Rudenikos mintys Paspausti pels mygtuk Koks graus gali

Rudeniškos mintys Paspausti pelės mygtuką

Koks gražus gali būti ruduo, sugėręs praėjusios vasaros šviesą ir šilumą.

Toks ryškus, gyvastingas, džiuginantis spalvomis ir brandos pilnatve. . .

Koks nykus gali būti ruduo, atšiauria žvarba ir dargana geliantis sąnarius, širdį ir sielą, nepaliekantis vilties savo pilkumu. . .

Tik nuo mūsų pačių priklauso, ar mūsų dienos švies kaip šermukšnių ar kadagių uogos saulės nutviekstoje laukymėje,

ar sunkiu debesų švinu užguls žvilgsnį, jausmus ir mintis.

Nors už lango merkia vis įkyresni lietūs, nors medžiai barsto pavargusius lapus, o šiltos kepurės gadina šukuosenas,

sutikit, kad egzistuoja daugybė priežasčių, dėl ko galėtume mylėti šį niūrų metų laiką.

Jei pavasario laukiame pasiilgę žalumos, tai ruduo – gamtos dailininkas – džiugina akis, pamėtėja neįtikėtiną pluoštą spalvų, kartais net neegzistuojančių mūsų sąmonėje…

Nepastebėjot? Atidėkit visus darbus į šalį ir pakvieskit save pasigėrėti rudenėjančiomis gatvėmis, laukais, miškais – kiek daug aplink spalvų, atspalvių, įvairiaspalvių potėpių ir brūkštelėjimų – neaprėpsi visų!

Kas sakė, kad ruduo – metas depresijai? ? ? Jeigu tuo patikėsit, ji būtinai jus ir užpuls. Geriau paklausykit savo vidinio, gero sau linkinčio, balso…

Prisirinkit klevo lapų, išlukštenkit iš patiškusio kiauto apvalutį rudašonį kaštoną, pabraidykit po drėgnas miško samanas, tankmėj paieškokit pasislėpusio baravyko…

Įkvėpkit vaiskaus drėgno oro – toks būna tik rudenį. Visa gamta persmelkta ypatingos pasikeitimo nuojautos. Ne vien liūdesio, netekimo, bet ir įkvepianti. Kažkam…

Ruduo - tai ne tik spalvoti lietsargiai, šaltas lietus ir šiltas šalikas… Tai laikas, kai turime nurimti, sumažinti gyvenimo tempus ir apsvarstyti, ką pasiliksime sau šaltai ir giliai žiemai, o ko atsisakysime.

Ruduo skirtas išmokti paleisti tai, kas yra sena, nereikalinga ir atgyventa. Tai tarsi rudens lapai, atžaliavo savo, parudo, nuvyto, ir laikas jiems nukristi.

Ir pabaigai… pabandykime pažaisti tokį žaidimą. Reikės tik tušinuko ir balto lapo, kuriame parašysime štai ką: 100 dalykų, kuriuos šį rudenį “paleisiu”:

Pradedu: Paleisiu norą būti tobulai ir leisiu sau būti savimi. Paleisiu norą viską žinoti ir leisiu sau nežinoti, nemokėti (tuo metu būsiu su savimi švelni ir mylinti). Paleisiu baimę įgyvendinti savo svajones. Paleisiu atgyvenusias nuostatas. Paleisiu netikrus draugus.

Paleisiu…. . , o dabar pratęskite šį sąrašą pačios… iki šimto. Ką jaučiate? Palengvėjo? Išsivadavote iš kažko nereikalingo.

Vis dėlto koks žavus yra ruduo! Ach…

Visiems linkiu, kad šis ruduo būtų spalvingas ne tik gamtoje, bet ir jausmuose, mintyse, išgyvenimuose! Panaudotos įvairių autorių mintys