Balt mitologija Paruo lietuvi kalbos vyr mokytoja Jolanta

Baltų mitologija Paruošė: lietuvių kalbos vyr. mokytoja Jolanta Palilionienė Kaunas 2005

Mitologija – į religinę sistemą įeinanti mitų visuma, t. y. pasakojimai apie dievus ir didvyrius, antgamtines būtybes ir stebuklingus įvykius bei reiškinius. Mitologija taip pat vadinamas mitus tyrinėjantis mokslas.

Pagal kilmę lietuvių mitologija dažnai skirstoma į kelis istorinius etapus: n n “Ikikrikščionišką” (Matriarchalinį, dominuoja moteriškos dievybės; Patriarchalinį, kuriame moteriškos dievybės praranda reikšmę, iškyla vyriški dievai). “Valstybingumo”, trukusį maždaug nuo XV a. iki XVII a. , atspindimą mitų apie didvyrius ir valdovus. “Krikščionišką”, prasidėjusį maždaug XVI a. , mituose pagoniškos dievybės įgyja krikščioniškų bruožų. “Romantistinį”, prasidėjusį apie XIX a. , idealizuojantį senovę, turintį graikų ir romėnų mitologijos buruožų, mitai čia atspindi ne istorinius įvykius ar dievybes, o kitus, senesnius mitus.

Tyrinėjimai Ankstyviausi mitai rekonstruojami, remiantis archeologiniais radiniais, vėlesnių mitų elementais bei lingvistiniais tyrimais. Tokie tyrimai leidžia rekonstruoti pasaulėžiūrą ir tikėjimus, egzistavusius maždaug VIII amžius ir anksčiau. Lemiančią įtaką šiems tyrimams padarė Marijos Gimbutienės darbai. Kadangi tokios mitų rekonstrukcijos neturi tiesioginių įrodymų, dalis mokslininkų jomis abejoja. Lietuvoje taip atkurtus mitus labiausiai išpopuliarino Pranės Dundulienės darbai.

Vėlesnės mitologijos tyrimai paremti daugiau rašytiniais VIII a. - XIX a. šaltiniais, atpasakojančiais lietuvių ir kitų baltų tautų tikėjimus, mitus bei papročius, archeologiniai radiniai naudojami, kaip papildoma medžiaga. Dauguma tokių tyrimų paremti skirtingų mitų bei juose minimų figūrų sugretinimu. Žymiausi, semiotiniai mitologijos tyrimai buvo inicijuoti Algirdo Juliaus Greimo ir Lietuvoje išpopuliarinti Norberto Vėliaus.

Aukščiausiasis dievas Deivės Pragimdytojos Patrimpas Dangaus dievai ir deivės Perkūnas Pikuolas Gimimo ir Žemės Namų dievai Ugnies dievai mirties dievai ir ir deivės Vandenų Vėjų dievai Bičių dievai ir deivės Žemesnieji dievai Mitologinės būtybės Miško dievai ir deivės

Aukščiausiasis Dievas n n Lietuviams ir kitiems baltams žinomo aukščiausiojo Dievo vardai - Praamžius, Prakūrimas, Ūkopirmas - buvo susiję su Visatos kūrimu, pradžios davimu, laiko amžinumu. Nuo seno Dievu buvo vadinamas aukščiausiasis arba vyriausias dievas, visatos ir gyvybės kūrėjas bei tvarkytojas. Dievas Visatą sukūrė ir ją globoja, prižiūri teisingumą. Jis yra šviečiantis dangus, šviesa, diena. Dievui turi paklusti visas pasaulis: dangus, oras, vanduo, žemė, visos būtybės ir net dievai. Jo valdžia begalinė, neturinti ribų. Aukščiausiasis Dievas buvo ir metų laikų tvarkytojas. Trumpiausią metų dieną jam buvo atliekamos sudėtingos apeigos.

Pasaulinio tvano legenda Daugelyje tautų egzistavęs mitas apie pasaulinį tvaną. Lietuvių tautosakos tyrinėtojai taip pat yra aptikę šio mito versijų. Sakmėse pasakojama apie tai, kaip Praamžius pamato žmonių nedorybes ir pasileidimą. Dievas žemėn pasiunčia milžinus Vėją ir Vandenį, kad tie nubaustų žmones. Milžinai žemę supę 25 dienas ir naktis. Praamžiui pagailę žmonių ir jis iš dangaus numetęs riešuto lukštą. Žmonės ir žvėrys į jį sulipę kaip į valtį. Velnias norėjęs sukliudyti ir pasiuntęs pelę pragriaužti riešuto lukšto. Tada Dievas žemėn nusiuntė savo dukrą Vaivorykštę (Linksminę, Malonės juostą). Vaivorykštė išgelbėjusi iš vandenų porą senukų. Tie turėję 9 kartus peršokti per 9 akmenis. Taip atsiradę 9 jauni vyrai ir moterys, visų lietuvių protėviai.

Deivės pragimdytojos n n Lada - didžioji baltų deivė motina viso pasaulio gimdytoja. Lela - tarpininkė tarp dangaus ir žemės. Jos abi buvo laikomos pavasario gamtos gaivintojomis, augalijos žadintojomis, lietaus ir rasos davėjomis, taip pat vaisingumo ir santuokų, santuokinio gyvenimo, gimimo globėjomis. Pastarosios funkcijos daugiau priklausė jaunesniajai deivei Lelai. Vaidilos savo giesmėse šaukdavosi deivių Lados ir Lelos.

Dievų trejybė Lietuvių mitologijoje dievišką trejybę sudaro trys aukščiausiojo Dievo sūnūs: n Perkūnas n Patrimpas n Pikuolis (Poklius) Baltų dievų trejybė tiek pagal horizontalią (kairėje Patrimpas, centre svarbiausiasis dievas Perkūnas, dešinėje Pikuolis), tiek pagal vertikalią padėtį, atitinka pasaulio erdvės modelį: viršus – vidurys - apačia, arba dangus – žemė požemis. Šis dievų išdėstymas atitinka ir laiko sandarą vasarą, rudenį, žiemą, taip pat atskirus žmogaus gyvenimo epizodus - jaunystę, brandą ir senatvę.

Perkūnas - atmosferos ir gamtos valdytojas. Jo žinioje neišsenkamos vandens atsargos sukauptos virš akmeninio dangaus skliauto. Šiuo vandeniu pavasarį per pirmąjį griaustinį Perkūnas, besitrankydamas dangaus skliaute, mosuodamas "dievo rykšte" - žaibais, svaidydamas akmeninius kirvukus ar strėles, apvaisina deivę Žemyną, kuri įgauna galią gimdyti vaisius.

Patrimpas - Dievų trejybėje stovėjęs Perkūno dešinėje pusėje, buvęs šilumos ir vaisių dievas, duodavęs pavasarį, laimę, ramybę, brandą, gausumą, globojęs gyvulius, arimą, javus. Patrimpas vaizduojamas žaliais drabužiais, varpų vainiku ant galvos. Jam aukodavę javų pėdus, mirą, gintarą, vašką ir kt.

Pikuolis - trečiasis baltų trejybės dievaitis. Jis susietas su mirusiųjų pasauliu, laidojimo papročiais ir apeigomis. Tai požemių, tamsos, pykčio, nelaimių dievas, buvęs labai bjaurus ir piktas dievas. Užrūstinus jį, permaldauti be kraujo buvę sunku. Vaizduojamas seniu mirtinai išbalusiu veidu, su didele žila barzda, raudonais drabužiais, galvą apsirišęs balta skara. Pikuolio simboliai buvo pamautos ant ragotinių trys kaukolės: žmogaus, jaučio ir arklio.

Dangaus dievai ir deivės Mitinis Kalvis n Saulė n Mėnesis (Mėnulis) n Ašvieniai n Žvaigždikis n

Aušrinė n Aušra n Vakarinė n Žvorūna n Indraja n Vaivora n Žiezdrė n Sėlija n Pažarinis n

Gimimo ir mirties deivės Laima n Laimė (Dalia) n Giltinė n Veliona n Mėnulė n Deivės valdytojos n Maro deivės n

Žemės dievai ir deivės Puškaitis n Pergubrė n Kaupolius n Rasa n Vaisgamta n Jievaras n Laukpatis n Lauksargis n Javų dvasios n

Namų, sodybų dievai ir deivės Nonadievis n Dimstipatis n Žemyna n Žemėpatis n Pagirnis n Dirvolira n Nosolius n Slenkstinis n Mitiniai sargai n Gabjauja n Beaukuris n Javinė n Jėvulis n Dvargantis n

Ugnies dievai ir deivės Gabija n Jagaubis n Užpelenė n Polengabija n Praurimė n

Miško dievai ir deivės Medeina n Žvėrinė n Miško Motė n Lazdona n Kerpyčius n

Bičių dievai ir deivės n n Bubilas Austėja

Vandenų dievai ir deivės Gyvybės vanduo n Bangpūtys n Varūna n Gardaitis n Upinė n Upinis n Divytis n Ežerinis n Grauduša n Undinė n Jūratė n Jumpyra n Balta Boba n