VADOVLIO TURINIO VERTINIMAS RECENZIJOS RENGIMAS Olivija Saranien Rokikio

VADOVĖLIO TURINIO VERTINIMAS: RECENZIJOS RENGIMAS Olivija Saranienė, Rokiškio r. Kamajų Antano Strazdo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, NMVA vadovaujančioji išorės vertintoja

RECENZIJOS SAMPRATA RECENZIJA- ĮVERTINIMAS. RECENZIJOS TIKSLAS- PASTEBĖTI/APTARTI VADOVĖLIO STIPRIĄSIAS IR SILPNĄSIAS PUSES, PATEIKTI REKOMENDACIJŲ, KAIP GERINTI VADOVĖLIO KOKYBĘ. RECENZIJA FORMUOJA VARTOTOJO POŽIŪRĮ IR MOKO RINKTIS.

RECENZIJOS STRUKTŪRA ĮVADAS VERTINIMAS IŠVADOS

ĮVADAS Nurodomas vadovėlio autorius (-iai), pavadinimas, ugdymo sritis/dalykas, klasė, leidykla, leidimo metai, puslapių skaičius, vadovėlio komplekto dalys (jei pateiktos recenzuoti). Aptariamas vadovėlio aktualumas, santykis su kitais tos srities/dalyko vadovėliais.

ĮVADO PAVYZDYS (1) (čia ir toliau cituojamų pavyzdžių kalba netaisyta. Vadovėlių autorių pavardės ir tikslūs leidinių pavadinimai neminimi) Autorius Vardenis Pavadinimas Ugdymo sritis, dalykas Lietuvių kalba. N kl. Lietuvių kalba. Klasė Leidykla Leidimo metai Puslapių skaičius Vadovėlio komplekto dalys ir puslapių skaičius N kl. X 2011 565 pusl. I. SKAITAU (199 pusl. ) II. RAŠAU (210 pusl. ) III. KALBU (109 pusl. ) IV. PRIEDAI (47 pusl. )

Vardenio Pavardenio vadovėlio „Lietuvių kalba. Vadovėlis N kl. " komplektas – tarsi tiltas tarp Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų (toliau BP) ir paskutinio koncentro pagrindinės mokyklos mokinio, mokytojo, nes įprasmina, konkretina, detalizuoja, apibendrina lietuvių gimtosios kalbos ugdymo tikslą ir uždavinius, didaktines nuostatas, mokymąsi koncentrais, integravimo galimybes. Nuo kitų pastaruoju metu išleistų vadovėlių, pagaliau nuo tų pačių autorių išleisto lietuvių kalbos vadovėlio 9, vėliau ir 10 klasei (išleisti vadovėlių komplektai) recenzuojamas vadovėlis skiriasi savita struktūra planuojant medžiagą koncentrams, integralumu, metodine sąranga.

ĮVADO PAVYZDYS (2) Autorius XY Vadovėlis, skirtas N klasės moksleiviams, . . . Leidykla Y, 2011 m. Vadovėlį sudaro dvi knygos: I d. – 128 p. , II d. – 140 p. Pirmą knygą sudaro 3 skyriai 24 temos –nagrinėjama viduramžių laikotarpis. Antrą knygą sudaro 5 skyriai 26 temos – pirmame šios knygos skyriuje nagrinėjami viduramžiai, kituose keturiuose skyriuose ankstyvieji naujieji amžiai. Nauja vadovėlio struktūra pritaikyta visoms Bendrųjų programų kompetencijos ugdyti.

VERTINIMAS Vertinama pagal nustatytus vadovėlio turinio vertinimo aspektus. Vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus aspektus. Neigiami aspektai aptariami subtiliai. Netikslumai grindžiami citatomis. Recenzijoje analizuojama ir vertinama, o ne perpasakojama.

VERTINIMO PAVYZDYS (1) Kiekviena vadovėlio dalis (tikslingai-O. S. ) pradedama kartojimu. Pirmos dalies vadovėlyje SKAITAU (nagrinėjamos temos – leksikologija ir dialektologija, teksto skaitymas ir supratimas, kalbotyros pagrindai) kartojami esminiai teksto dalykai – tema, tikslas, pagrindinė mintis, teksto skaitymo strategijos. Šios temos reikalingos ir kitoms vadovėlio dalims – RAŠAU, KALBU, todėl ir logiškiausia pradėti dirbti nuo vadovėlio SKAITAU. Tik po vieną atvartą kartojant dalyje SKAITAU skirta rašybai, skyrybai. Mokytojams, įpratusiems daugiau dėmesio skirti mokinių rašybos, skyrybos įgūdžiams, gali atrodyti, kad morfologijai, sintaksei mokslo metų pradžioje skiriama per mažai laiko. Vadovėlio autoriai kiekvienos dalies pradžioje siūlo kartojimą sieti su nagrinėjamomis temomis. Dalyje RAŠAU kartojamos kalbos dalys, žodžių sandara, sakinio dalys (nagrinėjama sintaksė, rašymo procesas), dalyje KALBU kartojamas kirčiavimas (mokomasi kirčiavimo, viešojo kalbėjimo). Taigi vietoj įprasto, sisteminio kartojimo kurso mokslo metų pradžioje vadovėlio autoriai siūlo kryptingą, integracinį, prasmingą kartojimą, skatinantį mokinių motyvaciją ir susietą su vadovėlio dalyje nagrinėjamomis temomis.

VERTINIMO PAVYZDYS (2) Koncepcijoje autorės teigia, jog vadovėlis padės individualizuoti mokymąsi. Vadovėlyje šis teiginys įgyvendinamas plėtojant tik vieną aspektą – dėmesį skirtingam mokinių pasiekimų lygiui. Pateikiama pakankamai skirtingo sudėtingumo tekstų, įvairaus sunkumo užduočių, skatinama prisiminti, pakartoti, susirasti reikiamos informacijos. Šiokių tokių abejonių kelia patenkinamam lygmeniui pateikiami tik (dažniausiai) reprodukcinio pobūdžio gebėjimų reikalaujančios užduotys ir klausimai. Tekstinė informacija galėtų būti daugiau pritaikyta skirtingiems mokinių poreikiams ir mokymosi stiliams.

IŠVADOS (arba išvadarekomendacija) Pakartojama bendra nuomonė apie vadovėlį. Pateikiama rekomendacijų, kaip pagerinti vadovėlio kokybę. Pateikiamas galutinis vertinimas, t. y. ar vadovėlis atitinka pagrindinius tokiems leidiniams keliamus reikalavimus. Pastaba: vadovėlis turi visiškai atitikti nurodytus reikalavimus. Jei atitinka tik iš dalies, turi būti vertinamas neigiamai.

IŠVADŲ PAVYZDYS (1) Recenzuojamas vadovėlis atitinka lietuvių kalbos Bendrosios programos kryptį, yra pakankamai šiuolaikiškas, sudaro galimybes ugdyti mokinių kritinio mąstymo, problemų sprendimo, kūrybiškumo gebėjimus, individualizuoti mokymą ir mokymąsi. Taip pat jis atitinka Mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarkos aprašo (Žin. , 2009 Nr. 61– 2450) 5 punkte nurodytus reikalavimus. Rekomenduojama išleisti vadovėlį atsižvelgus į pastabas. Siūloma: tinkamai suformuluoti, suvienodinti mokymosi uždavinius; papildyti užduotimis, skirtomis individualizavimui: pvz. , skirtingo mokymosi stiliaus mokiniams, gabiems, bet nemotyvuotiems, lėčiau mąstantiems ir dirbantiems ir pan. ; sutvarkyti vaizdinę informaciją (apgalvoti iliustracijų tikslingumą; pakoreguoti su jomis susijusias užduotis).

IŠVADŲ PAVYZDYS (2) Pateiktas vertinti vadovėlio . . . rankraštis atitinka Mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarkos aprašo (Žin. , 2009 Nr. 61 – 2450) 5 punkte nurodytus reikalavimus. Jis atitinka Bendrosiose programose keliamus ugdymo tikslus ir laukiamus rezultatus, yra šiuolaikiškas, nagrinėja aštuntos klasės amžiaus tarpsniui aktualias problemas. Būsimas vadovėlis padeda integruoti literatūros dėstymą su kitais mokomaisiais dalykais, moko mokytis, padeda mokytojui individualizuoti ugdymo procesą, diferencijuoti užduotis, ugdo sąmoningą skaitytoją.

PASTRAIPOS STRUKTŪRA. PAGRINDINIAI SAKINIŲ SIEJIMO BŪDAI

PASTRAIPA – rišlių sakinių grupė, siejama vienos pagrindinės minties, – yra teksto struktūros elementas. Jos forma sako, kad joje esanti medžiaga yra nuosekliai išdėstyta, vientisa pagal savo mintį ir svarbi kaip atskiras teksto žingsnis. Todėl kiekviena pastraipa rašoma naujoje eilutėje.

Gerai sudaryta pastraipa laikoma tokia, kurioje pirmiausia aiškiai suformuluota mintis, paskui pakankamai išplėtota ir galiausiai susumuotas, t. y. apibendrintas, visas turinys. Tai yra loginė ir prasminė pastraipos struktūra, ji skaitytojui teikia sutelktumo įspūdį. Kad tokį įspūdį darytų ir jūsų rašomos pastraipos, galite pasitelkti vaizdinio ir fizinio aktyvumo jungtimi grįstą strategiją – rankos modelį. Rašydami pastraipą, ranką visada turite prieš akis, taigi susieję pastraipos loginę ir prasminę sandarą su modeliu galėsite lengvai vadovauti savo rašymo nuoseklumui. Penkiems rankos pirštams priskirkite pastraipos loginę ir prasminę struktūrą sudarančių elementų reikšmes:

TVIRTA PASTRAIPOS RANKA

Nykštys būtų vertinimasis teiginys. Buitinėse situacijose labai įprasta teigiamą informaciją palydėti aukštyn, o neigiamą – žemyn nukreipto nykščio gestu. Po teiginio pateikiamos išimtys – tai atitiktų rodomąjį pirštą, smilių. Didysis pirštas sietinas su pagrindžiančiais teiginį argumentais. Bevardis pirštas - pavyzdžiai. Mažasis pirštas- paskiausiai rašomas apibendrinamasis sakinys – išvada.

Teksto ir pastraipos santykis Pastraipos – teksto sudedamosios dalys, kuriose plėtojama teksto tema, pagrindinė mintis ir problema. Pastraipa – teksto dalis, kurioje plėtojama viena teksto potemė. Ir teksto, ir pastraipos struktūra yra trinarė: įžanga/ teiginys, dėstymas/ argumentai, pabaiga/ išvada (rekomendacija).

Rekomenduojama recenzijos pastraipos struktūra Pirmas pastraipos sakinys – vertinamojo pobūdžio teiginys. Pvz. , Kiekviena vadovėlio dalis (tikslingai) pradedama kartojimu. Kiti sakiniai- vertinimą pagrindžiantys argumentai ir pavyzdžiai. Paskutinis pastraipos sakinys – išvada, apibendrinimas. Pvz. , Taigi vietoj įprasto, sisteminio kartojimo kurso mokslo metų pradžioje vadovėlio autoriai siūlo kryptingą, integracinį, prasmingą kartojimą, skatinantį mokinių motyvaciją ir susietą su vadovėlio dalyje nagrinėjamomis temomis.

Sakinių siejimas pastraipoje. Grandininis sakinių siejimas Pvz. , Vadovėlio visų trijų dalių užduotys pateiktos irgi tam tikra tvarka ir logika. Vadovėlio autoriai laikosi nuostatos, kad įprasti lietuvių kalbos pratimai, kuriuose reikia įrašyti praleistas raides ar sudėti skyrybos ženklus, nelavina kalbos, nes mokiniai neskaito viso sakinio, nesuvokia prasmės, paprastai perrašo tik izoliuotą žodį ar sakinį. Tokioms užduotims skirtas „Mokinio sąsiuvinis 9 -10 klasei“, kuris nepateiktas recenzuoti, tačiau ši vadovėlio komplekto dalis nuolat minima, kiekvienoje pamokoje yra nuoroda: „Daugiau užduočių rasite „Mokinio sąsiuvinyje“. Vadinasi, užduočių sąsiuvinis yra pamokos tąsa ir jį mokinys turės įsigyti.

Sakinių siejimo priemonės Dažna recenzijos sakinių siejimo priemonė -įterpiniai, pabrėžiantys vienokį ar kitokį minčių ryšį. Žodžiais pirma, antra. . . , nurodomas teiginių eiliškumas. Teiginio tikrumas, svarumas pabrėžiamas žodžiais aišku, be abejo, savaime suprantama, žinoma. Abejonę, netikrumą autorius reiškia žodžiais galbūt, turbūt, matyt, ir pan. Antriniai, papildomi, kartais priešingi duomenys pateikiami su įterpiniais be to, beje, kita vertus.

Sakinių siejimo priemonės Įterpiniais kitaip sakant, kitaip tariant, trumpai sakant, atkreipiamas dėmesys į argumentavimą, jo formą. Įterpiniais su žodžiais anot. . . , pasak. . . , . . . manymu, . . . nuomone, . . . tvirtinimu, ir pan. nurodomas teiginio pagrindas, šaltinis. Išdėsčius keletą teiginių, iš jų daroma išvada gali būti pabrėžta žodžiais taigi, vadinasi.

Kitos minčių nuoseklumą užtikrinančios priemonės Vadovėlio visų trijų dalių užduotys pateiktos irgi tam tikra tvarka ir logika. Vadovėlio autoriai laikosi nuostatos, kad įprasti lietuvių kalbos pratimai, kuriuose reikia įrašyti praleistas raides ar sudėti skyrybos ženklus, nelavina kalbos, nes mokiniai neskaito viso sakinio, nesuvokia prasmės, paprastai perrašo tik izoliuotą žodį ar sakinį. Tokioms užduotims skirtas „Mokinio sąsiuvinis 9 -10 klasei“, kuris nepateiktas recenzuoti, tačiau ši vadovėlio komplekto dalis nuolat minima, kiekvienoje pamokoje yra nuoroda: „Daugiau užduočių rasite „Mokinio sąsiuvinyje“. Vadinasi, užduočių sąsiuvinis yra pamokos tąsa ir jį mokinys turės įsigyti.

PASTRAIPŲ PAVYZDŽIAI Autorių tekstuose (per) daug datų. Pvz. , paragrafe Kolonijinė sistema XX a. pirmojoje pusėje ir dekolonizacija (II d. , 132 -139 p. ) tekste yra 54 datos; Europos demokratinių valstybių raida (I d. , 72 – 80 p. ) - 52 datos; Rytų ir Vakarų ekonominių blokų kūrimasis ir jų veikla (II d. , 43 - 47 p. ) – 32 datos; Stalinistinės sistemos susiformavimas Sovietų Sąjungoje (I d. , 97 - 109 p. ) – 32 datos; Vakarų ir Rytų karinių blokų kūrimas ir jų veikla (II d. , 32 - 38 p. ) – 32 datos; JAV ir Sovietų Sąjungos ginklavimosi varžybos (II d. , 52 - 59 p. ) – 30 datų; Demokratinių Europos valstybių raida (II d. , 114 - 120 p. ) – 24 datos. Datų gausa apsunkina tekstą, jo suvokimą, nepadeda mokiniams suprasti, atsirinkti svarbiausius dalykus.

Šio vadovėlio struktūra dera su Bendrosiose programose nurodytomis etikos ugdomosios veiklos sritimis pagal dorinių santykių aspektus (Saviugda ir savisauga /Aš - Asmuo, Dialoginis bendravimas /Aš - Tu, Socialiniai santykiai /Aš - Mes, Santykis su pasauliu /Aš - Tai). Medžiaga pateikta struktūriškai, aiškiai matoma vadovėlio medžiagos pateikimo sistema. Vadovėlio rankraštį sudaro keturi skyriai, aprėpiantys Pradinio ugdymo etikos programoje išskirtas keturias dorinių santykių sritis. Skyriai skirstomi į paragrafus (temas). Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiamos savikontrolės, kartojimo, pasiekimų įtvirtinimo užduotys, apibendrinančios išmoktą medžiagą, padedančios mokytojui ir moksleiviams suvokti, kaip buvo suprasta skyriaus medžiaga, ar buvo pasiekti numatyti rezultatai. Tokia vadovėlio metodinė sąranga skatina mokinių motyvaciją bei padeda mokytis.

PRAKTINĖ UŽDUOTIS Vadovaudamiesi pastraipos struktūros reikalavimais, remdamiesi turimais pavyzdžiais, dirbdami grupėmis, parenkite duotojo teksto vieną pastraipą ir pristatykite auditorijai.

Vertinimo kriterijai Vertinamojo pobūdžio teiginys pastraipos pradžioje - 1 taškas Argumentavimas, pavyzdžiai ir išimtys- 3 taškai Išvada – 1 taškas

Gal kartais verta prisiminti. . . Kimo komitetų taisyklę: Jei vienas sakinys taisomas visą valandą, reikia išmesti visą pastraipą.

RECENZIJOS STILIUS IR KALBA Recenzija (kaip ir vadovėlis) – mokslinio stiliaus žanras. Moksliniam stiliui būdingas abstraktumas, dalykinis tikslumas, glaustumas, objektyvumas, nuoseklumas, išsamumas, aiškumas ir suprantamumas, leksikai būdingi terminai, tarptautiniai žodžiai, naujadarai. Šio stiliaus tekstams visiškai nebūdingas vaizdingumas ir emocionalumas.

Dažnesni recenzijų kalbos trūkumai gremėzdiška sakinio konstrukcija (Dalykinės medžiagos turinio teminio pateikimo atžvilgiu IV skyriaus pasakojimo tekstai itin vertingi. . . ); nekonkrečios, neaiškios reikšmės štampai (pvz. : didelis vaidmuo, klausimų sprendimas ir pan. ); pasenę terminai perkeliami iš naudotų senų šaltinių (moksleivis, mokymo procesas) ; pakartojimai ir nukrypimai nuo temos (Kai kurios iliustracijos, kurios suteiktų daugiau informacijos paliekamos be užduočių (pvz. , I d. , 108 psl. , II d. 36 psl. ). Kai kurios iliustracijos yra per mažos ir sunku atlikti užduotis, ne visiškai aiški užduotis (I d. , 18 psl. , Karolio Didžiojo vainikavimas. ) ; piktnaudžiavimas tarptautiniais žodžiais;

labai ilgi sakiniai; santrumpų perteklius; netikslus priešdėlių ir priesagų vartojimas, t. y. arba jų trūksta, arba vartojamos ne tos, arba jų visiškai nereikia (. . . jie paminimi kitose temose. . . ); emocingumas, retoriniai klausimai ir kiti moksliniam stiliui nebūdingi elementai (. . . vadovėlio. . . komplektas – tarsi tiltas tarp Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų. . . Puiku, kad autorės. . . );

netiksli, netaisyklinga žodžių tvarka ( Pamokos skyrius „Aiškinuosi su mokytoju“ yra numatytas teorinės medžiagos perteikimui siekiant taisyklingai vartoti raštu ir žodžiu kalbą, skirtas mokinio ir mokytojo bendrai veiklai. ) tekstas perkrautas citatų (nebūtina išvardinti visus trūkumus-O. S. ); veiksmažodiniai daiktavardžiai, nemotyvuotai išstumiantys konkretaus veiksmo veiksmažodžius (Nėra įvadų prieš skyrius, kurie pateiktų dėstomos medžiagos anotavimą. );

žodžiai, netinkantys dėl savo semantinio ar emocinio atspalvio (Gana keistai atrodo dažnai pateikiama tokia užduoties formuluotė. . . Tačiau ypač nemaloniai nuteikia. . . ); pasirinkta ne ta daiktavardžio skaičiaus forma; vartojamos įvardžiuotinės formos vietoj paprastųjų, ir atvirkščiai; kalbos aiškumo klaidos (pvz. , kai tas pats reiškinys, objektas vadinamas vis kitaip, vartojami sinonimai);

netikslus prasminių akcentų išdėstymas sakinyje ar tekste; daug nereikalingų žodžių, sakinių, pastraipų kenkia kalbos glaustumui (Vadovėlis nuo kitų pastarojo laikotarpio išleistų. . . skiriasi medžiagos gausumu, statistinių duomenų įvairove ir įvairių rašytinių šaltinių gausa. ); kalba monotoniška, nesklandi ir neskambi – pažeidžiami stilingos kalbos reikalavimai (Aiškinant temas, naudojamos datos, kurių taip pat nėra daug. Svarbesnės yra paryškintos. Ne visada aišku, kodėl kai kurios datos sureikšmintos (pvz. , I d. , 27 psl. , 1204 m. ), o ne kryžiaus žygių pradžia. ).

žodyno klaidos (įvardinti, laikmetis, talpinama); pernelyg kategoriškos išvados (Vadovėlis pritaikytas visoms bendrosioms mokinių kompetencijoms ugdyti. ) arba jų trūkumas, ypač pastraipose; vertinimo subjektyvumas (Vadovėlio kalba taisyklinga, tiksli, graži, vaizdinga. Kadangi mokymosi tikslai nesudaro vientiso ryšio su autoriniu tekstu, iliustracijomis ir užduotimis, manau, kad autoriai pirma parašė tekstą, o vėliau ėmė galvoti „probleminius“ klausimus. ).

PRIMINIMAS Visi sakiniai lietuvių kalboje pradedami didžiąja raide. Visi lietuviški žodžiai rašomi lietuviškai.

PRAKTINĖ UŽDUOTIS Vadovaudamiesi pastraipos struktūros ir recenzijos kalbos reikalavimais, parašykite recenzijos recenziją (nurodytu aspektu) ir „sūkurio“ metodu įvertinkite kitų grupių tekstus.

Finagle’o taisyklė Kolektyvinio darbo esmė: visad gali savo kaltę suversti kitam.

„Sūkurys“ Įvertinkite kitų grupių darbus. Pritarimą teiginiui žymėkite +, nepritarimą- - , neaiškią mintį - ? būtinybę/galimybę papildyti- √

Rengiantis seminarui remtasi D. Kubilinskienės „Kad egzaminas negąsdintų. . . “ ir metodine medžiaga , skirta vadovėlių turinio vertintojams.