusnumas Greitai susierzina, sudirgsta Dažnai skundžiasi įvairiais skausmais be aiškių priežasčių • Padidintas baimingumas, panikos priepuoliai • Nepagrįstos baimės • Žema savivertė, stipriai išreikštas savikritiškumas • Mokymosi sunkumai Tokie simptomai būdingi maždaug ketvirtadaliui vaikų.

Simptomų grupės pagal vaikų amžių • Darželinukų, pradinukų amžiuje – somatiniai skundai • Ankstyvojoje paauglystėje – elgesio, dirglios nuotaikos, dėmesingumo problemos • Vėlyvojoje paauglystėje – prislėgtos nuotaikos ir susiaurėjusio interesų rato simptomai

Lietuvoje • Bloga nuotaika, liūdesiu, nervine įtampa skundžiasi apie 45 proc mergaičių ir apie 30 proc. berniukų. • Somatinių skundų turi apie 25 proc. mergaičių ir apie 20 proc. berniukų.

Depresijos kilmės teorijos (1) Išmoktas bejėgiškumas ir atribucijos teorija (1967; 1978): Žmonės, kurie dėl anksčiau patirtų nekontroliuojamų neigiamų atsitiktinumų išmoksta daryti personalizuotas, globalias ir nekintančias išvadas apie neigiamus įvykius, bus labiau pažeidžiami depresijos.

Depresijos kilmės teorijos (2) “Nevilties depresinis sindromas” (1989): Suvokimas, kad labai geidžiamos išeities nebus arba kad pasireikš itin nelaukiama išeitis ir kad situacijos neįmanoma pakeisti yra pagrindinė priežastis nevilties – depresinio sindromo (liūdesys, sumažėjęs iniciatyvumas, mažai energijos, suicidiškumas, apatija, psichomotorinis sulėtėjimas, miego ir dėmesio sutrikimai ir nuotaikos pastiprinti neigiami įsitikinimai). T. y. , reaguojama ne tik kognityviškai, bet ir emociškai ↓mąstymas ↓nuotaika Disfunkcinė, negatyvi reakcija į pačią nuotaiką

Depresijos kilmės teorijos (3) Stresas ir pažeidžiamumas Stresas yra gyvenimo įvykiai, kurie sudarko mechanizmus, palaikančius kognityvinį, emocinį ir fiziologinį stabilumą, ir meta iššūkį individo įveikos resursams (Ingram, Miranda, Segal, 1998). Stiprus vienas įvykis dažniau turi lemiamą įtaką pirmam depresijos epizodui, tuo tarpu maži, bet nuolatiniai (skurdas, žemas išsilavinimas) gali lemti atkryčius (Monroe, Slavich, Torres, Gotlib, 2007).

Depresijos kilmės teorijos (4) Priežastis ar pasekmė? Depresija gali būti streso ne tik pasekmė, bet ir priežastis, todėl svarbu atskirti nuo vaiko nepriklausančius stresorius (artimojo mirtis, nelaimė) ir nuo jo priklausančius stresorius (tarpasmeniniai konfliktai T-A) T-A konfliktai Depresija T-A konfliktai

Depresijos kilmės teorijos (5) Atsakas į prastą nuotaiką Išmoktas atsakas, paremtas ryšiu tarp anksčiau jau buvusių prastos nuotaikos epizodų ir dabartinio nefunkcionalaus informacijos apdorojimo modelio.

Depresijos kilmės teorijos (6) Kognityviniai modeliai (neigiami įvykiai) Beck’o modelis (1967 m. ) Neig. Įvykis Kognit. Neig. kogn. Simptomai iškraipymai Triada ( apie save, kitus, ateitį) Neig. schemos Disfunkcinės prielaidos

Depresijos kilmės teorijos(7) Biheiviorizmas Depresija yra matoma: • kaip rezultatas pasyvaus, besikartojančio, neteikiančio pasitenkinimo elgesio. • taip pat kaip sumažėjimas arba praradimas paskatinimų, arba negebėjimas jų gauti.

Elgesio faktoriai depresijos metu • • • Teigiamo elgesio sumažėjimas Tam tikras elgesys tapo mažiau malonus Savęs paskatinimų stoka Savęs baudimo naudojimas Įgūdžių stoka (pvz. , problemų sprendimo) Nepageidaujamų situacijų patyrimas Miego stoka Neatitiktis tarp elgesio ir išeičių Tarpasmeniniai konfliktai

Kognityviniai iškraipymai: • • • Perdėtas apibendrinimas Maksimilizavimas, minimalizavimas Personalizacija Katastrofizavimas Peršokimas prie išvadų Dichotominis mąstymas (“Viskas arba nieko”) • Ateities spėjimas

Esmė - ne įvykis, o išvada, kurią padarome apie tą įvykį • Mes turime protą, bet niekas nedavė instrukcijos, kaip juo pasinaudoti • Tai, kaip mes panaudojame savo protą, kartais sukelia daugiau pasekmių, negu pats įvykis.

Ruminavimas ("įkyrūs užsitęsę permąstymai" ar "besaikis analizavimas”) Nolen-Hoeksema, 1991 Tai mąstymo stilius, kuriam būdingos nuolatinės besikartojančios mintys apie patiriamas kančias, liūdesį ar depresiją ir apie tokių jausmų galimas priežastis ir pasekmes. Mintims būdinga tai, kad mąstymo objektas yra depresiška būsena, neigiamas tarpasmeninis atspalvis ir interpretavimo abstraktumas.

Ruminavimu siekiama savęs supratimo, tačiau efektas tėra tik priešingas: • Kodėl aš jaučiuosi taip blogai? • Kodėl aš toks visiškai nevykėlis? • Kur ir kada aš padariau lemiamą klaidą? • Kaip aš toliau galiu gyventi, būdamas toks?

Ruminavimo bruožai: • Orientuota į save • Slegia (lyginimas su tam tikra būkle, kuri neva turėtų būti, sugalvotu standartu). Tai tarsi daužymas plaktuku per pirštą ir skundimasis, kad pirštas ištinęs ir skauda.

Minčių slopinimas • Didžioji dalis mūsų mąstymo yra nevaldoma. Todėl minčių slopinimas (“Negalvok”) neduoda naudos. • Mintys – net ir neigiamos – yra galimos. Bet mintys nėra realybė.

Smegenų aktyvumo pokyčiai depresijos metu • Sergant depresija, tam tikrų smegenų dalių aktyvumas padidėja, tuo tarpu kitų – sumažėja. • Tai susiję su neuromediatorių (serotonino, dopamino, noradrenalino) apykaita.

Gumburas (Thalamus) • Atsakingas už miego ir budrumo ritmą, taip pat ir nemigą • Stimuliuoja migdolinį kūną • Depresijos metu aktyvumas smarkiai padidėja

Migdolinis kūnas • (Amygdala) Atsakingas už negatyvius jausmus • Aktyvumas depresijos metu padidėja

Pagumburis (Hypothalamus) Gamina neurotransmiterius, dalyvaujančius depresijos mechanizme: serotoninas susijęs su nuotaika ir apetitu, noradrenalinas reguliuoja emocijas ir energijos lygį.

Limbinė sistema Reguliuoja emocijas, instinktus, seksualinį elgesį, dalyvauja atsako į stresą formavime. Bet koks limbinės sistemos sutrikdymas gali turėti įtakos nuotaikai ir elgesiui.

Priekinis juostinis vingis Reguliuoja emocinį atsaką į skausmą, taip pat reguliuoja pyktį. Depresijos metu aktyvumas padidėja.

Ikikaktinė (prefrontalinė) žievė Dalyvauja kompleksiniame mąstyme, asmeninio ir socialinio elgesio formavime. Ją veikia serotoninas ir noradrenalinas kaip neuromediatoriai ir daro įtaką dėmesio koncentracijai, atminčiai, informacijos apdorojimui. Depresijos metu prefrontalinės žievės aktyvumas krenta.

“Pesimistų „darbo“ principą mokslininkai jau nustatė: jų smegenys gamina mažiau junginių, atsakingų už apetitą ir streso lygį. Neuropeptido Y (NPY) trūkumas nulemia didelę tikimybę, kad anksčiau ar vėliau žmogus gali pulti į giliausią depresiją: jo smegenys kur kas stipriau reaguoja į neigiamus stimulus ir fizinį skausmą nei į teigiamus pojūčius. <. . . > Tomografija parodė stiprią galvos smegenų prefrontalinės žievės aktyvaciją. “

Psichoterapijos galimybės: Kognityvinė – elgesio terapija Elgesio technikos • Aktyvumo didinimas: svarbus veiklos pobūdis, o ne kiekis. Reikia tiesiog atlikti veiklą, o ne būti sėkmingu. • Malonios veiklos planavimas. • • Elkis geriau, prieš pasijusdamas geriau. Visi paminklai, kurie yra pastatyti, yra pastatyti už tai, ką žmogus padarė, o ne už tai, kokios nuotaikos buvo tai darydamas.

Kognityvinės technikos • Minčių- jausmų- elgesio sąsajos • Minčių restruktūrizavimas, “mąstymo spąstų” aptikimas. • Argumentų “Už” ir “Prieš” paieška • Alternatyvų ieškojimas • Disfunkcinių prielaidų keitimas

Rytą šeimynėlė kiškių atsikėlė, Tiktai Ilgaūsis, kiškis neklusnusis, Auseles nukorė – valgyt nebenori. . .