Projektas Pasirengimas atnaujint bendrj ugdymo turinio program diegimui
Projektas “Pasirengimas atnaujintų bendrųjų ugdymo turinio programų diegimui” (parengta pagal konsultantų seminarų medžiagą)
SEMINARO PLANAS l. UGDYMO TURINYS IR JO KAITOS BŪTINYBĖ; l. KOMPETENCIJOS SAMPRATA; l. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ KAITA; l. PLANAVIMAS IR PLANAVIMO PRINCIPAI
SEMINARO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 1. IŠSIAIŠKINTI UGDYMO TURINIO KAITOS BŪTINYBĘ; 2. ŽINIŲ SUTEIKIMO IR SUPRATIMO APIE BENDRĄSIAS PROGRAMAS TOBULINIMAS; 3. APTARTI MOKYTOJŲ KOMPETENCIJAS; 4. APTARTI PLANAVIMĄ, PLANAVIMO PRINCIPUS
Šiandien Lietuvos švietimui reikalinga nauja turinio politika kuri būtų orientuota : ne į žinių perteikimą, siaurų profesinių įgūdžių lavinimą, bet į bendrųjų gebėjimų (visų pirma, gebėjimo mokytis, savarankiškai naudotis žiniomis), vertybinių nuostatų ugdymą ir dabarties asmeniui būtinų kompetencijų suteikimą.
Reikalinga politika, kuri glaudžiai susietų švietimo turinį su įvairių sričių gyvenimo praktika, realiomis problemomis ir jų sprendimų paieška. n
MOKYMAS IR MOKYMASIS KEIČIASI KODĖL? Besikeičiantys santykiai Anksčiau mokykla buvo laikoma informacijos “teikėju” mokiniams, o šie buvo laikomi jos “vartotojais”. Mokytojas buvo išminties ir žinių “šaltinis”, o mokinys – bejėgis jų gavėjas. Mokinio vaidmuo buvo pasyvus. Informacijos amžius atskleidė mokiniams galimybę patiems tapti informacijos sau “teikėjais”.
Pagrindinės ugdymo turinio silpnybės l Ugdymo turinys pernelyg orientuotas į žinias. l Neatsižvelgiama į poreikių skirtumą. l Vertinimo problemos. l Kvalifikacijos tobulinimo problemos. l Mokymosi priemonių trūkumas. l Atskirų švietimo valdymo lygmenų nesusitarimas.
XXI amžiuje būtini gebėjimai l l l l Veikti prasmingai ir savarankiškai (turėti viziją, kelti tikslus, taikyti strategijas, racionaliai tvarkyti išteklius. Imtis iniciatyvos ir atsakomybės už savo veiksmus. Nuolat mokytis, tobulinti įgytus gebėjimus. Kritiškai mąstyti ir spręsti problemas. Bendravimą ir bendradarbiavimą grįsti savitarpio supratimo, tarimosi ir sutarimo dvasia. Vadovauti, keistis idėjomis, kūrybiškai jas įgyvendinti. Bendrasis raštingumas (kalbinis, matematinis, kultūrinis). Komunikaciniai ir informaciniai gebėjimai.
Bendrųjų programų atnaujinimas Atlikta UT (geografijos) situacijos analizė Sudarytos BP rengimo darbo grupės Buvo parengta keletas programos variantų Pradėti rengti BP konsultantai sklaidai Parengtas programos projektas
Bendrųjų programų atnaujinimo pagrindas l Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos strateginiai švietimo dokumentai: ¡ ¡ ¡ Valstybinės švietimo strategijos 2003 -2012 metų nuostatos (Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. IX– 1700) Valstybinės švietimo strategijos nuostatų įgyvendinimo programa Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin. , 1991, Nr. 23 -593; 1998, Nr. 67 -1940; 2000, Nr. 40 -1116, Nr. 92 -2878, 2879, Nr. 102 -3214, Nr. IX-1630) Europos Parlamento ir Tarybos Rekomendacija (2005/0221(COD) Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategija 2006 -2012 m. (LR švietimo ir mokslo ministerijos kolegija 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. (1. 913 M 1 -7) Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo samprata ( ) Nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų, edukologinių tyrimų išvados, l Šiuolaikinės didaktikos teorija ir praktika l Pedagogų bendruomenės, tėvų, politikų ir kitų socialinių partnerių pastabos ir pasiūlymai l
Bendrosios programos reglamentuoja bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinį: l ugdymo tikslus ir uždavinius l mokinių pasiekimus l mokymo(si) turinį l ugdymo procesą: mokymo(si) ir vertinimo būdus bei kontekstą l mokymo(si) aplinką ir šaltinius
MOKYMO TURINYS Programa - ko mokome ( ar visa vadovėlio medžiaga, ar tik dalis? Papildoma medžiaga? Aktuali internete esanti naujausia medžiaga? ); l Išsilavinimo Standartas – ko siekiame ( nurodyti gebėjimai, kompetencijos; nurodyta siekiamybė. Ar kiekviena klasė, kiekvienas vaikas pajėgus tai pasiekti? ) Diferencijavimas, individualizavimas. l l l Vertinimo samprata – kaip vertiname. ( Vertinimas, įsivertinimas, vienas kito vertinimas) Vertinimas- kaip mokymosi proceso dalis.
Žinomas anglų švietimo analitikas Hopkinsas (D. Hopkins, 2005) šiuolaikinį ugdymo turinį apibūdina dar išraiškingiau – trimis klausimais: Ko mokome? Kaip mokome? Kokiame socialiniame klimate mokome?
Remiamasi ugdymo turinio, kaip nenutrūkstamo proceso, samprata UT formavimas UT įgyvendinimas UT atnaujinimas UT vertinimas
Šiuolaikinė ugdymo turinio samprata (P. Gudynas) Ugdymo turinys – tai nenutrūkstamas procesas, kuriame sukuriamos mokymosi patirčių sekos ir formuojami metakognityviniai (po žinojimo) besimokančiųjų gebėjimai. 16
Ugdymo turinio konkretinimas q q q q ugdyti mokinių kompetencijas subalansuoti mokymosi krūvius diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą stiprinti tarpdalykinę integraciją sustiprinti ugdymo turinio ryšius su realiu gyvenimu pritaikyti dokumentą planavimui, diferencijavimui, vertinimui didinti mokinių pasirinkimo galimybes padėti kurti ir plėtoti skaitmeninį ugdymo turinį Bendrosios Programos Kompetencijų link
Ugdymo kokybė yra ugdymo tikslų pasiekimo laipsnis Ugdymo kokybė mus dažniau nustoja tenkinti dėl ugdymo tikslų pasikeitimo, nei dėl ugdymo pablogėjimo.
UGDYMO(Si) KOKYBĖ Svarbiausias mokyklai, mokytojams, visai bendruomenei keliamas uždavinys. l Tai- tėvų, mokinių poreikių tenkinimas, šveitimą reglamentuojančių dokumentų reikalavimų vykdymas; l Mokyklos “imidžas”, patrauklumas, mokyklos ateitis. l
Ugdymo procese “. . . ugdytojas savo iniciatyva ugdomąjį veiksmą pradeda. Bet jį veda jau abu: ugdytojas ir ugdytinis. O jį atbaigia ugdytinis pats vienas” (A. Maceina) 21
Įgyvendinami ugdymo turinio prioritetai 2006 -2012 m. l l l Mokinio kompetencijų ugdymas Ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas Vertinimo tobulinimas Mokytojų kompetencijos tobulinimas šiose srityse: ugdymo individualizavimo ir diferencijavimo, mokytis padedančio vertinimo, ugdymo proceso planavimo ir refleksijos Mokyklų aprūpinimas šiuolaikinėmis mokymo(si) priemonėmis, IKT
Bendrųjų programų atnaujinimo kryptys l Subalansuojama turinio apimtis, mažinami krūviai l Pritaikoma diferencijavimui ir individualizavimui - skirtingiems mokinių poreikiams, galioms ir mokymosi stiliams l Pritaikoma mokinio kompetencijų ugdymui ¡ orientuojama į ugdymo rezultatus ¡ stiprinamas ryšys su gyvenimu
Bendrąsias programas sudaro 10 ugdymo sričių Ugdymo turinio sritis – apima giminingus, integraciniais ryšiais susietus dalykus, kurių mokydamasis mokinys įgyja kompetenciją šioje srityje 1. Dorinis ugdymas (etika, tikyba) 2. Kalbos (lietuvių ir kitos gimtosios, valstybinė lietuvių, užsienio) 3. Matematika 4. Gamtamokslinis ugdymas ( pasaulio pažinimas, gamta ir žmogus, biologija, chemija, fizika) 5. Socialinis ugdymas (istorija, geografija, pilietiškumo pagrindai , ekonomika) 6. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis, teatras, integruotas menų kursas) 7. Informacinės technologijos 8. Technologinis ugdymas (dailė ir technologijos, integruota technologijų programa) 9. Kūno kultūra 10. Bendrųjų kompetencijų ugdymas (Integruojamųjų programų gairės, prevencinių programų gairės)
Bendrųjų kompetencijų ugdymo sritis - naujas ugdymo turinys Integruojamųjų programų gairės: 1. Mokymasis mokytis – integruojama į visus dalykus 2. Pilietiškumas – didžiausias dėmesys integracijai į dorinio ir socialinio ugdymo dalykus, kalbas, mokyklos gyvenimą 3. Ekonomika, verslumas – ypač svarbi integracija su matematika, geografija, technologiniu ugdymu 4. Komunikavimas ir skaitmeninis raštingumas - integruojama į visus dalykus 5. Darnusis vystymasis (gyvenimo įgūdžiai)- ypač svarbi integracija su gamtos mokslais, doriniu ir socialiniu ugdymu, mokyklos gyvenimu 6. Kultūrinė kompetencija – didžiausias dėmesys integracijai į meninio ugdymo dalykus, kalbas, kūno kultūrą, mokyklos gyvenimą Prevencinės programos l Alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencija l Vartotojo ugdymas l Informacinis raštingumas ir t. t.
Galimi ugdymo turinio integravimo būdai l Mokiniams ir bendruomenei aktualių problemų sprendimas, vertybinių nuostatų ugdymas yra visos mokyklos gyvenimo dalis. l Kelių dalykų mokytojai integruoja dalykų turinį tarpusavyje ir su gyvenimo aktualijomis, pvz. , projektiniai darbai, integruotos pamokos, renginiai, akcijos. l Vienas mokytojas susieja savo dalyko mokymą su pasirinkta mokiniams aktualia integruojamąja programa ar programomis. l Bendrosiose programose aprašant dalykų turinį ir mokinių pasiekimus kryptingai integruotos temos ir problemos iš Bendrųjų kompetencijų ugdymo srities.
Bendrųjų programų struktūra (1) l l Bendras įvadas Ugdymo srities įvadinė dalis: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Bendrosios nuostatos – paskirtis Tikslas (Sudaryti galimybes visiems mokiniams. . ) Uždaviniai (Siekiant. . . tikslo mokiniai: kelia klausimus. . , domisi. . . , tyrinėja. . . ) Struktūra - veiklos sritys; gebėjimai ir nuostatos Integravimo galimybės - tarpdalykinė, su integruojamosiomis programomis, , mokyklos gyvenimu Didaktinės nuostatos – ugdymo planavimas, organizavimas, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas Mokymosi aplinka – esama ir pageidautina sukurti
Bendrųjų programų struktūra (2) 8. Dalyko tikslai, struktūra ir kt. 9. Mokinių gebėjimų raida. Paskirtis - parodyti mokymosi tęstinumą ir spirališkumą 5 -6 klasė 1. 1. A. Suprasti kalbėjimo paskirtį (informuoti, sudominti, įtikinti), nurodyti aiškiai išreikštus autoriaus tikslus 7 -8 klasė 1. 1. A. Suprasti kalbėjimo paskirtį (informuoti, sudominti, įtikinti), nurodyti autoriaus tikslus. 9 -10 klasė 1. 1. A. Suprasti kalbėjimo paskirtį (informuoti, sudominti, įtikinti). Atpažinti paslėptas autoriaus intencijas (ironijos, manipuliavimo) atvejus
Bendrųjų programų struktūra (3) 10. Ugdymo gairės, mokinių pasiekimai ir vertinimas. 5 -6 klasė. Paskirtis – aptarti šio koncentro specifiką, amžiaus tarpsnio ypatumus 10. 1. Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės Paskirtis – a) apibrėžti laukiamus mokinių pasiekimus – kompetenciją ar jos elementus, kiekvienoje dalyko veiklos srityje l l l Nuostatas Gebėjimus Žinias ir supratimą b) nusakyti bendriausias ugdymo proceso gaires – mokytojo ir mokinio sąveiką, ko ir kaip mokyti/mokysis mokiniai,
Bendrųjų programų struktūra (4) 10. 2. Turinio apimtis – indėlis - ko ir kiek mokyti Pvz. , Veiklos sritis: 3. Gyvybės tęstinumas ir įvairovė l Tema: Evoliucija ir fosilijos. Paskirtis – nusakyti ne tik tematiką, bet ir kaip plačiai, kiek giliai reikėtų mokyti(is), pvz. Evoliucijos mokomasi tik labai bendrais bruožais, kaip nuolatinės gyvybės kaitos keičiantis aplinkos sąlygoms, stebimos, aptariamos fosilijos, kaip evoliucijos įrodymas. 7 -10 klasėse išskiriamas turinio minimumas (įrašomas kursyvu) 10. 3. Vertinimas Paskirtis – aprašyti bendrąsias vertinimo nuostatas, bendrais bruožais apibrėžti vertinimo rodiklius, kurie rodo patenkinamą, pagrindinį ir aukštesnįjį mokinių pasiekimų lygį. Aptarti vertybinių nuostatų, požiūrių vertinimą.
Mokinių pasiekimai - kompetencija/kompetencijos sudedamosios dalys – orientyras visiems mokiniams 5. Veiklos sritis. Medžiagų sudėties ir savybių pažinimas. 56 klasė Mokinių pasiekimai – numatomas REZULTATAS Ugdymo proceso Mokiniai turėtų: gairės – INDĖLIS Nuostatos Gebėjimai Žinios ir - ko ir kaip mokysis, supratimas kad pasiektų rezultatą Domėtis gyvybe, suvokti organizmo vientisumą ir pažeidžiamumą 2. 1. Remiantis pavyzdžiais parodyti, kad organizmai sudaryti iš ląstelių, palyginti vienaląsčius ir daugialąsčius 2. 1. 1. Apibūdinti ląstelę, kaip mažiausią organizmo dalelę. Nurodyti, kad daugialąsčiuose organizmuose ląstelės sudaro audinius, o audiniai 2. 1. Mokytojo padedami mokiniai mikroskopu stebi vienaląsčius organizmus, audinių preparatus. Nagrinėja paveikslus arba
Mokinių žinių, supratimo, gebėjimų ir nuostatų vertinimo rodikliai Lygi ai Gebėjimai Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Žinios ir supratimas Žinios apie gamtą fragmentiškos. . . Turi pavienių žinių Parodo bendrą apie gamtą. . . supratimą. . . Problemų sprendimas Bando sieti žinias į visumą, vertinti informaciją. Sieja žinias į visumą, atrenka ir vertina duomenis Praktiniai gebėjimai Savarankiškai bandymų neatlieka, bet geba stebėti. . Pagal aprašymą. . . Savarankiškai atlieka paprastus bandymus. . . Analizuoja, taiko. . . nustato ryšius. . . Gamtamokslin. . . padedant is mokytojui randa komunikavima konkrečius faktus s Aiškiai dėsto mintis raštu. Schemose. . . tinkamai naudoja sąvokas. . . Mokymasis mokytis . . . padedamas pasirenka Savarankiškai pasirenka Retai naudoja kitus šaltinius,
Ilgalaikė ugdymo pasekmė – vertybinės nuostatos Vertybės valdo mūsų elgesį (pagal G. Petty) MOKYTOJAS Vertybės, pvz. : - vertinti mokinį kaip asmenį - sužadinti susidomėjimą matematika ir t. t. Strategija, pvz. : - kurso organizavimo planas - pamokų sistema ir t. t. KAIP? Taktika, pvz. : - pamokos planas - pasitelkiami mokymo metodai MOKINYS Vertybės, pvz. : - bendradarbiauti, būti draugiškam - domėtis matematika, biologija ir t. t. Strategija, pvz. : - individualus mokymosi planas, būrelis KODĖL? - siekis, kad metinis įvertinimas iš matematikos būtų labai geras ir t. t. Taktika, pvz. : - įsipareigojimai projektiniame darbe - gerai atliekamos matematikos užduotys Elgesys, pvz. : - požiūris į mokinį klasėje ir koridoriuje - aktyvus dalyvavimas projekte, Parengė Elena Motiejūnienė, ŠPC, 2007 -05 -14 savivaldoje - įdomus mokymas matematikos pamokoje - noriai mokosi matematikos 33
Ugdymo turinys pritaikomas kompetencijų ugdymui Kompetencija - tam tikros srities žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas sugebėjimas atlikti užduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus Esminės kompetencijos - tai visų žmonių asmeninei realizacijai, aktyviam pilietiškumui, socialinei įtraukčiai, mokymuisi visą gyvenimą ir užimtumui būtinos kompetencijos. Europos Parlamento ir Tarybos Rekomendacija (2005/0221(COD): - komunikavimas gimtąja kalba; komunikavimas užsienio kalbomis; matematinė kompetencija ir esminės kompetencijos mokslo ir technologijų srityse; skaitmeninis raštingumas; mokėjimas mokytis; socialinės ir pilietinės kompetencijos; iniciatyvumas ir verslumas; kultūrinis sąmoningumas ir raiška.
Gilesnis ugdymo individualizavimas Individualizuotas mokymasis – tai. . . toks švietimo organizavimas ir mokyklinės patirties individualizavimas, kad kiekvienas mokinys siektų ir pasiektų kuo aukštesnių bendrosiose programose ir standartuose numatytų rezultatų, kad mokiniai skirtų kuo daugiau dėmesio mokymuisi ir dalyvavimui bendruomenės gyvenime.
Gilesnis ugdymo individualizavimas Per individualizuotą mokymąsi greičiausiai pasiekiami: l Mokymosi tikslai: ¡ ¡ ¡ l Bendrosiose programose numatyti akademiniai pasiekimai Geresnis lankomumas Jaunų žmonių išlikimas švietimo sistemoje po 16 metų amžiaus ir mokymosi kokybė “visą gyvenimą” Kiti tikslai: ¡ ¡ ¡ Tėvų pasitikėjimas ir dalyvavimas, panaudojant tėvų patirtį mokymui Mažesni pasiekimų skirtumai tarp mokinių Didesnė mokinių motyvacija Geresnis mokinių elgesys Mokinių savijauta ir sveikata
Individualizuotas mokymasis didina lygiateisiškumą ir efektyvumą Teisingumas • Mažinamas pasiekimų skirtumas • Atsižvelgiama į įvairių mokinių grupių poreikius Individualus mokymas • Remiami mokiniai iš žemesnių socialinių “Lygiateisišk ekonominių grupių umo ir • Kiekvienam vaikui efektyvumo teikiama parama, kad apjungimas” pasiektų bent minimalių rezultatų Efektyvumas • Kiekvienas vaikas realizuoja savo siekius • Kiekvienas vaikas daro maksimalią pažangą • Nustatomi gabių mokinių siekiai • Mokymo būdai atitinka “įvairius protinius sugebėjimus”
Penkios individualizuoto mokymosi sudėtinės dalys Veiksmingas mokymas ir mokymasis l Mokymosi “repertuaro” plėtimas l Dalyko žinių plėtimas jas taikant l Mokymosi gebėjimų plėtojimas l Darbo grupėse gebėjimų plėtojimas l Naujų technologijų taikymas l “Elgesio mokymuisi” ir lankomumo gerinimas l Savarankiško mokymosi įpročių formavimas
Penkios individualizuoto mokymosi sudėtinės dalys Programos praturtinimas ir pasirinkimo galimybės l l l Bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų ugdymas, mokant mokomųjų dalykų Garantuota bazinė (minimali) programa Dalykų mokymo praturtinimas išskirtinėmis užduotimis talentingiems mokiniams Racionali pusiausvyra tarp bendrojo ir pasirenkamojo ugdymo turinio Parama ir informavimas renkantis Saugi ir kokybiška mokymosi aplinka l Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo lankstumas l
Penkios individualizuoto mokymosi sudėtinės dalys Vertinimas mokymuisi l l l l Mokymas vertinti save ir bendraamžius taikant kriterijus Skatinantis mokymąsi grįžtamasis ryšys Mokymosi planavimas remiantis duomenimis Pažangos planavimas Informavimas apie programos tikslus Aiškus artimiausių mokymosi žingsnių supratimas Klausimai įtvirtinantys supratimą
Ugdymo turinio difrencijavimas l l l l Difrencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klasės mokinių sugebėjimų lygiams, polinkiams, poreikiams, kad kiekvienas pagal savo išgales, pasiektų kuo geresnių rezultatų Pritaikomi pagrindiniai ugdymo turinio elementai Mokymo turinys Mokymo ir mokymosi metodai Vertinimo būdai Difrencijuojama Suskirstamt klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygį Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems
Mokymo turinio pritaikymas l Mokymo turinys – dalyko žinios, supratimas, gebėjimai, kuriuos tikimasi, kad mokinys įgis l Mokymo turinys pritaikomas ir parenkamas taip, kad : ¡ ¡ ¡ būtų prasmingas mokiniams atitiktų mokinių poreikius ir interesus būtų pritaikytas mokymosi aplinkai skatintų ne tik išmokti faktus, bet ir mąstyti, pritaikyti įgytas žinias
Naujos informacijos pateikimo metodų pritaikymas l Naujų sąvokų ar gebėjimų pateikimo metodai gali būti labai įvairūs: ¡ ¡ stebėjimas skaitymas klausymas praktinė veikla l Mokytojas aprūpina mokinius medžiaga ir šaltiniais, o mokiniai patys randa reikiamą informaciją l Naudojamos įvairios technikos, pvz. : ¡ ¡ ¡ sudaromos mokinių poros ar grupės, kuriose vienas skaito, o kitas/kiti klauso rodomi paveikslai ir klausiama paklausiama mokinių, ką jie jau žino paprašoma sužinoti iš tėvų, kaimynų ir kt.
Praktinės veiklos ir užduočių pritaikymas l Praktinės veiklos ir užduotys turi padėti mokiniui įsisavinti naują informaciją, suprasti jos prasmę ir pritaikyti, t. y. pasiekti rezultatą, įtvirtinti žinias ir gebėjimus l Rezultato/pasekmių metodai: ¡ ¡ l rašymas kalbėjimas piešimas produkto kūrimas, gaminimas Naudojamos įvairios technikos, pvz. : ¡ ¡ ¡ mokiniai rašo trumpus rašinius grupėje kuria plakatą; vaidina ir kt.
Vertinimo būdų pritaikymas l Vertinimo metodai - kaip mokiniai parodo, kad suprato, ko mokosi ir ką jau išmoko l Mokytojas mato, kad mokinys išmoko sąvoką ar įgijo gebėjimą ¡ ¡ l stebėdamas, kaip mokiniai atlieka praktinį darbą ir užduotis tikrindamas mokinių veiklos rezultatus, kurie parodo supratimą ar gebėjimus Naudojamos įvairios technikos, pvz. , mokytojas: ¡ ¡ ¡ klauso, ką mokiniai kalba grupėje užduoda klausimus peržiūri ir aptaria mokinių pagamintus „produktus“ ir t. t.
Vertinimo diferencijavimas l Dirbant su didele mokinių grupe skirsis : ¡ ¡ ¡ ¡ Mokinių klasėje/namuose atlikto darbo kiekis ir kokybė Mokinių savarankiškai atliekamo darbo kiekis ir kokybė Mokinių grupėse atlikto darbo kiekis ir kokybė Taip pat: Klausymo įgūdžiai Pristatymo įgūdžiai Gebėjimas bendradarbiauti:
Vertinimas padeda pažinti mokinius l Vertinimo metu surenkama informacija apie tai: ¡ ¡ ¡ l l l ką mokiniai jau žino ir geba ko jie dar nežino ir negali padaryti kas juos domina kokią jie turi mokymosi patirtį kokie mokymosi stiliai jiems geriausiai tinka Vertinimo informacija panaudojama sprendžiant kaip mokyti toliau – planuoti pamokas visai klasei, turint omenyje skirtingus klasės mokinius ir numatant ugdymo turinio diferencijavimą
Mokytojų kompetencija – vienas iš svarbiausių kokybės veiksnių
KOMPETENCIJA – tam tikros srities žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas sugebėjimas atlikti užduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus.
Kompetencijos samprata Elgsena Žinios Gabumai Įgūdžiai Asmeninės savybės
Bendrųjų kompetencijų ugdymas bei mokymosi integravimas Kompetencijos l Kompetencija tai integrali visuma: ¡ ¡ ¡ žinių gebėjimų nuostatų l Kompetencija – gebėjimas atlikti sudėtingas užduotis praktiniame kontekste l Kompetencijas galima tapatinti su ypač giliu žinių įsisavinimu, aukšta mokinių mokymosi rezultatų kokybe l Sunku tikėtis išugdyti kompetencijas netaikant aktyvių mokymo metodų, integruoto mokymo, mokymosi bendradarbiaujant.
Kompetencijos samprata pagrįstas ugdymas Mokymo/si procesų dermė, kurios rezultate sukuriama bendra žinių, įgūdžių , gebėjimų , vertybių perdavimo sistema.
Mokytojo profesijos kompetencijos BENDRAKULTŪRINĖ KOMPETENCIJA PROFESINĖS PEDAGOGINĖS KOMPETENCIJOS BENDROSIOS KOMPETENCIJOS SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS KOMPETENCIJOS
BENDRAKULTŪRINĖ KOMPETENCIJA l Žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos ir kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą žmogaus veiklą konkrečioje kultūroje. Į schemą. . .
SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS KOMPETENCIJOS l Žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos ir kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą jo veiklą konkrečiame ugdymo turinio koncentre/srityje. Į schemą. . .
BENDROSIOS KOMPETENCIJOS l Žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos ir kitos asmeninės savybės, reikalingos bet kuriai žmogaus veiklai ir galimos perkelti iš vienos veiklos rūšies į kitą. Į schemą. . .
Mokytojo profesijos bendrosios kompetencijos Komunikacinė ir informacijos valdymo Bendravimo ir bendradarbiavimo Tiriamosios veiklos Reflektavimo ir Mokymosi mokytis Organizacijos tobulinimo Bei pokyčių valdymo
Reflektavimo ir Mokymosi mokytis kompetencija Gebėjimas organizuoti savo mokymąsi individualiai ir grupėje Gebėjimas įvertinti profesinės praktikos privalumus ir trūkumus Gebėjimas nuolat tikslingai atnaujinti žinias ir lavinti įgūdžius
Pagrindinių kompetencijų paketas l l l l Komunikavimas gimtąja kalba. Komunikavimas užsienio kalba. Matematinis raštingumas ir pagrindinės kompetencijos gamtos moksluose ir technologijose. IKT gebėjimai. Mokymasis mokytis. Tarpasmeniniai ir pilietiniai gebėjimai. Verslumas. Kultūrinė kompetencija.
Ugdymo turinio strategija (2006 -2012 m. ) Tikslas – pritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, įgytų kompetencijų, būtinų tolesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.
l Nesirūpinkite mokymu, nesirūpinkite sistema, nesirūpinkite mokykla, svarbiausia – MOKINYS ir MOKYMASIS! Visa kita yra tik priemonė šiam tikslui pasiekti. G. Petty, 2006
Planavimas pagal atnaujintas Bendrąsias programas l Ugdymo turinio planavimas (parengta pagal konsultantų seminarų medžiagą)
Atnaujintos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos(2008) yra orientuotos ne į dalykų turinio išdėstymą, o į numatomus mokinių mokymosi rezultatus, bendrąsias ir esmines dalykines kompetencijas
Keičiasi mokymosi tikslai l Pereinama nuo žinių įgijimo prie l Kompetencijų įgijimo, l Keičiasi mokymo ir mokymosi procesas
Bendrųjų programų sudėtyje yra: Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo sritis, kurią sudaro: l Integruojamosios programos, parodančios, kokie gebėjimai ir nuostatos sudaro bendrąsias kompetencijas, ugdomas per visų dalykų pamokas l
Ugdymo srities paskirtis. Mokomųjų dalykų ugdymo turinys aktualinamas šiomis kryptimis: l Pvz. , orientuojamasi į profesinei karjerai ir socialinei integracijai būtinų kompetencijų, tokių kaip mokėjimo mokytis, komunikavimo, darnaus vystymosi, kultūrinio sąmoningumo, teikiančių galimybę prasmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, tobulėti profesinėje veikloje ir veiksmingai prisidėti prie pažangių visuomenės pokyčių, plėtotę.
Mokymosi mokytis integruojamosios ptogramos santykis su bendrosiomis programomis l 8. 1. Mokėjimas mokytis yra esminis visam mokymuisi. Mokymosi mokytis integruojamoji programa ugdymo procese turi būti: l integruojama į visus dalykus; l Pvz. , iš kalbų srities (psl. 1304) l Iš matematikos(psl. 1305)
Komunikavimo integruojamoji programa ir jos santykis su bendrosiomis programomis l Gebėjimas komunikuoti, kaip viena iš svarbiausių žmogaus kompetencijų, formuojamas visame ugdymo procese. l Iš socialinio ugdymo srities(psl. 1308) l Iš gamtamokslinio ugdymo srities(psl. 1308)
Ugdymas planuojamas –planuojama, ne “ką reikia išeiti”, o kokį rezultatą turėtų pasiekti mokiniai; su kokia dalykine medžiaga ir kaip jie dirbs, kad įgytų numatytus gebėjimus ir nuostatas
Planavimas – tai Darbo perspektyvos numatymas, tai iš esmės ruošimasis darbui: metų, savaitės, pamokos. l Svarbi mokytojo darbo dalis. l Nuoroda į ne “ką reikia išeiti”, o “ko reikia pasiekti”. l Svarbi efektyvaus darbo grandis. l
Ilgalaikiuose planuose orientuojamasi į l Bendrosiose programose apibrėžtus mokinių gebėjimus ir nuostatas l Numatome didžiuosius(ilgalaikius, prioritetinius, metų) ugdymo tikslus, kylančius iš klasės situacijos analizės, stambius darbo etapus, jų nuoseklumą, apytikriai pasiskirstome laiką, numatome priemones ir pan.
Tikslų niekada nepasieksime, jeigu labai aiškiai neįsivaizduosime, kokie jie yra (Geoffrey Petty) 1. Iškeliame tikslus Ko norime pasiekti? 4. Vertiname veiklas Ar pasiekėme tikslus? Ar norime juos keisti? 2. Planuojame veiklas Kaip geriau pasiekti tikslų? 3. Veiklos Vykdome planą
ILGALAIKIS (METŲ) PLANAS SVARBIAUSI ILGALAIKIO PLANO ELEMENTAI l Bendroji informacija (dalykas/kursas; klasė; laikotarpis; pamokų skaičius). l Trumpa mokinių grupės charakteristika[1] (motyvacija ir nuostatos; pasiekimai; mokymosi ypatumai (mokymosi stiliai, individualūs poreikiai) l Mokymo uždaviniai (sukonkretinti atsižvelgiant į konkretų kontekstą, patikslinti BP uždaviniai, susiję su BP aprašytų dalykinių ir esminių kompetencijų ugdymu; orientuoti į mokymosi rezultatą) 1] Ar įsivesti šią dalį, kaip ir kada įsivesti, aptaria ir nusprendžia dalyko mokytojai atsižvelgdami į dalyko specifiką. l
KAIP UŽRAŠYTI METŲ PLANĄ? BŪTINI - l TIK BENDRIEJI PROGRAMOS APMATAI
Paaiškinimai: l l l Mokykloje susitarus galima parengti koncentro planą. Metų planas aptariamas Metodiniame būrelyje, aprobuojamas Metodinėje taryboje. Jei mokytojas parengė modulio programą kaip ilgalaikį planą, papildomo ilgalaikio plano rašyti nereikia. Jei yra modulio Bendroji programa, mokytojas rašo ilgalaikį planą, nurodydamas modulio įgyvendinimo eigą tam tikru mokslo metų laikotarpiui. Norėdami, kad metinis planas būtų lankstus, nurodome valandų skaičiaus intervalą (nuo mažiausio iki didžiausio). Plano pastabose parodoma, kaip ir kodėl planas koreguojamas. Bendrieji gebėjimai (pvz. , mokymasis mokytis, komunikavimas, gamtos tyrimai ir kt. ) integruojami į etapus/pamokas, kurių pagrindiniai uždaviniai specifinių dalykinių gebėjimų ugdymas.
Darbas grupėje
Pamokos mokymosi uždaviniai – pagrindinis mokytojo planavimo įrankis ¡ Nurodo l l tai, ko norime mokinius išmokyti: įgūdžius, gebėjimus, žinias ir supratimą Remiantis mokymosi uždaviniais parenkamos aiškios, glaustos, su konkrečia veikla susijusios užduotys, sudarančios galimybes kiekvienam mokiniui (mokinių grupei) pasiekti kuo geresnių rezultatų Atlikta užduotis rodo, kaip mokinys pasiekė iškeltų uždavinių, kaip įsisavino medžiagą ir leidžia įvertinti pažangą.
Mokymosi uždaviniai padeda susitarti mokytojui su mokiniais dėl pamokos siekių ir laukiamų rezultatų, įtraukia mokinius į vertinimą l l l Uždaviniuose numatoma, kaip mokiniai parodys rezultatą - žinias, supratimą, gebėjimą, nuostatas: pasinaudodami jutimo organais sugrupuoti pateiktas įvairias atliekas - įgūdis, gebėjimas nurodyti, kad kai kurios medžiagos yra blizgios ir pagal tai gali būti grupuojamos – žinios paaiškinti, kad kai kurios medžiagos turi savybę atspindėti šviesą – supratimas
Veiklų planavimas mokymosi uždaviniams pasiekti Ką mokiniai turės daryti ir veikti, kad mokymosi uždaviniai būtų pasiekti. l Veiklos ir užduotys turi būti pakankamai įvairios, kad mokytojas galėtų išlaikyti mokinių susidomėjimą l Veiklų paskirtis skirtinga: l ¡ ¡ ¡ ¡ išmokti naują medžiagą, pakartoti, pertvarkyti, pritaikyti, praturtinti, patikslinti jau įgytas žinias, supratimą, gebėjimus ir nuostatas Numatomos skirtingos užduotys ir veiklos skirtingų poreikių mokiniams ar jų grupėms l Planuojant veiklos užrašomos labai trumpai l
Planuojant mokymosi veiklą reikia atsižvelgti į mokinių: ¡ Turimas žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas ¡ Ankstesnio mokymosi patirtį ¡ Individualius mokymosi būdus ¡ Asmeninius poreikius ¡ Mokymosi tempą, stilių ¡ Praleistas pamokas ¡ Socialinę, kultūrinę aplinką ¡ Brandą
Vertinimo planavimas: kaip pasiekti mokymosi uždaviniai l Kurie konkrečios veiklos rezultatai, atsakymai gali būti vertinami l Ar turi būti specifinių vertinimo užduočių, kurių dėka gauta informacija padėtų kelti tolesnio mokymo(si) tikslus l Jeigu reikia, numatoma kokie konkretūs duomenys bus renkami ir užrašomi l l Kaip bus vertinamos diferencijuotos (skirtingos) veiklos l Kaip bus vertinamas uždavinių pasiekimas
Priemonių panaudojimo planavimas l Kad mokiniai priimtų ir įsisavintų naują medžiagą, patys susikurtų mokymosi strategija, juos reikia išmokyti: ¡ ¡ ¡ ¡ aktyviai klausytis aiškinimų atidžiai apžiūrinėti objektus ir užrašyti, ką pastebėjo tikslingai žiūrėti vaizdo įrašus ir TV (pvz. , ieškoti atsakymų į užduotus klausimus, surasti panašumus ar skirtumus, padaryti apibendrinimus ar išvadas ir pan. ) aktyviai skaityti knygas tyrinėti Integracijos aspektai l IKT panaudojimas l
Pagrindiniai pamokos plano elementai l l Klasė, dalykas Tema ¡ ¡ ¡ Mokymosi uždaviniai – nedaug, aptariami su mokiniais. Gali būti pritaikomi pagal mokinių poreikius. Sąsajos su Bendrosiomis programomis – parodoma, kaip mokymas susijęs su privalomąja programa Aiškiai, glaustai nusakytos veiklos ir užduotys tinkamos skirtingiems mokiniams ar mokinių grupėms tikintis pasiekti kuo didesnę pažangą. Diferencijuojama pritaikant užduotis Vertinimas – sėkmės kriterijai siejami su pamokos uždaviniais: l l stebėjimas, kaip mokiniai atlieka užduotis ir, koregavimas, jeigu reikia galutinių rezultatų patikrinimas ir aptarimas, kaip pasiekti mokymosi uždaviniai
Aprašant laukiamus mokymosi rezultatus numatoma, kaip mokinys parodys, kad išmoko Vartojami mokinio veiklą parodantys veiksmažodžiai: Analizuoti Argumentuot i Vertinti Palyginti Nurodyti/ Parodyti Pateikti pavyzdžių Prognozuoti Apibūdinti Aptarti Pagaminti Ištirti Paaiškinti Nustatyti Iliustruoti Pateisinti Suplanuoti Peržiūrėti Apibendrinti Atlikti Padaryti išvadą Tokie veiksmažodžiai vartojami ir formuluojant artimuosius mokymosi tikslus, pvz. , pamokos mokymosi uždavinius
Kaip įrašyti į dienyną, jeigu planuose numatysime mokinių pasiekimus, bet ne trumpai – temas? Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y. Ko mokėsi mokiniai. l Tai neprieštarauja planavimui ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ir nuostatas. Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos temą/pavadinimą/turinį. l
Pavyzdžiai : Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys skamba taip: “pagal duotą modelį mokiniai sukurs pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę situaciją”. Į dienyną galime rašyti: Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės situacijos paisymas. Arba Pasakojimo kūrimas(adresatas ir komunikacinė situacija). 1.
l 2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: ”mokiniai paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti” l Į dienyną galima rašyti: Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo, gliukozė. Arba Fotosintezės proceso paaiškinimas. Į dienyną verta užrašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai jau yra išmokę. Jei biologijos pamokoje mokiniai mokysisi fotosintezės lygtį, tai tos pamokos pavadinimas galės būti – Fotosintezės lygtis. l
l MOKYMAS – tai darbas komandoje. Reikia mokytis vienam iš kito, padėti vienas kitam ir veikti išvien, jei norime, kad mokiniai iš to gautų daugiau naudos. G. Petty, 2006
Pabaigai Pablo Casalso, vieno geriausių pasaulio violončelininkų, paklausė, kodėl jis, jau būdamas daugiau nei aštuoniasdešimties metų, vis dar groja. Jis atsakė: „Nes manau, kad pagaliau man šis tas pavyksta”. Mokymasis niekuomet nesibaigia. . .
Kur beeitum – nesvarbu koks oras – visada pasiimk savo nuosavą saulę Anthony J. D’Angelo
- Slides: 92
