RATO ISTORIJA istorijos mokytoja Jadvyga Sudikien lietuvi kalbos

RAŠTO ISTORIJA istorijos mokytoja Jadvyga Sudikienė, lietuvių kalbos mokytoja Aldona Šliažaitė l

Tema Rašto istorija. Ką reiškia būti raštingam XXI amžiuje?

Tikslas Akcentuoti raštingumo svarbą visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, kalbos suvokimą kaip nuolat kintantį reiškinį, tobulinti sakytinės ir rašytinės kalbos vartojimą. Uždaviniai: • prisimindami rašto ir raštijos istoriją ugdosi brandžią tautinę ir pilietinę savimonę; • suvokia raštingumo ir skaitymo kultūros svarbą; • tobulina gebėjimą diskutuoti: pasakyti ir užrašyti savo nuomonę.

Daiktų raštas

Šumerų daiktaraštis

Susiję įrašai:

Krivulės

Mazginiai kipai

Raštas – tai tam tikra braižomųjų ženklų sistema, leidžianti perteikti mintis ir jausmus per erdvės ir laiko atstumą, fiksuoti ir išlaikyti šnekamąją kalbą.

Rašto atsiradimas susijęs su pirmaisiais žmonių mėginimais piešti, braižyti. Seniausi piešiniai Europoje rasti ant uolų (urvuose ir ne urvuose) dabar priskiriami laikotarpiui tarp 20 000 ir 10 000 m. pr. e. Ypač daug piešinių ant uolų surasta Afrikoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, bet jų didžioji dalis ligi šiol dar nedatuota.

Kai kurie mokslininkai mano, kad rašto užuomazgos siekia VIII-VI tūkst. pr. m. e.

Rašto tipai: Piktografija Ideografija Fonografija

Piktografija Tai toks raštas, kai tam tikrais piešinėliais išreiškiama kokia nors mintis, perteikiama informacija. Piktografinio rašto atskira detalė vadinama piktograma. Piktograma nevaizduoja nei žodžio , nei žodžio formos, nei kito kokio kalbos elemento.

Ideografija Tai toks raštas, kai atskiras ženklas žymi tam tikrą sąvoką. Tokį raštą dar ir dabar vartoja kinai, japonai, seniau vartojo egiptiečiai, actekai, šumerai, vietnamiečiai ir kitos tautos. Atsirado maždaug apie 3300 m. pr. Kr.

Hieroglifai Įvairūs ženklai, nebeprimenantys arba labai mažai teprimenantys daiktus, iš kurių atvaizdų jie yra atsiradę. Hieroglifai yra kilę iš piktogramų.

Hetitų ideogramos

Kinų rašto ženklų sistema

Juodojo granito statula. Įrašas mena 1490 m. pr. Kr.

ROSETOS AKMUO

Dantiraštis

Fonografija Išsivystė iš ideografinio rašto apie 2900 m. pr. Kr.

Finikiečių rašto ženklai

Finikiečių raidyną mes vadiname abėcėliniu, bet finikiečiai kaip ir egiptiečiai rašė tiktai priebalses, o balses praleisdavo. Raidės susijusios su konkrečiais objektais.

Graikų abėcėlė

Kas yra raidė? Raidė yra abėcėlės vienetas bei kalbos garso rašmuo.

Abėcėlė - raidžių raštas.

Senovės graikų raidės ant vazos

Kaip europiečiai išmoko rašyti raides?

Raidės iš Azijos į Europą per Viduržemio jūrą persikėlė finikiečių laivais II tūkst. pr. m. e. Pirmiausia raidės pateko į senovės Graikiją. Naująjį raštą graikai pavadino , , kadmeia grammata”- Kadmio raštu (Finikijos karaliaus Agenoro sūnaus vardu) arba , , foinikea grammata” - finikiečių raidėmis.

Finikietiškos raidės tampa graikų nuosavybe.

Kartu su kolonistais iš Graikijos raidės nukeliavo į Apeninų pusiasalį, kur jomis susidomėjo etruskai.

Etruskai supaprastino graikiškąjį raidyną, paliko tiktai 18 ženklų, kai kur panaudoję dar trejetą, atsisakė , , betos”, , , deltos”, , , kapos”, , , kopos”, , , ksi”, , , omikrono”.

Įsigalėję lotynai etruskų raidyną pavertė savo abėcėle.

Lotynų abėcėlė

Lotyniška abėcėlė tobulėjo. Pradžioje turėjo tiktai 23 ženklus, o vėliau prie jų prisidėjo dar trys - U, W, I

Savaip lotynišką abėcėlę perdirbo ir lietuviai.

Pirmojoje lietuviškoje knygoje įdėta lietuvių kalbai pritaikyta lotyniška abėcėlė, kurioje yra: iš viduramžių lotynų kalbos paimta , , ū”, iš čekų – , , č, š, ž”, iš lenkų – , , ą, ę, į, ų”, Mes naudojamės abėcėle, kuri yra lotyniškos kilmės.

Pirmoji lietuviška knyga XVI-XVII a.

Pirmoji knyga LDK

Manoma, kad jau III-IVa. aplink Baltijos jūrą buvo išplitusios runos. Vėlyviausias užrašas runomis aptiktas Gotlando saloje iš XVIIa.

Runos – tai paslaptis, , , kalbėjimas” iš širdies.

Senosios runos

Jaunesniosios runos

Punktyrinės runos

Ogaminis raštas Šis raštas susidėjo iš 20 raidžių – a, b, c, d, e, f, g, h, i, l, m, n, o, r, s, t, u, x, ng. Ogaminiu raštu rašyta vertikaliai iš apačios į viršų, bet pasitaikydavo užrašų ir horizontaliai arba iš kairės į dešinę.

Ogaminis raštas

Slavai sukūrė savitą raštą, pasinaudoję graikišku raidynu – kirilicą.

Būta bandymų jėga įpiršti kirilicą Lietuvoje. Uždraudus rašyti lotyniškais rašmenimis, XIX a. pabaigoje sukilo visa lietuvių tauta. Kolonizatoriai turėjo nusileisti, panaikinti draudimą rašyti lotyniškomis raidėmis.