SONETAS PARUO Lietuvi kalbos mokytoja metodinink Reda Sinkeviien

SONETAS PARUOŠĖ: Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Reda Sinkevičienė JŽŪM, 2009 m. R. Sinkevičienė, Jžūm

Susiformavo XIII a. italų poezijoje renesanso epochoje ir išliko nedaug pakitęs iki mūsų dienų. Tai ypatingus reikalavimus autoriui keliantis poezijos žanras. R. Sinkevičienė, Jžūm 2

Sonetas – n n n Griežtos sandaros keturiolikos eilučių eilėraštis. Dažniausiai parašytas 10 -13 skiemenų silabinėmis arba silabotoninėmis (jambo) eilutėmis su tam tikra rimų sistema. Jam būdingiausi meilės ir filosofiniai motyvai. R. Sinkevičienė, Jžūm 3

n n Tai naujo tipo eilėraštis, kurio gana griežta forma buvo patogi išreikšti ne tik jausmus, bet ir apmąstymus. Sonetas komponuojamas kaip skirtingų temų, jausminių ar dvasinių būsenų sugretinimas, supriešinimas. R. Sinkevičienė, Jžūm 4

Reikalavimai poetui n n n Sonetuose tam tikra tvarka turėjo būti išsidėstę rimai. Juose negalėjo pasikartoti eilutės, frazės. Be reguliarios strofų sandaros ir rimavimo taisyklių, buvo rekomenduojama laikytis ir teksto dėstymo taisyklių: kiekvieną strofą baigti tašku, vengti žodžių pakartojimo, paskutinis eilėraščio žodis turėtų būti svarbiausias. R. Sinkevičienė, Jžūm 5

Minties judėjimas sonete Keturios strofos minties judėjimo požiūriu sudaro temos raidą: užuomazgą - temos plėtotę – kulminaciją – atomazgą arba tezę- tezės plėtojimą-antitezę-sintezę. Kompoziciškai sonete svarbiausia yra teminė prieša tarp ketureilių ir trieilių. R. Sinkevičienė, Jžūm 6

Turinys (komponavimas) Sonetų turinio elementai griežtai sukomponuoti; n lyrinis vyksmas užsimezga eilėraščio pradžioje, n paskui jis plėtojasi kylančia linija iki kulminacijos; n pabaigoje įvyksta atomazga. ( 12 -oje eilučių – įtemtas vidinis išgyvenimas, paskutinėse dviejose – tarsi jų atomazga). R. Sinkevičienė, Jžūm 7

Pobūdis Soneto ketureiliai dažniausiai būna aprašomojo arba pasakojamojo pobūdžio, o trieiliai ir dvieiliai – apibendrinamojo, filosofinio. R. Sinkevičienė, Jžūm 8

Gali būti dviejų struktūrinių tipų itališkasis /klasikinis arba angliškasis R. Sinkevičienė, Jžūm 9

Itališkasis arba klasikinis (Petrarkos sonetas) Eilutės ir strofos: ( 2 ketureiliai ir 2 trieiliai) 4 - 3 -3 R. Sinkevičienė, Jžūm 10

Petrarca / 1304 -1374 vertė Vytautas Mačernis 11 SONETAS Ar skundžiasi paukštytės, ar žalieji lapai Švelniai šiušena vasaros auksinės vėjuj, Ar girdis, kaip į krantą, žydintį ir kvapų, Dusliai gurgėdami skaidrieji vandens liejas – Kai sėdžiu, meilės svajose paskendęs, ir rašau, Regiu, girdžiu tik tą, kurią parodė mums dangus, O žemė paslėpė. Bet ji gyva, ir iš dangaus Į mano aimanas suskamba atsakas švelnus: "Ach, kam be laiko tu save žudai? Kam iš akių liūdnųjų liejasi upe Gailingos ašaros? “ Ir taria man jautriai: "Manęs neverk, nes mano dienos mirtyje Patapo amžinos. Akis užmerkusi čionai, Aš jas atvėriau amžinybės šviesoje". R. Sinkevičienė, Jžūm 11

Angliškasis (Šekspyro sonetas): Eilutės ir strofos : (3 ketureiliai ir 1 dvieilis) 4 -4 -4 -2 R. Sinkevičienė, Jžūm 12

V. Šekspyras (1564 -1616) 116 sonetas Dviejų širdžių ištikima draugystė Jokių nepaiso kliūčių kelyje. Juk meilė dar – ne meilė, jeigu ją Sutriuškina klasta ir išdavystė. Tikroji meilė – tai žvaigždė skaisti, Kuri nė mirksniui nepaliauja degti Ir drąsina jūreivį gūdžią naktį, Kai laivą svaido viesulai pikti. Ne, meilė ne pastumdėlė Likimo; Jai visagalis Laikas nebaisus, Kuris naikina lūpų radastus Ir iš visų tą pačią duoklę ima. Jei tau meluoja posmai šių eilių, Nebėr pasauly meilės! Aš tyliu… R. Sinkevičienė, Jžūm 13

Rimavimo būdas nevienodas: F. Petrarka rimuoja taip: ABBA, arba ABAB ir CDE, arba CDC DCD, arba CDC, o V. Šekspyras - ABAB CDCD EFEF, arba EFFE, ir GG. R. Sinkevičienė, Jžūm 14

Taigi V. Šekspyro sonetų rimavimo būdas yra griežtesnis: kryžminis ketureiliuose (retai, bet pasitaiko, kad trečiajame posmelyje būna gaubiamasis), o F. Petrarkos gali būti ir kryžminis, ir gaubiamasis, ir gretutinis. . . R. Sinkevičienė, Jžūm 15

Lietuvių soneto autoriai Maironis, V. Mačernis, V. Mykolaitis. Putinas, J. Aistis, Just. Marcinkevičius ir kt. Pirmieji lietuviški sonetai (A. Vištelio, V. Kudirkos) buvo išspausdinti laikraščiuose Aušra, Varpas. R. Sinkevičienė, Jžūm 16

Atlikite užduotį: 1. Kiek yra strofų, eilučių kiekviename eilėraštyje? Koks yra grafinis vaizdas? 2. Kokia yra eilėraščių tema? Panašumai ir skirtumai. FRANČESKAS PETRARKA (1304 -1374) VILJAMAS ŠEKSPYRAS (1564 -1616) Nunešk mane tenai, kur ledo lytys Grėsmingai stūkso ištisus metus, Nunešk ten, kur nešnara lietus, Kur nematyti nei medžio, nei žolytės; Vieni didžiuojasi savo pinigais, Kiti - kilme ir ar apdarais madingais, Kiti vėl - šunimis, ristais žirgais Ar sakalais, treti - pečiais galingais. Į tokią šalį nudangink mane, Kur dieną naktį rūkas viską dengia, Atverk man tą palaimintą padangę, Kur saulė šviečia ugnimi švelnia; Kiekvienas mūsų turi šį ar tą, Kas miela jam ir traukia ji savaime. Bet man dalia kitoniška skirta, Dar nematyta, ypatinga laimė. Duok man galybę, pasakišką lobį, Užguik mane kaip elgetą beglobį, Užkelk mane aukštai, lig debesų, Aukšta kilmė, žirgai ir sakalai Ir brangūs lobiai, kurie auksu žėri Ko jie verti? Sutikčiau aš mielai Juos atiduot už savo meilės gėrį. Ar nugramzdink į prarają giliausią, Vis vien tavęs ilgėtis nepaliausiu Ir liksiu toks, koksai dabar esu! Be jo pasauly būtų taip nyku! Netekęs jo, aš visko netenku. R. Sinkevičienė, Jžūm 17

Galimi atsakymai: Tema: materialus turtas yra daug menkesnis už dvasinį ar už meilę n Grafinis vaizdas : pirmas –klasikinis: 2 x 4+2 x 3, o antras – angliškasis: 3 x 4+2, abiejuose po 4 strofas, 14 eilučių. n R. Sinkevičienė, Jžūm 18