Rokoukimies i korkem tarmik Lietuvi kalbos tarms Lietuvi

„Rokoukimies i korkem tarmiškā“

Lietuvių kalbos tarmės

Lietuvių kalba, kaip ir kitos kalbos, suskilusi į tarmes. Tarmės skiriasi viena nuo kitos žodynu, fonetika, morfologija ir sintakse.

Bendrinė kalba – tai pagal tam tikras taisykles sunorminta kalba, turinti gausų žodyną ir įvairių sričių terminiją.

Mokslas, tiriantis tarmes, vadinamas dialektologija. Lietuvių kalbos istorijos mokslui tarmių duomenys yra ypač svarbūs, nes mūsų kalbos rašytiniai paminklai palyginti neseni – tesiekia XVI a.

Lietuvių kalbos tarmes pirmasis mėgino klasifikuoti kalbininkas Danielius Kleinas 1653 m. išleistoje gramatikoje.

D. Kleino tarmių suskirstymas: § vilniečių § kauniečių § žemaičių § kuršių

Kiek detaliau lietuvių kalbos tarmes klasifikavo kalbininkas Fridrichas Kuršaitis

Fridricho Kuršaičio tarmių klasifikavimas: § žemaičių tarmė § lietuvių tarmė

Antanas Baranauskas Detaliausią tarmių klasifikaciją XIX a. pabaigoje pateikė poetas Antanas Baranauskas. Jis išskyrė 11 tarmių, tačiau nesuformulavo šių tarmių skirtumų.

Kazimieras Jaunius Suformulavo tarmių skirtumus, išskyrė dvi tarmes – aukštaičių ir žemaičių ir kiekvieną iš jų suskirstė į 3 patarmes.

Akademikas Zigmas Zinkevičius Dialektologas, Lietuvos kalbininkas, kilęs iš Ukmergės rajono, Juodausių kaimo. 2012 m. išrinktas Ukmergės rajono Garbės piliečiu.

Lietuvių kalbos pagrindinės tarmės: § aukštaičių § žemaičių

Aukštaičių tarmė

Aukštaičiai skirstomi į: § § § vakarų aukštaičius pietų aukštaičius (dzūkus) rytų aukštaičius

Rytų aukštaičiai: § pantininkai § pontininkai § puntininkai

Dzūkais laikomi pietų aukštaičiai. Jie vietoj c, dž taria c, dz, o priebalsius t, d prieš i (i, į, y) ir ie verčia į c, dz.

Dzūkai yra skirstomi į: § vakarų dzūkus § rytų dzūkus

Vakarų aukštaičiai Ši patarmė susijusi su Kaunu, Marijampole, Šakiais ir Prienais. Vakarų aukštaičiai yra artimiausi bendrinei kalbai.

Žemaičių tarmė

Žemaičių tarmė nuo aukštaičių skiriasi daugeliu ypatybių. Be to, ir patys žemaičiai ne visur vienodai kalba: jų tarmė taip pat suskilusi į patarmes. Tie, kurie yra arčiau aukštaičių, mažiau skiriasi nuo bendrinės kalbos, tolimesni labiau. Ypač nutolę vakarų ir šiaurės žemaičiai.

Žemaičiai: § dounininkai § dūnininkai § donininkai

Ačiū už dėmesį!