Henrikas Radauskas 1910 1970 Pareng lietuvi kalbos mokytoja

Henrikas Radauskas 1910 – 1970 Parengė: lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Aušra Indrišiūnienė

Biografija • Gimė 1910 m. balandžio 23 d. Krokuvoje, • • baigė Panevėžio mokytojų seminariją, studijavo Kauno universitete, dirbo Klaipėdos radijuje, ŠM knygų leidybos komisijoje, Valstybinėje leidykloje Kaune. 1944 m. Pasitraukė į Vakarus (Berlynas, Vakarų Vokietija). 1949 m. – JAV. Dešimt metų dirbo fizinį darbą Baltimorėje, Čikagoje. Nuo 1960 dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Mirė 1970 rugpjūčio 27 d.

Estetinės pažiūros ir kūrybos principai • Grožis – aukščiausia vertybė, meno kūryba – vienintelė • • gyvenimo prasmė. Meno paskirtis – vien žadinti estetinį išgyvenimą. Ironiškas žvilgsnis į tikrovę, į save. Pasaulio iracionalumo, destruktyvumo, menininko, kaip ir kiekvieno žmogaus, ribotumo pojūtis. Pasaulio katastrofos nuojauta. Pasaulis – netikras, iliuzoriškas, nudažytas pasakos spalvomis, žmonių gyvenimas – spektaklis, žmonės – artistai. Baisybės, siaubas, košmaras – grožio (mene) šaltinis, Pagrindinis poezijos principas – tikrovės transformacija. Eilėraštyje nelieka lyrinio “aš”, kūrinys konstruojamas kaip pasakojimas, draminis vaizdelis.

Poezijos rinkiniai • “Fontanas” – 1935 m. • “Strėlė danguje” – 1950 m. • “Žiemos daina” – 1955 m. • “Eilėraščiai” (rinktinė su naujų kūrinių skyriumi “Žaibai ir vėjai”) – 1965 m. • “Eilėraščiai” (paskutiniųjų gyvenimo metų rinkinys) – 1978 m.

Grožis – aukščiausia vertybė, meno kūryba – vienintelė gyvenimo prasmė. Pasaulis juokiasi, paspendęs savo tinklą Ant žemės vieškelių, takelių ir takų. Klausau, ką Pasaka man gieda kaip lakštingala, Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu. “Pasaka”

Meno paskirtis – vien žadinti estetinį išgyvenimą. “Pavasario tvanas” O, parkų ir moterų grožis, O, vienišos akys vėlyvos! Žarijų prižėrusios rožės, Pridrėbusios putų alyvos! Balandžiai į naktį nuskrido, Į naktį vanduo nuriedėjo, Ir parkas į naktį įkrito, O ji ant suoliuko sėdėjo. Mėnulis sapnus išdalino, Sargams ir alyvoms pamojo, Ir sargas vartus užrakino, Ir viską alyvos užklojo. Ir mes į pavasarį tirštą Nugrimzdom, į ūžiantį tvaną, Kur medžiai ir debesys tirpsta, Kur paukščiai ir vėjai gyvena, Ir skrenda sietynai, ir puošias Žėrėjimu skliautas vėlyvas, Ir dega žarijomis rožės, Ir putomis drimba alyvos.

Užduotys: • Raiškiai skaityti 1 eilėraštį, kurio pagrindas – gamtos vaizdo grožis; • Skaityti J. Girdzijausko str. “Eilėraščio grožis ir prasmė”, parengti tezinį planą, tezes iliustruoti eil. pavyzdžiais.

Pasaulio katastrofos nuojauta ŠVENTĖ PARKE Šitas klumpantis muzikos ritmas, Ir lengva lyg pūkelis širdis, Lyg pūkelis, kurs sukasi skrisdamas, Ir nežinoma ateitis. Linksmas vynas putoja ir laistos, Plaukia balsas, švelnus ir gilus. O žvaigždžių neužgyjančios žaizdos Pro pavasarį žiūri į mus. Mes nuklystam į juodas alėjas, Į pražydusių medžių kvapus, Kur mėnulis liūdėdamas liejas – Kaip aliejus - į liepų lapus.

Baisybės, siaubas, košmarai – grožio mene šaltinis GEGUŽIS Naktį griausmas topolį spiritu palaisto. Žemėj sklinda karštas kvapas nuodėmingo vaisto. Garsiai - kaip granatos - sprogsta pumpurai. Jau iš anksto matos: baigsis negerai. Miškuose šaltiniai muša kaip šampanas, Krūmuos griuvinėja pasigėręs Panas. Žemė ūžia bitėm, žaidžia vabalais, Upėj plaukia debesys putotais gabalais. Plazda žalios telegramos vieškelių stulpuos, Ir numirėliai neramūs gieda žydinčiuos kapuos.

Eilėraštis – draminis vaizdelis GIRTUOKLIS GRĮŽTA NAMO Kai tu, šventa šeima, ilsies, Girtuoklis vidury nakties (Jo klauso liepos ir vežikai Ir neužmigę katalikai) Dainuoja apie mergeles, Ir darželes, ir rūteles. Jam grindinys kaip ratas sukas, Jį stumdo lempų spinduliai, Ir mažas auto kaip šuniukas Jį puola, lodamas žaliai. Jis mašinai per snukį duoda: "Daugiau nebenorėsi lot!" Bet auto meta jį į juodą Klaną ir pradeda kvatot. Jis mašinos juokų neboja, Klane gulėdamas dainuoja. Dainuoja apie žirgelius, Ir mergelius, ir darželius Girtuoklis vidury nakties, Kai tamsta, angele, meldies.

Kitos eilėraščių ypatybės • Kultūros ženklų gausa; • Ironija ir autoironija; • Graži, išdailinta kalba; • Garsinis skambėjimas, klasikinė forma – eilėraščio prasmės dalis.

Užduotys • Skaityti vadovėlio medžiagą apie Radauską • • (visi); Rasti eilėraščių su antikinės kultūros ženklais, meno kūrėjų vardais, paaiškinti jų prasmę (Ina, Agnė, Brigita); Rasti eilėraščių, kuriuose atsispindi istorijos įvykiai (karas, suirutė), aptarti Radausko poezijos santykį su istorija (Ingrida, Tautvilas, Inga); Rasti eilėraščių, kuriuose juntamas ironiškas santykis su neoromantine tradicija, miesčioniškąja tikrove, pakomentuoti tą santykį (Aleksandra, Justina); Aptarti pasirinkto eilėraščio formą: leksiką (epitetai, metaforos), fonetiką (asonansai, aliteracijos), eiliavimo sistemą (Olga, Neirega, Elena, Emilija).

v. Sėkmės . Ačiū už dėmesį.