Odos sandara ir funkcijos Sukr biologijos mokytoja Ana

Odos sandara ir funkcijos Sukūrė: biologijos mokytoja Ana Pansevič ana 2@inbox. lt

Odos sandara • Oda (lot. cutis) – žmogaus ir gyvūnų kūno paviršiaus dangalas, kuris su specializuotais dariniais – plaukais, nagais ir odos liaukomis sudaro bendrąją kūno dangą. Bendras žmogaus odos paviršiaus plotas – 1, 6 -2 m², todėl oda yra pats didžiausias žmogaus organas. Žmogaus oda sudaryta iš antodžio (epidermio) ir tikrosios odos (dermos).

• Rankų ir kojų pirštų odos paviršiaus reljefas – tai tikrosios odos ir antodžio linijų bei vagelių savitas derinys. Epidermis (gr. epi – buvimas ant, derma – oda) – išorinis dengiamasis audinys. Jį sudaro besidalįjančių ląstelių sluoksnis, kurio paviršius nuolat ragėja, apmiršta ir nukrenta. Taigi jis auga iš apačios, atkurdamas nunykusias ląsteles. Gyvose antodžio ląstelėse yra rudo pigmento melanino, melanino nuo kurio priklauso odos spalva: kuo pigmento daugiau, tuo oda ir plaukai tamsesni.

Tikroji oda • Tikrosios odos storis - 1 -2 mm. Ji išraizgyta plonyčių kraujagyslių kapiliarų Tikrojoje odoje yra prakaito ir riebalų liaukos, liaukos taip pat jautrios nervų galūnės – receptoriai Į šį sluoksnį įsiterpęs antodis sudaro plaukų maišelius, maišelius kuriuose glūdi plauko pagrindas, prasidedantis sustorėjimu – plauko svogūnėliu

Odos funkcijos • Oda saugo organizmą nuo mechaninių pažeidimų, išorės poveikių, padeda reguliuoti kūno temperatūrą, temperatūrą išskiria vandenį ir katabolizmo produktus, susijusi su imunine sistema, sistema joje yra daug receptorių, receptorių todėl svarbi ir kaip jutimo organas

Odos raginiai dariniai • Nagai; • Plaukai. • Mūsų plaukai ir nagai yra baltymo keratino užpildytos negyvos antodžio ląstelės.

Plauko sandara

• Galvos plauko amžius – maždaug ketveri metai. Per parą plaukas vidutiniškai pailgėja 0, 5 mm. Blakstienos gyvavimo trukmė – 3 -4 mėnesiai. Plaukai dengia beveik visą mūsų kūną, tačiau jie mus nei šildo, nei saugo, kaip kitus žinduolius kailis. Per parą iškrenta kelios dešimtys plaukų ir vietoj jų ima augti nauji.

• Plaukų spalva priklauso nuo pigmentų. Senstant plaukai pradeda žilti, nes sutrinka pigmentų gamyba ir plaukuose atsiranda oro pūslelių. Plikimas būdingesnis vyrams nei moterims.

Pirštų galuose esantis sustorėjęs gyvų antodžio ląstelių sluoksnis gamina ragines plokšteles – nagus.

Nagai • Nagai – tai raginis odos darinys. • Nagų augimas priklauso nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės, metų laiko. Nagas visiškai atauga per 90 -120 parų. Nagai saugo jautrius pirštų galus.

Odos ir jos darinių higiena • Oda – žmogaus sveikatos atspindys ir vienas iš fizinių žmogaus grožio elementų. Todėl ją reikia nuolat puoselėti – saugoti nuo sužalojimų, plauti ir valyti tinkamomis kosmetinėmis priemonėmis. Būtina nuolat atidžiai stebėti savo odą, jos pokyčius.

Odos sužalojimai • Tai įbrėžimai, įpjovimai, nubrozdinimai. • Žaizdos kraštus reikia patepti jodo tinktūra arba kita dezinfekuojančia medžiaga ir žaizdą aprišti.

Nuotrynos, nuospaudos • Pūslelės ar nedideli odos sustorėjimai, susidarę dėl nuolatinio trynimo dėvint ankštą ar per didelę avalynę, ilgai dirbant fizinį darbą, sportuojant. • Pūslelę reikia pradurti dezinfekuota adata, išleisti skystį, tada užklijuoti baktericidiniu plejstru.

Odos nudegimai • Nudeginti gali karštis, cheminės medžiagos, elektros srovė. Nudegimai būna keturių laipsnių: • I laipsnio – oda parausta, pasidaro jautri; • II laipsnio – iškyla pūslės; • III laipsnio – apmiršta viršutinis odos sluoksnis; • IV laipsnio – oda ir gilesni sluoksniai suanglėja.

II laipsnio nudegimas

Pirmoji pagalba • Pirmiausia nukentėjusiam duodama skausmą malšinančių vaistų. Pažeista vieta pridengiama steriliu tvarščiu ir šaldoma ledo, sniego ar šalto vandens pripildytu polietileniniu maišeliu ar gumine pūsle. Kai skausmas kiek atlėgsta, nukentėjusiajam galima duoti karštos arbatos ar kavos ir tuoj pat reikia gabenti jį į ligoninę.

Odos nušalimai • I laipsnio – oda parausta, vėliau pabąla ir kuri laiką būna nejautri; • II laipsnio – oda pabąla ir patinsta. Netrukus ar po kelių dienų iškyla pūslės; • III laipsnio – žūva visi odos sluoksniai; • IV laipsnio – žuva visi minkštieji audiniai.

II laipsnio nušalimas

Odos ligos • Odą reikia nuolatos stebėti ir saugoti ne tik nuo sužalojimų, bet ir ligų. Odos ligų profilaktikai labai svarbu odos, drabužių ir aplinkos švara. Įtarę, jog susirgote nors ir menkiausia odos liga, turite kreiptis į gydytoją.

Nagų grybelis • Užkrečiama lėtinė odos liga, kuri sudaro trečdalį visų grybelinių ir apie 50 procentų visų nagų ligų. Dėl skirtingo inkubacinio periodo kurį laiką ligos požymių gali ir nepasireikšti, todėl daugelis net neįtaria, kad serga grybeline liga.

Kojų nagų grybelis

Negydomas kojų nagų grybelis gali persimesti į rankų nagus ar plaštakas.

• Maždaug kas ketvirtas planetos gyventojas yra tiesiogiai susidūręs su šia liga. Lietuvoje ši problema kamuoja apie 40 proc. per šešiasdešimtmetį perkopusių šalies gyventojų. Be to, pėdų nagų grybeliu užsikrečiama keturis kartus dažniau nei rankų nagų. Šeimos nariai nagų grybeliu gali lengvai užsikrėsti vieni nuo kitų.

Priežastys • Nagų grybeliu dažniausiai užsikrečiama: • lankantis viešose pirtyse, sporto salėse, baseinuose, dušuose; • dėvint bendrą avalynę; • nesilaikant higienos reikalavimų; • patyrus įvairias traumas; • padidėjus prakaitavimui; • sutrikus medžiagų apykaitai (sergant cukriniu diabetu, kitomis ligomis).

Higiena • Norint apsisaugoti nuo grybelio infekcijų, reikia: rankas ir kojas plauti kasdien, kruopščiai nušluostyti, reguliariai ir taisyklingai kirpti kojų nagus, neapvalinti nagų kampučių, stengtis, jog kojos neprakaituotų, dažnai keisti kojines, dėvėti ne sintetines, o medvilnines kojines bei batus, pagamintus iš leidžiančių odai kvėpuoti medžiagų, nesiskolinti svetimo apavo, naudotis tik savo higienos reikmenimis bei rankšluosčiu, lankantis paplūdimiuose, pirtyse ar baseinuose avėti individualias gumines šlepetes, (profilaktiškai) naudoti apsauginius tepaliukus nuo grybelio.

Spuogai • Riebalų liaukų ir plauko maišelio lėtinis uždegimas. Yra paprastieji, arba jaunatviniai spuogai. Riebalų liaukos gamina medžiagas, apsaugančias odą ir plaukus.

Spuogo sandara

• Paprastųjų spuogų dažniausiai atsiranda lytinio brendimo laikotarpiu. Sergant šia odos liga atsiranda daugiau odos riebalų, kurie yra tąsesni. Liaukų ištekamieji latakai greitai užsikemša, ir juose kaupiasi nusilupusios raginio odos sluoksnio ląsteles, riebalai ir bakterijos. Oda darosi poringa, joje atsiranda daug inkštirų, prasideda odos uždegimas. Tuomet atsiranda raudonų mazgelių, kurių viduje yra pūslių.

• Baltųjų spuogų atsiranda užsikimšus riebalų liaukos latakui, tuomet liaukos viduje susidaro bakterijų židinys, kuris sukelia riebalų liaukos uždegimą. Netrukus toje vietoje susidaro pūslių, o galiausiai susiformuoja didelis skausmingas spuogas. Toks supūliavęs spuogas užgijęs palieka randą.

Alergija • Kai kurių žmonių organizmas ypač jautrus tam tikroms medžiagoms. Šios medžiagos vadinamos alergenais, o jų sukeliama organizmo reakcija, pvz. bėrimas – alergija. Alergiją gali sukelti žiedadulkės, vaistai, maisto produktai, buitinės dulkės, vitaminai, kosmetinės priemonės, vabzdžių nuodai.

Profilaktika • Dirbant darbus, kurių metu tenka liesti įvairias chemines medžiagas – dažus, tirpiklius ir kt. , reikia mūvėti pirštines, naudoti apsauginius kremus rankoms.

Kitos ligos • • Votys; Karpos; Apgamai; Niežai.