Apie teksto suvokim Tikslai paaikinti teksto suvokimo klausim

Apie teksto suvokimą

Tikslai • paaiškinti teksto suvokimo klausimų sudarymo logiką; • parodyti galimus atsakymų suflerius; • supažindinti su atsakymų formulavimo taisyklėmis; • padėti išvengti testo „spąstų“; • supažindinti su įvairiomis teksto suvokimo metodikomis, skaitymo strategijomis;

• Teksto suvokimo užduotis nėra naujas dalykas ir, atrodytų, sunkumų nei mokant, nei mokantis čia neturėtų kilti, tačiau • mokinių atsakymai į testo klausimus, kartais net pačius paprasčiausius, rodo, kad dar stinga šios užduoties atlikimo metodikos • išmanymo, tam tikrų strategijų taikymo. Vis dar populiarus mitas, kad šiai užduočiai rengtis nereikia, kad jos atlikimą • lemia tik bendras mokinio išprusimas ir raštingumas. Deja, tai tikrai ne visada pasiteisina.

• Atliekant testų užduotis, visados reikėtų prisiminti, kad, be tikslų, susijusių su turiniu, egzaminas (ypač valstybinis) turi tikslą sureitinguoti moksleivius, išskirstyti juos pagal rezultatus į tam tikras grupes. Labai geras šiuo požiūriu tas testo klausimas, į kurį atsako 50 proc. moksleivių! Taigi testo sudarytojai klausimuose paslepia tam tikrų „kabliukų“, ant kurių vertėtų neužkibti!

„Kabliukai“, ant kurių vertėtų neužkibti • 1. Negalima cituoti, jeigu to neprašoma. • 2. Negalima atsakyti metaforomis – nei iš teksto, nei savo sukurtomis. • 3. Jeigu prašoma paaiškinti teksto pavadinimo, epigrafo ar kokio posakio prasmę, ją reikia sieti su tekstu.

„Kabliukai“, ant kurių vertėtų neužkibti • 4. Nežinodami kurį – abstraktų/apibendrintą ar konkretų – atsakymą rašyti, apsidrausdami rašykime abu: iš pradžių abstrakčiai, o paskui ir konkrečiai (reikalavimas remtis tekstu ne visada būna pasakytas, manoma, kad tai savaime suprantama!). • 5. Nepainioti temos, problemos ir pagrindinės minties.

„Kabliukai“, ant kurių vertėtų neužkibti • 6. Atsakyti tik tai, ko klausia (atkreipkite dėmesį – kartais klausimai būna atvirkštiniai , t. y. tekste teigimas, o atsakyme prašoma neigimo, ir atvirkščiai: tekste neigimas, o atsakymas prašo teigimo). • 7. Atpažinti žodžius, kuriuos reikia palyginti (pavyzdžiui, kitoks; netradicinis; neįprastas, pasikeitė ir kt. ), ir tą palyginimą aiškiai pateikti.

Teksto suvokimo mokymo metodika ir strategijos • Nuolat atlikdamas skaitymo ir suvokimo testus, mokinys gali stebėti ir analizuoti savo mokymąsi, rasti silpnąsias vietas ir kryptingai jas tobulinti – tai jam labai svarbu. Mokiniai nėra vienodi – skiriasi jų pasiruošimo lygis, gebėjimai, skirtingos ir klaidos, todėl ir pagalbos jiems reikia skirtingos.

Teksto suvokimo mokymo metodika ir strategijos • Paanalizavęs keletą savo atliktų testų, mokinys jau pats pasakys, kokių gebėjimų jam trūksta, kokio tipo klausimai ar užduotys jam kelia daugiausia problemų. Išmokti stebėti save, savo mokymąsi – vienas svarbiausių uždavinių, užtikrinančių greičiausią kelią į tobulėjimą.

Teksto suvokimo mokymo metodika ir strategijos • Kitas būdas, padedantis tikslingai mokyti, – tai iš kelių tekstų (geriausia – iš buvusių egzaminų, žr. www. egzaminai. lt) išrinkti norimo tipo klausimus.

Teksto suvokimo mokymo metodika ir strategijos • Suvokti teksto visumą, minties kryptį padeda teksto dalių pavadinimai. Jie, kaip ir bet kuris pavadinimas, paprastai nusako temą arba/ir problemą, kartais dar ir vertinimą. Todėl nereikėtų ignoruoti tokio puikaus suflerio. Daugiausia dėmesio verta skirti stebėjimui, kaip atskiros dalys susijusios su visu tekstu.

Teksto suvokimo mokymo metodika ir strategijos • Teksto suvokimą lemia ir teksto pobūdžio atpažinimas. Kai kalbame apie publicistinius tekstus, suvokiame, kad juose jungiamas, derinamas dalykiškumas (būdinga moksliniam tekstui) ir meniškumas (būdinga meniniam tekstui).

• Šių gebėjimų reikalauja ir egzamino programa.

IŠ LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS BRANDOS EGZAMINŲ PROGRAMOS IV. TIKRINAMI MOKINIŲ GEBĖJIMAI ü 16. Dalyko žinių taikymą ir supratimą mokinys parodo: 16. 4. atsakydamas į teksto suvokimo klausimus ir atlikdamas užduotis: nurodydamas teksto temą, rasdamas reikiamą informaciją, savais žodžiais perfrazuodamas teksto mintis, darydamas tiesiogines išvadas, rasdamas citatų minčiai pagrįsti, atpažindamas tekste lietuvių ir visuotinės kultūros ženklus / simbolius, stilistines figūras, pateikdamas jų pavyzdžių; 16. 5. skirdamas faktą ir nuomonę, teiginį ir pavyzdį, priežastį ir pasekmę.

IŠ LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS BRANDOS EGZAMINŲ PROGRAMOS IV. TIKRINAMI MOKINIŲ GEBĖJIMAI ü 17. Gebėjimą spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti, vertinti mokinys parodo, kai: 17. 1. nagrinėja, atrenka, tinkamai sieja ir apibendrina informaciją; 17. 3. formuluoja teksto / teksto dalies pagrindinę mintį, problemą, tikslą.

IŠ TURINIO APRAŠO (1 priedas) TEKSTO SUVOKIMAS (1 lentelė) Tikrinami Skirti faktus ir nuomonę; priežastį ir gebėjimai pasekmę. Nurodyti teksto adresatą, tikslą, temą. Suformuluoti teksto / pastraipos problemą, pagrindinę mintį.

IŠ TURINIO APRAŠO (1 priedas) TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOČIŲ FORMULUOČIŲ PAVYZDŽIAI (4 lentelė) TIKRINAMAS GEBĖJIMAS KLAUSIMO / UŽDUOTIES FORMULUOTĖS PAVYZDYS Skirti faktus ir nuomonę, priežastį ir pasekmę Pateiktoje lentelėje pažymėkite nuomonę reiškiančius sakinius. Nurodyti teksto Kas yra teksto adresatas? Atsakymą adresatą, tikslą, pagrįskite. Suformuluokite teksto temą Kurio pagrindinio tikslo – įtikinti, informuoti ar sudominti skaitytoją – siekiama šiuo tekstu? Atsakymą argumentuokite aptardami teksto kalbinės raiškos priemones.

IŠ TURINIO APRAŠO (1 priedas) TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOČIŲ FORMULUOČIŲ PAVYZDŽIAI (4 lentelė) TIKRINAMAS GEBĖJIMAS KLAUSIMO / UŽDUOTIES FORMULUOTĖS PAVYZDYS Suformuluoti teksto / pastraipos problemą, pagrindinę mintį Kokia pagrindinė problema svarstoma tekste? Suformuluokite pagrindinę teksto mintį.

ü TEMA ü ü PROBLEMA PAGRINDINĖ MINTIS FAKTAS ir NUOMONĖ PRIEŽASTIS IR PASEKMĖ

TEMA • Apibūdina tai, apie ką pasakojama tekste, kas vaizduojama, analizuojama, kas vertinama. • Tema yra svarbiausias dalykas negrožiniame tekste. • Temos apibūdinimas reikalauja apibendrinti teksto visumą.

TEMA • Laikraščiuose, žurnaluose temą dažnai leidžia numanyti pavadinimas, paantraštė. • Kai tekste plėtojama viena pagrindinė tema, paprastai ji apibūdinama vis kitais žodžiais, taip papildant informaciją apie temą, ją išsamiau atskleidžiant, siejant su platesniu kontekstu. • Tema yra apibrėžta sritis, jai būdingas konstatavimas – KAS yra.

TEMA • Tema nusakoma žodžių junginiu, apibendrinančiu tai, apie ką pasakojama, nurodant santykį tarp aptariamų dalykų. • Dalykus siejantys žodžiai: santykis, ryšys, poveikis, įtaka ir t. t. Pavyzdys: Bobutės meilė seneliui.

PROBLEMA • Problema laikomas uždavinys, iškylantis žmonių veikloje ir reikalaujantis sprendimo. Dažniausiai tai sudėtingas, sunkiai išsprendžiamas arba neišsprendžiamas klausimas. • Tekste keliama problema ir yra bandymas juos apmąstyti ir pasiūlyti, autoriaus manymu, tinkamus atsakymus (šie atsakymai ir bus teksto idėja / pagrindinė mintis).

PROBLEMA • Problemai būdingi klausimai – KODĖL taip yra arba KAIP ir ar iš tikrųjų viskas buvo (vyko, klostėsi). KAS dar neatskleista, KO trūksta? • Probleminis klausimas negali būti formuluojamas taip, kad tiktų atsakymas TAIP arba NE, todėl geriau jo nepradėti: AR. . . ? • Probleminio klausimo pavyzdys: Kodėl bobutė mylėjo senelį?

PAGRINDINĖ MINTIS • (Arba IDĖJA) iš esmės yra artima tiek teksto temai, tiek problemai. • Pagrindine teksto mintimi (arba idėja) reikėtų laikyti temos formuluotę, praplėstą problemos suvokimu. • Pagrindinė mintis – tai atsakymas į probleminį klausimą.

PAGRINDINĖ MINTIS Pagrindinė mintis formuluojama tiesioginiu sakiniu. Pavyzdys: Bobutė mylėjo senelį visą gyvenimą, nes jis buvo labai geras.

BŪDINGOS KLAIDOS • Nusakoma dalinė tema (apie bobutę ir senelį); rašomas pagrindinės minties teiginys. • Nusakoma vienos pastraipos arba dalinė problema. Neįžvelgiama viso teksto problema. • Pagrindinę mintį painioja su tema (rašo ne sakinį, o žodžių junginį, pradeda „Apie. . . “).

SVARBU ŽINOTI Bet kokio teksto TEMA, PROBLEMA ir PAGRINDINĖ MINTIS viena su kita neatsiejamai susijusios.

SVARBU ŽINOTI • Bobutės meilė seneliui. • Kodėl bobutė mylėjo senelį? • Bobutė mylėjo senelį visą gyvenimą, nes jis buvo labai geras.

PAVYZDŽIAI • Globalizacijos įtaka tautiškumui. • Kaip globalizacija veikia tautiškumą? Kodėl globalizacija naikina tautiškumą? • Globalizacija suvienodina visas tautas, tokiu būdu naikindama jų tautiškumą ir originalumą.

PAVYZDŽIAI • Šiandieninės visuomenės požiūris į literatūrą. • Kodėl žmonės šiandien mažiau skaito? Kodėl literatūra nėra autoritetas? • Literatūra prarado savo įtaką visuomenei, nes šiandien žmonės mažiau skaito.

PAVYZDŽIAI • Televizijos poveikis kultūrai. • Kodėl vis labiau įsigali masinė kultūra, sklindanti iš TV ekranų? • Televizijai reikia pelno, todėl ji atsisako tikrosios kultūros, pataikauja masių skoniui.

FAKTAS ir NUOMONĖ • FAKTAS yra objektyvi informacija. • NUOMONĖ yra subjektyvi informacija. Nuomonė paaiškina, įvertina faktus. Faktas: Bobutė mylėjo senelį. Nuomonė: Džiugu, jog bobutė visą gyvenimą mylėjo senelį, nors šis ne visada buvo vertas jos meilės.

PRIEŽASTIS IR PASEKMĖ • PRIEŽASTIS – tai reiškinys, dėl kurio vyksta kitas reiškinys. • PASEKMĖ – tai rezultatas, padarinys.

PRIEŽASTIS IR PASEKMĖ Pavyzdys: Senelis pastatė namą bobutei iš prastų plytų. Papūtė vėjas, namas sugriuvo. Kodėl sugriuvo namas? Priežastis: prastos plytos, papūtė vėjas. Pasekmė: sugriuvo namas.

IŠ LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS BRANDOS EGZAMINŲ PROGRAMOS IV. TIKRINAMI MOKINIŲ GEBĖJIMAI 16. Dalyko žinių taikymą ir supratimą mokinys parodo: 16. 3. atpažindamas skaitomo teksto žanrą, epochos, srovės, rašytojo kūrybos bruožus, funkcinį teksto stilių.

IŠ TURINIO APRAŠO (1 priedas) TEKSTO SUVOKIMAS (1 lentelė) Tekstų Vienas didesnės ar 2 – 3 mažesnės apimties skaičius tekstai. Tekstų tipai, pobūdis ir žanrai Mišraus tipo tekstai, sudaryti iš pasakojimo, aprašymo, samprotavimo elementų, arba kurio nors tipo tekstas. Įvairios paskirties ir įvairių žanrų tekstai: esė, publicistiniai, diskusiniai straipsniai; populiarieji mokslo straipsniai; (ar populiariųjų mokslo knygų ištraukos); pranešimai; biografijos; dienoraščiai; laiškai; interviu; recenzijos; anonsai; anotacijos; reklamos.

IŠ TURINIO APRAŠO (1 priedas) TEKSTO SUVOKIMAS (1 lentelė) Tikrinami gebėjimai Atpažinti teksto funkcinį stilių bei žanrą, pateikti įrodymų. Palyginti tekstus turinio, raiškos požiūriu, nurodyti tekstų panašumus bei skirtumus.

IŠ TURINIO APRAŠO (1 priedas) TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOČIŲ FORMULUOČIŲ PAVYZDŽIAI (4 lentelė) TIKRINAMAS GEBĖJIMAS KLAUSIMO / UŽDUOTIES FORMULUOTĖS PAVYZDYS Atpažinti konkretaus pateikto teksto funkcinį stilių ir žanrą, pateikti įrodymų Kuriam funkciniam stiliui priskirtumėte šį tekstą? Atsakymą argumentuokite. Nurodykite teksto žanrą.

Atsižvelgiant į kalbos vartojimo sritį, kalbos turinį, funkcijas, lietuvių kalboje skiriami penki funkciniai stiliai: • • • Mokslinis stilius DALYKINIAI STILIAI Administracinis stilius Publicistinis stilius Meninis stilius Buitinis (šnekamasis) stilius

• • • Esė – publicistika (žinia, gali būti ir meninė, ir mokslinė). Publicistiniai, diskusiniai straipsniai – publicistika. Populiarieji mokslo straipsniai – mokslo populiarinamasis stilius. (Deja, rizikinga tokį tekstą dėti į egzaminą, mat tai yra tarpinis tarp mokslo, publicistinio ir net meninio). Pranešimai – apskritai neaišku. Gali būti ir mokslinis, ir publicistinis. Biografija – dalykinis tekstas. (Nelygu kokia. Gali būti priskirta ir administraciniam stiliui. ) Laiškai – jei privatus, tai gali būti buitinio stiliaus, jei viešas – publicistinio. Interviu – publicistinis. Recenzija – gali būti ir mokslinė, ir publicistinė. (Tik kažin ar mokslinės recenzijos tekstas būtų labai jau patrauklus aštuoniolikmečiui? Ir ką jis sugebėtų suprasti. . . ). Anonsas –? Anotacija – ? Reklama - ?

Taigi pirmiausia pati programa lyg ir nukreipia į publicistinio stiliaus išsamesnę analizę.

Publicistinis stilius • Vartojimo sritis – informavimo priemonės, kai kurių rašytojų kūryba. • Funkcijos: pranešti, pateikti informaciją, sudominti, įtikinti, paveikti, ginti tam tikrą požiūrį, diskutuoti. Derinamos pranešimo ir įtikinimo funkcijos. • Bruožai: publicistinių tekstų turinys - aktualūs visuomenei probleminiai klausimai kultūros, moralės ir pan. temomis. Derinamas dalykiškumas, aiškumas, tikslumas, glaustumas su ekspresyvumu, vaizdingumu, individualumu. Remiamasi faktais, tačiau būdingas subjektyvus vertinimas. • Žanrai: straipsnis, interviu, reportažas (žurnalistikos kūrinys, glaustai ir vaizdžiai pranešantis apie matytą įvykį), kronika (naujausių įvykių apžvalga, skelbiama žiniasklaidoje), apybraiža (trumpas aprašymas, pagrįstas tikrais įvykiais), žinutė, recenzija (kritinis ir aiškinamasis naujo literatūros, mokslo, muzikos kūrinio, spektaklio, filmo ar dailės parodos įvertinimas, paprastai skelbiamas periodiniame leidinyje arba per radiją, televiziją), esė, viešas laiškas.

PUBLICISTINIO STILIAUS ARGUMENTAI • • Kalbama visuomenei aktualiomis temomis. Keliami probleminiai klausimai. Autorius išsako subjektyvią nuomonę. Kalbos dalykiškumas dera su vaizdingumu, individualiu autoriaus stiliumi, meniškumu ir pan.

Funkciniai stiliai VARTOJIMO SRITIS Mokslinis stilius Mokslinė veikla; šis stilius susijęs su įvairiomis mokslo sritimis. Moksliniu stiliumi pateikiami tyrimų duomenys, formuluojamos problemos, hipotezės, pateikiami argumentai. Administracinis stilius Oficialus bendravimas. Su šio stiliaus tekstais susiduriame kasdienėse gyvenimo situacijose. Vartojamas įvairiuose dokumentuose, įstatymų leidyboje ir pan. Publicistinis stilius Meninis stilius Buitinis (šnekamasis) stilius Informavimo priemonės, kai kurių rašytojų kūryba. Grožinė literatūra. Grožinės literatūros rūšys (epika, lyrika, drama) bei įvairių žanrų kūriniai yra kuriami meniniu stiliumi. Kasdienė aplinka, kasdienio bendravimo situacijos, grožinė literatūra (veikėjų dialogai ir t. t. )

Funkciniai stiliai FUNKCIJOS Mokslinis stilius informuoti, dalykiškai pranešti Administracinis stilius dalykiškai pranešti, nurodyti, įtikinti, paveikti Publicistinis stilius Meninis stilius Buitinis (šnekamasis) stilius pranešti, pateikti informaciją, sudominti, įtikinti, paveikti, ginti tam tikrą požiūrį, diskutuoti; derinamos pranešimo ir įtikinimo funkcijos paveikti skaitytojo jausmus, o per juos ir protą bei valią, sukelti pasigerėjimą grožiu (estetinė funkcija) papasakoti, pasišnekėti, pabendrauti, paveikti adresatą

Funkciniai stiliai BRUOŽAI Mokslinis stilius Administracinis stilius Publicistinis stilius Meninis stilius Buitinis (šnekamasis) stilius tikslumas ir aiškumas, glaustumas, objektyvumas; mintys pateikiamos nuosekliai, jos argumentuojamos, apibendrinamos; būdingi terminai, tarptautiniai žodžiai, naujadarai; vyrauja konstatuojamieji sakiniai, gausu sudėtinių, ypač sudėtinių prijungiamųjų sakinių; pastraipos siejamos nuosekliai; gausu nuorodų, citatų, išnašų oficialumas, aiškumas, tikslumas, standartų laikymasis šabloniškumas; pusdalyvinės konstrukcijos, beasmeniai sakiniai publicistinių tekstų turinys – aktualūs visuomenei probleminiai klausimai kultūros, moralės ir pan. temomis; derinamas dalykiškumas, aiškumas, tikslumas, glaustumas su ekspresyvumu, vaizdingumu, individualumu; remiamasi faktais, tačiau būdingas subjektyvus vertinimas individualumas, emocingumas, vaizdingumas, meninės raiškos priemonių gausa neoficialumas, paprastumas, laisvumas, Vaizdingumas, emocingumas, ekspresyvumas (gausu elipsių, metaforų, frazeologizmų, jaustukų, Ištiktukų, deminutyvų ir kt. ); nepilnieji sakiniai, kalbos trumpinimas, įvairūs pakartojimai, pertarai; svarbi intonacija, dialogas

Funkciniai stiliai ŽANRAI Mokslinis stilius Administracinis stilius Publicistinis stilius Meninis stilius Buitinis (šnekamasis) stilius vadovėlis, monografija, tezė (-ės), mokslinis, kritinis straipsnis, pranešimas, paskaita, referatas, recenzija, anotacija įstatymai, įsakai, nuostatai, deklaracija, straipsnis, interviu, reportažas, kronika, apybraiža, memorandumas, žinutė, nota, recenzija, esė, konvencija viešas laiškas visi dialogas grožinės (pokalbis), literatūros laiškas žanrai

Funkciniai stiliai ŽANRAI Mokslinis stilius Administracinis stilius Publicistinis stilius Meninis stilius Buitinis (šnekamasis) stilius vadovėlis, monografija juridinis (vartojamas valstybinėje sferoje: (mokslo veikalas, kuriame nagrinėjamas vienas kuris mokslo įstatymai, įsakai, nuostatai). tezė (-ės), mokslinis, kritinis straipsnis, pranešimas, paskaita, referatas, recenzija (kritinis (iškilmingas valstybės, partijos, tarptautinės organizacijos pareiškimas svarbiausiais ar programiniais klausimais), klausimas), Diplomatinis (vartojamas diplomatinėje veikloje: deklaracija memorandumas (diplomatinis aktas, detaliai Išdėstantis kurio nors klausimo esmę, faktinę ir teisinę argumentaciją), nota (oficialus literatūros, meno, mokslo veikalo arba leidinio įvertinimas; straipsnis, kuriame pateiktas toks vertinimas), diplomatinis vienos valstybės kreipimasis į kitą reiškiant pretenzijas, protestą ar informuojant apie kokius nors įvykius, dalykus), anotacija reguliuojanti tam tikros srities tarpvalstybinius santykius). (trumpas knygos ar straipsnio turinio išdėstymas) konvencija (tarptautinė sutartis, straipsnis, interviu, reportažas (žurnalistikos kūrinys, glaustai ir vaizdžiai pranešantis apie matytą įvykį), kronika (naujausių įvykių apžvalga, skelbiama žiniasklaidoje), apybraiža (trumpas aprašymas pagrįstas tikrais įvykiais), žinutė, recenzija (kritinis ir aiškinamasis naujo literatūros, mokslo, muzikos kūrinio, spektaklio, filmo ar dailės parodos įvertinimas, paprastai skelbiamas periodiniame leidinyje arba per radiją, televiziją), esė, viešas laiškas visi dialogas grožinės (pokalbis), literatūros laiškas žanrai