ALININK SANTARVS GIMNAZIJA PASTANGOS ATKURTI NEPRIKLAUSOMYB PARUO ISTORIJOS
ŠALČININKŲ „SANTARVĖS“ GIMNAZIJA PASTANGOS ATKURTI NEPRIKLAUSOMYBĘ PARUOŠĖ: ISTORIJOS MOKYTOJA N. PODCHOLZINA Pasta
Po Vilniaus Seimo Lietuvos istorijoje prasideda naujas etapas – pastangos atkurti nepriklausomą valstybę. Tokį sprendimą lėmė 2 veiksniai: vidinis – tautos valia ir apsisprendimas valstybiniam gyvenimui, ir išorinis – tautą supantis geopolitinis laukas. Kovos dėl nepriklausomybės ir jos paskelbimo aplinkybės: Pirmasis pasaulinis karas Tautinis atgimimas
Svarbiausias lietuvių tautinio išsivadavimo sąjūdžio tikslas buvo nepriklauso mos valstybės atkūrimas. Pirmojo pasaulinio karo metais iškilęs klausimas: su Rusija ar su Vokietija susieti savo likimą, tapo vienu svarbiausiu lietuvių inteli gentijos diskusijų objektu. Valstiečių kilmės lietuvių veikėjai nebuvo linkę atkurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Jie siekė, kad Lietuvos valstybė būtų atkurta lietuvių gyvena mose žemėse, nepamirštant įtraukti ir nutautėjančių rytinių pakraščių, atkrei piant dėmesį ir į Mažąją Lietuvą. Lenkų ir lietuvių bajorai ragino atkurti Lietu vos Didžiąją Kunigaikštystę, sudariusią sąjungą su Lenkija. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje į Lietuvą ėmė pretenduoti ir trečia (be Rusijos ir Lenkijos) vals tybė – Vokietija.
Pirmojo pasaulinio karo audros Pirmasis pasaulinis karas Lietuvą pavertė Rusijos ir Vokietijos imperijų kovos lauku. 1915 m. pab. 1918 m. pab. Lietuva buvo okupuota Vokietijos ir vadinama Oberostu. Visa valdžia čia priklausė kariškiams. Iš žmonių atiminėjo maistą, gyvulius, lietuviai neteko politinių teisių, buvo labai apribota asmens laisvė, uždrausti lietuviški laikraščiai, vis dėlto, buvo leidžiamas „Lietuvos Aidas“; vėliau draudimas buvo panaikintas. Lietuva vokiečiai laikė Vokietijos „ grūdų aruodų ir gyvulių tvartu“, todėl negailestingai plėšė ir išnaudojo kraštą.
Vilniaus Konferencija Vokiečiai leido surengti Lietuvos konferenciją, nes išsigando, kad Rusija gali suteikti Lietuvai autonomiją, t. y. Vokietija norėjo sukurti Lietuvos atstovybę tam, kad galėtų ja manipuliuoti. 1917 m. rugsėjo 18 22 d. įvyksta Vilniaus Konferencija. Joje dalyvavo 222 atstovai iš 264 kviestų: 66 kunigai, 12 pramoninkų, 5 dvarininkai, 72 inteligentai ir 2 darbininkai. Tai rodo, kad lietuvių tauta jau gerokai sumodernėjo.
Nutarimai: atkurti Lietuvos valstybę su etnografinėmis sienomis (ten, kur gyvena lietuviai) ir sostine Vilniuje ateitį (Konstituciją, santykius su kaimynais) numatys Steigiamasis Seimas išrinkta 20 žmonių Lietuvos Tarybos nutarimams įgyvendinti tautinėms mažumoms suteiktos kultūrinės teisės
Lietuvos Taryba Sukurta Vilniaus Konferencijos metu. Svarbiausias Lietuvos Tarybos uždavinys buvo nepriklausomos Lietuvos valstybės paskelbimas. Pirmasis pirmininkas Antanas Smetona, po to buvo išrinktas Jonas Basanavičius. Sunkiame, nežinomame kelyje konferencijos dalyviai Tarybai palinkėjo veikti su „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto gudrumu“. Vokiečiai į Tarybą reagavo blogai, bet po Spalio revoliucijos (Rusijoje) pakeitė nuomonę.
Lietuvos Taryba 20 pirmosios Tarybos narių, 1917 m.
Lietuvos nepriklausomybės deklaracija Joje buvo skelbiama, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje nutraukiami ryšiai su kitomis valstybėmis, kurie kada nors buvo užmegzti su kitomis valstybėmis pasisakoma už amžiną sąjungos ryšį su Vokietijos valstybe Dėl „amžino sąjungos ryšio“ kilo nesutarimų ir iš Tarybos pasitraukė Biržiška, Kairys, Narutavičius ir Vileišis (bet vasario 16 ąją vis tiek atėjo pasirašyti). Kadangi Vokietija pažadu nesilaikė ir Lietuvos nepriklausomybės nepripažino, tai Lietuvos Taryba nusprendė dar karta skelbti Lietuvą nepriklausoma valstybe.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimas 1918 m. vasario 16 d. visi Lietuvos Tarybos nariai susirinko Vilniuje, Didžiosios gatvės 30 name (dabar Pilies g. 26) ir pasirašė naują nuta rimą – Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Jame buvo paskelbta, kad atkuriama nepriklausoma ir „demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje. Valstybės santykius su kitomis valstybėmis nustatys demokratiniu būdu išrinktas Steigiamasis Seimas“.
Akto data skiria dvi Lietuvas Iki akto Lietuva egzistavo tik idėjų pasaulyje. Po jo pasirašymo Lietuvos valstybė tapo jau ne tik geografinė sąvoka. Vasario 16 osios Aktas – tai apsisprendimas turėti kultūrinį, ekonominį, politinį savarankiškumą, tai dokumentas, išreiškęs lietuvių tautos lūkesčius. Kartu tai rodo ir tautos modernėjimą.
Nepriklausomybės įtvirtinimo keliu Nepriklausomybės paskelbimas supykdė vokiečius. Vasario 16 d. akto jie nepripažino. Konfiskavo net jį paskelbusio laikraščio „Lietuvos aido“ numerį. 1918 m. rudenį Vokietija galutinai pralaimėjo karą. Nenorėdami, kad Prūsijos pašonėje įsigalėtų bolševikinė Rusija ar stipri Lenkija, vokiečiai pradėjo remti visišką Lietuvos nepriklausomybę.
Taryba atšaukė savo nutarimą dėl Uracho ir istorikui Augustinui Voldemarui pavedė sudaryti pirmąją Lietuvos vyriausybę. Vasario 16 d. aktas žymėjo naują lietuvių tautos istorijos laikotarpį. Šio milžiniško laimėjimo dėka pasaulio žemėlapyje vėl atsirado Lietuvos vardas. Tačiau tai buvo tik valstybingumo atkūrimo pradžia. Paskelbtą nepriklausomybę dar reikėjo įtvirtinti ir apginti.
Vinco Kudirkos žodžiai: „Žinoma, išlikimo instinktas liepė man niekada neatsiliepti lietuviškai ir saugotis, idant niekas nepamanytų, kad mano tėvas dėvi sermėginę ir moka tik lietuviškai. Dėl to stengiausi kalbėti, nors ir blogai, bet lenkiškai, o mano tėvų ir giminių, kurie atvažiuodavo manęs aplankyti, šalindavausi iš tolo, kalbėdavau su jais ramiau tik pasislėpęs kur užkampyje. Tapau, mat, lenku ir iš karto ponu – tekau lenkiškai dvasiai.
Pagedęs buvau, bet aš nekaltas, aš pats to nesupratau, kūdikiu dar būdamas, o tie, kurie suprato, manęs nepamokė. . . Šiandien, žiūrėdamas į anas jau seniai prabėgusias valandas , įsitikinau: 1) kaip baisiai kenkia dvasinei žmogaus pusei, jeigu jis išsineria per šiokias ar tokias pažintis iš savo tautybės lukšto ir patenka žudančiai svetimos tautos įtakai ir 2) koks galingas tautybės pagrindas – gimtoji kalba. . . “
- Slides: 16