PASTRAIPA Pareng Ukmergs rajono Deltuvos pagrindins mokyklos lietuvi

PASTRAIPA Parengė Ukmergės rajono Deltuvos pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Valatkienė

PASTRAIPA n n n Tai nedidelė teksto dalis, keletas (kartais ir vienas) sakinių, kurių mintys yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Pastraipa visuomet pradedama naujoje eilutėje. Dažniausiai pastraipa ir prasideda, ir pasibaigia apibendrinančiu sakiniu, o viduryje esantys sakiniai konkretina, detalizuoja, iliustruoja tai, ką teigia pirmasis ir ką apibendrina paskutinysis.

Teminis – pagrindinis pastraipos sakinys n Sakinys, kuris perteikia pagrindinę mintį, yra n n vadinamas pagrindiniu (teminiu) sakiniu – teiginiu. Kiti sakiniai turi jį įrodyti, pagrįsti. Todėl jie vadinami aiškinamaisiais, arba įrodomaisiais, sakiniais. Pastraipa turėtų būti baigiama apibendrinamuoju sakiniu, kuris dar yra vadinamas daline išvada, arba užsklanda.

Žinoma, teiginys nebūtinai turi būti pirmasis pastraipos sakinys. Skaitydami literatūrą rasime pastraipų, kurių pagrindinis sakinys yra paskutinis. Kartais jis būna pastraipos viduryje, pavyzdžiui: Nepažįstami daiktai arkliams visuomet siejasi su pavojumi, prie jų arklys eina atsargiai, mažais žingsniais, šnarpšdamas, uostydamas. Prisiartinęs juos apuosto ir paliečia lūpomis. Arkliai bailūs. Apimtas baimės, arklys pasidaro visai nesumanus, nesiorientuoja paprasčiausiose situacijose. Išsigandęs šiukšlių krūvos, staiga gali mestis į šalį, pulti po važiuojančiu automobiliu. Todėl dažnai arkliai dresuojami, sąmoningai sukeliant jiems baimę (A. n Songailienė).

n Yra pastraipų, kurių paskutinis sakinys pakartoja arba praplečia pirmąjį, apibendrindamas ką tik aptartas detales. Tokiu atveju jie abu yra pagrindiniai. Pavyzdžiui: Kariai buvo laidojami kartu su žirgais. Be kitų įkapių, kapuose rasta žirgo bei raitelio aprangos reikmenų: žąslų, balno kilpų, sagčių, pentinų ir pan. Po atkaklių ir kruopščių tyrinėjimų prieita prie išvados, kad minėti daiktai, taip pat tam tikros žirgo kūno dalys buvo ritualinė auka, dedama į kapą. Tokios sudėtingos mirusiojo laidojimo ir žirgo aukojimo apeigos būdingos pagoniškiems laidojimo papročiams (A. Songailienė).

PASTRAIPŲ RŪŠYS n n n Skaitydami vadovėlius ar vartydami kitokias knygas, skyriaus ar straipsnio esmę galime sužinoti perskaitę dvi pastraipas: pirmą ir paskutinę, t. y. įžanginę – supažindinančią su tema, kurią nagrinės atitinkamas skyrius, ir apibendrinančią – susumuojančią, kas buvo kalbėta tame skyriuje. Visos kitos pastraipos yra dėstymo pastraipos. kiekviena jų perteikia tam tikrą informacijos dalį: turi siaurą savo teiginį – pagrindinę mintį – ir tik ją rutulioja, kuria, pagrindžia. Tačiau pastraipos nėra paskiri minčių vienetai: kiekviena jų turi atitikti pagrindinę viso teksto mintį ir ją įrodyti. Pirmoji dėstymo pastraipa atskleidžia vieną nagrinėjamos temos aspektą ir paruošia dirvą kitai pastraipai. Kiekviena kita plečia prieš tai buvusią mintį ir rodo kelią po jos einančiai. Dažnai pirmieji pastraipų sakiniai prasideda žodžiais, nurodančiais, kokį ryšį turi ši pastraipa su prieš tai buvusia, pavyzdžiui: Antroji priežastis. . . ; Tačiau. . . ir pan.

PASTRAIPOS SANDARA n Klasikinė pastraipos struktūra:

Grafiškai tai gali atrodyti ir kaip siūlų ritė:

Detalizuojamųjų sakinių rūšys 1. Aiškinimas, pateikiant pavyzdžių: Arklių uoslė gera. Ją galima lyginti su šuns uosle. Arklys 1) pašarą ėda tik apuostęs, 2) uosdamas susiranda ganyklą, 3) kompanioną, 4) tik ką gimęs kumeliukas uoslės dėka susiranda motinos tešmenį. Arkliai 5) apuosto visus nepažįstamus daiktus, 6) kitus arklius, 7) žmones ir ilgai įsimena jų kvapą. 8) Kai kumeliukas, kurį laiką žaidęs su kitais jaunikliais, sugrįžta pas kumelę, ši, norėdama atpažinti, kaskart jį apuosto. Taigi arkliai geriau pasitiki uosle negu rega (A. Songailienė). Pagrindinė mintis – arklių uoslė geresnė nei rega. Šiam teiginiui įrodyti pateikiamos trys pavyzdžių grupės (iš viso 8 pavyzdžiai). n

Detalizuojamųjų sakinių rūšys 2. Tvirtinimas, pateikiant faktų: Žirgai greiti, ištvermingi ir į tolimą kelią išsirengus. 1) Šia susisiekimo priemone anglų keliautojas Viljamas Choltas daugiau kaip per metus įveikė 14000 kilometrų, o 2) anglų žirgininkas Frazeris 2650 km nuvažiavo per 18 dienų – daugiau kaip po 100 km kasdien. Per parą žirgas gali nubėgti 300 km (A. Songailienė). Pagrindinė mintis – žirgai greiti ir ištvermingi. Šiam teiginiui įrodyti pateikti du faktai ir viena tikėtina nuomonė (užsklandai). n

Detalizuojamųjų sakinių rūšys 3. Įtikinimas, aiškinant priežastis: Ir seniausiais laikais, ir dabartiniame mašinų amžiuje buvo ir yra atvejų, kai reikalinga ne tik arklio jėga, bet ir nuovoka, intuicija. Sakysime, tobuliausias visureigis nepakeis arklio siauruose virš bedugnių vingiuojančiuose kalnų tarpekliuose. Jo 1) kanopos instinktyviai randa vietą, 2) ausys girdi šlamesius, jaučia pavojų. 3) Jis atsargiai neša žmogų. <. . . >O geologų, geodezininkų kelionės klaidžiais taigų takais! O skverbimasis per džiunglių, nepraeinamų miškų tankmes! Visur su arkliu drąsiau, tvirčiau, patikimiau (E. Danilevičius). Pirmasis sakinys grindžiamas, išryškinant tris priežastis, nurodančias kodėl? , ir tris, nurodančias kur? , reikalinga arklio nuovoka ir intuicija. n

UŽDUOTIS n Sakiniui “Viltė yra geriausia mano draugė” parašykite 3 -5 detalizuojančius sakinius.

Įsivertinimas – “Pabaik sakinius” Pamokoje sužinojau, kad. . . . . . . . . . . . . n Buvo įdomu. . . . . . . . . . . . . . . n Norėčiau daugiau sužinoti. . . . . . . . . . . . . n Kaip sekėsi šią pamoką? . . . . . . . . . . . . . n

NAMŲ DARBAS n. Parašyti pastraipą “Uniforma mokykloje (ne)reikalinga!”

ŠALTINIAI n Z. Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tektų tipai. V. , 2002.