Tautos istorijos pdsakai lietuvi literatroje Integruota lietuvi kalbos
Tautos istorijos pėdsakai lietuvių literatūroje Integruota lietuvių kalbos ir istorijos pamoka Ruošė lietuvių kalbos mokytoja E. Bitinienė
Tautos istorijos pėdsakai lietuvių literatūroje Integruota lietuvių kalbos ir istorijos pamoka Uždavinys. Integruodami mokomuosius dalykus įtvirtintinsite bei gilinsite istorijos ir lietuvių literatūros kompetencijas ir įgūdžius, puoselėsite pagarbą tautai.
Mintys apie istorijos ir literatūros ryšį • • , , Ten, kur baigiasi dokumentas, ten aš prasidedu. . . “ , , Rašytojui rūpi ne dokumentai, ne fakto raidė, o žmogus. ” , , Už rašančio nugaros budi visas istorinis, socialinis žmonijos patyrimas, jos moralinis kodeksas. ” , , Žinoti savo kultūros, savo žodžio istoriją reikia visiems. Priešingu atveju – mes nuogi istorijos skersvėjuose. . . ” Just. Marcinkevičius
Literatūra ir istorinis kontekstas • • • V. Krėvė (, , Skirgaila”) - XIV a. pab. - pagonybės ir krikščionybės sankirta, šalies valdymo ypatumai; Just. Marcinkevičius (, , Mažvydas”) - XVI a. Pirmosios lietuviškos knygos gimimo laikotarpis, istorinė situacija; Donelaitis (, , Metai”) – XVII- XVIII a. Mažoji Lietuva (socialinė nelygybė, kolonizacija); Maironis (, , Pavasario balsai”, , , Jaunoji Lietuva”), Vaižgantas (, , Pragiedruliai”) -tautinis atgimimas (XIX a. pab. – XX a. pr. ); Šatrijos Ragana (, , Sename dvare”) - XIX a. Lietuvos isorinė situacija, dvarų kultūra, sulenkėjimo problemos; J. Biliūnas , , Liūdna pasaka” - 1863 -1864 metų sukilimas;
Literatūra ir istorinis kontekstas • • • V. Mykolaitis – Putinas (, , Altorių šešėly”) XXa. pradžia (kunigystės , , prestižas”), Pirmasis pasaulinis karas, Nepriklausomos Lietuvos laikotarpis; Salomėja Nėris (, , Prie didelio kelio”) - 1940 m. politinė situacija; A. Škėma (, , Balta drobulė”) - inteligentijos emigracijos problemos (XXa. vidurys); B. Sruoga. , , Dievų miškas” - inteligenijos likimas karo mėsmalėje; J. Aputis (novelistika), R. Granauskas (, , Gyvenimas po klevu”, , , Duonos valgytojai”), S. Šaltenis (, , Duokiškis”, , , Riešutų duona”) - sovietizacija, kolektyvizacija. , pokario dramatiškumas ir kt.
LDK XIV a. Lietuvos padėtis XIV a. buvo sudėtinga. Lietuva buvo paskutinė pagoniška šalis Europoje. Krikštas buvo efektyviausias būdas sumažinti Ordino grėsmę. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių Jogaila nusprendė pasikrikštyti. Lenkų ir lietuvių derybas vainikavo Krėvos sutarties aktas. 1387 m. Jogaila pradėjo krikšto akciją, įkurtos pirmos parapijos, statomos katalikų bažnyčios. • LDK gyventojai ir po krikšto jautė pagarbą pagoniškiesiems dievams ir nepripažino naujojo Dievo. • •
V. Krėvė. Drama , , Skirgaila” • „Skirgaila" - labiausiai Vakarų dramos kanonus atitinkantis V. Krėvės veikalas (artimas Šekspyro kūrybai). • Dramoje vaizduojama Lietuva istorijos kryžkelėje (krikščioniškosios Europos ir „pagoniškosios" Lietuvos susidūrimas) ir žmogus vertybių krizinėje situacijoje. • Kūrinio idėja. 1. Žmoniškumas turi būti žmonių širdyse ( taip akcentuoja Skurdulis, Daugaila). 2. Sena yra nebetinkama; norint eiti į priekį, reikia siekti to, kas nauja.
XVI a. istorinė situacija • • • XVI a. Vokietijoje prasidėjo ir Europoje plito reformacijos idėjos. Lietuvoje reformacijos idėjas skelbė: Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapalionis. XVI a. labai išaugo švietimo ir rašto svarba, atsirado pirmosios bibliotekos, pirmosios spaustuvės. Atidarytas Vilniaus universitetas(1579 m. ) 1547 m. buvo atspausdinta pirmoji lietuviška knyga- Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Nors knyga išleista Karaliaučiuje, tačiau jos tekstas buvo parengtas Lietuvoje. XVI a. lietuvių intelektualai sukūrė legendą, kad lietuviai kilę iš romėnų, plito spausdiniai lotynų kalba. Gyvavo kanceliarinė slavų kalba, ja buvo rašomi Lietuvos metraščiai, išaugo lenkiškų knygų spausdinimas, ji įsigalėjo LDK visuomeniniame bei kultūriniame gyvenime. Pradėjo formuotis lietuvių rašto kalba.
Just. Marcinkevičius. Drama , , Mažvydas” „Visu šiuo darbu norėjau parodyti, per kokį vargą ir skausmą dygo mūsų šaknys, kaip sunkiai gimė pirmosios mūsų nacionalinio gyvenimo formos – valstybė, raštas, menas. Taip pat siekiau priminti skaitytojui ir žiūrovui tų formų kūrėjų žygdarbį, įprasminti jų idėją istorijoje ir dabartyje, nusilenkti jiems. ” (Justinas Marcinkevičius)
Just. Marcinkevičius. Drama , , Mažvydas” Pagrindinis šio kūrinio veikėjas – pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo” (1547) - autorius Martynas Mažvydas. • Dramos tema – asmeninė ir visuomeninė pareiga (tėvynei, kalbai, artimam žmogui). Galima skirti kaltės ir atgailos temas. • Dramoje iškylančios problemos: etinis ir socialinis tėvynės apvalymas; gimtosios kalbos išsaugojimas; raštijos klausimas. • Pagrindinis konfliktas – idealo ir tikrovės konfliktas. •
Mažoji Lietuva yra istorinė sritis, susidariusi XVI a. Ją sudarė Klaipėdos kraštas ir dabartinė Karaliaučiaus sritis. • Pasibaigus karams, lietuvininkų padėtis nepagerėjo. Valstiečiai lietuviai buvo skurdžiausi Prūsijos karalystės gyventojai. Dėl to 1709 -1711 m. badas ir maras Mažąją Lietuvą nusiaubė labiau negu kitas Prūsijos vietas. Kolonizacija sustiprino Mažosios Lietuvos germanizaciją. Už kolonistus privalėjo dirbti lietuviai, net juos maitinti. Nuo XVIII a. daug lietuvių valstiečių karalius atidavė vokiečių dvarininkams. Dėl to sustiprėjo jų priespauda, paspartėjo nutautėjimas. •
Kristijonas Donelaitis. Poema , , Metai” • Poema - Mažosios Lietuvos metraštis. • Kūrinyje “Metai” vaizduojama lietuvių baudžiauninkų (Mažojoje Lietuvoje jie buvo vadinami būrais) bendruomenė, jos socialinė padėtis ir moralumas. • Poemoje gvildenamos tautiškumo (papročiai, tradicijos, požiūris į svetimtaučius), socialinio teisingumo ir kt. problemos.
Tautinis atgimimas - XIX a. pab. – XXa. pr. Tai - visuomeninis, kultūrinis, politinis judėjimas, siekiant atgaivinti tautiškumą ir valstybingumą. • Jo pradininkais laikytini Simonas Tadas Stanevičius ir Simonas Daukantas. • 1864 metais uždraudus lietuvišką spaudą, lietuvių inteligentija ėmė skatinti tautiškumą. Mažojoje Lietuvoje leido pogrindinius leidinius, kuriuos knygnešiai atnešdavo į Didžiąją Lietuvą. Vaikai buvo mokomi lietuvių kalbos slaptose mokyklose. • XIX a. pirmoje pusėje kilęs lietuvių tautinis sąjūdis padėjo pamatus modernios tautos formavimuisi. •
Maironis. , , Pavasario balsai” Maironis- tautos šauklys ir patriotas. Jis kvietė tautiečius aukotis visuomenės idealams, dirbti tautos labui. • Rinkinyje atsispindi praeities buitis ir laisvės kovų heroika, tėvynės meilės jausmai, gamtos grožio pajautimas, aukštinama gimtoji kalba, sekama bei stilizuojama liaudies kūryba. •
Maironis. Poema , , Jaunoji Lietuva” Reikšminga Maironio literatūrinio palikimo dalis, rodanti poeto santykį su savo epocha. • Poemoje dėmesys sutelktas į carizmo priespaudos išvargintą Lietuvą ir lietuvių šviesuolių pastangas žadinti nacionalinį sąmoningumą. Aukštinama praeitis. •
Vaižgantas. Epopėja , , Pragiedruliai” Vienoje iš , , Pragiedrulių” dalių (Gondingos kraštas) vaizduojamas konkretus istorinis reiškinys – XIX a. – XXa. pr. tautinis ir ekonominis atgimimas. • Yra daug istorijų, pabrėžiančių žmogaus sąmonėjimą, šviesėjimą. • Visa Lietuva bendrai priešinosi caro valdžiai, slapta gabeno pogrindinę spaudą, kovojo su žandarais, ir visa tai aprašė Vaižgantas savo epopėjoje. •
XIX a. Lietuvos politinė situacija • • (1569 - 1795 m. ) Lietuva su Lenkija sudarė bendrą valstybę: Abiejų Tautų Respubliką. Sudarius šią bendrą valstybę, Lietuvos bajorai pradėjo šnekėti lenkiškai, o lietuvių kalba buvo laikoma mužikų kalba. Po 3 -iojo ATR padalijimo didžioji etninės Lietuvos dalis pateko į Rusijos imperijos sudėtį. • XIX a. lietuviai aktyviai priešinosi okupacijai, siekdami išsilaisvinti iš imperijos globos. Lietuvos bajorija, o vėliau lietuvių inteligentija galvojo apie būsimą valstybę, kūrė ateities valstybingumo idėjas. • XIX a. pasipriešinimas carinei valdžiai vyko kuriant slaptas organizacijas, organizuojant 1830 -1831 ir 1863 -1864 m. sukilimus. • Etninė lietuvių valstiečių tauta XIXa. pamažu tapo politine tauta. Tam didelės įtakos turėjo tautinis atgimimas: knygnešių , daraktorių veikla, inteligentijos lituanistinis sąjūdis.
Šatrijos Ragana. Apysaka , , Sename dvare” • • • Šatrijos Ragana – dvariškosios ir krikščioniškosios pasaulėjautos atstovė. , , Sename dvare” - autobiografinio pobūdžio pasakojimas apie XIXa. antros pusės Lietuvos dvarą (pozityvus požiūris į dvarą). Vaizduojamas senasis dvaro gyvenimas per mažos mergaitės ir jos mamos išgyvenimus. Dvaras ir jo aplinkos vaizdai persmelkti romantinei pasaulėjautai būdingo paslaptingumo ir ilgesio viskam, kas gražu. Apysakos veikėjai kalba trimis kalbomis: lietuvių, lenkų ir žemaičių.
1863 -1864 metų sukilimas Priežastys: • Neteisingas baudžiavos panaikinimas; • Noras atkurti valstybingumą. Pasekmės: • Numalšintas sukilimas; • Įvesta , , rusiškų pradų atkūrimo programa”; • Uždrausta spauda lotyniškomis raidėmis.
Jonas Biliūnas. Apysaka , , Liūdna pasaka” Per Juozapotos ir Petro Banių liūdną šeimos istoriją atskleidžiami Lietuvoje vykusio 1863 -1864 m. sukilimo žmonių lūkesčiai, laisvės troškimas, ryžtas turėti nuosavos žemės. • J. Biliūnas vaizduoja šio sukilimo tragiškas pasekmes: sukilėlių sušaudymą, nekaltų žmonių sumušimą, uždarymą į kalėjimą. •
XX a. pr. Lietuva • • 1905 m. lietuvių tautinis sąjūdis organizavo lietuvių suvažiavimą Vilniuje, reikalauta plačios autonomijos Lietuvai (Didysis Vilniaus seimas). Lietuvoje kuriasi politinės partijos. Kūrėsi kultūrinės, mokslinės draugijos. 1907 m. Vilniuje atidaryta pirmoji lietuvių dailės paroda( M. K. Čiurlionis). 1914 08 01 Vokietija paskelbė kara Rusijai-Pasaulinis karas į savo sūkurį įtraukė ir Lietuvos gyventojus. Vokiečiai leido sudaryti Lietuvos Tarybą, kuri 1918 02 16 pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. 1918 -1920 m. nepriklausomybės kovų metas. 1921 m. Lietuva tapo Tautų sąjungos nare. Steigiamasis seimas: 1922 m. patvirtino Lietuvos konstituciją, įvedė nuosavą valiutą- litą, priėmė žemės reformos įstatymą. Vilnių ir Vilniaus kraštą užgrobė lenkai, Kaunas- laikinoji Lietuvos sostinė (iki 1939 m. )
Vincas Mykolaitis – Putinas. Romanas , , Altorių šešėly” • • Tai pirmasis meniškai brandus psichologinis – intelektualinis romanas lietuvių literatūroje. Pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris sprendžia kokį - kunigo ar poeto - kelią pasirinkti. Romaną sudaro trys dalys: “Bandymų dienos”, “Eina gyvenimas” ir “Išsivadavimas”, kuriose atsleidžiami trys Liudo Vasario gyvenimo tarpsniai. Istorinis kontekstas – iki ir po Pirmojo pasaulinio karo (simbolinis bokšo griuvimas), Neriklausomos Lietuvos laikotarpis.
Lietuvos Neprikausomybės praradimas • • 1939 m. Lietuva atsidūrė tarp pirmųjų komunizmo ir fašizmo aukų. Kovo 22 d. Lietuva neteko Klaipėdos krašto, kurį užėmė Vokietija. 1939 m. Molotovo-Ribentropo slapti susitarimai nulėmė Lietuvos ateitį. 1940 m. rugpjūčio 3 d. SSRS Aukščiausios Tarybos nutarimu Lietuva tapo viena iš sovietinių respublikų. Formavosi aktyvus pasipriešinimas sovietizacijai. Pogrindinės rezistencijos grupės išplito visoje šalyje. Susikūrė Lietuvių aktyvistų frontas (LAF). 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus vokiečių ir sovietų karui, Lietuva atsidūrė vokiečių okupacijoje.
Salomėja Nėris. , , Prie didelio kelio” Karo metų eilėraščių rinkinys. Be poetės valios jis buvo pavadintas , , Lakštingala negali nečiulbėti”, o autentiškas rinkinys pasirodė tik po 50 metų. • Išryškinamas skaudus savo klaidų apmąstymas, tėvynės, kalbos, artimųjų ilgesys. • Ryškus kelio motyvas reiškia kelią į gimtąjį kraštą ir gyvenimo kelią, kuriame esama vingių ir paklydimų. •
Lietuva vokiečių okupacijos metais (1941 -1945) • • Vokiečių okupacijos metais Lietuva tapo administracinio vieneto. Ostlando dalimi. Į Vokietiją buvo vežami žmonės dirbti jos pramonės įmonėse, į Lietuvą siunčiami vokiečiai kolonistai. Masiškai žudomi žydų tautybės žmonės. Daugiausia žydų nužudyta Paneriuose prie Vilniaus, Kauno IX forte. Sunaikinta apie 200 tūkstančių Lietuvos žydų. Įkurtas Vyriausias Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK - as), leista antinacinė spauda. Uždarytos aukštosios mokyklos. Keliasdešimt Lietuvos inteligentų, tarp jų- rašytojas B. Sruoga buvo suimti ir išvežti į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Štuthofas buvo viena iš daugelio hitlerinių koncentracijos stovyklų, įkurta 1939 m. , , Skirtumas buvo tas, kad čia žmogų nukankindavo, čiulpte iščiulpdavo jo sveikatą, jo jėgas, versdavo jį mirti iš bado. ” B. Sruoga
Balys Sruoga • • Poetas, prozininkas, dramaturgas. Ištremtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, iš kurios grįžo 1945 metais. Balys Sruoga buvo neįtikėtinai stipraus charakterio, labai kūrybingas ir išsilavinęs žmogus. Jis buvo didelių istorinių pasikeitimų liudytojas, o neretai ir aktyvus jų dalyvis, ir tai suteikia jo gyvenimui bei kūrybai ne tik sunkiai išvengiamo tokiais atvejais dramatizmo, sustiprinto jo paties asmenybės prieštaringumo, bet ir neabejotiną išgyvenimų gelmę, platų istorizmo pojūtį, vaizduojamų problemų ir likimų sudėtingumą.
B. Sruoga. , , Dievų miškas” • Tai memuarų knyga apie Štuthofo koncentracijos stovyklą, apie lietuvių inteligentus, patekusius į fašistinį mirties lagerį. Sarkazmas, ironija, groteskas – būdas išlikti nesutraiškytam karo mėsmalėje. • Vienas orginaliausių veikalų gausioje Europos • memuaristikoje apie hitlerinius konclagerius.
XX a. vidurio Lietuvos situacija Po Antrojo pasaulinio karo iš okupuotos Lietuvos masiškai pradėjo bėgti inteligentija, žymūs politikai, menininkai ir mokslininkai. Atsidūrę Vokietijos pabėgėlių stovyklose ir atsisakę grįžti į komunistų valdomą tėvynę jie tapo priverstiniais politiniais emigrantais. • Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria emigrantai, tai kalbos barjeras, tradicijų, žmonių bendravimo įpročių ir gyvenimo būdo skirtumai, oficialus ir legalus įsitvirtinimas kitoje šalyje. • Iš Lietuvos pasitraukė Henrikas Radauskas, Antanas Vaičiulaitis, Antanas Škėma ir kt. • Pasitraukę literatūros veikėjai kūrė vadinamąją egzodo literatūrą. •
Henrikas Radauskas • • • Moderniojo estetizmo atstovas. Menų alkoholikas. Išeivis, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukęs už Atlanto. Jo eilėraščiuose gausu atvirų ir užslėptų nuorodų į literatūros, dailės ir muzikos istoriją. Naujo tipo eilėraščiai, kuriuose yra daug Europinės kultūros ženklų, dominuoja ne realusis, o pasakiškasis pasaulis. Vienintelis išeivijos poetas, kurio kūrybinio pajėgumo nepakeitė emigracija.
Antanas Vaičiulaitis Neoromantikas. • Prieš Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė į Vakarus. • Jam buvo nesvarbi veikėjo tautybė, dėmesį skyrė bendražmogiškiems, unikaliems dalykams. •
Antanas Škėma. Romanas , , Balta drobulė” Parašytas sąmonės srauto technika. • Pagrindinis romano herojus – Antanas Garšva talentingas, meniškos sielos poetas išeivis, kuris savo charakteriu, žmogiškosios esmės suvokimu labai artimas pačiam A. Škėmai. • Romane svarstomi pasaulio pokyčiai, žmogaus dvasinė krizė, naujas santykis su realybe ir Dievu, apmąstoma emigranto dalia. •
Pokario Lietuva • • • 1944 -1945 m. prasidėjo antroji sovietinė okupacija Lietuvoje. Nuo 1947 m. masiškai pradėti kurti kolūkiai. Prasidėjo kolektyvizacija. Lietuviai atsisakė stoti į kolūkius. Skatinant Lietuvą greičiau tapti socialistine respublika ir spartinti kolektyvizaciją buvo vykdomi trėmimai, represijos. Pradėta vykdyti industrializacija (sunkioji pramonė). 1944 -1953 m. partizaninis pasipriešinimas.
Juozas Aputis • • • Vienas savičiausių kaimo gyvenimo vaizduotojų šiuolaikinėje lietuvių literatūroje. Aprašė kaimo nykimą, kolūkyje dirbančio žmogaus dvasinius praradimus. Vienas pagrindinių Apučio kūrybos motyvų yra , , subtilumo ir taurumo dvikova su grubumu ir jėga”. Ezopinė kalba. J. Apučio novelistikoje stiprus ir egzistencinio, ir istorinio laiko pojūtis.
R. Granauskas. Apysaka , , Gyvenimas po klevu” • • • Tai trumpos apimties apysaka, kurioje pasakojama Kairienės kelionė iš sodybos į gyvenvietę ir atgal. Kairienė apmąsto trijų kartų likimus. Vaizduojamas amžinasis gyvybės medis. Atsispindi žemaičių gyvenimas. Konfliktas tarp senosios ir jaunosios kartos. Sovietizacijos pasekmės.
Romualdas Granauskas. , , Duonos valgytojai” Vaizduojamas vienas įvykis: duonos, keptos iš naujo derliaus, valgymas ir su tuo susijusios apeigos. • Kūrinio kontekstas – biblinis ir mitologinis. R. Granauskas duonos valgymą novelėje paverčia sakraliniu veiksmu – aukojimu, susitikimu su mirusiais ir pasiruošimu ramiai, šventai numirti. • Dėmesys sutelktas į senosios kartos gyvenimą, kuris vaizduojamas kaip nykstančios agrarinės kultūros ritualas. • Opozicija tarp senosios ir jaunosios kartos. Orus ir darnus gyvenimas, netikrumas ir moralinis nuosmukis. •
Saulius Šaltenis • • • Prozininkas ir dramaturgas. Kovo 11 - osios akto signataras. Modernizavo lietuvių prozą. Netiesiogiai kritikavo sovietinę sistemą. Saulius Šaltenis yra jaunatviškos dvasios rašytojas, to meto lietuvių literatūros kontekste išsiskyręs platesniu kultūriniu akiračiu, minties lankstumu, didesne vidine laisve. Prisidengia lengva ironija, skepticizmu, kai ką sąmoningai šaržuoja. S. Šaltenio ironija reiškė naujosios kartos dvasinį laisvėjimą ir jos maištą prieš autoritarinės valdžios sistemą.
Saulius Šaltenis. Apysaka , , Duokiškis” • • • Devynių dalių apysaka, kurioje drąsiai, nevienareikšmiškai, net provokuojančiai vaizduojami pokario metų įvykiai, partizanų kova, vyresniosios kartos inteligentų moraliniai kompromisai. Rodoma ir komiška ir tragiška gyvenimo pusė. Duokiškio miestelis tampa visos Lietuvos metafora, o personažų likimai apibendrina daugybę panašių gyvenimų. Ironiškas pasakojimo stilius , , apgavo” sovietinę cenzūrą. 1997 metais pagal šią apysaką pastatytas kino filmas , , Mėnulio Lietuva”.
Išvados Ø Istoriją ir literatūrą sieja glaudus ryšys; Ø Istorikai pateikia faktus, grožinių kūrinių autoriai laikmečio įvykius perteikia literatūriniais ir kultūriniais aspektais; Ø Norint suvokti kūrinio loginį lygmenį būtina žinoti istorinį kontekstą.
- Slides: 38