UGDYMO INDIVIDUALIZAVIMAS IR DIFERENCIJAVIMAS Naudota Ugdymo turinio individualizavimas

  • Slides: 24
Download presentation
UGDYMO INDIVIDUALIZAVIMAS IR DIFERENCIJAVIMAS Naudota: Ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas. E. Motiejūnienė, 2008 Kaip

UGDYMO INDIVIDUALIZAVIMAS IR DIFERENCIJAVIMAS Naudota: Ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas. E. Motiejūnienė, 2008 Kaip keisti mokymo praktiką. Ugdymo turinio diferencijavimas atsižvelgiant į mokinių įvairovę, 2006 S. Lane, A. Backley, 2006 A. Pollard. Refleksyvusis mokymas. Veiksminga ir duomenimis paremta profesinė praktika, 2006 Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008

NAGRINĖSIME Kodėl būtina individualizuoti ugdymą Kaip skirtingiems mokiniams pritaikomas ugdymo turinys planuojant pamoką Kaip

NAGRINĖSIME Kodėl būtina individualizuoti ugdymą Kaip skirtingiems mokiniams pritaikomas ugdymo turinys planuojant pamoką Kaip Bendrosios programos pritaikytos diferencijuoti ugdymą Individualizavimas – ugdymo turinio pritaikymas individualiam mokiniui Diferencijavimas – ugdymo turinio pritaikymas mokinių grupei

INDIVIDUALIZUOTAS MOKYMASIS PRISIDEDA PRIE TEISINGUMO IR EFEKTYVUMO Teisingumas Efektyvumas ·Mažinami pasiekimų skirtumai ·Atsižvelgiama į

INDIVIDUALIZUOTAS MOKYMASIS PRISIDEDA PRIE TEISINGUMO IR EFEKTYVUMO Teisingumas Efektyvumas ·Mažinami pasiekimų skirtumai ·Atsižvelgiama į įvairių mokinių grupių poreikius ·Remiami žemesnio socialinio ekonominio statuso mokiniai ·Teikiama parama kiekvienam vaikui siekiant minimalaus raštingumo ·Skatinama kiekvieno vaiko mokymosi motyvacija ·Kiekvienas vaikas maksimaliai progresuoja ·Atsižvelgiama į skirtingus mokymosi stilius ·Sudaromos galimybės atsiskleisti gabiesiems Individualizuotas mokymasis = teisingumas + efektyvumas

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS Diferencijavimas – ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klasės mokinių sugebėjimų lygiams, polinkiams, poreikiams,

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS Diferencijavimas – ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klasės mokinių sugebėjimų lygiams, polinkiams, poreikiams, kad kiekvienas, pagal savo išgales, pasiektų kuo geresnių rezultatų Pritaikomi pagrindiniai ugdymo turinio elementai Mokymo turinys Mokymo ir mokymosi metodai Vertinimo būdai Diferencijuojama Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygį Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems

KĄ REIKIA ŽINOTI DIFERENCIJUOJANT UGDYMO TURINĮ Veiksniai įtakojantys mokytojo mokymą ir jo mokinių mokymąsi

KĄ REIKIA ŽINOTI DIFERENCIJUOJANT UGDYMO TURINĮ Veiksniai įtakojantys mokytojo mokymą ir jo mokinių mokymąsi Poreikiai Sugebėjimai Interesai Turima patirtis Mokymosi/mokymo stilius

MOKYTOJAS TURĖTŲ PERMĄSTYTI DAUG KLAUSIMŲ Ką aš žinau apie savo mokinius? Ar žinau kuris

MOKYTOJAS TURĖTŲ PERMĄSTYTI DAUG KLAUSIMŲ Ką aš žinau apie savo mokinius? Ar žinau kuris tylus ir kuris nuolat siekia mano dėmesio? Kurie atlieka viską, kas liepiama ir daro pažangą? Kurie kelia susirūpinimą? Kurie negali nustygti vietoje nė minutės ir kuriuos reikia nuolat skatinti? Kuriems mokiniams sekasi matematika ir kuriems kalbos, kuriems tai sunku? Kas sekasi tiems mokiniams, kurie turi sunkumų su matematika ar kalbomis? Kurie turi elgesio problemų? Kokie yra mano mokiniai ir ką jie mėgsta? Ar yra klasėje mokinys, kuris turi paslėptų talentų? Kokiais būdais mokiniams patinka mokytis? Ar klausantis, ar stebint, ar darant, ar tyrinėjant, ar diskutuojant?

SVARBU REMTIS MOKINIŲ JAU TURIMOMIS ŽINIOMIS IR MOKYMOSI PATIRTIMI Pritaikant ugdymo turinį individualiai mokiniui

SVARBU REMTIS MOKINIŲ JAU TURIMOMIS ŽINIOMIS IR MOKYMOSI PATIRTIMI Pritaikant ugdymo turinį individualiai mokiniui ar mokinių grupei nustatomos jau turimos žinios ir supratimas bei mokymosi patirtis: mokiniams duodama daugiau praktinių darbų mokiniai paprašomi pasidalinti turima patirtimi vienas su kitu užduodami klausimai teikiama informacija skiriamas grupės lyderio vaidmuo ieškoma informacijos bendruomenėje ir šeimoje

MOKYMASIS – SAVO ŽINOJIMO KONSTRAVIMAS Mokinys konstruoja savo žinojimą peržiūrėdamas, pertvarkydamas jau turimą informaciją

MOKYMASIS – SAVO ŽINOJIMO KONSTRAVIMAS Mokinys konstruoja savo žinojimą peržiūrėdamas, pertvarkydamas jau turimą informaciją ir jungdamas ją su nauja Mokantis naują sąvoką, smegenys kuria konstruktą, kuris faktiškai yra tarpusavyje susijungusių neuronų tinklas Viskas, ką žmogus žino, jo smegenyse užfiksuota neuronų tinklų pavidalu Žmogui mokantis vienos jungtys tarp neuronų atsiranda ir tvirtėja, kitos jungtys silpnėja, jungčių daugėja, neuronų tinklai sudėtingėja Kiekvieno mokinio susikonstruotas medžiagos supratimas yra skirtingas, remiasi tik jo unikaliu patyrimu Gerai veikiančios jungtys tarp neuronų susidaro tik esant daugkartiniam ilgalaikiam jų aktyvavimui

PRITAIKANT UGDYMO TURINĮ SVARBU REMTIS MOKINIŲ INTERESAIS Mokiniai, kaip ir kiekvienas žmogus nori mokytis

PRITAIKANT UGDYMO TURINĮ SVARBU REMTIS MOKINIŲ INTERESAIS Mokiniai, kaip ir kiekvienas žmogus nori mokytis to, kas juos domina ir kas jiems sekasi, kame jie jaučiasi stiprūs Susidomėjimas išlieka ilgesnį laiką, jeigu tema ar gebėjimas stimuliuoja mokinį. Mokytojai to pasiekia leisdami mokiniams iš dalies kontroliuoti savo mokymąsi – pasirinkti ko jie nori arba ką jiems reikia išmokti Vienas iš būdų sužinoti kas mokiniams įdomu užrašyti ant lentos temą (pvz. , elektros srovė) ir paprašyti mokinių grupelės užduoti dvidešimt klausimų ta tema kitai grupei gali būti duodama kita tema klausimai gali būti užduodami žodžiu arba pasižymint po keletą svarbių žodžių raštu

PRITAIKANT UGDYMO TURINĮ SVARBU REMTIS ŽINIOMIS APIE MOKINIUS Lytis Kultūrinis pagrindas (etniškumas, religija) Mokymosi

PRITAIKANT UGDYMO TURINĮ SVARBU REMTIS ŽINIOMIS APIE MOKINIUS Lytis Kultūrinis pagrindas (etniškumas, religija) Mokymosi stilius Kalba, kuria kalba namuose Sugebėjimai Pomėgiai, interesai Mokytojas pasinaudodamas žiniomis apie mokinį gali pritaikyti mokymą bent vienu aspektu

MOKYMO TURINIO PRITAIKYMAS Mokymo turinys – dalyko žinios, supratimas, gebėjimai, kuriuos tikimasi, kad mokinys

MOKYMO TURINIO PRITAIKYMAS Mokymo turinys – dalyko žinios, supratimas, gebėjimai, kuriuos tikimasi, kad mokinys įgis Mokymo turinys pritaikomas ir parenkamas taip, kad: būtų prasmingas mokiniams atitiktų mokinių poreikius ir interesus būtų pritaikytas mokymosi aplinkai skatintų ne tik išmokti faktus, bet ir mąstyti, pritaikyti įgytas žinias

NAUJOS INFORMACIJOS PATEIKIMO METODŲ PRITAIKYMAS Naujų sąvokų ar gebėjimų pateikimo metodai gali būti labai

NAUJOS INFORMACIJOS PATEIKIMO METODŲ PRITAIKYMAS Naujų sąvokų ar gebėjimų pateikimo metodai gali būti labai įvairūs: stebėjimas, skaitymas, klausymas, praktinė veikla mokytojas aprūpina mokinius medžiaga ir šaltiniais, o mokiniai patys randa reikiamą informaciją Naudojamos įvairios technikos, pvz. : sudaromos mokinių poros ar grupės, kuriose vienas skaito, o kitas/kiti klauso rodomi paveikslai ir klausiama paklausiama mokinių, ką jie jau žino paprašoma sužinoti iš tėvų, kaimynų ir kt.

PRAKTINĖS VEIKLOS IR UŽDUOČIŲ PRITAIKYMAS Praktinės veiklos ir užduotys turi padėti mokiniui įsisavinti naują

PRAKTINĖS VEIKLOS IR UŽDUOČIŲ PRITAIKYMAS Praktinės veiklos ir užduotys turi padėti mokiniui įsisavinti naują informaciją, suprasti jos prasmę ir pritaikyti, t. y. pasiekti rezultatą, įtvirtinti žinias ir gebėjimus Rezultato/pasekmių metodai: rašymas kalbėjimas piešimas produkto kūrimas, gaminimas Naudojamos įvairios technikos, pvz. : mokiniai rašo trumpus rašinius grupėje kuria plakatą; vaidina ir kt.

VERTINIMO BŪDŲ PRITAIKYMAS Vertinimo metodai – kaip mokiniai parodo, kad suprato, ko mokosi ir

VERTINIMO BŪDŲ PRITAIKYMAS Vertinimo metodai – kaip mokiniai parodo, kad suprato, ko mokosi ir ką jau išmoko Mokytojas mato, kad mokinys išmoko sąvoką ar įgijo gebėjimą stebėdamas, kaip mokiniai atlieka praktinį darbą ir užduotis tikrindamas mokinių veiklos rezultatus, kurie parodo supratimą ar gebėjimus Naudojamos įvairios technikos, pvz. , mokytojas: klauso, ką mokiniai kalba grupėje užduoda klausimus peržiūri ir aptaria mokinių pagamintus „produktus“ ir t. t.

VERTINIMO DIFERENCIJAVIMAS Dirbant su didele mokinių grupe skirsis: Mokinių klasėje/namuose atlikto darbo kiekis ir

VERTINIMO DIFERENCIJAVIMAS Dirbant su didele mokinių grupe skirsis: Mokinių klasėje/namuose atlikto darbo kiekis ir kokybė Mokinių savarankiškai atliekamo darbo kiekis ir kokybė Mokinių grupėse atlikto darbo kiekis ir kokybė Taip pat: Klausymo įgūdžiai Pristatymo įgūdžiai Gebėjimas bendradarbiauti

VERTINIMAS PADEDA PAŽINTI MOKINIUS Vertinimo metu surenkama informacija apie tai: ką mokiniai jau žino

VERTINIMAS PADEDA PAŽINTI MOKINIUS Vertinimo metu surenkama informacija apie tai: ką mokiniai jau žino ir geba ko jie dar nežino ir negali padaryti kas juos domina kokią jie turi mokymosi patirtį kokie mokymosi stiliai jiems geriausiai tinka Vertinimo informacija panaudojama sprendžiant kaip mokyti toliau – planuoti pamokas visai klasei, turint omenyje skirtingus klasės mokinius ir numatant ugdymo turinio diferencijavimą

PAMOKOS MOKYMOSI UŽDAVINIAI – PAGRINDINIS MOKYTOJO PLANAVIMO ĮRANKIS Nurodo tai, ko norime mokinius išmokyti:

PAMOKOS MOKYMOSI UŽDAVINIAI – PAGRINDINIS MOKYTOJO PLANAVIMO ĮRANKIS Nurodo tai, ko norime mokinius išmokyti: įgūdžius, gebėjimus, žinias ir supratimą Remiantis mokymosi uždaviniais parenkamos aiškios, glaustos, su konkrečia veikla susijusios užduotys, sudarančios galimybes kiekvienam mokiniui (mokinių grupei) pasiekti kuo geresnių rezultatų Atlikta užduotis rodo, kaip mokinys pasiekė iškeltų uždavinių, kaip įsisavino medžiagą ir leidžia įvertinti pažangą

MOKYMOSI UŽDAVINIAI PADEDA SUSITARTI MOKYTOJUI SU MOKINIAIS DĖL PAMOKOS SIEKIŲ IR LAUKIAMŲ REZULTATŲ, ĮTRAUKIA

MOKYMOSI UŽDAVINIAI PADEDA SUSITARTI MOKYTOJUI SU MOKINIAIS DĖL PAMOKOS SIEKIŲ IR LAUKIAMŲ REZULTATŲ, ĮTRAUKIA MOKINIUS Į VERTINIMĄ Uždaviniuose numatoma, kaip mokiniai parodys rezultatą – žinias, supratimą, gebėjimą, nuostatas: Nurodyti, kad elektros krūviai yra teigiamieji ir neigiamieji. (Žinios) Remiantis pavyzdžiais paaiškinti, kad šviesa pereidama iš vienos skaidrios aplinkos į kitą keičia sklidimo kryptį – lūžta. (Supratimas) Sujungti paprasčiausią elektros grandinę sudarytą iš elektros srovės šaltinio, vartotojo (pvz. , lemputės) ir jungiklio. (Gebėjimas)

MOKYMOSI UŽDAVINIAI SUSIEJAMI SU BENDROSIOSE PROGRAMOSE NUMATOMAIS MOKINIŲ PASIEKIMAIS Veiklos sritis: 9. Energijos ir

MOKYMOSI UŽDAVINIAI SUSIEJAMI SU BENDROSIOSE PROGRAMOSE NUMATOMAIS MOKINIŲ PASIEKIMAIS Veiklos sritis: 9. Energijos ir fizikinių procesų pažinimas Taupyti šilu mos ir 9. 5. Apibūdinti ir tirti 9. 5. 1. Paaiškinti, kas yra elektros elekt ros energiją srovė. paprasčiausias siekiant sau goti gamtą. 9. 5. 2. Nurodyti, kad medžiagos elektros grandines. yra laidininkai ir izoliatoriai, pateikti pavyzdžių. 9. 5. 3. Paaiškinti, kokios yra pagrindinės elekt ros grandinės dalys. . . Sujungti paprasčiausią elektros grandinę sudarytą iš elektros srovės šaltinio, vartotojo (pvz. , lemputės) ir jungiklio.

VEIKLŲ PLANAVIMAS MOKYMOSI UŽDAVINIAMS PASIEKTI Ką mokiniai turės daryti ir veikti, kad mokymosi uždaviniai

VEIKLŲ PLANAVIMAS MOKYMOSI UŽDAVINIAMS PASIEKTI Ką mokiniai turės daryti ir veikti, kad mokymosi uždaviniai būtų pasiekti. Veiklos ir užduotys turi būti pakankamai įvairios, kad mokytojas galėtų išlaikyti mokinių susidomėjimą Veiklų paskirtis skirtinga: išmokti naują medžiagą, pakartoti, pertvarkyti, pritaikyti, praturtinti, patikslinti jau įgytas žinias, supratimą, gebėjimus ir nuostatas Numatomos skirtingos užduotys ir veiklos skirtingų poreikių mokiniams ar jų grupėms Planuojant veiklos užrašomos labai trumpai.

PLANUOJANT MOKYMOSI VEIKLAS ATSIŽVELGIAMA Į MOKINIŲ Turimas žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas Ankstesnio mokymosi

PLANUOJANT MOKYMOSI VEIKLAS ATSIŽVELGIAMA Į MOKINIŲ Turimas žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas Ankstesnio mokymosi patirtį Individualius mokymosi būdus Asmeninius poreikius Mokymosi tempą, stilių Praleistas pamokas Socialinę, kultūrinę aplinką Brandą

VERTINIMO PLANAVIMAS: KAIP PASIEKTI MOKYMOSI UŽDAVINIAI Kurie konkrečios veiklos rezultatai, atsakymai gali būti vertinami

VERTINIMO PLANAVIMAS: KAIP PASIEKTI MOKYMOSI UŽDAVINIAI Kurie konkrečios veiklos rezultatai, atsakymai gali būti vertinami Ar turi būti specifinių vertinimo užduočių, kurių dėka gauta informacija padėtų kelti tolesnio mokymo(si) tikslus Jeigu reikia, numatoma kokie konkretūs duomenys bus renkami ir užrašomi Kaip bus vertinamos diferencijuotos (skirtingos) veiklos Kaip bus vertinamas uždavinių pasiekimas

PAGRINDINIAI PAMOKOS PLANO ELEMENTAI Tema Mokymosi uždaviniai iškelti remiantis Bendrosiomis programomis (nedaug, aptariami su

PAGRINDINIAI PAMOKOS PLANO ELEMENTAI Tema Mokymosi uždaviniai iškelti remiantis Bendrosiomis programomis (nedaug, aptariami su mokiniais. Gali būti pritaikomi pagal mokinių poreikius) Aiškiai, glaustai nusakytos veiklos ir užduotys tinkamos skirtingiems mokiniams ar mokinių grupėms tikintis pasiekti kuo didesnę pažangą (diferencijuojama pritaikant užduotis) Vertinimas – sėkmės kriterijai siejami su pamokos uždaviniais (stebėjimas, kaip mokiniai atlieka užduotis, ir koregavimas, jeigu reikia, galutinių rezultatų patikrinimas ir aptarimas, kaip pasiekti mokymosi uždaviniai)

APIBENDRINIMAS Mokytojai turi tikėtis aukštų pasiekimų iš visų mokinių Mokiniams keliami aukšti ir tuo

APIBENDRINIMAS Mokytojai turi tikėtis aukštų pasiekimų iš visų mokinių Mokiniams keliami aukšti ir tuo pat metu realūs tikslai Užduotys ir veiklos turi būti individualizuotos (remiamas mokinių jau turimomis žiniomis, žiniomis apie mokinio mokymosi stilių, jo stipriąsias puses, domėjimosi sritis) Užduotys (veiklos) susijusios su realiu mokinių gyvenimu Mokiniams sudaroma galimybė rinktis Didesnę laiko dalį mokiniai dirba poromis ar mažose grupėse (to paties ar skirtingo gebėjimų lygio) Mokiniai mokomi įsivertinti savo ir įvertinti kitų darbo rezultatus