Pasikartokime Kokie du mogaus tipai rykja Apvietos amiuje

Pasikartokime § Kokie du žmogaus tipai ryškėja Apšvietos amžiuje? § Kuo skiriasi Apšvietos žmogus nuo Baroko? § Kaip supratote pasirinktas citatas? § Iš kur Gėtė paėmė Fausto siužetą? § Ar patį rašytoją galima vadinti Apšvietos žmogumi, panašiu į Faustą?

J. V. Gėtės filosofinė poema „Faustas“ Tematika ir problematika. „Prologo danguje“ analizė

Filosofinė tragedija, poetinė drama Temos filosofinės: v būties esmės; v pasaulio pažinimo; v žmogaus prigimties, jo galimybių ribos; v gėrio ir blogio. . . Problemos: v Kokios pasaulio ir žmogaus, jo galių pažinimo galimybės? v Koks modernaus žmogaus santykis su Dievu? v Kada žmogaus gyvenimas prasmingas ir laimingas? v. Ar įmanomas gėris be blogio? . . .

Kūrinys prasideda dviem. . . ÆPrologas [gr. prologos, pro – prieš +logos – žodis] – epinio arba draminio grožinio literatūros kūrinio įžanga, informuojanti faktus, įvykius, buvusius prie užsimezgant kūrinio veiksmui.

„Prologo teatre“ reikšmė ºTiesioginių sąsajų su Fausto istorija neturi, tačiau suponuoja mintį, kad tai, ką skaitysime, yra vaidinimas, spektaklis, sukurtas poeto ir aktorių.

„Prologas danguje“ – Dievo ir Mefistofelio lažybos. Objektas – žmogus, jo siela

Žmogaus išbandymo, Dievo ir šėtono lažybų temos kontekstas Tą dieną, kai dangiškosios būtybės suėjo tarnauti VIEŠPATIES akivaizdoje, su jais kartu atėjo ir Šėtonas tarnauti VIEŠPAČIUI. <. . . > VIEŠPATS paklausė Šėtoną: „Ar atkreipei dėmesį į mano tarną Jobą? Juk kito tokio kaip jis nėra žemėje! Tai žmogus be priekaištų ir doras, dievobaimingas ir besišalinantis pikta. Jis vis laikosi savo dorumo. “ „Oda už odą, atsakė Šėtonas VIEŠPAČIUI. Visa, ką žmogus turi, jis atiduos už savo gyvybę. Bet ištiesk ranką, paliesk jo kaulus bei kūną, ir jis tikrai iškeiks tave į akis. “ VIEŠPATS tarė Šėtonui: „Štai jis tavo rankose. Tik jo gyvybės neliesk!“

Ką apie žmogaus Jobo išbandymą kalba Biblija? (atsakome į konteksto klausimus)

Galimi atsakymai 1. Šėtonas netiki žmogaus atsidavimu Dievui, gėriui. Remiasi patyrimu: visada glostai ranką, kuri tave maitina. 2. Ir tuomet nenustojo būti ištikimas Dievui. 3. Kam iš tikrųjų žmogus teikia pirmenybę: laikinam kūnui, materialumui ar amžinai sielai. 4. Todėl kad Jis žmogaus Kūrėjas ir labai gerai žino, ką jis sukūrė. (Žmogus per klystkelius vis tiek suras kelią)

Net nebejaučia savo greičio, Kai sukas žemė skriedama, Dienų žėrėjimą pakeičia Naktų grėsminga gūduma <. . . > Ir sukas akmenys ir jūra Kartu su skriejančia žeme. Kur vyksta Dievo ir Mefistofelio pokalbis? Apibūdinkite šią erdvę, remdamiesi pateiktu ketureiliu: Akis pagauti vos įstengia, Kaip sukas žemės planeta. . . Saulėtą mėlyną padangę Akis pagauti vos įstengia, vėlplaneta. . . naktis juoda. Kaip Užgožia sukas žemės Saulėtą mėlyną padangę Užgožia vėl naktis juoda.

„Prologo danguje“ analizė

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS Arkangelas [gr. archangelos] – aukštesnio rango angelas (Mykolas – galingiausias iš arkangelų, visų krikščionių globėjas) Mefistofelis [Mephistopheles] – vokiečių padavimų ir Gėtės personažas; nelaboji dvasia, demonas, velnias; blogio įsikūnijimas

Situacija danguje q Arkangelai šlovina Dievą kaip visos visatos kūrėją, jo kuriamąją jėgą (stilius pakilus, sakiniai ilgi); q Žemė kontrastinga (diena-naktis), dinamiška (viskas sukasi, skrieja), romantiška, kiek pavojinga (pliekia, maišo, kerta, trenkia) – putojanti jūra, audros, žaibai. q Dievui nuobodu klausytis šių odžių. q Mefistas dažnas svečias, įspėja Dievo mintis. q Velnias familiarus, kalbasi su Dievu buitiniu stiliumi. q Arkangelai gerai pažįsta visatą, o velnias – Dievą. q Be velnio būtų nuobodu, neįdomu gyventi danguje.

Atliekame 1, 2 užduotis, esančias po tekstu (p. 5)

I užduotis. Žemina žmogų, netiki jo galia: q. Vargstantis, negebantis tobulėti, neturi vertės („liko vertas / Tik tiek, kiek buvo vertas vos sutvertas“) q Nemokantis išnaudoti dvasios – , o protą panaudoja tik savo gyvuliškiems instinktams tenkinti. q Lygina su gyvūnais: žiogu („strakalioja“, „seną giesmę traukia uoliai“, nerimsta), pele, , kurios reikia katei q Smalsus maksimalistas („Nurimtų tik dangaus žvaigždes nuraškęs“) Įvairiapusio pažinimo aistros apsėstas (metasi į tolumas bekraštes“) q. Niekad nebus laimingas („pasotintas“) q Naivus „sutvėrimas“, kurį lengva paklaidinti. q Faustas tikįs Dievo dovanos („manos dangiška mana pramist“) q. Išdavikiškas, lengvai paperkamas, naivus, suviliojamas, keičiantis šeimininkus („Jis džiaugsis, dulkes man laižydamas nuo batų“).

I užduotis. Dievo požiūris į žmogų. § Žmogus klaidžiojantis gyvenimo kelyje, ieškantis teisingo kelio. § Tiki, jei žmogus pasikliaus Dievu – žmogaus klajonės visada baigsis. Tikras kelias į pasaulį per Dievą. § Žmogus tinginys („jis linkęs mėgautis ramybę pataluos“), o Velnias gali priversti jį veikti. Abu tikisi laimėti, nes žmogus dvilypis, tad abu – Dievas ir Mefistas – gali jį paveikti.

Kodėl abu – Dievas ir Mefistofelis (šėtonas) – tikisi laimėti lažybas? Ar jų galimybės sulaukti pergalės vienodos? Kodėl?

II užduotis. Teisinis lažybų įvertinimas q Lažybas sąlygojo dvilypė žmogaus prigimtis. q Objektas – sau atstovaujantis individas. q Abu gali manipuliuoti objektu, nes žmogus laisvas rinktis gėrį arba blogį. Trofėjus – Fausto siela. q Sodininkas – pats Dievas, o medžio vaisius – jo sukurtas žmogus (šeimininkas iš pirmųjų lapelių atpažįsta savo medįkūrinį). Mefistofelio kalboje blogio medis („Tiesiog matau, kaip jau keroja medis“, siejamas su žalčiu). q Mefistas galės kada nori lankytis danguje. q Svarbios, nes vyksta lažybos kas aukščiau: gėris ar blogis.

Du turinio maketai su lentele § Pirmas teiginys su ženkleliu čia § Antras teiginys su ženkleliu čia § Trečias teiginys su ženkleliu čia A grupė B grupė 1 klasė 82 95 2 klasė 76 88 3 klasė 84 90

Kas žemėje nugalės: gėris (dieviškumas) ar blogis (demoniškumas)?

Loginė „Fausto“ I dalies struktūra DIEVAS „Aš nieko tau uždrausti negaliu“ DIEVAS: MEFISTOFELIS: „Galiu nuvest klaidžiausiu takeliu, / Tik duokite man savo sutikimą. “ FAUSTAS „Jis, aišku, klaidžioja, bet ieško kelio, / Ir jeigu pasikliaus manim – klejonės baigsis“ „Many dvi sielos grumias nuolatos!“ MARGARITOS MOTINA Miršta, dukrą išauklėjo kaip tikinčią, dorą. MARGARITA Žūsta susitaikiusi su Dievu, velnias nelaimi jos sielos. MARGARITOS BROLIS žūsta, gindamas sesers garbę.

Įsivertinkime