Apie vard ne i lietuvi kalbos vadovlio Pirmoji

Apie įvardį ne iš lietuvių kalbos vadovėlio

Pirmoji pamoka “Įvardžių paroda” • Mokytis skaityti mokslinį tekstą, rinkti informaciją ir ją apdoroti: - suprasti įvardžių reikšmę ir gramatinius požymius; - išsiaiškinti įvardžių rašybos taisykles; - aptarti įvardžių vartojimo taisykles; • Parašyti tezę apie įvardį. Metodai: mokslinio teksto skaitymas, informacijos paieška, aiškinimasis; tezės rašymas; darbas kompiuteriu Vertinimas: formuojamasis vertinimas – pozityvūs komentarai

Aštuntokai keliauja į virtualią “Įvardžių parodą “, t. y. per kompiuterines programas LKKS ir LK Žinynas ieško teorinės medžiagos apie įvardį, parašo tezę remdamiesi pateiktais klausimais ir nuorodomis: - Koks pagrindinis įvardžio vartosenos bruožas? Kodėl įvardžiai neparodo savo tikrosios reikšmės? Dėl ko įvardžiai skirstomi į skyrius? Kuo ypatingi asmeniniai, savybiniai ir sangrąžinis įvardžiai? Pasidomėkite įvardžių sandara ir rašyba. Kada kai kuriuos įvardžius esame linkę vartoti netaisyklingai? Kaip išvengti įvardžio vartojimo klaidų?

Antroji ir trečioji pamokos “Įvardžių rašybos ypatumai” • Aptarti mokinių parašytas tezes apie įvardį; gilinti teorines žinias apie šią kalbos dalį; mokytis argumentuoti; • Mokytis taisyklingos įvardžių rašybos ; • Įtvirtinti rašybos žinias; • Skatinti įgytas žinias tikrintis savarankiškai; Metodai: teksto skaitymas ir aptarimas; kompiuteriniai žaidimai, pratimai, diktantas Vertinimas: formuojamasis vertinimas – pozityvūs komentarai; kompiuterio pateiktas taisyklingai ir blogai parašytų žodžių skaičius; mokytoja diktantą vertina pažymiu

1. Mokiniai skaito tezes apie įvardį; kiti pildo lentelę Teiginiai Aptarta/ neaptarta Pastabos Įvardžio reikšmė Įvardžio gramatiniai požymiai Įvardžio rašyba Įvardžio vartojimas 2. Aštuntokai per kompiuterinę programą LKKS mokosi įvardžių rašybos: Pirmas etapas – rašybos žaidimas “Pelės”, per kurį formuojami taisyklingos įvardžių rašybos įgūdžiai; Antras etapas – pratimai, per kuriuos įtvirtinamos rašybos žinios. Kompiuteris teikia pagalbą, t. y. , jei dar nežinoma ar abejojama, kaip taisyklingai reikėtų rašyti šiuo atveju, galima spausti pagalbos mygtuką – pasirinkti gramatikos santrauką, gramatiką ar taisykles; Trečias etapas – diktantas, per kurį patikrinamos žinios.

Kompiuterio vertinimas Rašo mokiniai Mokinio vardas __________ Kompiuterio vertinimas Gerai 1 KARTAS Blogai Iš viso Gerai 2 KARTAS Blogai Iš viso “Pelės” Pratimai Diktantas

Diktanto vertinimas pažymiu Klaidos 0 -5 6 -8 9 -11 12 -14 15 -17 18 -20 21 -23 24 -26 27 -. . . Pažymys 10 9 8 7 6 5 4 3 2

Ketvirtoji ir penktoji pamokos “Laiškas” • • • Aptarti laiško reikšmę; Išsiaiškinti ir atgaivinti laiškų rašymo tradicijas; Perskaityti kelis laiškų pavyzdžius, aptarti formos struktūros dalykus, išsiaiškinti temas, rašymo būdą. • Mokytis rašyti laišką; • Tekstuose atpažinti įvardžius, aiškinti jų gramatinius požymius, mokėti taisyklingai rašyti ir vartoti įvardžius Metodai: demonstravimo, aiškinimasis, tekstų skaitymas ir suvokimas, laiško rašymas Vertinimas: samprotavimas, argumentavimas vertinamas taškais, laiškas – pažymiu.

Per šias pamokas prireiks. . . Terminų: adresatas – asmuo, kuriam adresuotas laiškas adresantas – asmuo, siunčiantis laišką koresponduoti – susirašinėti su kuo nors laiškais perliustracija – laiško peržiūrėjimas be adresato žinios Kalbos klasifikacijos pagal raišką: bendrinė kalba – pavyzdinė, sunorminta kalba šnekamoji (buitinė) – menkai sunorminta kalba, būdingas žodžių bei sakinių formų laisvumas, tarminiai žodžiai ir kt.

Laiško reikšmė Laiškas yra su voku siunčiamas rašinys ar dokumentas; individualus asmens rašinys kitam asmeniui Laiškai yra dalykiniai ir asmeniniai: Dalykiniai (tarnybiniai) rašomi įstaigų darbuotojams ar vadovams, darbo ar veiklos kolegoms. Gali būti rekomendacinis, pasiteiravimo, padėkos laiškas. Asmeniniai rašomi artimam žmogui, bičiuliui, draugui, pažįstamam ar nepažįstamam žmogui. Asmeninių laiškų būna labai įvairių: ir sveikinimo, ir paguodos, ir užuojautos, nusiskundimo, ir prašymo, ir kvietimo, ir. . .

Laiškų rašymo tradicijos 1. Laišką reikia pradėti pasisveikinimu: Sveikas gyvas! Labas labutis! Sveika, Onute! Kreipiniu: Mielieji Tėveliai! Mūsų brangioji Močiute! Mylimoji Teta! Mielas Drauge!. . . 2. Geriausiai laišką pradėti nuo padėkos žodžių. 3. Po padėkos žodžių ar užuominos apie gautą laišką pasidomėti adresato ir jo artimųjų gyvenimu, sveikata, darbais. Vyresnių, gerbtinų žmonių nemandagu teirautis apie sveikatą, sėkmę. 4. Rašant laišką, visada gerai apgalvoti kiekvieną žodį, kiekvieną sakinį. Rašyti mandagiai ir pagarbiai, daugiau domėtis adresatu, jo šeima. Bent jau laiško pradžioje nederėtų rašyti apie save. Rečiau vartoti įvardį aš. 5. Ne tik gerbtiniems asmenims, tėvams, globėjams, auklėtojams, bet ir broliams, seserims, net artimiems draugams laiškuose įvardžius Tamsta, Jūs, Tu rašyti iš didžiosios raidės. 6. Sveikinimo, padėkos, atsiprašymo, užuojautos laiškus mandagumas reikalauja rašyti ranka. 7. Laiško pabaigoje geriau rašyti: Jus gerbiantis (-i), Jums dėkingas (-a), Jūsų išsiilgęs (-usi). . . Galima rašyti su pagarba.

Laiškai – asmeninio pobūdžio rašiniai, jie leidžia geriau pažinti autorių, atskleidžia jo charakterį, pomėgius, mąstymo ir elgsenos būdą, parodo, kas ir kodėl to žmogaus vertinama. Dažnai į laiškus įsiveržia epocha. Tokie laiškai yra savito stiliaus, atspindintys įvairius rūpesčius ir autorių požiūrį į pasaulį. . . Klausimai ir užduotys laiškų analizei 1. Perskaitykite laiškus, kokie jie – dalykiniai ar asmeniniai? (0, 5 taško) 2. Kokie laiškų adresantų ir gavėjų santykiai? (1 taškas) 3. Kam laiškų autoriai skiria daugiausiai dėmesio? (2 taškas) 4. Kokie autorių asmenybės bruožai atsiskleidžia laiškuose? (1 taškas) 5. Aptarkite laiškų formos struktūros dalykus, prasmines dalis. (1 taškas) 6. Paanalizuokite tekstų kalbinę raišką. Atkreipkite dėmesį į kai kurių įvardžių rašymą iš didžiosios raidės. (1 taškas) 7. Kaip vadiname susirašinėjimą su kuo nors laiškais? (0, 5 taško) 8. Kaip vadiname laiško skaitymą be adresato žinios? Ar etiška skaityti svetimus laiškus? (1 taškas) 9. Iš laiško “Vienintele mano!” pirmų dviejų pastraipų išrinkti įvardžius, aptarti gramatinius požymius. (2 taškai)

1956. IV. 21 Mielas, brangus broli Motiejau! Prieš kelias dienas gavau Tavo laišką, ilgai ir labai lauktą. Atsakyti neskubėjau, nes, manau, būsi gavęs ir manąjį Velykinį. Labai labai džiaugiuosi, kad esate visi sveiki ir laikotės po senovei. Kol kas to man visiškai pakanka. <. . . > Šiaip jau po senovei laikausi sveikas. Pavasarinių purvų šiemet buvo mažiau. Truputį gripavau kelias dienas, kaip paprastai rudeniais ir pavasariais, nuo labai staigių klimatinių permainų. <. . . > Dirbu grupėje su tautiečiais, sugyvenam gražiai, jie mane pagerbia ir į sunkesnę vietą patys eina pirmi. Jaunieji vadina dėde, ir, pavyzdžiui, pavasarį ar rudenį, kai kely būna vietomis per daug purvo ar vandens, jie per rubikonus mane perneša tai vienas, tai kitas ant pečių. Noriu aš ar nenoriu, bet jie vis tiek mane perneša, kad neprisemčiau pusbačių. <. . . > Štai ir dabar aš rašau, o jaunimas koridoriuj traukia lietuviškas dainas. . . Kai aš su jais drauge, niekas iš sužvėrėjusių ar suchuliganėjusių, ne mūsiškių, žinoma, manęs bent fiziškai nenuskriaus. Turiu kažką, kas verta dar žmogiško vardo, verta prasmės<. . . > Na, tai užteks tam kartui. Daug ką, žinoma, praleidau, nes, kai pradedi rašyti, norisi ir šio, ir to. <. . . > Tai aš dabar lauksiu parašant Tave iki mokslo metų pabaigos. Jei jau nebus laiko ar nuotaikos, aš suprantu, tai brėžtelk nors atvirutę, ką nors apie ką nors ir t. t. Mamai ir Angelei daug linkėjimų. Bučiuoju An-

Druskininkai, 1909 m. rugsėjo 26 d. Vienintele mano! Nepatikėsi, koks esu dėkingas už Tavo mielą laišką. Taigi nepyksti? Zuliuk mano brangiausias! Taigi rami? Mandagi? Na, matai, kokia Tu nepaprasta! Ir kaip Tavęs nemylėti? Kaip nesižavėti? Kaip nesiilgėti Saulutės Šviesios? Matai, Vaikeli mano mieliausia, man taip buvo liūdna ir sunku, kai Tu pykai ir šaukei ant manęs. Saulė atrodė man juoda, viskas manyje stingo, o širdis buvo kaip riešutas spaustukuose. . . Mieloji mano, paguoda mano Spinduliuojanti, Gėlele mano baltoji. Taip man baisiai ilgu Tavo širdelės, taip veržiasi siela prie Tavosios. Toks man laikas atrodo sustojęs, ir kas buvo, taip sena, taip keista, padrikę, tartum sapnas, kad nesinori tikėti. . . Vienintelis mano žmogau. Matai, jaučiu Tavo tvirtą delno paspaudimą, ir jau man lengviau ir linksmiau. . . Rašinėsime vienas kitam dažnai, ir kaip nors tas laikas praeis. Aš nė įsivaizduoti negaliu, kaip mes vienas kitą sveikinsime? Ką sakysime vienas kitam? Aš dabar jaučiuosi netekęs drąsos. Būk gera ir Sau ir man. Bučiuoju Kastukas

Rašome laišką Rašydami laiškus turime būti dėmesingi adresatui, gerai apgalvoti, kas jam būtų įdomu, svarbu sužinoti. Drauge atskleidžiame ir save: parodome ne tik dėmesį adresatui, bet ir savo požiūrį į mums rūpimus dalykus, mokėjimą pasakoti, rasti savitą žodį. Rašyti įdomius laiškus nėra nei lengva, nei paprasta. Bet kaip malonu gauti nuoširdų ir įdomų laišką. 1. Pasvarstykite, kuriam adresatui būtų lengviau parašyti laišką: į kitą miestą išvykusiam gyventi draugui (draugei); sanatorijoje besigydančiai mamai; buvusiai mokytojai; mėgstamos televizijos laidos vedėjui. Kodėl? 2. Parašykite laišką vienam iš pasirinktųjų adresatų.