Lietuvi kalbos ir literatros pagrindinio ugdymo bendroji programa

Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendroji programa. Veiklos. 2015 m. gruodis Vilija Dailidienė

Pagrindinio ugdymo bendrosios programos Lietuvių kalba ir literatūra projektas http: //www. upc. smm. lt/ugdymas/dokumentai /svarstomi/

Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos paskirtis – apibrėžti lietuvių kalbos ir literatūros, kaip mokomojo dalyko, tikslus ir uždavinius, mokinių pasiekimus, ugdymo turinio apimtį, pateikti orientacines ugdymo veiklas.

Lietuvių kalbos ir literatūros dalyko pagrindinėje mokykloje paskirtis – suteikti mokiniams humanitarinio, lietuvių kalbos, literatūros bei kultūros, išsilavinimo pagrindus, būtinus jauno asmens moralinei, kultūrinei, tautinei bei pilietinei brandai.

Dalyko tikslai Lietuvių kalbos ir literatūros dalyku siekiama padėti mokiniams: suvokti ir ugdytis kalbą kaip svarbią savo tapatybės dalį, Lietuvos visuomenės bendravimo būdą; atrasti literatūrą kaip asmeninei egzistencijai svarbią kultūros sritį, ugdytis savarankišką ir kūrybišką požiūrį į literatūrą; pažinti ir suprasti lietuvių literatūros perteikiamą Lietuvos pasakojimą, suvokti save kaip lietuvių kalbos, literatūros ir kultūros paveldėtoją, puoselėtoją ir kūrėją; ugdytis laisvo, atsakingo asmens savimonę.

Vertinami mokinių komunikavimo, teksto suvokimo gebėjimai, kalbos ir literatūros žinios, gebėjimai kurti tekstus taisyklinga sakytine ir rašytine kalba.

Literatūros kurso struktūra Nurodomi kiekvieno koncentro literatūros mokymosi pasiekimai (1), turinio apimtis (2) ir ugdymo veiklos (3).

Temomis nėra siekiama aprėpti visų kūrinyje atspindėtų aspektų: aktualius kūrinio perskaitymo aspektus mokytojai renkasi patys.

Rekomenduojamų kūrinių dalį mokytojai su mokiniais gali papildyti aktualiais, vertybiniu ir meniniu požiūriu vertingais kūriniais, pasirinktais savo nuožiūra.

Lietuvių kalba ir literatūra 5– 6 klasėse. Mokymosi pasiekimai, baigus 6 klasę Teksto suvokimas • Supranta perskaitytų tekstų turinį ir paskirtį. • Geba palyginti skirtingus tekstus, užduoti klausimų. • Atpažįsta skirtingų funkcinių stilių tekstus, jų būdingiausius kalbinės raiškos ypatumus. • Nurodo teksto struktūrines ir grafines savybes (pvz. , žodžių paryškinimas, esminiai žodžiai, svarbiausios frazės, saitai, elektroniniai meniu, piktogramos) ir jomis naudojasi siekdami greitai rasti informaciją ir geriau ją suprasti. • Naudojasi įvairiais informacijos šaltiniais, įskaitant žodynus ir elektroninius šaltinius, randa reikalingą informaciją.

Literatūros (kultūros) pažinimas Vertina skaitymą; yra perskaitę ne mažiau kaip dešimt meniškai vertingų, 5– 6 klasėms rekomenduojamų arba savarankiškai pasirinktų lietuvių ir užsienio literatūros prozos, poezijos, dramos knygų, kuriomis remdamiesi geba formuotis dorovines nuostatas ir skaitymo įgūdžius.

Kūrinio prasmių supratimas Apibrėžia kūrinio (ištraukos) svarbiausias idėjas ir suformuluoja pagrindinę mintį; aptaria kūrinio temą, pagrindinius įvykius, veikėjų charakterius, jų problemas bei vertybes. Gali paaiškinti eilėraščių, apsakymų, draminių kūrinių, atitinkančių vaikišką patirtį, prasmę.

Kūrinio interpretacija Remdamiesi visu kūriniu ar ištrauka, išreiškia ir pagrindžia savo nuomonę, pateikdami tinkamus pavyzdžius iš teksto ar asmeninio gyvenimo. Žodyno plėtimas Ieško informacijos, aiškindamiesi nežinomų žodžių reikšmes ir išmoksta tuos žodžius vartoti.

Supažindinimas su literatūros teorijos sąvokomis Teksto žanrai, tipai, struktūra: padavimas, pasakėčia, literatūrinė pasaka, apsakymas, apysaka, eilėraštis, inscenizacija, himnas, drama, aprašymas, pasakojimas, samprotavimas; įžanga, dėstymas, pabaiga. Kūrinio prasmių lygmuo: tema, pagrindinė mintis.

Temos: 5– 6 klasė I tema. Vaikystės patirtys. II tema. Kasdienė išmintis. III tema. Nesenstanti pasakų išmonė. IV tema. Nuotykiai brandina ir suburia draugus.

5– 6 klasė V tema. Vaizduotės galia. VI tema. Sakmės ir mitai apie pasaulio ir tėvynės kilmę. VII tema. Žmogus tautoje: kalba, literatūra, kultūra. VIII tema. Gyvenimo išbandymai.

Tema Nagrinėjimo aspektai Kūriniai, nagrinėjami per pamokas Rekomenduojami kūriniai

Nagrinėjimo aspektai III tema. Nesenstanti pasakų išmonė. Pasakų paskirtis, jų universali išmintis. Pasakų veikėjai, jų siekiai ir vertybės. Pasakojimo įtaigumas. Literatūrinė pasaka – tradicinių vertybių perteikėja. Drama, veikėjų dialogai.

Kūriniai, nagrinėjami per pamokas Buitinės pasakos: Gudri merga, Gailestingas sūnus, Kaip žmogus savo dalią atrado (privaloma 1). Stebuklinės pasakos: Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, Joniukas aviniukas ir sesytė Elenytė, Devyniabrolė ir devyniagalvis (privalomos 2). S. Nėris Eglė žalčių karalienė. A. Liobytė Devyniabrolė arba kito lietuvių autoriaus drama-pasaka, H. K. Anderseno pasirinkta pasaka.

Rekomenduojami kūriniai Lietuviškos pasakos, Gyvasis vanduo, Negirdėtos neregėtos pasakos, Gulbė karaliaus pati, Stebuklingas žodis, J. Basanavičiaus tautosakos biblioteka (pasirinkti tautosakos kūrinių pavyzdžiai), S. Čiurlionienė-Kymantaitė Dvylika brolių, juodvarniais laksčiusių. O. Milašiaus, A. Vaičiulaičio, A. Giedriaus pasakos. J. Degutytė Šaltinėlis, V. V. Landsbergis Obuolių pasakos, Arklio Dominyko meilė, O. Vaildas Laimingasis princas.

• 5– 6 klasėse mokiniams pristatomi šie lietuvių kultūros reiškiniai: lietuvių tautosaka – jos grožis ir vertė, pirmoji lietuviška knyga, spaudos draudimas ir knygnešystė, tautinis atgimimas, tautos himnas. • Mokiniai supažindinami su šiomis lietuvių kultūros asmenybėmis: M. Mažvydu, V. Kudirka, Maironiu, J. Biliūnu, Šatrijos Ragana, M. K. Čiurlioniu.

Literatūrinio ugdymo veiklos 5– 6 klasėse • Skaitymo smalsumo sužadinimas, intrigos kūrimas. Skaitymo hipotezių kūrimas (nuspėjimas iš pavadinimo, kas galėtų būti pasakojama tekste). • Įtaigus meninio teksto skaitymas. • Įsiskaitymas. • Refleksija. Kūrinio vertinimas, apibendrinimas. • Baigiamieji ir kūrybiniai darbai.

Įtaigus meninio teksto skaitymas Kas skaito? Ar skaidome atkarpomis? Kaip pasidalijame įspūdžiais? Perskaityto fragmento aptarimas ir tolesnis skaitymo hipotezių kūrimas („kas bus toliau“). Pirminė intuityvioji kūrinio refleksija. Pokalbis (pasidalijimas įspūdžiais).

Įsiskaitymas • Kūrinio interpretacija (kas šiame kūrinyje „man“ yra svarbu, kas „man“ daro įspūdį, kelia minčių). • Veikėjų problemų ir konfliktų nustatymas ir aptarimas. Konflikto priežasčių ir dėl ko stiprėja įtampa, gilėja konfliktas aiškinimasis. • Kūrinio analizė pagal veiksmo nuoseklumą (pradžios situacija, įvykių grandinėlė: įvykių priežastiniai ryšiai, pabaigos situacija). • Kūrinio kompozicijos schemos sudarymas. • Pasakojimas apie veikėją, kuris sužadino emocijas (užuojautą, pasipiktinimą ir pan. ).

Refleksija. Kūrinio vertinimas, apibendrinimas. • Autoriaus intencijos aptarimas. • Kūrinio potekstės aiškinimasis. • Aktualizavimas (apie ką privertė susimąstyti šitas kūrinys). • Kūrinio idėjos išryškinimas, jos svarbos aptarimas / Pagrindinės minties formulavimas. • Skaitymas, pasižymint žodžius, kuriuos derėtų vartoti savo kalboje.

Baigiamieji ir kūrybiniai darbai • Pasakos sekimas. • Improvizuoti vaidinimai (dialogų fragmentai) / Inscenizavimas. • Scenovaizdžio kūrimas. • Iliustracijos. • Rašiniai.

Dvylika brolių juodvarniais lakstančių Kuo ši pasaka aktuali? Ragana apsigyvena vaikų namuose, brolius pradangina. Sesuo eina brolių ieškoti. Kodėl veiksmas kartojamas tris kartus? Ne todėl, kad 3 yra magiškas skaičius: veiksmas stabdomas, kad suprastume, kokios stiprybės reikėjo seselei, kad pagaliau brolius rastų. Atrasti neužtenka. Reikia vykdyti sunkią sąlygą: turi ištylėti 12 metų. Kai seselė tampa karaliene, dabar jau karaliaus namuose atsiranda ta pati ragana ir pražudo tris seselės vaikus. Tris kartus seselei galėtų plyšti širdis, bet ji tyli. Ją ruošiamasi sudeginti – taigi būta trijų vis sunkesnių išbandymų. Kodėl tokie svarbūs broliai – tik atvirtę žmonėmis jie įveikia raganą. Tik aukojimasis dėl mylimų brolių, taigi artimųjų meilės jausmas padeda įveikti blogį, atgauti namus ir galimybę auginti juose vaikus. Pasaka pamoko, kad jokie stebuklai neatsitinka savaime, kad norint pasiekti tikslą prisieina vargti ir aukotis. Pasaka paaiškina, kokie svarbūs šeimos narius siejantys saitai.

Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. Dvylika brolių juodvarniais laksčiusių Mokiniai mėgsta inscenizuoti pasakas. Šiuo atveju jie gali pasinaudoti literatūrine eiliuota pasaka: jau paruoštu jiems vaidinti tekstu. Penktokai per maži sieti pasaką su ggyvenimu, bet mokytojui akivaizdu, kodėl 1944 metais S. KymantaitėČiurlionienė sukuria būtent šitą pasaką. Šioje pasakoje brolių ir seselės jausmai jau tampa tautą vienijančiais saitais, autorė pabrėžia, kokių asmeninių savybių reikia, kad tauta laimėtų kovą prieš galingą ir žiaurų priešą.

Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. Dvylika brolių juodvarniais laksčiusių. Angelų choras Jūs, žvaigždės, klausykite. Vėjai, nutilkit. Štai žengia žmogus į pasaulį. Krūtinėn jam dedam grūdus tris brangiausius: Tikėjimą, Meilę ir Viltį.

Priimki, motule, tą silpną mažytį – Lai tavo širdis jį priglobia. Žmogaus atsparumą prieš viesulus, audras Tau teks varguose išauginti. Niekas nežino, koks kelias jam skirtas. Jis turi mylėti ir turi būt tvirtas.

Eilėraščio skaitymas ir analizė Jei mokinių paklausime, apie ką šis Marcelijaus Martinaičio eilėraštis, dažnas atsakys, kad jo prasmę paaiškina pavadinimas: tik kvailutė gali verkti dėl tokių menkų dalykų. Kad Onulė turi ko verkti, kad autoriui prasminga jos rauda, padeda išsiaiškinti būtent pasakos apie kvailelius: jie elgiasi klausydamiesi širdies, iš šono žiūrint neracionaliai, bet būtent jie pasirodo esą teisūs. Tada skaitydami tekstą mokiniai pamato, jog verkia Onulė dėl to, kad vaikai užauga. Sunku patikėti, jog autorius kartu su Onule norėtų, kad vaikai neužautų: tai prieštarauja gamtos dėsniams. Onulė verkia dėl to, ką vaikai praranda užaugdami. Ką praranda? Meilę aplinkai. O dabar palikime Onulę ir pagalvokime apie save: juk mes, tėvai, mokytojai ir visi kiti, nuolat skundžiamės. . . viskuo, absoliučiai viskuo, tiesą sakant iš įpročio ir mados: nepatogu prieš kitus nebūti kuo nors nepatenkintam, jei nėra kuo, tai bent oru. Tai ar ne mes įdiegiame vaikams supratimą, kad mylėti aplink save nėra ko. Kol maži, jie myli ir rūpinasi vyturio lizdu, bite – mes net skatiname mylėti kitus. O augdami jie girdi tik mūsų pyktį ir nepasitenkinimą. Mes juos išvarome iš namų. Bet nėra tokios vietos, kur jie būtų laimingi: negali būti laimingi tie, kurie nemyli nieko.

Marcelijus Martinaitis Kvailutės Onulės rauda Rado prie tako Onulė raudoną siūlą iš vaikiškos kojinės, o gal iš vaivorykštės? Atsisėdo ant kupsto, ir pagailo Onulei to siūlo, ir iš gailumo – apsiverkė. Ir pagailo Onulei, kad plūgais apars vyturio lizdą dirvone, kad bitė ratuota namo nesugrįš ir liks alkana bičių motina, kad vaikai tie – užaugs ir pasens, o raudonos vaikiškos kojinės bus per mažos jų kojoms. Ir pagailo Onulei vyturio lizdo dirvone, šį rytą į kūdrą įkritusios bitės ir smėlyje vaiko pėdos. Sėdėjo prie tako Onulė ir verkė, laikydama rankoje siūlą, taip verkė, lyg būtų sudegę namai.

VI tema. Sakmės ir mitai apie pasaulio ir tėvynės kilmę. Pasakojimai apie Lietuvos, jos miestų, vietovių atsiradimą ir įkūrimą. Istorinė atmintis padavimuose ir jų literatūrinėse interpretacijose.

VII tema. Žmogus tautoje: kalba, literatūra, kultūra. • Rašto ir knygos reikšmė. Gimtosios kalbos svarba. Ką skaitė ir kaip mokėsi lietuvių protėviai: M. Mažvydo pirmoji lietuviška knyga – pirmasis eilėraštis, pirmasis lietuvių kalbos vadovėlis, M. Mažvydo asmenybė. • Pirmasis lietuvių literatūros klasikas: mokomės skaityti K. Donelaitį. • Knygnešiai ir „vargo mokykla“.

Šias temas galima atrasti ugdymo priemonėje Laiškai iš Lietuvos. Literatūrinių tekstų knyga. Mokomoji lituanistinio ugdymo priemonė, skirta 10– 13 metų mokiniams „Ugdymo sodas“

7– 8 klasė

I tema. Jaunas žmogus ieško gyvenimo prasmės • Jaunystės idealai ir siekiai. Draugystė, meilė, pasitikėjimas. Šeimos, draugų, mokyklos įtakos. Savo vietos tarp žmonių ieškojimas. Žmonių santykiai. Savivertė ir orumas. Įsipareigojimai ir ištikimybė. Gyvenimo vertė. Dramatiškas, tragikomiškas, poetiškas gyvenimo vaizdavimas. • K. Binkio asmenybė. V. Mačernio asmenybė.

Kūriniai, skaitomi ir analizuojami per pamokas V. Mačernio pasirinktas eilėraštis ir laiškų ištraukos. K. Binkis Atžalynas. A. de Sent Egziuperi (A. de Saint. Exupéry) Mažasis princas.

Rašytojo pristatymas (mokytojo ar pasirengusių mokinių pristatymai / ekspozicijos nagrinėjamam rašytojui parengimas / mokinių vaidinimas pagal rašytojo biografijos epizodą ar kt. ). Kazio Binkio gyvenimo ir asmenybės pristatymas inscenizuojant biografijos epizodus, skaitant jo kūrinių anotacijas, pristatant kūrinių personažus

„Atžalynas“ Dramos kūrinys pirmiausia skaitomas epizodais savarankiškai, išsiaiškinamos veiksmo aplinkybės, personažų charakteriai, jų poelgių priežastys, tik po to skaitomi dialogai, inscenizuojamos scenos, žiūrimi spektaklių įrašai

Įsiskaitymas • Pasakojimo / dramos veiksmo laikas ir vieta; aplinkos apibūdinimas. Kūrinio kompozicijos analizė: ekspozicijos, veiksmo užuomazgos, konflikto, kulminacijos ir atomazgos aptarimas (siužeto schemos sudarymas ir aptarimas). • Skaitymas dialogų / teksto ištraukų, kurios perteikia tam tikrą nuotaiką / veikėjų santykius / pasakotojo poziciją. • Veikėjų charakterio, motyvų ir veiksmų aiškinimas ir jo elgesio priežasčių analizavimas.

Kūrinio vertės aptarimas, problemų refleksija • Kuo šis kūrinys gražus? Kuo svarbus? Kuo įdomus? Kokia autoriaus intencija? Kuo aktualus „man“? Kokius man jausmus jis pažadina? Ko iš „manęs“ tikisi autorius? • Ką supratau apie tą laiką, kai kūrinys buvo sukurtas? Kurios vertybės yra amžinos? Kodėl? / Kurie dalykai svetimi ar nebesuprantami, ar keliantys pasipiktinimą? (pokalbiai šiomis temomis, diskusija / refleksijų ar rašinių rašymas, skaitymas ir aptarimas ar kt. ).

Baigiamieji ir kūrybiniai darbai • Dramos ištraukos skaitymas atmintinai. Scenos kalbos, laikysenos įgūdžių formavimas. • Scenovaizdžio kūrimas, muzikos parinkimas. • Literatūros kūrinio ir filmo, literatūros kūrinio ir spektaklio lyginimas (aptarimas / struktūrinė diskusija / esė, rašinys).

Baigiamieji ir kūrybiniai darbai Grožinio kūrinio transformacijos (veikėjo ar pačių susikurto naujo veikėjo dienoraštis / skelbimas, susijęs su veikėju ar siužetu / skaitytos istorijos detalizavimas / nauja pabaiga arba istorijos tęsinys / naujas veikėjų dialogas / veikėjus charakterizuojantys laiškai / pasakojimo perkūrimas, pridedant naujus veikėjus ir įvykius ir kt. ).

Kazys Binkis Augnelijų arija Mūsų žemė jauna dar. Bus ir pas mus Eldorado. Aldorijo ada. Gerai, kad Adomą iš rojaus išjojo, Perdien nusibostų mums rojuj! O čia juk aldorijo arija rėja, Čia aitra ridėlija ado. Džiaugiams, jog vienas pražydęs atėjo. Daug dar ateis, atliūliuos mums Žinia, jog iš dulkių ir virsim į dulkes, pavėja, O dulkės taip lakios, taip lengvos, Kaip aitra ridėlija rėja. taip smulkios, Kaip lėta livano alenga. Ir sninga, ir lyja, ir mėnuo kas mėnuo, Tad laukim augnelijų arijos ada, Ir saulė kas antra, kas penkta, kas Tad būkim kaip aitra ridėlijų rėja. dvylikta diena 1923 Rėja ir ada ir audrija lėna.

www. lituanistusamburis. lt Svetainėje yra leidinys, kuriame apibendrinti projekto „Moderniosios lietuvių kalbos leksikos pokyčių integracija į mokymo turinį ir mokytojų dalykinių kompetencijų ugdymas“ rezultatai. Jame yra patarimų ir užduočių mokytojams.