Mikalojus Husovianas Giesm apie stumbr Ugn Aleksandraviit 3

Mikalojus Husovianas „Giesmė apie stumbrą” Ugnė Aleksandravičiūtė, 3 b kl.

Kaip atsirado „Giesmė apie stumbrą” Dėl Lietuvos ir Lenkijos veiksmų koordinavimo trečią kartą vykęs į Romą pas popiežių Leoną X Vitelijus pasiėmė su savimi ir pripažintą dvaro poetą Husovianą. Romoje tais laikais vykdavo koridos, tad ir Vitelijui su Husovianu teko jas stebėti. Manoma, kad kas nors iš delegacijos koridą ėmė lyginti su lietuviška stumbrų medžiokle. Todėl susidomėjęs Leonas X paprašė Vitelijaus jam parūpinti stumbro iškamšą. Prie būsimos dovanos Vitelijus sumanė pridėti Lietuvos stumbrų ir jų medžioklės papročių aprašymą, kurį pavedė parašyti Husovianui.

n Buvo Kūrybinė išmonė sukurtas pasakotojo personažas. n Giesmės pradžioje, autorius pripažįsta, kad neprilygsta romėnų poetams, papasakoja kaip tėvas nuo mažens jį moko medžioti, sako jog vėlai susidomėjo mokslais. Toks sumanymas išties gudrus, kadangi Renesanso epochoje vertinta individuali žmogaus patirtis.

n Kūriniui suteikiama rėminė kompozicija. Apie stumbrą pasakojama tokia tvarka, kokia nurodyta antraštėje: pirma aptariama išvaizda, antrą – būdas, trečią – medžioklės papročiai ir nuotykiai. n Gamtos grožio poetas neaprašinėja, gamta – gyva ir galinga, ji žmonių gyvenimo dalis.

Stumbro paveikslas n n n Stumbro išvaizda hiperbolizuota: „jo tarpuragėj net gali trys vyrai susėst”, ant nudirto jo kailio telpa „penkiolika vyrų”, įtūžęs stumbras užpuoliką gali mirtinai nutvilkyti savo karštu kvapu. Tačiau toks baisus stumbras būna tik tada, kai ginasi užpultas. Iš prigimties stumbras santūrus, atsargus. Myli ir saugo savo stumbriukus, yra ištikimas savo patelei. Stumbrai gyvena bendruomenėmis ir visuomet elgiasi pagal nustatytą tvarką, iš kurios galėtų ir žmonės pasimokyti. Garbinga dvikova su žvėrimi Lietuvoje laikoma pačiu tikriausiu kiekvieno vyro narsos ir valios tvirtybės išmėginimu.

Vytauto Didžiojo pašlovinimas n n n Didžiajam kunigaikščiui pašlovinti Husovianas skiria ~160 eilučių (septintadalis teksto). Šį epizodą kai kurie tyrinėtojai laiko giesmės centru. Vytautas žmones vertina pagal asmeninius jų nuopelnus, nepakentė klastų, papirkinėjimo, įstatymus taikė visiems lygiai. Kunigaikštis vaizduojamas rūstus, tačiau visuomet teisingas valdovas, kuriam pakluso visi pavaldiniai, kuris ugdė galingą kariuomenę iš savų piliečių. Pagyras Vytautui vainikuoja jo įvykdytas Lietuvos krikštas.

Husoviano pažiūros n Vertina krikščionišką vertybių sistemą. n Griežtai atsisako apdainuoti nekrikščioniškus antikos dievus. n Skundžiasi, kad “priėmusi” krikštą Lietuva vis dar yra puldinėjama. n Giesmę jis užbaigia eiliuota malda į Mergelę Mariją – to nerastume nė vienoje renesansinėje italų poemoje medžioklės tema.

Lietuvos paveiklas n Nors Lietuva yra miškais apaugęs kraštas, tai visai nereiškia, kad jis skurdus. n Čia žemės derlingos, ganyklos vešlios, miškai teikia gausybę turtų, taip pat paminimas ir medus. n Minima lietuvių prekyba su užsienio kraštais. n Lietuvą Husovianas aprašo besididžiuodamas ja.

1523 m. išleista lotynų kalba parašyta "Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę" (De statura feritate ac venatione bisontis carmen) - tai pirmas didesnis grožinės literatūros kūrinys apie Lietuvą.