Smurto prevencija ir intervencija ugdymo staigoje 2018 Kas

Smurto prevencija ir intervencija ugdymo įstaigoje 2018

Kas yra smurtas? Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

Faktai: – Apie 20% moterų ir 5– 10% vyrų teigia patyrę seksualinę prievartą vaikystėje. – 25– 50% visų vaikų nurodo patiriantys fizinę prievartą. – Smurto prieš vaikus pasekmė yra visam gyvenimui sutrikdyta fizinė ir psichinė sveikata, o tai neišvengiamai atsiliepia šalies socialinei ir ekonominei raidai. (iš PSO dokumentų: http: //www. who. int/mediacentre/factsheets/fs 150/en/index. html)

Vaiką žalojantis elgesys – Vaiką žaloja bet kuri smurto forma. Kiekvienas vaikas į patiriamą smurtą reaguoja skirtingai, todėl ilgalaikės patirto smurto pasekmės vaiko psichikos sveikatai, psichosocialinei raidai gali būti skirtingos. – Jei vaikas nepatiria tiesioginio smurto, tačiau gyvena aplinkoje, kurioje yra smurtaujama, ir vaikas yra smurtinio elgesio liudininkas, jis patiria žalojantį smurto poveikį. – Prievarta prieš vaikus nepriklauso nuo socialinės ar ekonominės šeimos padėties, rasės ar religijos. – Vaikas turi būti apsaugotas nuo smurtinio elgesio, nes tai yra jo žmogiškųjų teisių pažeidimas. Smurtas turi būti sustabdytas, net jei ir nėra akivaizdžių šiuo metu fizinių ar psichinių pakitimų. – Užkirsti kelią smurtui prieš vaikus įmanoma, tačiau tai reikalauja nepaprasto visų institucijų ir žinybų susitelkimo, bendro nuoseklaus darbo ir bendruomenės sutelktumo ir supratingumo.

Smurto prieš vaiką formos yra šios: – Fizinis smurtas. – Psichologinis smurtas – Seksualinė prievarta. – Nepriežiūra, apleistumas.

Fizinis smurtas – tyčinis fizinis veiksmas ar veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinė bausmė, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas; – Fizinis smurtas gali būti vienkartinis epizodas arba pasikartojantys veiksmai – mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan. ). – Fizinė trauma gali būti įvairi – nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdijimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidinių organų (inkstų, kepenų, blužnies) sužalojimo. – Fizinė prievarta taip pat pasireiškia “ypatingų” bausmių taikymu – kankinimais, vaiko uždarymu tamsiose patalpose (sandėliuke, rūsyje, dėžėje), darbo skyrimu ne pagal vaiko jėgas.

Kaip atpažinti fizinį smurtą patyrusį vaiką? ESMINIAI KLAUSIMAI: –Ar šis vaiko sužalojimas galėjo atsirasti atsitiktinai, netyčia susižalojus? Tokie akivaizdūs fiziniai požymiai, kaip mėlynės, nudegimo žymės, patinimai, pabrinkimai gumbai, nubrozdinimai, nutrynimai, žaizdos, įdrėskimai ir kiti odos sužeidimai, lūžiai, įvairaus laipsnio užgijimo žaizdos, turėtų sukelti auklėtojos susirūpinimą ir poreikį išsiaiškinti, kas atsitiko. –Ar pateiktas vaiko paaiškinimas atitinka sužalojimų turinį, kitaip sakant, ar pasakojimas yra tikėtinas ir atspindi realius įvykius.

Pavojaus signalai: – Daugybinės, skirtingų spalvų mėlynės ant vaiko kūno rodo, kad yra kelių skirtingų dienų sumušimai. – Mėlynių forma ar vieta gali nurodyti, kokiu būdu patirtas sužalojimas, koks daiktas buvo naudojamas (pvz. vaikai retai patys susižaloja sėdmenis). – Nėra jokio paaiškinimo, kaip atsirado sužalojimas “Aš nežinau kaip tai atsitiko”, sako vaikas. – Paaiškinimas mažai tikėtinas, neatitinka sužalojimo pobūdžio. – Vaikui nėra suteikta reikalinga ar tinkama pagalba, nuvertinama traumos raikšmė ir pasekmės.

Vaiko elgesio pasireiškimai: – bijo suaugusių žmonių; – išsigąsta, kai kas nors šalia verkia; – išsigąsta netikėtų, staigių kito žmogaus judesių; – išsigąsta netikėtų garsų; – elgiasi agresyviai, yra piktas arba atsiribojęs; – “nieko nejaučia”; – yra baimingai paklusnus, pasyvus, nerodo iniciatyvos; – bijo tėvų, bijo eiti namo; – apsirengęs netinkamais oro sąlygoms drabužiais (pvz. drabužiai ilgomis rankovėmis karštą vasaros dieną gali slėpti mėlynes).

Psichologinis smurtas – tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas; Psichologinis smurtas apjungia tiek ir veiksmus nukreiptus prieš vaiką, pvz. , žodinės agresijos atakos, tiek ir neveikimą vaiko atžvilgiu, pvz, vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nebuvimas. Pasikartojančios traumos – neprognozuojami pykčio protrūkiai, nuolatiniai nuotaikų svyravimai, emocinis šaltumas ir vaiko emocinių poreikių ignoravimas, gąsdinimas - sudarko vaiko savęs vaizdą ir palieka emocinę negalią visam gyvenimui.

Suaugusių elgesys, emociškai žalojantis vaikus yra: Atstūmimas – suaugęs nepripažįsta vaiko vertingumo ir jo poreikių teisėtumo. Parodo, kad vaikas yra nemylimas ir nepageidaujamas. Izoliavimas – suaugęs atriboja vaiką nuo įvairių socialinių patyrimų, nuo santykių sukūrimo, verčia vaiką tikėti, kad jis yra vienas ir vienišas pasaulyje. Terorizavimas – žodinė agresija, priekaištų srautai, baimės atmosferos sukūrimas. Suaugęs pravardžiuoja, žemina, gąsdina vaiką, tyčiojasi, verčia jaustis kaltu, verčia vaiką tikėti, kad pasaulis yra grėsmingas. Ignoravimas – suaugęs nestimuliuoja vaiko emocinio vystymosi ir neatreguoja į vaiko signalus. Socialinis tvirkinimas – suaugęs “antisocializuoja” vaiką - įtraukia jį į neteisėtą veiklą – vagystes, elgetavimą, destrukcinį nusikalstamą elgesį.

Būdingas elgesys emociškai žalojamam vaikui yra: – Kalbos sutrikimas – vaikas mikčioja, sunkiai šneka; – Psichosomatiniai skundai - galvos, pilvo skausmai, pykinimas, alpimai; – Nevalingas šlapinimasis ir tuštinimasis; – Depresija; – Destruktyvus ir autodestruktyvus vaiko elgesys; – Vaikas yra nepasitikintis savimi, savęs vertinimas labai žemas, linkęs izoliuotis; – Vaikas yra perdėtai nuolankus suaugusiam; – Vaikas yra pasyvus, neturi iniciatyvos; – Vaikas meluoja; – Vaikas yra ne pagal amžių suaugęs arba ne pagal amžių vaikiškas.

Kaip atpažinti emociškai skriaudžiamus vaikus? – Psichologinis smurtas yra sunkiausiai nustatoma prievartos rūšis, nes nėra fizinių ženklų ant kūno, neigiamas efektas gali pasireikšti tik vėlesniu vaiko vystymosi periodu. – Psichologinis smurtas vertinamas tada, kai nuolatinis vaiko emocinių poreikių netenkinimas ir jo savijautos destrukcija tampa auklėjimo stiliumi, pastoviu elgesio modeliu. Tokie vaikai kaltinami dėl tėvų nesėkmių, ligų, savižudybių, skyrybų, dėl to kad jie panašūs į “blogą tėvą/mamą” ir t. t. Toks “auklėjimas” gali būti apibendrintas “tu esi toks niekam tikęs, kad geriau būtum negimęs”. – Emociškai sutrikę ir psichologiškai skriausti vaikai elgiasi panašiai, tačiau stebint jų tėvų elgesį, galima atskirti sutrikimą nuo žalojimo. Emociškai sutrikusių vaikų tėvai pripažįstą problemos egzistavimą, siekia rasti pagalbą savo vaikui, tuo tarpu tėvai, emociškai skriaudžiantys savo vaikus, neigia problemas, kaltina vaiką, atsisako siūlomos pagalbos, nėra susirūpinę vaiko gerove, nesidomi vaiko pasiekimais.

Seksualinė prievarta – Seksualinis smurtas – tyčinės nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžiamos LR baudžiamojo kodekso XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“, padaromos vaikui, taip pat pelnymasis iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimas į prostituciją ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas vaikui, vaiko vertimas užsiimti prostitucija, vaiko išnaudojimas pornografijai ar disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar vaiko įtraukimas į seksualinę vergovę ir kitos vaiko seksualinio išnaudojimo formos; – tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, tikslu patirti seksualinį pasitenkinimą. – Vaikų seksualinis išnaudojimas apjungia išprievartavimą arba mėginimą išprievartauti, seksualinį tvirkinimą, vaiko panaudojimą pornografijai, lytinių organų demonstravimą, atvirą kalbėjimą apie seksą, norint šokiruoti vaiką arba sukelti jo susidomėjimą, leidimą ar skatinimą žiūrėti sekso filmus arba pornografinius žurnalus. – Žinia apie vaiko seksualinį tvirkinimą ar išprievartavimą gąsdina. Pirma suaugusio reakcija yra neigimas – “to negali būti”. – Faktai rodo, kad seksualinio tvirkinimo atvejų yra visų sluoksnių šeimose, dauguma tvirkintojų yra vaikui gerai pažįstami žmonės, giminaičiai, ir kad vaikai nėra linkę meluoti apie seksualinį išnaudojimą.

Pavojaus signalai vaikų elgesyje – Liečia/trina savo genitalijas nuolat ar /ir iki skausmo. – Žaidžia moters/vyro vaidmenis piktai, agresyviai, ar labai liūdnai. Nekenčia savo ar kitos lyties. Nemėgsta savo kūno, dažnai sako, kad jo kūnas negražus ir nešvarus. – Įkyriai domisi seksualine veikla, slapta bando liesti suaugusius, reikalauja, kad kiti jį/ją liestų. Elgiasi įmantriai ir “seksualiai keistai” - “gundo” suaugusį. – Prašo, kad žmonės nusirengtų nuogai, prievarta išrenginėja kitus. Verčia kitus vaikus žaisti “daktarą”. – Seksualinės žinios yra neadekvačiai amžiui išsamios. – Atsisako apsirengti. Slapta demonstruojasi nuogas/nuoga. Atsisako palikti žmones vienus vonioje/tualete. – Bijo nusirengti kitų žmonių (gydytojo, bendraamžių, kūno kultūros užsiėmimuose ir t. t) akivaizdoje. – Viešai, įkyriai masturbuojasi, įtraukia į tai kitus vaikus. – Kiša daiktus į savo ar kitų vagina ar užpakalį. – Nuogas imituoja tikrą seksualinę sueitį ar/ir oralinį seksą. Imituoja lytinį aktą su kitais.

Pavojaus signalai vaikų elgesyje – Bijo tam tikrų specifinių vietų, tokių kaip vonia ar lova. Sutrikęs miegas –bijo užmigti, sapnuoja košmarus, miega labai neramiai, blaškosi, verkia per miegus. – Yra pasyvus, sukaustytas. Nėra spontaniškas. Pvz, kūno kultūros užsiėmimuose sėdi tiesiai, įsitempęs, suspaudęs kojas, tuo metu kai kiti vaikai spontaniškai šokinėja , laksto, rėkauja. Sportuodamas “keistai” juda, stipriai suspaudęs kojas, atrodo, lyg tarpukojis būtų surakintas. – Jaučia ypatingą nerimą, akivaizdžiai bijo, kai yra liepiama atsigulti ant nugaros, pvz. , per kūno kultūros užsiėmimus. – Bijo, vengia prisilietimų, ypatingai iš suaugusių žmonių, “sustingsta” paliestas. Kilnojamas ar gaudomas, išlieka “tiesus” ir įsitempęs. Nejaukiai jaučiasi sėdėdamas ant kelių, pakviestas, ateina ir atsisėda, tačiau jaučiasi nejaukiai, sėdi įsitempęs. – Stebimi šie fiziniai požymiai - niežėjimas arba skausmas genitalijų srityje, sunkumai šlapinantis, skausmas gerklėje, sunkumai ryjant, genitalijų srities, analinės angos traumos

Kaip atpažinti seksualiai išnaudojamą vaiką? – Seksualiai išnaudojami vaikai, net ir patys mažiausi, jaučia didžiulę gėda papasakoti apie šiuos įvykius. Jie išgyvena baimę, nerimą, izoliaciją, jaučiasi kitokie, yra padidintai jautrūs. – Kadangi seksualinė prievarta tiesiogiai pažeidžia kūno ribas, tai ir jos pasekmės gali būti matomos “kūno elgesyje”. Vieni vaikai pradeda ypatingai saugoti savo kūną ir vengti bet kokio kontakto, kiti, visiškai atvirkščiai, atvirai demonstruoja ir “siūlo” savo kūną kiekvienam, praradę normalias kūno ribas, negalėdami suvokti socialiai priimtų fizinio artumo ir atstumo normų. Tai yra skirtingi būdai ”pranešti” apie siaubingą traumą. – Reikia būti ypatingai atsargiems, tiek vertinant tokį elgesį, tiek ir kalbantis su vaiku apie tai. Vieno atskiro požymio nepakanka padaryti išvadoms apie seksualinį išnaudojimą, tačiau net ir vienas specifinis požymis turėtų atkreipti suaugusiojo dėmesį, paskatinti jį atidžiai stebėti vaiką ir pasikonsultuoti su specialistais.

Natūralus vaikų seksualinis elgesys –Natūralus ir sveikas seksualinis elgesys – yra elgesys skirtas tyrinėjimui, informacijos rinkimui. –Natūralus seksualinis vaikų elgesys visada yra laisvanoriškas, žaidimuose ir tyrinėjimuose dalyvauja to paties amžiaus, ūgio, išsivystymo lygio vaikai. –Seksualinis elgesys yra ribotas laike ir pasitaiko kartas nuo karto, nedominuoja tarp visų kitų žaidimų. –Seksualiniai žaidimai gali priversti vaiką susigėsti, bet paprastai nepalieka gilaus pykčio, gėdos, baimės ar nerimo jausmų. Dažniausiai šie tyrinėjimai yra spontaniški ir paprastai vaikai patiria nuo prisilietimų malonius pojūčius. –Kai vaikai yra užklumpami, žaidžiant seksualinius žaidimus, ir jiems paaiškinama, kad jie turi sustoti, toks elgesys pastebimai sumažėja.

Nepriežiūra ir apleistumas Nepriežiūra – tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai. Apleistumas gali būti fizinis, socialinis ir emocinis: – Fizinis apleistumas - biologinių vaiko poreikių netenkinimas - nesirūpinimas vaiko maitinimu (vaikas pastoviai yra alkanas), rengimu (vaikai neturi batų, ar šiltų rūbų žiemą), fiziniu saugumu, sveikata (vaikas negauna tinkamos medicininės priežiūros, vejamas iš namų, paliekamas darželyje ir pan. ) – Emocinis apleistumas - psichologinių vaiko poreikių netenkinimas, skatinimas ar leidimas vartoti alkoholį ar rūkalus. – Socialinis apleistumas – nesirūpinimas vaiko socializacija, išsilavinimu, neleidimas į mokyklą, netenkinimas vaiko specialiųjų poreikių, gabumų ignoravimas.

Elgesio ir fiziniai požymiai, kurie leidžia įtarti apleistumą ir netinkamą priežiūrą: – Vaikas menkai fiziškai išsivystęs - mažo ūgis, svorio, silpnas; – Vaiko išvaizda netvarkinga - purvinas veidas ir kūnas, purvini ir netinkantys drabužiai, neturi reikalingų priemonių; – Dantų ir burnos ertmės ligos; – Vaikas nuvargęs ir apatiškas , sunkiai sukaupia dėmesį, miegūstas; – Vaikas pastoviai alkanas; – Vaikas netvarkingai lanko darželį, nėra laiku atvedamas ar paimamas, “pamirštamas” darželyje; – Suaugusieji, pasiimantys vaiką iš darželio, mokyklos ar būrelio, dažnai keičiasi, vaiką pasiima vaikui nepažįstami ar tik iš matymo pažįstami žmonės, neblaivūs, netvarkingi suaugę atveda ar pasiima vaiką; – Vaikas vagiliauja; – Vaikas neturi elementarių higienos įgūdžių.

Ką daryti jei įtariate, kad vaikas patiria smurtą? – Jei įtariate, kad vaikas patiria smurtą, nebijokite kreiptis pagalbos į kompetentingus žmones. Tam, kad galėtumėte argumentuoti savo įtarimą, stebėkite ir fiksuokite vaiko elgesį, venkite vertinimų. Svarbu, kaip galima tiksliau fiksuoti vaiko ir suaugusių žmonių elgesį. – Pasitarkite su profesionalais, vaikų teisių ar vaikų elgesio specialistais, neminėdami vaiko vardo ir pavardės tol, kol tikrai priimsite sprendimą apie savo įtarimus informuoti oficialias Vaiko teisių apsaugos tarnybas. – Venkite ir neskubėkite savo įtarimais pasidalinti su vaiko tėvais. Dažnai vaikas smurtą patiria būtent šeimoje ir jūsų skuboti veiksmai, gali išgąsdinti šeimos narius arba sukelti pyktį, gali turėti neprognozuojamų pasekmių vaikui. Taip pat neaptarinėkite konkretaus vaiko su savo bendradarbėmis tol, kol nesate tikra, kokiu tikslu tai darote – ar norėdami gauti papildomos informacijos, ar sumažinti savo nerimą. – Neskubėkite išviešinti vaiko vardo ir pavardės, apginkite ir saugokite jo privatumą.

Ką daryti jei vaikas jums papsakojo, kad jis yra skriaudžiamas? – Būkite atvira(s) ir supratinga(s). Išlikite ramus. Jei jūs sureaguosite labai emocionaliai – išsigąsite ar supyksite, vaikas nustos pasakoti. Patikinkite vaiką, kad jis gerai padarė papasakodamas jums. – Nesistenkite atlikti tyrimo ir apklausos. Palikite šį darbą profesionalams. Išklausykite vaiką tiek, kiek vaikas jums gali ir nori tuo metu papasakoti. Raskite ramią vietą šnekėtis. Paskatinkite vaiką išreikšti jausmus, bet netardykite jo. – Supraskite, kad vaikas išgyvena jausmų sumaištį. Dažnai smurtautojas yra artimas vaikui žmogus, šeimos narys, ir net jeigu vaikas turi stiprių negatyvių jausmų, jis taip pat myli tą žmogų ir bijo jį įskaudinti. – Tikėkite vaiku. Neišreikškite abejonės vaiko pasakojimu, neneikite to, ką išgirdote. Vaikai retai sukuria istorijas apie smurtą, ypač seksualinę prievartą. Jie linkę saugoti paslaptį ilgą laiką, nes jiems buvo grąsinama, ar kartojama, kad tai yra jų pačių kaltė. Patikinkite vaiką, kad tai, kas atsitiko, nėra jo kaltė. – Paaiškinkite vaikui, kokių veiksmų imsitės. Įtarimas apie galimai patirtą smurtą yra pakankama priežastis pranešti apie tai Vaikų teisių apsaugos tarnybai. Pasakykite, kad jums reikės pasikalbėti su teta ar dėde, kuri jau yra padėjusi kitiems tokiems, kaip jis, vaikams. Patikinkite, kad nieko nesakysite tėvams, jei galimas smurtautojas yra šeimos narys. – Jei vaikas jums papasakoja apie patirtą smurtą (pvz. , seksualinį smurtą) iš karto po įvykio, neprauskite vaiko ir neskubėkite pakeisti rūbų - tai gali būti svarbūs įkalčiai. – Nepasakokite kitiems žmonėms, kuriems to žinoti nebūtina. Gerbkite vaiko privatumą. – Jei vaikas pasirinko jus savo patikėtiniu, tai būkite kartu, kai jis tai turės papasakoti kitiems žmonėms, palaikykite, padėkite jam saugiau jaustis.

Skubia vaiko apsauga būtina pasirūpinti, kai: – Kyla akivaizdus pavojus vaiko fizinei, psichinei sveikatai; – Nėra maisto, vaikas badauja; – Nesaugu dėl higienos stokos (pvz. nėra geriamo vandens ar pan. ); – Dėl psichikos sveikatos sutrikimų paūmėjimų vaiko atstovai pagal įstatymą nėra pajėgūs pasirūpinti vaiko fiziniais, psichologiniais, socialiniais poreikiais; – Yra tikimybė, kad vaiko atstovai pagal įstatymą , vartojantys psichoaktyvias medžiagas (alkoholį, narkotikus) ir apsvaigę nuo jų , artimiausiu metu nesiliaus to daryti.

– Pirmas žingsnis, apsaugant vaikus nuo smurto ir nepriežiūros ir teikiant jiems pagalbą, yra tokių vaikų identifikavimas. – Visų rūšių prievarta prieš vaiką paveikia kiekvieną vaiko vystymosi aspektą. Smurtas sutrikdo vaiko fizinę sveikatą, intelektualinį vystymąsi, jo psichologinį funkcionavimą, socialinius įgūdžius ir gebėjimus. Vaikai patys retai kada pasakoja apie patirtą skriaudą, dažnai jie net nežino ir nesupranta, kad toks suaugusių elgesys yra netinkamas, jaučiasi kalti patys, yra įbauginti, gėdijasi, nežino, kam ir kokiais žodžiais galėtų papasakoti, bijo, kad niekas nepatikės. – Svarbu žinoti kaip atpažinti prievartą patyrusius vaikus, žinoti smurto rūšis ir pasekmes vaiko vystymuisi, galėti suteikti būtiną pagalbą.

Ugdymo įstaigos darbuotojų veiksmai, kilus įtarimui dėl galimo smurto artimoje aplinkoje – Bet kuris mokyklos darbuotojas, įtariantis, kad vaikas galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, nedelsdamas apie tai praneša mokyklos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui. Nesant tokiai galimybei, tiesiogiai praneša vaiko teisių apsaugos skyriui ir (ar) policijai. – Mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir (ar) mokyklos darbuotojas, įtariantis, tačiau dar negalintis užtikrintai teigti apie vaiko galimai patiriamą smurtą, gali konsultuotis su mokyklos VGK ar švietimo pagalbos specialistais (psichologu ar socialiniu pedagogu), nesant galimybių mokykloje – su švietimo pagalbos ar PPT specialistais. – Mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, nedelsdamas praneša vaiko teisių apsaugos skyriui ir (ar) policijai. – Mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo informuoja mokyklos VGK dėl pagalbos vaikui organizavimo ar teikimo. – Mokyklos VGK aptaria atvejį ir bendradarbiaudama su vaiko teisių apsaugos skyriumi nustato pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ir bendradarbiavimo galimybes. – Nepranešimas vaiko teisių apsaugos skyriui ir (ar) policijai apie vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų asmenų daromus vaiko teisių pažeidimus užtraukia atsakomybę LR teisės nustatyta tvarka.

Rekomendacijų mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kriterijų ir veiksmų, kilus įtarimui dėl galimo smurto artimoje aplinkoje 2 priedas MOKYKLOS DARBUOTOJŲ VEIKSMŲ SEKA, ĮTARUS, KAD VAIKAS GALIMAI PATYRĖ SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE Paaiškinimai rekomenduojami (prireikus ) veiksmai privalomi veiksmai

– Su Rekomendacijosmis supažindinti pasirašytinai visus mokyklos darbuotojus. – Siūloma mokyklos darbuotojui įtarus, kad, vaikas galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, raštu fiksuoti požymius ir visas aplinkybes, kurios sukėlė įtarimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir esant galimybei kartu su pranešimu pateikti mokykos vadovui ar jo įgaliotas asmeniui ir (ar) vaiko teisių apsaugos skyriui ir (ar) policijai. – Siūloma mokyklos darbuotojui įtarus, kad, vaikas galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, mokykos vadovui ar jo įgaliotas asmeniui pranešti raštu ar elektronimėmis ryšio priemonėmis. – Visi dokumentai, esantys vaiko asmens byloje, ir duomenys, susiję su vaiku ir jo asmeniniu gyvenimu, yra konfidencialūs ir naudojami tik tiek, kiek būtina vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą įgyvendinančioms institucijoms ir mokyklos darbuotojams atlikti pavestas funkcijas.

Smurto prevencijos ir intervencijos vykdymo Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje tvarkos aprašas 12. Smurtavusiam (smurtavusiems) ir smurtą patyrusiam (patyrusiems) nepilnamečiui (nepilnamečiams) asmeniui (asmenims) kartu su jį (juos) lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) psichologinė pagalba Tarnyboje teikiama tuo atveju: 1) jei ugdymo įstaigoje nėra švietimo pagalbos specialistų, galinčių suteikti psichologinę pagalbą; 2) kitos priežastys, dėl kurių pagalba negali būti teikiama ar netikslinga ją teikti ugdymo įstaigoje (įstaigoje dirba vienas švietimo pagalbos specialistas, kuris negali konsultuoti ir smurtą patyrusį ir smurtavusį asmenius, yra susiję giminystės ar kitais artimais ryšiais). 13. Esant sudėtingiems atvejams, ugdymo įstaigos švietimo pagalbos specialistai gali kreiptis konsultacijoms į Tarnybos specialistą (teikiamos individualios konsultacijas, sudėtingų atvejų aptarimų grupės).

Smurto prevencijos ir intervencijos vykdymo Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje tvarkos aprašas 14. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, švietimo įstaigos vadovas apie įvykusį smurto faktą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša pedagoginei psichologinei tarnybai. Mokytojams, švietimo įstaigos darbuotojams psichologinė pagalba neatlygintinai pradedama teikti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento atvykus į pedagoginę psichologinę tarnybą. 15. Gavus švietimo įstaigos vadovo pranešimą apie įvykusį smurto faktą, atvejį vedantis Tarnybos specialistas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo, informuoja švietimo įstaigos vadovą apie pagalbos teikimo eigą. 18. Tarnyboje teikiama trumpalaikė psichologinė pagalba.

Pagalba ugdymo įstaigoms § Tarpžinybiniai pasitarimai § VGK konsultavimas § Specialistų/mokytojų konsultavimas § Sudėtingų atvejų aptarimų grupės § Pamokų/veiklų stebėjimas

Darbas su tėvais § Individualios tėvų/globėjų konsultacijos; § Tėvų mokymai; Programos tėvams: „Bendravimo su vaikais tobulinimo kursai“ „Mokykla tėvams ir auklėtojams“ „Vesk vaiką sėkmės link“ § Tarpinstitucinis bendradarbiavimas teikiant kompleksinę pagalbą šeimai.

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas § Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriumi; § Vilniaus miesto tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriumi; § Vilniaus miesto socialinės paramos centru; § Vaiko raidos centru; § Vilniaus apygardos probacijos tarnyba; § Vilniaus priklausomybės ligų centru; § Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru; § VšĮ "Vaikų linija“; § VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“; § Globos namais „Užuovėja“ „Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centru“.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ